Tag: Laiko keitimas

  • Laiko keitimas į žiemos laiką 2026 metais: kada sukti laikrodžius ir kas keisis

    Žiemos laikas 2026 metais bus įvestas naktį iš spalio 24 į 25 dieną – sekmadienį laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal.

    Kaip įprasta, laikas bus keičiamas 3:00 valandą nakties: rodyklės bus sukamos į 2:00. Tai reiškia, kad tą naktį „gausime“ papildomą valandą.

    Tokia tvarka galioja pagal Europos Sąjungos taikomą praktiką: laikas keičiamas paskutinį spalio sekmadienį. Dėl to rudenį vakarai atrodo tamsesni, o šviesaus paros meto po darbo ar mokyklos lieka mažiau.

    Dauguma įrenginių laiką pasikeičia automatiškai, tačiau dalį prietaisų vis dar tenka koreguoti rankiniu būdu. Tai aktualu analoginiams laikrodžiams, mechaniniams žadintuvams ir kai kuriems buities prietaisams.

    Kada tiksliai sukti laikrodžius?

    2026 metais laiko keitimas vyks spalio 25 dieną. Kad nesusipainiotumėte, verta prisiminti paprastą taisyklę: rudenį laiką sukame atgal.

    Praktiškai tai reiškia, kad sekmadienio rytas pagal laikrodį prasidės „vėliau“, o sutemti ims anksčiau. Kai kuriems žmonėms tai palengvina atsikėlimą, kitiems – priešingai, apsunkina vakarines veiklas.

    Kurie įrenginiai keičiasi automatiškai?

    Išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetiniai įrenginiai ir nemaža dalis modernių televizorių dažniausiai laiką atnaujina automatiškai. Vis dėlto kartais verta pasitikrinti, ar įjungtas automatinis datos ir laiko nustatymas.

    Rankiniu būdu dažniausiai tenka pasukti sieninius analoginius laikrodžius, kai kuriuos žadintuvus bei dalį buitinės technikos laikrodžių (pavyzdžiui, senesnius orkaitėse ar mikrobangų krosnelėse).

    Kaip lengviau prisitaikyti prie pokyčio?

    Nors rudenį gauname papildomą valandą, staigus dienos ritmo pasikeitimas kai kuriems gali priminti lengvą „laiko juostų“ efektą. Tam įtakos turi šviesos kiekio pokyčiai ir miego ritmas.

    Kad pereinamasis laikotarpis būtų paprastesnis, gali padėti kelių dienų pasiruošimas – pavyzdžiui, šiek tiek anksčiau eiti miegoti ir rytais skirti daugiau laiko natūraliai dienos šviesai.

    Diskusijos dėl laiko keitimo atsisakymo Europos Sąjungoje tęsiasi jau ne vienerius metus, tačiau šiuo metu privalomų sprendimų, kad laiko keitimas būtų nutrauktas, nėra. Todėl laikrodžius ir toliau tenka sukti du kartus per metus.

  • Laikrodžius suksime atgal: kada 2026 metais pereisime į žiemos laiką ir ko tikėtis?

    Žiemos laikas 2026 metais įsigalios spalio pabaigoje, kai naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną laikrodžius teks pasukti viena valanda atgal. Apie 3.00 valandą laikas bus grąžintas į 2.00 valandą, todėl daugeliui tai reikš valanda ilgesnį miegą. Vis dėlto organizmui pokytis ne visada būna lengvas, ypač jautresniems miegui ir dienos režimui.

    Laikrodžių sukimas rudenį dažniausiai siejamas su šviesesniais rytais, tačiau vakarai pastebimai patamsėja anksčiau. Dėl to dalis žmonių į darbą ir iš jo grįžta prietemoje, o natūralios dienos šviesos per parą tenka mažiau.

    Tai svarbu todėl, kad dienos šviesa yra vienas pagrindinių signalų, reguliuojančių biologinį laikrodį ir miego bei budrumo ritmą. Kai šviesos rytais padaugėja, daliai žmonių tampa lengviau keltis, bet ankstyvesnis sutemimas gali mažinti vakarinį aktyvumą ir skatinti mieguistumą.

    Kodėl po pokyčio jaučiamės prasčiau?

    Nors laikrodį perstatyti užtrunka akimirką, prisitaikymas prie naujo ritmo dažnai trunka ilgiau. Praktikoje tai gali pasireikšti nuovargiu, dirglumu, sunkesniu užmigimu ar pablogėjusia nuotaika, ypač pirmosiomis dienomis po pokyčio.

