CP v2

Tag: Kyjivas

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų šalių lyderiai šį savaitgalį atvyksta į Kyjivą prieš Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimą, vyksiantį pirmadienį. Vizitai laikomi politiniu signalu apie paramos tęstinumą, kai Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje susitiko su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu, o derybų dėmesys sutelktas į bendradarbiavimą gynybos srityje. Kyjive taip pat lankėsi JAV senatoriai Richardas Blumenthalis ir Jamesas Lankfordas.

    Zelenskis teigė, kad svečiams pristatė besitęsiančią Rusijos balistinių raketų grėsmę ir poreikį stiprinti oro gynybą. Ukrainos pusė pabrėžia, kad būtent balistiniai smūgiai išlieka sunkiausiai numušama atakų dalis, todėl prašoma daugiau perėmėjų ir sistemų.

    Zelenskis: rinkimai dabar skaldytų

    Nepriklausomybės dienos išvakarėse Kyjive atsinaujino diskusijos dėl rinkimų karo metu. Žiniasklaidoje skelbta, kad Zelenskis atmetė raginimus rengti prezidento rinkimus, argumentuodamas, kad tai keltų papildomų rizikų valstybės stabilumui.

    „Manau, kad tokiame kare rinkimai yra milžiniška rizika. Rinkimai dabar būtų cunamis šaliai, kuris suskaldytų Ukrainą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainoje karo padėties metu nacionalinių rinkimų organizavimas susiduria ir su praktiniais iššūkiais: dalis teritorijų yra okupuotos, milijonai žmonių išvyko į užsienį, o saugumo situacija apsunkina balsavimo logistiką bei kampanijos procesus.

    Smūgiai logistikai: „Ozon“ po „Wildberries“

    Karinėje plotmėje Ukraina skelbia plečianti smūgių geografiją į Rusijos logistikos infrastruktūrą. Pranešta, kad Ukrainos pajėgos antrą kartą per savaitgalį smogė su „Ozon“ siejamam objektui Orenburge, o vietos pareigūnai nurodė, kad po numuštų dronų nuolaužų kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas.

    Dar šeštadienį pranešta apie ataką Samaros regione, o „Ozon“ teigė, kad darbuotojai buvo skubiai evakuoti ir sandėlio veikla sustabdyta neribotam laikui. Tokie smūgiai į logistikos centrus laikomi bandymu trikdyti tiekimo grandines ir apsunkinti prekių bei įrangos judėjimą.

    Ukrainos gynybos institucijos viešai tvirtina, kad dalis logistikos sandėliuose laikomų prekių gali būti dvejopos paskirties, todėl tokie objektai įvardijami kaip prisidedantys prie Rusijos karo ekonomikos. Maskva savo ruožtu nuolat kaltina Kyjivą atakuojant civilinius taikinius, o nepriklausomas tokių teiginių patikrinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat siejo atakas su kampanija prieš „Wildberries“ sandėlius. Kyjivas teigia, kad tokiais veiksmais atsako į Rusijos smūgius Ukrainos įmonėms ir infrastruktūrai, o tikslas yra mažinti Rusijos karinius pajėgumus per ekonominius ir logistinius trikdžius.

    Rusija atakuoja geležinkelius

    Tuo metu Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė apie Rusijos smūgius į šalies geležinkelių tinklą. Skelbta, kad Charkivo srityje buvo smogta traukiniui Lymanivkos stotyje, žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

    Pranešta ir apie ataką Odesos regione, kur smogęs „Shahed“ tipo dronas pataikė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Žytomyro į Odesą. Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad evakuacijos sprendimas buvo priimtas laiku, todėl dauguma keleivių ir įgulos narių nenukentėjo.

    Kyjivas pabrėžia, kad geležinkeliai išlieka kritinė arterija tiek civilių judėjimui, tiek logistikai, o reguliarūs smūgiai didina spaudimą oro gynybai ir avarinėms tarnyboms. Artėjant rudens ir žiemos sezonui, Ukrainai ypač svarbus papildomas finansavimas gynybai bei perėmėjų tiekimas, kad būtų mažinamos rizikos energetikos ir transporto infrastruktūrai.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    JAV aktorius ir Ukrainos paramos iniciatyvos UNITED24 ambasadorius Liev Schreiberis vizito Kyjive metu buvo priverstas leistis į slėptuvę, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos. Vizitas vyko po naktinių Rusijos smūgių, per kuriuos, Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 16 žmonių.

    Aktorius lankėsi sostinės vietose, nukentėjusiose nuo atakų, tarp jų ir Solomjanskio rajone. Čia po smūgių buvo matyti nuolaužos, apdegę automobiliai ir pažeista infrastruktūra.

    Kalbėdamas apie tai, ką pamatė, Schreiberis pabrėžė, kad išpuolių dažnumas Kyjive, jo akimis, didėja. Pasak jo, tai dar labiau išryškina poreikį stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

    „Kadangi esu šiek tiek susipažinęs su tokiomis atakomis, matau, jog Kyjive jos atrodo gerokai dažnesnės. Man tai aiškiai parodo, kaip svarbu turėti įtikinamas oro gynybos strategijas“, – sakė Liev Schreiberis.

    Jis taip pat išskyrė „Patriot“ sistemų svarbą ir vylėsi, kad jų tiekimas bei parama bus atnaujinti ar sustiprinti. Schreiberio teigimu, būtent tokios sistemos yra būtinos siekiant perimti galingus šaudmenis dar prieš jiems pasiekiant taikinius, kurie dažnai yra civiliniai.

