CP v2

Tag: Latvija

  • Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvijos teisėsauga sulaikė du šalies piliečius, įtariamus šnipinėjus Rusijos karinei žvalgybai. Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad pora galėjo rinkti informaciją apie NATO pajėgas, karinius orlaivius ir Latvijos paramą Ukrainai.

    Tyrimo duomenimis, įtariamieji domėjosi Ādaži karine baze, kuri laikoma vienu svarbiausių Latvijos karinių objektų ir kurioje dislokuota NATO brigada. Pareigūnai teigia, kad buvo fiksuojami ir kiti jautrūs duomenys, susiję su radarų sistemomis bei orlaivių judėjimu.

    Latvijos Valstybės saugumo tarnyba nurodė, kad surinkta informacija, kaip įtariama, buvo skirta Rusijos karinei žvalgybai GRU. Anot pareigūnų, vienas iš sulaikytųjų galėjo pasitelkti privatų lėktuvą žvalgybai iš oro ir fotografuoti karinės bazės teritoriją.

    Institucijos pažymi, kad tokia veikla galėjo padėti ne tik žvalgybai, bet ir galimoms diversijoms ar kitoms priešiškoms operacijoms. Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad renkant duomenis apie karinius objektus, infrastruktūrą ir sąjungininkų pajėgų judėjimą kuriamos prielaidos tiksliau planuoti hibridines atakas.

    Baudžiamasis procesas, pasak tarnybos, pradėtas 2026 metais birželio 27 dieną, tyrimas tęsiamas. Pastaruoju metu NATO rytiniame flange vis dažniau kalbama apie išaugusią grėsmę dėl sabotažo, kibernetinių incidentų ir žvalgybinės veiklos, nukreiptos prieš valstybes, remiančias Ukrainą.

  • ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    2004 metų lūžis Europoje

    2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt valstybių, o Bendrija išsiplėtė iki 25 narių. Daugeliui jų tai reiškė ne tik politinį grįžimą į Vakarų erdvę, bet ir labai praktišką pokytį verslui: atviresnes rinkas, aiškesnes taisykles ir lengvesnę prekybą.

    Įstojimas suteikė prieigą prie bendrosios rinkos, kurioje veikia vienodi standartai ir laisvas prekių judėjimas. Įmonėms tai sumažino administracinę naštą ir leido greičiau plėstis į kitas šalis, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

    Kaip bendroji rinka augina įmones

    Latvijoje įsikūrusi „MADARA Cosmetics“ yra vienas pavyzdžių, kaip po įstojimo atsiradęs pasitikėjimas ir platesnė rinka padėjo galvoti tarptautiniu mastu. Įmonė pradėjo nuo nedidelės komandos ir vietinių žaliavų, o vėliau išsiplėtė į didžiąsias Europos rinkas.

    Verslui itin svarbu tai, kad kosmetikos sektoriuje galioja vienodesnis reguliavimas visoje ES. Tai reiškia mažiau skirtingų reikalavimų etiketėms, sudėčiai ir atitikčiai, todėl eksportas tampa paprastesnis, o įmonės gali daugiau investuoti į produktų kūrimą ir plėtrą.

    „Būdami ES dalimi nuo pirmos dienos, mes nuo pat pradžių kūrėme įmonę su globaliu mąstymu“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

    Prie augimo prisidėjo ir elektroninė prekyba, leidžianti mažesnėms įmonėms pasiekti pirkėjus be brangios fizinės plėtros. Pastaraisiais metais Vakarų Europoje ryškėja didesnė paklausa vadinamajai švariai kosmetikai, tačiau kartu vartotojai tikisi ir aiškiai pagrįsto veiksmingumo.

    Žalioji transformacija atvėrė naują nišą

    Čekijoje veikianti saulės energetikos produktų didmenininkė „Raylyst Solar“ rodo kitą tendenciją: augimą skatina žalioji ekonomika ir spartėjanti energetikos transformacija. Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje didina saulės modulių ir susijusios įrangos poreikį, o bendroji rinka palengvina prekių judėjimą.

    Įmonė pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas ir procedūrų supaprastinimas leidžia greičiau aptarnauti klientus skirtingose šalyse. Be to, bendra rinka didina darbo jėgos mobilumą, todėl įmonėms paprasčiau samdyti specialistus iš kitų ES valstybių.