    Specialistai pabrėžia, kad jautriausi būna žmonės, kurių miego grafikas ir taip nereguliarus, taip pat tie, kurie anksti keliasi dėl darbo ar mokslų. Rudeninis perėjimas į žiemos laiką dažnai laikomas švelnesniu nei pavasarinis, tačiau ir jis gali išbalansuoti įprastą režimą.

    Ką verta padaryti iš anksto?

    Norint lengviau išgyventi perėjimą, naudinga kelias dienas iki pokyčio laikytis pastovaus miego grafiko ir vengti didelių režimo svyravimų savaitgalį. Taip pat rekomenduojama daugiau laiko praleisti dienos šviesoje ryte ir riboti ryškią ekranų šviesą vėlai vakare.

    Svarbi ir bendra miego higiena: vėlyvą vakarą verta atsisakyti intensyvaus sporto, sunkaus maisto ir stimuliuojančių gėrimų. Jei užmigti sunku, geriau rinktis raminančią rutiną, o ne bandyti kompensuoti nuovargį ilgu snaudimu dieną.

    Žiemos laikas galios iki kito sezono pokyčio 2027 metų pavasarį. Kol kas Europoje laikrodžių sukimo atsisakymas tebėra diskusijų ir politinių sprendimų lygmens klausimas, todėl gyventojams ir toliau tenka planuoti pagal galiojančią tvarką.

  • Laiko sukimas žada priedą iki 200 eurų: kam spalio naktis gali atnešti didesnę algą?

    Laikrodžių persukimas atgal rudenį daugeliui reiškia papildomą miego valandą, tačiau dirbantiems naktinėje pamainoje tai gali tapti papildoma darbo valanda. Tokiu atveju atlygis dažniausiai didėja, nes papildomas laikas gali būti laikomas viršvalandžiu naktį, o tai keičia apmokėjimo tvarką.

    ES valstybėse laikas tradiciškai sukamas spalio pabaigoje, kai pereinama iš vasaros į žiemos laiką. Būtent tada viena valanda naktį pasikartoja, todėl daliai darbuotojų pamaina realiai pailgėja, nors grafike pokytis ne visada aiškiai matomas.

    Darbo teisės praktikoje tokia situacija sprendžiama pagal faktinį išdirbtą laiką. Jeigu darbuotojas tą naktį dirba pagal darbo sutartį, darbdavys turi užtikrinti, kad už papildomą valandą būtų atsiskaityta, o darbo laiko apskaitoje neliktų neatitikimų.

    Kaip apmokama papildoma valanda?

    Papildoma valanda dažniausiai vertinama kaip viršvalandinis darbas, kuris sutampa su nakties laiku. Tai reiškia, kad be įprasto valandinio atlygio gali būti taikomi papildomi priedai, priklausomai nuo darbo laiko apskaitos modelio, kolektyvinės sutarties ir darbdavio vidaus tvarkų.

    Naktinis darbas paprastai apmokamas didesniu tarifu nei dieninis, tačiau konkretūs dydžiai priklauso nuo darbo sutarties sąlygų ir taikomo darbo apmokėjimo reglamento. Dėl to skirtingose darbovietėse galutinė papildomos valandos suma gali reikšmingai skirtis.

    Praktikoje didžiausi skirtumai matomi ten, kur įprastai mokami didesni tarifai už naktį ar budėjimą, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje ar transporto sektoriuje. Tokiose srityse viena papildoma valanda gali duoti apčiuopiamą priedą prie atlyginimo.

    Kada vietoj pinigų gali būti suteiktas laisvadienis?

    Kai kuriais atvejais darbdavys gali siūlyti kompensuoti papildomą laiką poilsiu, o ne išmokomis. Tokie sprendimai paprastai derinami su darbuotoju ir turi būti aiškiai fiksuojami, kad vėliau nekiltų ginčų dėl apskaitos ir apmokėjimo.

    Svarbu atskirti darbuotojus pagal darbo sutartį nuo dirbančių pagal civilines sutartis ar savarankiškai. Pastariesiems viršvalandžių ir naktinio darbo priedų taisyklės dažnai netaikomos taip, kaip taikomos pagal darbo teisę, todėl apmokėjimą lemia sutartiniai susitarimai.

    Ką verta pasitikrinti prieš laiko persukimą?

