Tag: Kyjivas

  • Daugiabučiuose „demokratija baigiasi“: sprendžiant dėl namo reikia derinti visų interesus

    Daugiabučiuose namuose sprendimai negali būti priimami vien pagal aktyviausios gyventojų dalies norus – būtina atsižvelgti į visų interesus. Tokia mintis akcentuojama kalbant apie bendrus namo reikalus ir atsakomybę už jų pasekmes.

    Pateiktoje medžiagoje taip pat aptariama, kad po smūgių dalį infrastruktūros objektų pavyks atkurti iki kito šildymo sezono, tačiau dalies – ne. Vis dėlto teigiama, jog net ir tokiais atvejais galima koreguoti logistiką taip, kad pastatai būtų aprūpinti reikalinga šiluma.

    Norint realiai įvertinti situaciją, pirmiausia numatoma atlikti žalos defektaciją – tik po jos būtų galima daryti išvadas ir planuoti konkrečius darbus. Pabrėžiama, kad šis procesas turėtų vykti itin griežtai kontroliuojant.

    Taip pat išskiriamas poreikis koordinuoti veiksmus nacionalinio štabo lygiu, ypač ten, kur problemos su šildymu didžiausios – Kyjive, Charkive ir kituose miestuose.

    Kas pabrėžiama dėl sprendimų daugiabutyje

    Nors daugiabučio bendruomenė dažnai sprendžia balsuodama, tekste akcentuojama, kad „demokratija“ tokiose situacijose turi ribas. Sprendimai dėl bendrų sistemų, darbų ar pokyčių paliečia visus gyventojus, todėl negali ignoruoti mažumos interesų.

    Ši nuostata siejama su praktiniu poreikiu rasti sprendimus, kurie būtų įgyvendinami ir socialiai teisingi – ypač kai kalbama apie gyvybiškai svarbius dalykus, tokius kaip šildymas.

    Šildymo sezono pasirengimas ir kontrolė

    Medžiagoje teigiama, kad dalį pažeistų objektų įmanoma atkurti iki kito šildymo sezono, tačiau situacija skirtinga, todėl vieno universalaus scenarijaus nėra. Dėl to siūloma ieškoti alternatyvų, keičiant tiekimo grandines ar organizuojant šilumos tiekimą kitais būdais.

    Kartu pabrėžiama, kad sprendimai turėtų remtis techniniu įvertinimu – defektacija, kuri leistų suprasti tikrąjį pažeidimų mastą. Tik tuomet, anot teksto, galima atsakingai planuoti, ką realiai įmanoma sutvarkyti, o kur reikės laikinų ar kitokių išeičių.

    Galiausiai išskiriamas koordinavimo klausimas: esant didesnėms problemoms keliuose miestuose, veiksmai turėtų būti derinami nacionaliniu lygiu, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

  • Kyjivo metro: keleiviams priminta pasitikrinti el. paštą dėl paskyros patvirtinimo

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • Ekspertas: sustojus Kyjivo Bortnyčių valyklai, Dniepro „katastrofiškas“ užterštumas negresia

    Kyjive sustojus Bortnyčių aeracijos stočiai, tai neturėtų sukelti katastrofiško Dniepro upės užterštumo. Tokį vertinimą pateikė visuomeninės organizacijos „Miesto institutas“ vadovas Oleksandras Sergijenka.

    Jo teigimu, per Kyjivą kasdien prateka milžiniški vandens kiekiai, todėl miesto nuotekos sudaro palyginti mažą dalį viso srauto. Pasak eksperto, Dniepru kas parą prateka apie 118 mln. kubinių metrų vandens, o Kyjivo kanalizacijos nuotekų srautas siekia apie 700 tūkst. kubinių metrų.

    Įvertinęs šiuos skaičius, O. Sergijenka pažymėjo, kad miesto nuotekos sudarytų maždaug 0,6 proc. bendro vandens kiekio. Jo vertinimu, net blogiausiu atveju – jei stotis nebepriimtų nuotekų – toks kiekis „niekaip neatsispindėtų vandens būklėje“.

    Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žemiau Kyjivo yra Kanevo tvenkinys, kuriame, jo teigimu, užterštas vanduo galėtų natūraliai apsivalyti. Be to, jis pridūrė, kad Bortnyčių stotį „labai sunku sunaikinti“.