    Praėjus 20 metų po didžiausios ES plėtros, matyti ilgalaikė kryptis: sumažėję prekybos kaštai, labiau susietos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės mažesnėms šalims auginti tarptautinius prekės ženklus. Tuo pačiu ES plėtra tęsėsi ir vėliau, o diskusijos dėl naujų narių rodo, kad bendrosios rinkos patrauklumas išlieka didelis.

  • Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Latvijoje žinoma mirties dūla Ilze Tigule televizijos laidoje atvirai papasakojo apie itin skaudžią patirtį – prieš daugiau nei dešimtmetį ji nėštumo metu neteko dviejų savo kūdikių. Pasak moters, gedulas užklupo net ir tuo metu, kai šalia buvo artimieji, tačiau emocinis vienišumas tik stiprėjo.

    Ilze Tigule teigė, kad po netekties labiausiai pritrenkė aplinkinių tyla. Ji lygino situaciją su įprastu scenarijumi, kai gimus kūdikiui žmonės skambina, sveikina, siūlo pagalbą, tačiau grįžus namo po kūdikio praradimo telefonas dažnai nebeskamba.

    „Kai grįžau iš ligoninės po kūdikio netekties, telefonas tylėjo, niekas neskambino. Ne todėl, kad žmonėms nerūpėtų, o todėl, kad jie nežino, ką tokiu metu pasakyti“, – sakė Ilze Tigule.

    Laidoje ji pabrėžė, kad tokiose situacijose visuomenė neretai pasimeta: vieni bijo įžeisti, kiti vengia „trukdyti“, dar kiti mano, kad tylėjimas yra pagarba. Vis dėlto gedintiems tėvams tai gali virsti dar vienu skausmo sluoksniu, nes praradimas paliečia ne tik šeimą, bet ir socialinį ryšį su aplinka.

    Anot Ilze Tigule, mirties dūlų darbe ir mokymuose daug dėmesio skiriama būtent tam, kaip bendrauti su žmogumi netekties akivaizdoje. Ji aiškino, kad svarbiausia dažnai būna ne tobuli žodžiai, o paprastas buvimas šalia ir aiški žinia, kad žmogus nėra paliktas vienas.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po perinatalinių netekčių tėvai gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis, o visuomenės reakcija neretai nulemia, ar jie ryšis ieškoti pagalbos. Todėl, pasak jos, jautrus bendravimas ir elementari parama gali tapti lemiamu žingsniu, padedančiu išbūti gedulą.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Uždraudė įvežti spaudą

    Latvija uždraudė į šalį įvežti knygas, laikraščius ir kitą spausdintą produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija sprendimą sieja su dezinformacijos ir karo propagandos rizika bei saugumo interesais.

    Nurodoma, kad priemonė įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Latvija tapo pirmąja Europos valstybe, pritaikiusia tokio pobūdžio importo ribojimą vartojimo prekėms iš šių šalių.

    Ne tik knygos, bet ir prekės

    Draudimas apima ne tik leidinius, bet ir dalį kitų vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužius, žaislus ar sporto reikmenis. Latvijos valdžios vertinimu, tai turi mažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje ir didinti visuomenės atsparumą.

    Ministerija taip pat akcentuoja ekonominių ryšių mažinimą su Rusija ir Baltarusija, kurios, Latvijos teigimu, tęsia arba remia agresiją prieš Ukrainą. Tokia logika atitinka platesnę ES ir NATO šalių praktiką riboti priklausomybes nuo agresorių valstybių.

    „Importo draudimu siekiama apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

    Hibridinių grėsmių fone

    Latvija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija, nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje nuosekliai remia Kyjivą. Ryga ne kartą viešai kalbėjo apie hibridines grėsmes, kurios gali apimti kibernetines atakas, informacines operacijas ir kitus spaudimo instrumentus.

    Šalyje taip pat gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o tai, Latvijos institucijų vertinimu, didina informacinio poveikio riziką. Dėl to pastaraisiais metais Latvija ėmėsi priemonių, susijusių su rusų kalbos vaidmens mažinimu švietime ir mokesčių lengvatų persvarstymu leidybos sektoriuje.