    Darbuotojams, kurių pamaina patenka į laikrodžių sukimo naktį, verta iš anksto pasitikrinti grafiką ir darbo laiko apskaitą. Jei kyla abejonių, naudinga raštu pasitikslinti, kaip konkrečioje darbovietėje bus skaičiuojamas papildomas laikas ir kokia kompensavimo tvarka taikoma.

    Darbdaviams aktualu iš anksto pasiruošti, kad darbo laiko apskaitos sistemos korektiškai užfiksuotų pasikartojančią valandą. Tai sumažina riziką klaidoms atlyginimuose ir padeda išvengti konfliktų su darbuotojais, ypač ten, kur dirbama pamainomis.

  • Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Elektros skaitiklio rodoma valanda namuose, kur taikomi dviejų ar trijų laiko zonų tarifai, turi tiesioginę įtaką tam, kiek mokate už kilovatvalandę. Skaitiklio laikrodis dažniausiai lemia, kada sistema persijungia iš dieninio į naktinį tarifą ir atvirkščiai, todėl net ir vienos valandos neatitikimas gali branginti vartojimą.

    Ypač tai aktualu tiems, kurie didelės galios įrenginius paleidžia pagal pigesnio tarifo laiką. Šilumos siurbliai, boileriai, elektrinis grindų šildymas ar namų energijos kaupikliai neretai programuojami taip, kad intensyviausiai dirbtų naktį, kai kaina mažesnė.

    Laiko persukimas į žiemos arba vasaros laiką gali sukelti painiavos: dalis įrenginių laiką atnaujina automatiškai, tačiau ne visi elektros skaitikliai tai daro vienodai. Praktikoje svarbiausias klausimas paprastas: ar pasikeitus laikui skaitiklis pats perskaičiuos valandas ir tiksliai perjungs tarifą.

    Ar skaitiklis laiką keičia automatiškai?

    Senesniuose indukciniuose skaitikliuose su besisukančiu disku laiką dažnai „prižiūrėdavo“ atskiras, išorinis laikmatis, o jo nustatymai galėjo išsiderinti. Tokiu atveju tarifo perjungimas priklausydavo nuo mechaninio sprendimo ir jo būklės.

    Naujesniuose elektroniniuose skaitikliuose laikrodis paprastai būna integruotas pačiame įrenginyje, o ekrane rodoma data ir laikas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas modelis pats persuka laiką keičiantis sezonui.

    Daugelyje namų vis dažniau įrengiami išmanieji skaitikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu perduoti suvartojimo duomenis ir kitą informaciją. Tokie skaitikliai dažniausiai sinchronizuoja laiką automatiškai, todėl perėjimas į žiemos ar vasaros laiką paprastai įvyksta be vartotojo įsikišimo.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar tarifas persijungė?

    Po laiko keitimo verta pažiūrėti į skaitiklio ekraną ir palyginti rodomą valandą su tikslia vietos laiko reikšme. Patikimiausia tai daryti tuo metu, kai pagal jūsų planą turėtų įvykti perėjimas į kitą tarifą.

    Jei matote, kad skaitiklio laikas atsilieka arba skuba, o pigesnis tarifas neprasideda tada, kada įprasta, tai gali reikšti, kad perjungimas vyksta netiksliai. Tokiu atveju automatizuoti įrenginių grafikai gali pradėti naudoti brangesnę elektrą, nors buvo suplanuoti pigesniam laikui.

    Pastebėjus neatitikimą, galima kreiptis į elektros skirstymo operatorių ar tiekėją dėl patikros ir laiko korekcijos. Vis dėlto praktikoje koregavimas ne visada atliekamas automatiškai ir kai kuriais atvejais gali būti taikomas papildomas mokestis, todėl iš anksto verta pasitikslinti sąlygas.

  • Laikrodžių sukimas – aiškus signalas vairuotojams: kada pagal 7 laipsnių taisyklę keisti padangas?

    Laikrodžių sukimas – aiškus signalas vairuotojams: kada pagal 7 laipsnių taisyklę keisti padangas?

    2026 metais vasaros laikas bus atšauktas naktį iš šeštadienio į sekmadienį spalio 25 dieną. Trečią valandą laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda atgal, todėl miegosime ilgiau, tačiau vakarais temti pradės anksčiau.