    Grėsmės Kyjivo nuotekų sistemai kontekstas

    Ši tema Kyjive aptariama ir saugumo kontekste. Anksčiau Ukrainoje viešai skambėjo perspėjimai, kad Rusijos pajėgos gali taikytis į kritinę infrastruktūrą, įskaitant Bortnyčių aeracijos stotį.

    Taip pat buvo reiškiama nuomonė, jog visiškas sostinės kanalizacijos sistemos veiklos sustabdymas yra praktiškai neįmanomas, o realiausias blogiausias scenarijus galėtų būti vietiniai sutrikimai atskirose siurblinėse.

    Tarp aptariamų kraštutinių scenarijų minėtas ir galimas stoties perpildymas, kuris teoriškai galėtų baigtis nevalytų nuotekų nubėgimu į Dnieprą. Vis dėlto šiame kontekste O. Sergijenka pabrėžė, kad net ir tokiu atveju, vertinant vandens kiekių santykį, didelio masto taršos pasekmės esą nebūtų katastrofiškos.

  • Masinis Rusijos smūgis Ukrainos energetikai: Kyjive – avariniai elektros atjungimai ir vandens sutrikimai

    Ukrainos energetikos infrastruktūra nuo nakties patiria vieną didžiausių Rusijos atakų, o padėtis elektros sistemoje blogėja, praneša valstybinė bendrovė „Ukrenerho“.

    Pasak įmonės, vien per pastarąją parą energetikos objektai buvo sąmoningai atakuoti daugiau kaip 20 kartų, panaudojant itin daug smogiamųjų priemonių. Dėl to fiksuojami dideli infrastruktūros pažeidimai įvairiuose regionuose, taip pat ir Kyjive.

    „Ukrenerho“ nurodo, kad po smūgių daugelyje vietovių tenka taikyti avarinius elektros atjungimus. Tai reiškia, kad elektra atjungiama skubiai, kai sistema nebegali stabiliai veikti po patirtų pažeidimų.

    Apie sutrikimus sostinėje praneša ir Kyjivo valdžia: po atakų buvo apgadintas regioninis energetikos mazgas, o tai turėjo tiesioginę įtaką ne tik elektros tiekimui, bet ir kitoms paslaugoms mieste.

    Kyjive sutriko vandens tiekimas ir viešasis transportas

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad dėl smūgių apgadintas svarbus energetikos mazgas. Jo teigimu, dėl to mieste fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai.

    Taip pat nurodoma, kad sutriko ir viešojo transporto darbas – dalis miesto infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo stabilaus elektros tiekimo.

    Pažeidimai fiksuoti devyniuose Ukrainos regionuose

    Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis anksčiau antradienį pareiškė, kad po naktinių atakų reikšmingi sugriovimai nustatyti elektros energiją gaminančiuose objektuose devyniuose šalies regionuose.

    Pasak jo, tarp taikinių buvo didelės elektrinės Dnipropetrovsko, Vinicos ir Charkivo srityse. Be to, atakuotos ir svarbios pastotės, įskaitant esančias vakarinėje Ukrainos dalyje.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad tokie smūgiai ne tik sukelia momentinius elektros tiekimo trikdžius, bet ir komplikuoja sistemos atstatymą, nes pažeidžiami pagrindiniai perdavimo ir skirstymo mazgai.

  • Ukrainoje fiksuojamas retų iš Sibiro atklydusių riešutinukių antplūdis

    Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos mūsų platumoms neįprastos paukščių viešnios – iš Sibiro masiškai atklydusios riešutinukės, dar vadinamos kedrovkomis. Šis reiškinys apima didelę teritoriją – nuo Polesės iki pietinių šalies sričių.

    Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gamtininkas Olegas Martsunas, atkreipęs dėmesį, kad toks masinis pasirodymas priskiriamas vadinamajai invazijai – kai paukščiai netipiškai gausiai migruoja už įprasto arealo ribų.

    Pasak jo, panašios migracijos pasikartoja maždaug kas 8–10 metų. Dažniausiai jos siejamos su prastu miško medžių sėklų derliumi už Uralo – ypač spygliuočių, tarp jų ir kedrinės pušies.