    Importas smuko, bet išliko išimčių

    Latvijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad bendras importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo karo pradžios sumažėjo maždaug 91 proc. Vis dėlto knygos ir spausdinta produkcija, pasak ministerijos, buvo viena didesnių likusių vartojimo prekių kategorijų, kurios dar pasiekdavo Latvijos rinką.

    Sprendimas priimtas augant įtampai Baltijos regione. Latvija, Lietuva ir Estija atmeta Rusijos kaltinimus dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų ir teigia, kad tokia retorika naudojama politiniam spaudimui bei įtakos operacijoms.

  • Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Kiek europiečiai aukoja?

    Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.

    Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.

    Airija ir Rumunija tarp lyderių

    Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.

    Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.

    Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.

    Kodėl Europa atsilieka?

    Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.

    Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.

    Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.

    Kam europiečiai dažniausiai aukoja?

    Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.

    Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.

    Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.

    Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.

    Kur aukojama mažiausiai?

    Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.

    Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.

    Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.

    Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.

  • Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Energijos skirstymo operatorius ESO praneša, kad Zarasų rajone šiuo metu fiksuojami 253 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros yra 1 031 klientas, o gedimus šalina 17 brigadų, kurioms talkina ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžiausias darbų krūvis šiuo metu tenka teritorijoms, kuriose po sutrikimų dar liko daugiausia atjungtų vartotojų. Brigados dirba Dusetose, Padustyje, Vosgėliuose, Degučiuose, Vencavuose, taip pat Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje.

    Elektros tiekimas beveik visiškai atkurtas buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Dusetų mieste. ESO skelbia, kad šiose vietovėse be elektros likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto daugiausia elektros tiekimo sutrikimų dar išlieka Salako seniūnijoje, taip pat Suvieko ir Antazavės teritorijose. Tokiose situacijose atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis, oro sąlygos ir prieinamumas prie tinklo infrastruktūros, ypač atokesnėse vietovėse.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą regione: Utenos regione fiksuoti 1 767 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 6 508 klientai, o gedimus šalina 94 brigados. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruoti 2 591 sutrikimas, be elektros yra 8 657 klientai, darbus vykdo 315 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad sutrikus elektrai verta įsitikinti, ar atjungimas nėra lokalus, o apie pastebėtus pavojus, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus ar ant tinklų užvirtusius medžius, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Atnaujintą informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką ESO skelbia savo atjungimų žemėlapyje.

  • Prie Latvijos sienos su Rusija startuoja Baltijos gynybos linija: kaip ji jungsis su Lenkijos Rytų skydu

    Prasidėjo darbai Balvi regione

    Latvijos šiaurės rytuose, Balvi regione prie sienos su Rusija, pradėti Baltijos gynybos linijos statybos darbai. Apie tai pranešė Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto agentūra, koordinuojanti dalį infrastruktūros projektų.

    Ši iniciatyva – tai planuojamų įtvirtinimų grandinė palei Baltijos valstybių rytines sienas. Tikslas – sustiprinti NATO rytinį flangą ir didinti atgrasymo priemonių efektyvumą.

    Kokie įtvirtinimai bus įrengiami?

    Numatyti inžineriniai sprendimai apima prieštankinius griovius, bunkerių elementus ir betonines kliūtis, dažnai vadinamas drakono dantimis. Tokios priemonės skirtos sulėtinti technikos judėjimą ir sudaryti sąlygas greitesnei gynybinei reakcijai.

    Latvijoje šiam etapui skiriama daugiau nei 12 000 000 eurų iš valstybės biudžeto. Darbus planuojama užbaigti 2027 metų rudenį, tačiau konkretūs terminai gali priklausyti nuo rangos, tiekimo ir saugumo situacijos regione.

    Anksčiau 2024 metais Latvijos ginkluotosios pajėgos prie Dauguvos, Selijos poligone, įrengė bandomąjį linijos ruožą. Ten inžineriniai daliniai ir išminuotojai dirbo kartu su JAV kariuomenės ir Danijos pajėgų vienetais, dislokuotais regione.

    Kaip projektas susijęs su Rytų skydu?