    Kartu tai daugeliui vairuotojų tampa priminimu įvertinti automobilio paruošimą šaltajam sezonui. Vis dėlto vien laikrodžių persukimas neturėtų būti kriterijus sprendžiant, kada keisti vasarines padangas į žiemines.

    Kas yra 7 laipsnių taisyklė?

    Vairuotojų dažnai minima taisyklė sako, kad padangas verta keisti, kai temperatūra reguliariai nukrenta žemiau 7 laipsnių šilumos. Tai nėra griežta riba, tačiau ji atspindi momentą, kai vasarinė guma šaltyje ima kietėti ir blogėja sukibimas.

    Žieminės padangos kuriamos taip, kad esant žemesnėms temperatūroms išliktų elastingesnės, o protektoriaus raštas efektyviau šalintų vandenį ir purvą. Dėl to ant šlapios, apledėjusios ar pažliugusios dangos dažniausiai sutrumpėja stabdymo kelias ir sumažėja slydimo rizika.

    Ką leidžia ir ko reikalauja taisyklės?

    Lenkijoje teisės aktai nenumato privalomo sezoninio padangų keitimo, todėl sprendimą priima pats vairuotojas, atsižvelgdamas į orus ir važiavimo sąlygas. Tačiau galioja bendras reikalavimas, kad transporto priemonė būtų eksploatuojama taip, jog nekeltų pavojaus eismo saugumui.

    Didelę reikšmę turi padangų būklė: netinkamos naudoti padangos su pažeidimais, iškilimais ar įtrūkimais, taip pat pernelyg nusidėvėjęs protektorius. Minimalus leistinas protektoriaus gylis dažniausiai nurodomas kaip 1,6 milimetro riba.

    Už techninės būklės pažeidimus Lenkijoje gali grėsti baudos, kurios siekia iki maždaug 700 eurų, taip pat galimas transporto priemonės dokumentų sulaikymas. Praktikoje tai reiškia, kad ignoruojant nusidėvėjusias ar pažeistas padangas rizikuojama ne tik saugumu, bet ir finansais.

    Kiek gali kainuoti keitimas 2026 metais?

    Padangų keitimo kaina priklauso nuo to, ar permaunamos padangos ant tų pačių ratlankių, ar keičiami visi ratai. Įtakos turi ratlankių dydis, tipas ir tai, ar padangos yra sustiprintos konstrukcijos.

    2026 metais už keturių ratų komplekto keitimą su balansavimu dažniausiai gali tekti mokėti apie 40–70 eurų. Didesni ratlankiai, visureigiai ar specifinės padangos gali kainą padidinti iki maždaug 70 eurų ar daugiau.

    Jeigu turimas antras ratų komplektas su jau sumontuotomis žieminėmis padangomis, darbas paprastai būna greitesnis ir pigesnis. Pavyzdiniuose didmiesčiuose vien ratų perstatymas gali kainuoti apie 20–45 eurus, priklausomai nuo ratlankių dydžio.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne kalendorius, o realios oro sąlygos ir saugumo rizika. Ankstesnis vizitas servise dažnai padeda išvengti eilių, o netikėtos pirmos šalnos ar snygis tuomet neužklumpa nepasiruošus.

  • Laikas pasikeitė, o automobilio laikrodis ne? Štai ką patikrinti, kad nevėluotumėte

    Laikas pasikeitė, o automobilio laikrodis ne? Štai ką patikrinti, kad nevėluotumėte

    Persukus laiką, dalis vairuotojų pastebi, kad automobilio laikrodis ne visada atsinaujina automatiškai. Nors daugelyje šiuolaikinių modelių tai įvyksta savaime, kartais dėl nustatymų ar ryšio trukdžių tenka įsikišti pačiam.

    Laiko keitimas Europoje vyksta paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį, o laikrodžiai pasukami viena valanda. Dėl to keičiasi ne tik dienos šviesos pojūtis, bet ir planavimas, nes neteisingas automobilio laikas gali suklaidinti navigaciją, priminimus ar kelionės grafiką.

    Kaip automobilis atnaujina laiką

    Automatinis laiko nustatymas dažniausiai remiasi keliomis sistemomis: palydovine navigacija, interneto ryšiu per multimediją arba radijo signalu. Kad ši funkcija veiktų, ji turi būti įjungta nustatymuose, o automobilis turi gauti signalą be sutrikimų.

