Tag: Kyjivas

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų šalių lyderiai šį savaitgalį atvyksta į Kyjivą prieš Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimą, vyksiantį pirmadienį. Vizitai laikomi politiniu signalu apie paramos tęstinumą, kai Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje susitiko su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu, o derybų dėmesys sutelktas į bendradarbiavimą gynybos srityje. Kyjive taip pat lankėsi JAV senatoriai Richardas Blumenthalis ir Jamesas Lankfordas.

    Zelenskis teigė, kad svečiams pristatė besitęsiančią Rusijos balistinių raketų grėsmę ir poreikį stiprinti oro gynybą. Ukrainos pusė pabrėžia, kad būtent balistiniai smūgiai išlieka sunkiausiai numušama atakų dalis, todėl prašoma daugiau perėmėjų ir sistemų.

    Zelenskis: rinkimai dabar skaldytų

    Nepriklausomybės dienos išvakarėse Kyjive atsinaujino diskusijos dėl rinkimų karo metu. Žiniasklaidoje skelbta, kad Zelenskis atmetė raginimus rengti prezidento rinkimus, argumentuodamas, kad tai keltų papildomų rizikų valstybės stabilumui.

    „Manau, kad tokiame kare rinkimai yra milžiniška rizika. Rinkimai dabar būtų cunamis šaliai, kuris suskaldytų Ukrainą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainoje karo padėties metu nacionalinių rinkimų organizavimas susiduria ir su praktiniais iššūkiais: dalis teritorijų yra okupuotos, milijonai žmonių išvyko į užsienį, o saugumo situacija apsunkina balsavimo logistiką bei kampanijos procesus.

    Smūgiai logistikai: „Ozon“ po „Wildberries“

    Karinėje plotmėje Ukraina skelbia plečianti smūgių geografiją į Rusijos logistikos infrastruktūrą. Pranešta, kad Ukrainos pajėgos antrą kartą per savaitgalį smogė su „Ozon“ siejamam objektui Orenburge, o vietos pareigūnai nurodė, kad po numuštų dronų nuolaužų kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas.

    Dar šeštadienį pranešta apie ataką Samaros regione, o „Ozon“ teigė, kad darbuotojai buvo skubiai evakuoti ir sandėlio veikla sustabdyta neribotam laikui. Tokie smūgiai į logistikos centrus laikomi bandymu trikdyti tiekimo grandines ir apsunkinti prekių bei įrangos judėjimą.

    Ukrainos gynybos institucijos viešai tvirtina, kad dalis logistikos sandėliuose laikomų prekių gali būti dvejopos paskirties, todėl tokie objektai įvardijami kaip prisidedantys prie Rusijos karo ekonomikos. Maskva savo ruožtu nuolat kaltina Kyjivą atakuojant civilinius taikinius, o nepriklausomas tokių teiginių patikrinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat siejo atakas su kampanija prieš „Wildberries“ sandėlius. Kyjivas teigia, kad tokiais veiksmais atsako į Rusijos smūgius Ukrainos įmonėms ir infrastruktūrai, o tikslas yra mažinti Rusijos karinius pajėgumus per ekonominius ir logistinius trikdžius.

    Rusija atakuoja geležinkelius

    Tuo metu Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė apie Rusijos smūgius į šalies geležinkelių tinklą. Skelbta, kad Charkivo srityje buvo smogta traukiniui Lymanivkos stotyje, žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

    Pranešta ir apie ataką Odesos regione, kur smogęs „Shahed“ tipo dronas pataikė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Žytomyro į Odesą. Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad evakuacijos sprendimas buvo priimtas laiku, todėl dauguma keleivių ir įgulos narių nenukentėjo.

    Kyjivas pabrėžia, kad geležinkeliai išlieka kritinė arterija tiek civilių judėjimui, tiek logistikai, o reguliarūs smūgiai didina spaudimą oro gynybai ir avarinėms tarnyboms. Artėjant rudens ir žiemos sezonui, Ukrainai ypač svarbus papildomas finansavimas gynybai bei perėmėjų tiekimas, kad būtų mažinamos rizikos energetikos ir transporto infrastruktūrai.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    JAV aktorius ir Ukrainos paramos iniciatyvos UNITED24 ambasadorius Liev Schreiberis vizito Kyjive metu buvo priverstas leistis į slėptuvę, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos. Vizitas vyko po naktinių Rusijos smūgių, per kuriuos, Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 16 žmonių.

    Aktorius lankėsi sostinės vietose, nukentėjusiose nuo atakų, tarp jų ir Solomjanskio rajone. Čia po smūgių buvo matyti nuolaužos, apdegę automobiliai ir pažeista infrastruktūra.