    Oro pavojaus signalui pasigirdus aktorius kartu su lydinčiais asmenimis paliko apžiūrimą teritoriją ir pasislėpė ligoninės slėptuvėje. Iš jos jis kalbėjo apie kasdienybę, kai žmonėms tenka reguliariai leistis į slėptuves, ir apie tai, kaip sunku išlaikyti platesnę perspektyvą gyvenant nuolatinės grėsmės sąlygomis.

    „Kai keturis ar penkis kartus per savaitę tenka būti tokioje slėptuvėje, sunku turėti perspektyvą. Bet tikiuosi, kad žmonės supranta, ką jau pasiekė, ir kaip arti jie yra sėkmės“, – sakė Liev Schreiberis.

    Pasak aktoriaus, jo parama Ukrainai siejasi ne tik su šeimos šaknimis, bet ir su įsitikinimu dėl demokratijos reikšmės. Jis tvirtino, kad Ukrainoje demokratijos kova jam atrodo ypač aiški, todėl tarptautinis dėmesys ir pagalba, jo nuomone, neturėtų silpnėti.

    Schreiberis UNITED24 ambasadoriumi tapo 2022 metais ir nuo tada prisideda prie iniciatyvos, renkančios paramą humanitariniams ir medicinos poreikiams. Jo teigimu, užsitęsęs karas atnešė nuovargį, tačiau kartu jis jaučia ir augantį tikėjimą bei aiškumą dėl Ukrainos atsparumo.

    Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą ir jo apylinkes ne kartą atakavo dronais ir raketomis, o oro gynybos apkrova išlieka didelė. Tokios aplinkybės didina spaudimą sąjungininkams sparčiau pildyti perėmėjų atsargas ir plėsti sistemų, galinčių dengti didelius miestus, skaičių.

  • Dokumentika Rytuj apie gyvūnų gelbėjimą fronte: premjera Odesos kino festivalyje Kyjive

    Per Odesos tarptautinį kino festivalį, kuris 2026 metais vyks Kyjive nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 4 dienos, numatyta ukrainietiška dokumentinio filmo Rytuj (Rescue) premjera. Kūrinys pristato istorijas iš teritorijų, esančių netoli aktyvių kovos veiksmų, kur gyvūnai dažnai lieka be šeimininkų ir be pagalbos.

    Filmas sukurtas bendroje gamyboje: jį įgyvendino nepriklausoma JAV prodiuserių kompanija „We Are All Animals“ ir Ukrainos organizacija „Kozhna Tvaryna“. Pasak kūrėjų, tikslas buvo parodyti ne abstrakčią statistiką, o kasdienį, realiomis rizikomis paremtą gelbėtojų darbą ir sprendimus, kuriuos tenka priimti karo sąlygomis.

    Dokumentikoje teigiama, kad per ketverius metus nuo plataus masto invazijos pradžios kovos zonose liko tūkstančiai gyvūnų – nuo naminių augintinių iki ūkinių gyvulių. Į filmą įtraukti liudijimai apie gelbėjimo išvykas į apšaudomas vietoves, o kūrėjai nurodo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios tokiu būdu išgelbėta daugiau nei 30 000 gyvūnų.

    „Gyvūnai kare dažnai lieka nepastebėti, ypač naminiai. Filmas Rytuj rodo, kad kiekvienas gyvūnas, kiekviena gyvybė verta išgelbėjimo. Karo metu pažeidžiamumo ir atsakomybės klausimai ypač aštrūs, o šis filmas yra ne tik apie evakuaciją, bet ir apie etinį pasirinkimą ekstremaliomis sąlygomis bei atjautą kaip sąmoningą sprendimą“, – sakė filmo prodiuserė, aktyvistė ir organizacijos „Kozhna Tvaryna“ vadovė Tamara Hiūman.

    Filmas buvo filmuojamas skirtinguose priefrontės regionuose – nuo Kostiantynivkos iki Pokrovsko, nuo Charkivo srities iki Zaporižios srities. Pagrindiniai herojai – žmonės iš įvairių šalių, kuriuos vienija nuostata, kad gyvybės vertė nepriklauso nuo aplinkybių: buvęs Ukrainos karys, tapęs gelbėtoju, savanorė iš Šveicarijos, bulgarė, karo pradžioje persikėlusi į Ukrainą, ir italas, įkūręs prieglaudą Kyjivo srityje.

    Tarp istorijų – ožkytė Oljenka, evakuota iš subombarduoto kaimo. Ji filme tampa simboliniu priminimu, kad net ir vienas, iš pirmo žvilgsnio mažas sprendimas karo fone gali kainuoti daug pastangų, laiko ir rizikos.

    Vykdomąja prodiusere įvardijama britų aktorė ir režisierė Sedi Frost. Režisierius – italo ir amerikiečių kilmės dokumentikos kūrėjas Alesijo Skjaca, pastaraisiais metais nagrinėjantis žmonių ir gyvūnų ryšį bei moralines dilemas, išryškėjančias krizėse.

    „Kaip kūrėjas savo darbuose tyrinėju žmogiškumo ir socialinių problemų sankirtą, kurdamas istorijas, kurios skatina empatiją ir apmąstymus. Rytuj man tapo lūžio tašku: filmas panardina į sudėtingus karo ir atjautos klausimus ir atkreipia dėmesį į gyvūnų likimą konfliktų zonose, kuris dažnai lieka nuošalyje“, – sakė režisierius Alesijo Skjaca.

    Kūrėjai pažymi, kad tarptautinė filmo premjera įvyko 2026 metais birželio mėnesį Londone rengiamame nepriklausomo kino festivalyje „Raindance Film Festival“. Ukrainietiška premjera Kyjive turėtų tapti viena iš programos dalių, skirtų dokumentikai apie karo patirtis ir visuomenės atsparumą.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.