    Baltijos gynybos linija yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos projektas, kurio įgyvendinimą šalių gynybos ministrai suderino Rygoje 2024 metais. Jo esmė – vieningas požiūris į sienų fortifikaciją ir kliūčių sistemą, kuri prireikus veiktų kaip vientisa gynybos infrastruktūra.

    Numatoma, kad ateityje ši linija bus derinama ir su Lenkijos Rytų skydu – programa, orientuota į Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą. Rytų skydo koncepcijoje akcentuojami tiek fiziniai įtvirtinimai pasienyje, tiek stebėjimo ir oro erdvės kontrolės sprendimai.

    Latvijos rytinė siena yra daugiau nei 450 kilometrų: per 280 kilometrų sudaro siena su Rusija, o apie 170 kilometrų – siena su Baltarusija. Tokia geografija lemia, kad ilgalaikė infrastruktūra tampa viena iš nuolatinių saugumo politikos krypčių.

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • Netikėtai užklydo į Rygos šventę: turistai apstulbo pamatę, ką latviai kepa ant laužų

    Monika ir Kšištofas nuo pat kelionės aplink Baltijos jūrą pradžios laikėsi paprastos taisyklės: vengti turistinių spąstų ir valgyti ten, kur renkasi vietiniai. Atvykę į Rygą jie nusprendė nerizikuoti ir patarimo, kur pavalgyti nebrangiai, paprašė DI. Rekomendacija nuvedė į senamiestį, į savitarnos restoraną „Lido Alus Sēta“.

    Latviška virtuvė dažnai apibūdinama kaip šiaurietiškas sotus maistas: daug bulvių, kiaulienos, kopūstų, ruginės duonos ir miško grybų. Ypač dažnai minimos voveraitės, kurios vasarą tampa vienu populiariausių ingredientų tiek namų virtuvėje, tiek kavinėse. Tokie patiekalai paprastai skirti sočiai pavalgyti, o ne ieškoti lengvų užkandžių.

    Pirmąją dieną keliautoja pasirinko burokėlių šaltibarščių tipo sriubą, kalakutienos kepsnį pomidorų padaže, bulves su tirštu voveraičių padažu ir troškintus raugintus kopūstus. Desertui paėmė pistacijų ir aviečių pyragaitį su morengu. Už viską sumokėjo 14,45 euro.

    Kitą dieną pora, padrąsinta kainų, užsisakė dar gausiau: mėsa įdarytą ir sūriu užkeptą cukiniją, daržovių karį, keptas žolelių dešreles, sočios sriubos porciją, bulvių su voveraitėmis, o atsigerti pasirinko girą. Desertui išbandė maizes zupa – trintą ruginę duoną su džiovintais vaisiais, patiekiamą su plakta grietinėle. Pietūs dviem kainavo 26 eurus.

    Pavalgę jie išėjo pasivaikščioti ir netikėtai pateko į miesto šventės šurmulį: gatvėse rūkstantys griliai, eilės prie maisto zonų ir nuo kaitros tvyrantis kepamos mėsos kvapas traukė minias. Didžiausią įspūdį turistams paliko vaizdas, kurio nesitikėjo pamatyti miesto renginyje: ant didžiulių keptuvių buvo kepamos ištisos kiaulių galvos ir kanopos.

    Tačiau šventinėse mugėse galioja kitos kainų taisyklės. Nors netoliese pavyko sočiai pavalgyti už palyginti nedaug, gatvės zonoje kava ir didelė kremu įdaryta vamzdelio formos bandelė kainavo daugiau nei 10 eurų. Keliautojai pastebėjo, kad spontaniški pirkiniai renginiuose kartais atsieina beveik tiek pat, kiek pilnas pietų komplektas kitur.

    Ši patirtis priminė paprastą kelionių taisyklę: technologijos gali padėti greitai rasti nebrangių vietų pavalgyti, tačiau tikrasis miesto skonis dažnai atsiveria ten, kur pakliūni netyčia. Rygos šventė jiems tapo ne tik vakarienei skirtu sustojimu, bet ir netikėtu kultūriniu susidūrimu su vietos tradicijomis. Kartais būtent tokie momentai kelionėje įsimena labiausiai.