    Kalbėdamas apie tai, ką pamatė, Schreiberis pabrėžė, kad išpuolių dažnumas Kyjive, jo akimis, didėja. Pasak jo, tai dar labiau išryškina poreikį stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

    „Kadangi esu šiek tiek susipažinęs su tokiomis atakomis, matau, jog Kyjive jos atrodo gerokai dažnesnės. Man tai aiškiai parodo, kaip svarbu turėti įtikinamas oro gynybos strategijas“, – sakė Liev Schreiberis.

    Jis taip pat išskyrė „Patriot“ sistemų svarbą ir vylėsi, kad jų tiekimas bei parama bus atnaujinti ar sustiprinti. Schreiberio teigimu, būtent tokios sistemos yra būtinos siekiant perimti galingus šaudmenis dar prieš jiems pasiekiant taikinius, kurie dažnai yra civiliniai.

    Oro pavojaus signalui pasigirdus aktorius kartu su lydinčiais asmenimis paliko apžiūrimą teritoriją ir pasislėpė ligoninės slėptuvėje. Iš jos jis kalbėjo apie kasdienybę, kai žmonėms tenka reguliariai leistis į slėptuves, ir apie tai, kaip sunku išlaikyti platesnę perspektyvą gyvenant nuolatinės grėsmės sąlygomis.

    „Kai keturis ar penkis kartus per savaitę tenka būti tokioje slėptuvėje, sunku turėti perspektyvą. Bet tikiuosi, kad žmonės supranta, ką jau pasiekė, ir kaip arti jie yra sėkmės“, – sakė Liev Schreiberis.

    Pasak aktoriaus, jo parama Ukrainai siejasi ne tik su šeimos šaknimis, bet ir su įsitikinimu dėl demokratijos reikšmės. Jis tvirtino, kad Ukrainoje demokratijos kova jam atrodo ypač aiški, todėl tarptautinis dėmesys ir pagalba, jo nuomone, neturėtų silpnėti.

    Schreiberis UNITED24 ambasadoriumi tapo 2022 metais ir nuo tada prisideda prie iniciatyvos, renkančios paramą humanitariniams ir medicinos poreikiams. Jo teigimu, užsitęsęs karas atnešė nuovargį, tačiau kartu jis jaučia ir augantį tikėjimą bei aiškumą dėl Ukrainos atsparumo.

    Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą ir jo apylinkes ne kartą atakavo dronais ir raketomis, o oro gynybos apkrova išlieka didelė. Tokios aplinkybės didina spaudimą sąjungininkams sparčiau pildyti perėmėjų atsargas ir plėsti sistemų, galinčių dengti didelius miestus, skaičių.

  • Dokumentika Rytuj apie gyvūnų gelbėjimą fronte: premjera Odesos kino festivalyje Kyjive

    Per Odesos tarptautinį kino festivalį, kuris 2026 metais vyks Kyjive nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 4 dienos, numatyta ukrainietiška dokumentinio filmo Rytuj (Rescue) premjera. Kūrinys pristato istorijas iš teritorijų, esančių netoli aktyvių kovos veiksmų, kur gyvūnai dažnai lieka be šeimininkų ir be pagalbos.

    Filmas sukurtas bendroje gamyboje: jį įgyvendino nepriklausoma JAV prodiuserių kompanija „We Are All Animals“ ir Ukrainos organizacija „Kozhna Tvaryna“. Pasak kūrėjų, tikslas buvo parodyti ne abstrakčią statistiką, o kasdienį, realiomis rizikomis paremtą gelbėtojų darbą ir sprendimus, kuriuos tenka priimti karo sąlygomis.

    Dokumentikoje teigiama, kad per ketverius metus nuo plataus masto invazijos pradžios kovos zonose liko tūkstančiai gyvūnų – nuo naminių augintinių iki ūkinių gyvulių. Į filmą įtraukti liudijimai apie gelbėjimo išvykas į apšaudomas vietoves, o kūrėjai nurodo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios tokiu būdu išgelbėta daugiau nei 30 000 gyvūnų.

    „Gyvūnai kare dažnai lieka nepastebėti, ypač naminiai. Filmas Rytuj rodo, kad kiekvienas gyvūnas, kiekviena gyvybė verta išgelbėjimo. Karo metu pažeidžiamumo ir atsakomybės klausimai ypač aštrūs, o šis filmas yra ne tik apie evakuaciją, bet ir apie etinį pasirinkimą ekstremaliomis sąlygomis bei atjautą kaip sąmoningą sprendimą“, – sakė filmo prodiuserė, aktyvistė ir organizacijos „Kozhna Tvaryna“ vadovė Tamara Hiūman.