    Jei laikas nepasikeitė, pirmiausia verta patikrinti, ar multimedijos sistemoje aktyvus automatinis laiko sinchronizavimas. Kai kuriuose modeliuose galima pasirinkti ir laiko juostą, todėl net ir įjungus automatiką neteisinga zona paliks klaidingą laiką.

    Ką daryti multimedijos ekrane

    Automobiliuose su centriniu ekranu įprastai reikia atsidaryti transporto priemonės arba sistemos nustatymus ir rasti skiltį Data ir laikas. Ten paprastai būna pasirinkimas automatiškai nustatyti laiką ir, jei numatyta, koreguoti vasaros ar žiemos laiką.

    Jeigu automatinis nustatymas įjungtas, bet laikas vis tiek neteisingas, verta trumpam jį išjungti ir įjungti iš naujo, taip pat patikrinti ryšį. Kai kuriuose automobiliuose laikrodis sinchronizuojamas tik esant aktyviai navigacijai arba stabiliai ryšio paslaugai.

    Senesni automobiliai ir du atskiri laikrodžiai

    Senesniuose automobiliuose, kuriuose nėra centrinio ekrano, laikas dažnai keičiamas mygtukais šalia prietaisų skydelio laikrodžio. Paprastai vienas mygtukas keičia valandas, kitas minutes, o kai kuriais atvejais reikia mygtuką palaikyti nuspaustą.

    Taip pat pasitaiko situacijų, kai prietaisų skydelyje ir radijo ar navigacijos įrenginyje rodomas laikas valdomas atskirai. Tokiu atveju laiką gali tekti nustatyti dviejose vietose, todėl verta patikrinti ne tik pagrindinį ekraną, bet ir borto kompiuterio bei radijo rodmenis.

    Universalios instrukcijos visiems automobiliams nėra, nes meniu punktai ir jų pavadinimai skiriasi pagal gamintoją ir modelį. Patikimiausias kelias yra automobilio naudotojo instrukcija arba konkretaus modelio nustatymų peržiūra, ypač jei po laiko keitimo planuojate ilgesnę kelionę ir nenorite vėluoti.

  • Pirmoji naktis po laiko keitimo: kodėl papildoma valanda nepadeda išsimiegoti?

    Pirmoji naktis po laiko keitimo: kodėl papildoma valanda nepadeda išsimiegoti?

    Rudenį pasukus laikrodį atgal teoriškai gauname papildomą valandą miego, tačiau organizmas jos ne visada „pasiima“. UK Biobank duomenų analizė, apėmusi 11 780 žmonių, parodė, kad sekmadienį po laiko keitimo vidutiniškai miegama tik apie 33 minutėmis ilgiau nei savaitę prieš tai.

    Palyginus su kitu sekmadieniu, skirtumas siekė apie 38 minutes, tad pilnos valandos dauguma taip ir neišnaudoja. Tai rodo, kad vien mechaninis laikrodžio perstatymas dar nereiškia automatinio biologinio persijungimo.

    Šviesa „pažadina“ anksčiau

    Pirmą rytą po rudeninio laiko keitimo dalis žmonių prabunda anksčiau net ir be žadintuvo. Taip nutinka todėl, kad aušta valanda anksčiau, o ryto šviesa, pasiekusi akis, smegenims perduoda stiprų signalą, kad metas keltis.

    Šis signalas veikia per suprachiazminį branduolį, kuris koordinuoja mūsų paros ritmą. Jis daro įtaką miegui ir budrumui, kūno temperatūros svyravimams, melatonino ir kortizolio gamybai, todėl kūnas kurį laiką „gyvena“ pagal seną tvarką.

    Kodėl adaptacija trunka kelias dienas

    Net vienos valandos poslinkis kelioms dienoms gali išbalansuoti įprastą režimą: pasislenka valgymo, darbo ir miego laikas. Biologinis laikrodis prisitaiko ne iš karto, todėl gali pasireikšti ankstesnis mieguistumas, neįprastas alkio laikas ar laikini koncentracijos sutrikimai.

    Reakcijos skiriasi ir pagal chronotipą. Žmonės, kurie natūraliai anksti užmiega ir keliasi, paprastai lengviau ištveria rudeninį perėjimą į standartinį laiką, o linkę eiti miegoti vėliau dažniau užtrunka ilgiau, ypač jei vakare būna ryškioje šviesoje ar prie ekranų.