    Kai taigoje pritrūksta maisto, paukščiai yra priversti jo ieškoti už tūkstančių kilometrų nuo įprastų vietų. Būtent dėl to jie gali pasirodyti ir ten, kur įprastai laikomi reta rūšimi.

    Riešutinukės pastebėtos ir Kyjive

    Pranešimai apie riešutinukių sutikimus šį rudenį reguliariai pasirodė socialiniuose tinkluose. Pats gamtininkas teigė ilgai negalėjęs jų pamatyti, nors ne kartą lankėsi miškuose ir parkuose.

    Situacija pasikeitė, kai jis penktadienio vakarą pamatė žinutę apie kelias riešutinukes Kyjivo Nacionaliniame botanikos sode, pavadintame Mykolos Hryškos vardu. Jau kitą rytą, spalio 31 dieną, jis nuvyko į Kyjivą.

    Botanikos sode, pasak O. Martsuno, buvo galima suskaičiuoti mažiausiai šešis paukščius. Jie pasirodė gana patiklūs – leido stebėti iš arti ir fotografuoti.

    Daugiausia riešutinukės maisto ieškojo ant žemės, tačiau dvi jų buvo pastebėtos ir ant tujų – ten jos lesė sėklas. Gamtininkas priminė, kad nors šie paukščiai yra visaėdžiai, spygliuočių sėklos sudaro svarbią raciono dalį.

    Netikėtas papildomas „svečias“ – kryžiasnapiai

    Kelionė į botanikos sodą, anot O. Martsuno, pateikė ir dar vieną staigmeną: jis pamatė ir kryžiasnapių būrelį. Pasak jo, šiemet invazija fiksuojama ir tarp šių paukščių.

    Toks paukščių „antplūdžio“ efektas paprastai reiškia, kad gamtoje kažkur kitur susiklostė nepalankios maitinimosi sąlygos. Dėl to paukščiai, ieškodami sėklų ir kito maisto, pasirenka ilgesnes ir retesnes migracijos kryptis.

  • Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Spalio 11 dieną Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Donecko srityje ir smogė Kyjivo apylinkėms. Vietos valdžia pranešė, kad Slovjanske nukentėjo du daugiabučiai, o sužeistųjų skaičius siekė keturis.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad po smūgių galėjo likti žmonių po griuvėsiais. Gelbėjimo darbai tęsėsi, o informacija apie aukas buvo tikslinama.

    „Šiuo metu žinome apie keturis sužeistuosius, visi gauna medicininę pagalbą“, – sakė Slovjansko meras Vadymas Liachas.

    Tuo pat metu naktį atakuotos Kyjivo apylinkės: Būčos rajone, pramonės įmonės teritorijoje, užsidegė sandėliai. Ugniagesiai ilgai gesino gaisrą, o apie didesnius sugriovimus gyvenamuosiuose kvartaluose nepranešta.

    Sumų srityje Rusijos dronui pataikius į greitosios pagalbos automobilį buvo sužeisti paramedikas ir vairuotojas. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas nurodė, kad medikai iš apgadintos transporto priemonės išlipo patys.

    Dėl smūgių energetikos infrastruktūrai keliose Ukrainos srityse buvo taikomi avariniai elektros atjungimai. Nacionalinės perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ teigimu, anksčiau skelbti planiniai grafikai laikinai negaliojo, o ribojimai buvo derinami pagal sistemos būklę.

    Ataka prieš „Yandex“ centrą

    Tą pačią naktį Ukrainos dronai atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą Vladimire, į rytus nuo Maskvos. Bendrovė nurodė, kad infrastruktūra buvo apgadinta, o veikla šiame objekte visiškai sustabdyta.

    Pasak „Yandex“, per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau dar vertinama, kiek laiko užtruks remontas ir paslaugų atkūrimas. Tai jau trečias spalio mėnesį užfiksuotas smūgis „Yandex“ duomenų centrams.

    Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino dronų ataką ir kilusį gaisrą. Jo teigimu, gyvenamieji rajonai išvengė tiesioginės žalos, tačiau dalis gyventojų, gyvenančių arčiausiai incidento vietos, buvo evakuojojami.