    Filmas buvo filmuojamas skirtinguose priefrontės regionuose – nuo Kostiantynivkos iki Pokrovsko, nuo Charkivo srities iki Zaporižios srities. Pagrindiniai herojai – žmonės iš įvairių šalių, kuriuos vienija nuostata, kad gyvybės vertė nepriklauso nuo aplinkybių: buvęs Ukrainos karys, tapęs gelbėtoju, savanorė iš Šveicarijos, bulgarė, karo pradžioje persikėlusi į Ukrainą, ir italas, įkūręs prieglaudą Kyjivo srityje.

    Tarp istorijų – ožkytė Oljenka, evakuota iš subombarduoto kaimo. Ji filme tampa simboliniu priminimu, kad net ir vienas, iš pirmo žvilgsnio mažas sprendimas karo fone gali kainuoti daug pastangų, laiko ir rizikos.

    Vykdomąja prodiusere įvardijama britų aktorė ir režisierė Sedi Frost. Režisierius – italo ir amerikiečių kilmės dokumentikos kūrėjas Alesijo Skjaca, pastaraisiais metais nagrinėjantis žmonių ir gyvūnų ryšį bei moralines dilemas, išryškėjančias krizėse.

    „Kaip kūrėjas savo darbuose tyrinėju žmogiškumo ir socialinių problemų sankirtą, kurdamas istorijas, kurios skatina empatiją ir apmąstymus. Rytuj man tapo lūžio tašku: filmas panardina į sudėtingus karo ir atjautos klausimus ir atkreipia dėmesį į gyvūnų likimą konfliktų zonose, kuris dažnai lieka nuošalyje“, – sakė režisierius Alesijo Skjaca.

    Kūrėjai pažymi, kad tarptautinė filmo premjera įvyko 2026 metais birželio mėnesį Londone rengiamame nepriklausomo kino festivalyje „Raindance Film Festival“. Ukrainietiška premjera Kyjive turėtų tapti viena iš programos dalių, skirtų dokumentikai apie karo patirtis ir visuomenės atsparumą.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.

  • Smūgiai Ukrainos užnugaryje: taikinyje Kyjivo nuotekų valykla ir rizika vandeniui žemupyje

    Ataka prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą

    Rugpjūčio 5-osios naktį Rusija surengė raketinius smūgius Ukrainoje, tarp taikinių minėta ir Bortnyčių aeracijos stotis Kyjive. Tai ne pirmas kartas per pastaruosius metus, kai apšaudoma ši miesto infrastruktūros grandis.

    Tokie smūgiai dažnai siejami ne su tiesioginiu kariniu efektu, o su bandymu sukelti ilgalaikį civilinės sistemos sutrikimą. Po energetikos ir dujų sektoriaus atakų vis dažniau akcentuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuo kurių priklauso miestų kasdienis funkcionavimas.

    Kodėl Bortnyčių stotis tokia svarbi

    Bortnyčių aeracijos stotis yra pagrindiniai Kyjivo nuotekų valymo įrenginiai, aptarnaujantys ne tik sostinę, bet ir dalį aplinkinių gyvenviečių. Alternatyvios, pilnai dubliuojančios sistemos tokiu mastu faktiškai nėra, todėl net laikinas sustojimas gali turėti plataus poveikio.

    Nors masyvios gelžbetoninės talpyklos ir nusodintuvai yra atsparūs, pažeidžiamiausios vietos dažniausiai yra elektros tiekimas, skirstymo įrenginiai, siurblinės ir valdymo automatika. Praktikoje infrastruktūra dažniau paralyžiuojama ne sunaikinant betoną, o nutraukiant energijos ir valdymo grandines.

    „Pažeidžiamiausias mazgas yra elektros tiekimas, siurblinės ir valdymo sistemos, todėl smūgiai dažniausiai nutaikomi būtent ten“, – teigiama tekste.

    Kas nutiktų sustojus nuotekų valymui

    Nuotekų valymas nėra pasyvus procesas: jis remiasi nuolatine perpumpavimo ir aeracijos technologija, kuri be elektros tiesiog sustoja. Jei įrenginiai kelioms paroms netenka maitinimo, biologinis valymo procesas gali žlugti, o atstatymas gali užtrukti savaites net ir tuomet, kai statiniai fiziškai nepažeisti.

    Pirmas poveikio lygmuo būtų pats miestas: dalis Kyjivo kanalizacijos veikia savitaka, tačiau kritiniai taškai priklauso nuo siurblinių. Jei nuotekų priėmimas sustoja, sistema gali pradėti „stumti“ atgal, sukeldama užliejimus rūsiuose ir žemesniuose pastatų aukštuose.

    Antras lygmuo susijęs su tarša: nevalytos nuotekos patektų į Dniepro baseiną, o ši upė yra svarbi geriamojo vandens šaltinio dalis žemupyje. Dėl to smūgis vienam objektui gali virsti platesne vandens tiekimo ir kokybės problema didesniame regione.

