CP v2

Tag: Laktozės netoleravimas

  • Kefyras ar pasukos: dietologė paaiškino, kas iš tiesų sveikiau ir kam tinka geriau

    Kefyras ar pasukos: dietologė paaiškino, kas iš tiesų sveikiau ir kam tinka geriau

    Kefyras ir pasukos jau seniai laikomi vienais naudingiausių fermentuotų pieno produktų. Vis dėlto žmonės dažnai klausia, kuris gėrimas organizmui palankesnis ir ar vienas iš jų turi aiškų pranašumą. Dietologė Anna Jędrej socialiniuose tinkluose palygino abu gėrimus ir išskyrė svarbiausius skirtumus.

    Pasak specialistės, tiek kefyras, tiek pasukos yra fermentuoti pieno produktai, turintys gyvų bakterijų kultūrų. Jie gali prisidėti prie virškinimo, žarnyno mikrobiotos pusiausvyros, taip pat yra kalcio, visaverčių baltymų ir B grupės vitaminų šaltinis.

    „Abu produktai yra fermentuoti pieno gaminiai, turintys labai panašių sveikatai naudingų savybių“, – sakė dietologė Anna Jędrej.

    Dietologė pabrėžia, kad kefyras neretai laikomas stipresne parama žarnyno mikrobiotai. Dėl intensyvesnės fermentacijos ir platesnės mikroorganizmų įvairovės jis kai kuriems žmonėms gali geriau pasiteisinti, kai vargina nereguliarus tuštinimasis.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kefyras dažnai pasirenkamas po antibiotikų kurso. Antibiotikai gali paveikti žarnyno mikrobiotą, todėl fermentuoti produktai, kaip kasdienės mitybos dalis, kai kuriems žmonėms tampa praktišku būdu palaikyti virškinimo komfortą.

    Pasukos, specialistės teigimu, gali būti tinkamesnis pasirinkimas jautresnį virškinamąjį traktą turintiems žmonėms. Jos paprastai būna kiek lengvesnės ir daliai žmonių geriau toleruojamos, ypač jei vargina refliuksui būdingi simptomai.

    „Geriausia stebėti, kuris gėrimas labiau atitinka jūsų poreikius ir savijautą“, – sakė dietologė Anna Jędrej.

    Aptardama laktozės netoleravimą dietologė priminė, kad fermentacijos metu dalis laktozės virsta pieno rūgštimi. Dėl to kefyras ir pasukos kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojami nei įprastas pienas, tačiau organizmo reakcija išlieka individuali.

    Ekspertai taip pat primena, kad svarbi ir produkto sudėtis: verta rinktis mažiau pridėtinio cukraus turinčius, kuo trumpesnės sudėties produktus. Reguliarumas dažnai svarbesnis už vienkartinius pasirinkimus, o geriausias variantas paprastai yra tas, kurį žmogus noriai įtraukia į kasdienę mitybą.

  • Pieno plėvelė ant kakavos: kas joje iš tikrųjų susikaupia ir kam jos verčiau nevalgyti

    Daugeliui pieno plėvelė, susidariusi ant karšto pieno ar kakavos, yra vaikystės prisiminimas, kuris kelia arba nostalgiją, arba stiprią antipatiją. Vis dėlto tai ne sugedimo požymis, o natūralus procesas, atsirandantis šildant pieną. Mitybos požiūriu ši plona „odėlė“ gali būti ir vertinga, ir kai kuriems žmonėms ne pati tinkamiausia.

    Kaip susidaro pieno plėvelė?

    Kaitinant pieną, dalis baltymų pakinta dėl temperatūros, o jų paviršiuje susiformuoja tankesnė struktūra. Prie jos prisijungia riebalų lašeliai, todėl viršuje atsiranda vientisas sluoksnis. Kuo pienas riebesnis, tuo plėvelė paprastai būna storesnė ir elastingesnė.

    Svarbu atskirti du dalykus: pieno plėvelė ant šviežiai kaitinto pieno yra įprasta, tačiau nemalonus kvapas, kartus skonis ar rūgštumas jau gali rodyti, kad produktas nebetinkamas vartoti. Plėvelė pati savaime nėra „blogas ženklas“, jei pienas buvo laikomas tinkamai ir nepasibaigęs jo galiojimas.

    Kuo ji gali būti vertinga?

    Pieno plėvelėje dažniausiai susikaupia daugiau pieno baltymų ir riebalų nei likusiame skystyje, todėl ji yra tarsi nedidelė maistinių medžiagų koncentracija. Tai reiškia daugiau energijos, sotumo ir baltymų viename kąsnyje, ypač jei naudojamas nenugriebtas pienas.

    Riebaluose natūraliai būna riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A, o taip pat dalies vitamino D, jei jo piene yra. Šildymas gali mažinti kai kurių jautresnių vitaminų kiekį, tačiau pats plėvelės sluoksnis vis tiek išlieka maistingas, ypač lyginant su tuo pačiu pieno kiekiu be susikaupusio riebalų ir baltymų sluoksnio.