    Svarbu ir miego kokybė, o ne tik trukmė. Po laiko keitimo galima praleisti lovoje ilgiau, bet vis tiek jaustis pavargus, jei miegas buvo fragmentuotas arba organizmas dar nespėjo suderinti paros ritmo su nauju grafiku.

    Ką rodo naujesni sveikatos duomenys

    Didelės apimties analizės rodo, kad rudeninis grįžimas į standartinį laiką dažnai būna švelnesnis nei pavasarinis perėjimas į vasaros laiką. Medicininių įrašų analizėje, kur vertinti 683 809 Anglijos gyventojų duomenys 2008–2019 metais, savaitę po rudeninio laiko keitimo miego sutrikimų diagnozių buvo apie 8 proc. mažiau nei lyginamuoju laikotarpiu.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai statistinis ryšys, kuriam įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai. Vis dėlto daugelyje tyrimų kartojasi bendra tendencija: pavasarį, kai netenkame valandos miego ir pradedame dieną „ankščiau“, neigiami padariniai pasireiškia dažniau.

    Rizika ypač juntama jautresnėms grupėms. Nedideliame UC Davis Health tyrime su 23 migrena sergančiais žmonėmis po pavasarinio laiko keitimo migrenos dienų skaičius beveik padvigubėjo, o gilaus miego trukmė sumažėjo maždaug nuo 94 iki 84 minučių per naktį.

    Kaip sau padėti po laiko keitimo

    Miego medicinos specialistai pabrėžia šviesos svarbą: ryte verta kuo greičiau išeiti į lauką arba bent pabūti ryškioje šviesoje. Vakare patariama pritemdyti apšvietimą ir riboti ekranų laiką, kad organizmas lengviau „įjungtų“ vakarinę miego programą.

    Pirmosiomis dienomis naudinga laikytis pastovaus režimo: keltis, valgyti ir judėti įprastomis valandomis. Daugumai žmonių prisitaikymas užtrunka kelias dienas, kai kuriems gali prireikti maždaug savaitės, ypač jei miegas ir taip buvo nereguliarus.

    2026 metais į žiemos laiką bus pereinama naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Sekmadienį, spalio 25 dieną, 3.00 valandą laikrodžiai bus pasukti atgal į 2.00 valandą.

  • Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Artėjant rudeniui vis dažniau kyla klausimas, kada bus grąžinamas žiemos laikas ir ar tai gali būti paskutinis kartas. 2026 metais laikrodžių sukimas vis dar numatytas, nors Europos Sąjungoje apie šios praktikos atsisakymą diskutuojama jau ne vienerius metus.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas 2026 metais įsigalios naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Trečią valandą ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal, į antrą valandą, todėl naktis taps viena valanda ilgesnė.

    Dauguma telefonų ir kompiuterių laiką atnaujina automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius ir kai kuriuos buities prietaisus dažnai tenka sureguliuoti ranka. Šis pokytis svarbus ir dirbantiems naktinę pamainą, nes daliai žmonių darbo laikas realiai pailgėja viena valanda.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, sezoninis laiko keitimas taikomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reguliavimas apima datas iki 2026 metų, todėl rudenį numatomas perėjimas į žiemos laiką yra paskutinis aiškiai įrašytas šiame kelių metų grafike.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo 2027 metų laiko sukimas automatiškai bus panaikintas. Vien tai, kad baigiasi dokumente numatytas terminų sąrašas, dar nereiškia politinio sprendimo atsisakyti sezoninių korekcijų, tam reikėtų naujų sprendimų ir suderinimo.

    Kodėl Europa vis dar nesusitarė?

    Diskusijos dėl laiko keitimo nutraukimo Europos Sąjungoje įsibėgėjo po to, kai Europos Parlamentas 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. Tačiau bendro sprendimo Europos Sąjungos Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti, todėl taisyklės realiai nepasikeitė.

    Esminė kliūtis yra koordinavimas tarp valstybių narių, nes skirtingai pasirinktas nuolatinis laikas galėtų sukelti praktinių problemų. Tai paliestų tarptautinį transportą, darbo grafikų planavimą, logistiką, verslo procesus ir paslaugas, kurios priklauso nuo suderintų laiko juostų.

    Kol nėra bendro europinio sutarimo, laikrodžių sukimas daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, išlieka realia kasmetine rutina. Todėl tikėtina, kad artėjant 2026 metų pabaigai vėl bus grįžtama prie klausimo, ar Europa pasirengusi galutinai apsispręsti dėl nuolatinio laiko.