    Trečias, dažnai mažiau aptariamas lygmuo yra epidemiologinis. Didėjant fekalinei taršai ir sutrikus higienos grandinei, išauga žarnyno infekcijų, įskaitant hepatitą A ir dizenteriją, rizika, ypač kai sveikatos sistema karo sąlygomis ir taip veikia su ribotais resursais.

    Ką galima padaryti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu

    Greitai „pakeisti“ tokio masto stotį beveik neįmanoma, nes ji susieta su kolektorių tinklu, reljefu ir visa miesto nuotekų logistika. Todėl idėjos apie greitai atvežamus modulinius sprendimus dažnai neišsprendžia pagrindinės problemos: kritinių mazgų apsaugos ir nepertraukiamo energijos tiekimo.

    Tekste akcentuojama, kad realistiškesnės priemonės būtų skirstyklų ir siurblinių fizinė apsauga, autonominė generacija su pakankamomis kuro atsargomis, išskaidytas atsarginių dalių rezervas ir prioritetinis objekto dengimas oro gynybos priemonėmis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad nė viena valstybė nepajėgi užtikrinti šimtaprocentinės visų kritinių objektų apsaugos nuo balistinių grėsmių.

  • Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia karo meto kadrų rokiruotes: rugpjūčio 3 dieną Rustemas Umerovas paskirtas Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu. Šis žingsnis sutapo su užsitęsusiu politiniu ginču dėl atleisto gynybos ministro Mychailo Fedorovo.

    Umerovas pastaraisiais mėnesiais buvo laikomas vienu pagrindinių Kyjivo derybininkų JAV remiamame taikos proceso formate. Pasak Zelenskio, naujose pareigose jis turės tęsti darbą keliuose frontuose vienu metu, derindamas žvalgybos, diplomatijos ir gynybos klausimus.

    „Jis turi didesnes galimybes vienu metu spręsti šiuos klausimus: diplomatiją, gynybą ir derybų procesą su JAV bei kai kuriais kitais partneriais“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad Umerovas ir toliau koordinuos tarptautinę iniciatyvą, siejamą su bepiločių pajėgumų stiprinimu ir bendrais projektais su užsienio partneriais, įskaitant Artimųjų Rytų regioną. Ukrainai tai ypač svarbu, nes dronai tapo vienu esminių karo elementų tiek žvalgyboje, tiek taktiniame mūšio lauke.

    Tuo pat metu įvyko dar vienas paskyrimas: buvęs vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka perėmė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas, pakeisdamas Umerovą. Šie sprendimai įsilieja į platesnę Zelenskio pradėtą vyriausybės pertvarką, kuri, dalies visuomenės ir ekspertų vertinimu, sukėlė papildomą įtampą valstybės valdyme.

    Protestai dėl Fedorovo neslūgsta

    Didžiausią rezonansą Ukrainoje šiuo metu kelia ne žvalgybos vadovo paskyrimas, o krizė dėl gynybos ministerijos. Po Mychailo Fedorovo atleidimo kilo protestų banga, o Kyjive surengtos demonstracijos organizatorių buvo pristatytos kaip didžiausios nuo 2014 metų Orumo revoliucijos.

    Protesto judėjimo atstovai reikalauja, kad prezidentas atšauktų sprendimą ir suteiktų Fedorovui laiko tęsti pradėtas reformas. Viešojoje erdvėje tai tapo platesniu pasitikėjimo klausimu: dalis visuomenės nuogąstauja, kad dažni pokyčiai gynybos grandyje gali silpninti sprendimų priėmimo stabilumą pačiame karo įkarštyje.

    „Reikia suteikti Mychailui metus reformoms įgyvendinti, o tada spręsti pagal rezultatus“, – teigė karo veteranas Dmytro Koziatynskis, vienas matomiausių protestų lyderių.

    Anot jo, protestuotojai nepasitraukė net per oro pavojaus signalus Kyjive, taip pabrėždami, kad reikalavimai yra ilgalaikiai ir nesusiję su vienkartine akcija. Zelenskis kol kas viešai neparodė, kad būtų pasirengęs grąžinti Fedorovą į pareigas.

    Roki ruotės kariuomenėje ir institucijose

    Permainos Kyjive vyksta platesniame kontekste: dar anksčiau Zelenskis pakeitė Ukrainos kariuomenės vadovybę, atleisdamas Oleksandrą Syrskį ir paskirdamas Mychailą Drapatį. Tokie sprendimai paprastai aiškinami siekiu pagerinti valdymo efektyvumą ir prisitaikyti prie besikeičiančios fronto situacijos.

    Vis dėlto pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad kadrų sprendimai turi ir vidaus politikos kainą. Protestai dėl gynybos ministro bei diskusijos apie atsakomybę už reformas rodo augančią visuomenės įtampą, kurią dar labiau didina karo nuovargis ir artėjančio žiemos sezono iššūkiai.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.