    Kam plėvelės geriau vengti?

    Daugumai sveikų suaugusiųjų pieno plėvelė nekelia rizikos, tačiau kai kurioms grupėms ji gali būti problemiška. Pirmiausia tai žmonės, turintys alergiją pieno baltymams, nes plėvelėje baltymų dalis yra labiau koncentruota, todėl reakcijos gali būti ryškesnės.

    Taip pat atsargiai vertėtų elgtis tiems, kurių virškinimo sistema jautri ir kurie pastebi, kad riebesni pieno produktai sustiprina pilvo pūtimą ar diskomfortą. Jei žmogus netoleruoja laktozės, plėvelė problemos neišsprendžia, nes laktozė yra piene esantis cukrus ir išlieka skystyje, tad simptomai gali pasireikšti nepriklausomai nuo to, ar plėvelę suvalgysite.

    Kūdikiams iki vienerių metų karvės pieno produktai apskritai dažnai nėra rekomenduojami kaip pagrindinis gėrimas, todėl ir plėvelė neturėtų būti siūloma. Jei kyla abejonių dėl alergijų ar virškinimo sutrikimų, saugiausia sprendimą aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Praktinis patarimas paprastas: jei plėvelė nepatinka, ją galima lengvai nuimti šaukštu, o jei norite jos išvengti išvis, pieną kaitinant padeda dažnesnis pamaišymas ir kaitinimas žemesnėje temperatūroje. Skonis čia svarbus, tačiau dar svarbiau atpažinti atvejus, kai organizmui pieno baltymai ar riebesni produktai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

  • Riaženka vietoje kefyro metant svorį: gydytojas paaiškino, kuo šis gėrimas pranašesnis

    Riaženka ir kefyras – du populiarūs fermentuoti pieno gėrimai, kuriuos žmonės dažnai lygina dėl poveikio virškinimui ir kūno svoriui. Nors abu produktai gali būti subalansuotos mitybos dalis, jų maistinė sudėtis ir toleravimas skirtingiems žmonėms gali reikšmingai skirtis.

    Gydytojas gastroenterologas Pavelas Andrjuščenka aiškina, kad riaženka gaminama fermentuojant pieną, todėl dalis laktozės joje būna suskaidyta. Dėl to kai kuriems žmonėms ji gali būti lengviau virškinama nei įprastas pienas, tačiau tai nereiškia, kad laktozės joje nėra.

    Kas yra riaženka ir kuo ji išsiskiria

    Riaženka paprastai vertinama dėl baltymų, kalcio ir pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos įvairove. Baltymai taip pat prisideda prie sotumo jausmo, todėl tokie gėrimai neretai pasirenkami kaip užkandis ar lengvesnė vakarienės alternatyva.

    „Riaženkoje yra baltymų, kalcio ir naudingų pieno rūgšties bakterijų, todėl ji gali palaikyti virškinimą ir gerai suteikia sotumo“, – sakė Pavelas Andrjuščenka.

    Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad riaženka tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, ji gali sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ar didesnį dujų kaupimąsi, nes laktozė fermentacijos metu išnyksta ne visiškai.

    Kefyras ar riaženka: ką rinktis?

    Lyginant su kefyru, riaženka dažnai būna riebesnė ir kaloringesnė, todėl ją rekomenduojama vartoti saikingai, ypač tiems, kurie griežčiau skaičiuoja paros energinę vertę. Kita vertus, švelnesnis, kiek saldesnis skonis kai kuriems žmonėms yra pranašumas, jei rūgštūs produktai netinka ar sukelia jautrumą.

    Gastroenterologas atkreipia dėmesį, kad kefyras dėl mažesnio riebumo dažniau pasirenkamas kasdieniam vartojimui, ypač siekiant mažinti svorį. Tuo metu riaženka gali būti naudinga kaip sotesnis pasirinkimas, jei tik telpa į bendrą dienos racioną.

    Ar riaženka padeda lieknėti?

    Specialistas pabrėžia, kad nei riaženka, nei kefyras savaime neturi riebalus deginančio poveikio. Svorio pokyčius daugiausia lemia bendras suvartojamų kalorijų kiekis, mitybos kokybė, baltymų ir skaidulų pakankamumas, fizinis aktyvumas bei miego režimas.

    „Sotumo jausmas ją vartojant išlieka ilgiau, todėl galima išvengti papildomų užkandžių“, – sakė Pavelas Andrjuščenka.

    Gydytojas nurodo, kad praktiška orientacinė porcija gali būti apie 150–250 mililitrų per dieną. Anot jo, tokio kiekio dažniausiai pakanka, kad žmogus gautų naudingų maistinių medžiagų ir kartu neperkrautų raciono papildomomis kalorijomis.

    Kalbant apie vartojimą vakare, riaženka gali būti vienas iš lengvo užkandžio variantų, jei po jos neatsiranda nemalonių pojūčių. Esminio skirtumo tarp riaženkos ir kefyro vakare, pasak specialisto, dažniausiai nėra – svarbiausia individuali tolerancija ir visos dienos mitybos balansas.