    Vietos valdžia taip pat pranešė, kad mieste laikinai buvo išjungtos dvi pastotės, tiekusios elektrą maždaug 5 000 gyventojų. Vėliau skelbta, kad didžioji dalis elektros tiekimo atkurta, stabilizuotas šildymas ir vandens tiekimas.

    Strigo taksi ir navigacija

    Po atakos vartotojai pranešė apie plataus masto „Yandex“ paslaugų sutrikimus. Socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje minėta, kad kai kuriuose miestuose nepavyko išsikviesti taksi, o dalis vairuotojų negalėjo prisijungti prie programėlės.

    „Nieko negaliu priversti veikti. Niekada nemačiau nieko panašaus, dabar nežinau, ką daryti“, – sakė Jevgenijus, 69 metų „Yandex“ ženklais pažymėto taksi vairuotojas netoli Maskvos.

    Sutrikimai fiksuoti ne tik Rusijoje, bet ir kai kuriose kitose šalyse, kur naudojamos „Yandex“ ekosistemos paslaugos. Tokie incidentai parodo, kad karo veiksmai vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir technologijų sritį, kai smūgiai paveikia kasdienes paslaugas milijonams vartotojų.

    Rusijos gynybos ministerija tuo metu skelbė, kad naktį oro gynyba neva numušė šimtus Ukrainos dronų keliuose regionuose, įskaitant aneksuotą Krymą. Nepriklausomai patikrinti visų pranešimų detalių operatyviai nebuvo įmanoma.

  • Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Virš Kyjivo pastebėtas dronas su Putino atvaizdu: netrukus smogė miestui – kas žinoma?

    Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, virš Kyjivo skrenda rusiškas dronas su ant korpuso nupieštu Vladimiro Putino atvaizdu. Įrašai pasirodė Ukrainos ir užsienio kariniuose kanaluose, o incidentas siejamas su Rusijos lyderio 74-uoju gimtadieniu.

    Vis dėlto Ukrainos oro pajėgos, Kyjivo karinė administracija ir kitos institucijos šios informacijos oficialiai nepatvirtino. Viešai nepateikta ir nepriklausomų vaizdo įrašų iš kelių stebėjimo taškų, todėl nuotraukos autentiškumas bei aplinkybės išlieka neaiškios.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie simboliniai ženklai ant ginkluotės dažnai naudojami psichologiniam poveikiui ir propagandai. Dėl to dalis pareigūnų gali sąmoningai vengti komentaro, kad nebūtų sustiprintas informacinis efektas ir neprisidėta prie priešo kuriamo naratyvo.

    Tekste minimas „Geran-4“ įvardijamas kaip greitesnė, reaktyviniu varikliu varoma „Shahed“ tipo dronų šeimos atmaina. Skelbiama, kad tokie aparatai esą pradėti plačiau naudoti nuo 2026 metų pavasario, o jų paskirtis – sudėtingiau perimami smūgiai, kai lėtesnius dronus vis dažniau numuša oro gynyba ir perėmėjai.

    Remiantis Ukrainos žvalgybos vertinimais ir techninėmis analizėmis, „Geran-4“ parametrai galėtų siekti apie 3,5 metro ilgio ir apie 3 metrų sparnų mojį. Taip pat nurodoma, kad kruizinis greitis gali būti apie 300–350 kilometrų per valandą, o maksimalus – maždaug 400–500 kilometrų per valandą, su 50–90 kilogramų kovine galvute.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos šaltiniai kai kuriuos smūgius siejo būtent su šio tipo dronais, minėdami žalą infrastruktūrai Kyjive ir atakas kituose regionuose. Tačiau šios žinutės nėra tiesiogiai susijusios su dronu, ant kurio esą buvo Putino portretas, todėl istorija kol kas lieka nepatvirtinta.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad informaciją apie naujus ginkluotės modelius ir jų panaudojimą būtina vertinti atsargiai: karo metu socialiniuose tinkluose greta tikrų kadrų cirkuliuoja ir klaidinanti medžiaga. Patikimiausiu patvirtinimu paprastai laikomi keli nepriklausomi vaizdiniai įrodymai, geografinis kadrų patikrinimas bei institucijų komentarai.

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.