CP v2

Tag: Latvija

  • Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos „Leopard“ prie pat Rusijos: NATO manevrai Latvijoje siunčia aiškią žinią Maskvai

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos parodė, kaip Latvijoje, Ādaži poligone netoli Rygos, treniruojasi jų tankai „Leopard 2“. Ši veikla yra NATO sustiprinto buvimo dalis Baltijos šalyse, skirta atgrasyti galimą Rusijos agresiją ir užtikrinti greitą sąjungininkų reagavimą.

    Lenkijos kontingentas Latvijoje dislokuojamas nuo 2017 metais, o nuo 2024 metų birželio rotaciją ten vykdo 11-oji Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizija. Lenkai veikia daugianacionalinėje NATO brigadoje Latvijoje, kuri 2024 metais paskelbė pasiekusi kovinę parengtį.

    Ādaži bazėje ir pratybose kartu su lenkais dalyvauja ir kitų valstybių kariai, tarp jų Kanada, Italija, Čekija, Danija, Švedija, Ispanija bei kiti sąjungininkai. Toks formatas leidžia treniruotis realistiškomis sąlygomis, suderinti ryšio, logistikos ir ugnies paramos procedūras.

    Lenkijos kariuomenė šiuo metu naudoja apie 230 „Leopard“ tankų keliose versijose, įskaitant maždaug 28 „Leopard 2A4“, apie 105 „Leopard 2A5“ ir apie 100 modernizuotų „Leopard 2PL“ bei „2PL/M1“. Visoms šioms versijoms būdinga keturių karių įgula ir 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas, o mobilumą užtikrina galingas dyzelinis variklis.

    „Leopard 2A4“ buvo kuriamas kaip atsakas į Sovietų Sąjungos šarvuotąją techniką ir tapo vienu ryškiausių Šaltojo karo pabaigos Vakarų tankų konstrukcijos pavyzdžių. Įvedimo metu šis modelis išsiskyrė pažangesniais to meto skaitmeniniais sprendimais, pagerinusiais taiklumą ir šaudymo valdymą.

    „Leopard 2A5“ atsirado jau po Šaltojo karo, o svarbiausias jo pokytis buvo sustiprinta bokštelio priekinė apsauga su papildomais šarvų moduliais. Taip pat buvo modernizuota vidinė apsauga nuo skeveldrų, atnaujintos kai kurios valdymo ir optoelektronikos dalys, o būtent šios versijos tankai dažnai matomi pratybų kadruose iš Latvijos.

    Lenkijoje įgyvendinta „Leopard 2PL“ modernizacija orientuota į geresnę apsaugą ir elektroniką, o dalis technikos toliau keliama iki „2PL/M1“ standarto. Modernizuoti tankai gauna papildomą bokštelio šarvavimą, pažangesnes termovizines sistemas ir sprendimus, didinančius patikimumą bei įgulų darbo sąlygas ilgesnėse operacijose.

    NATO rytiniame flange tokios pratybos turi ir praktinę, ir politinę reikšmę: jos demonstruoja sąjungininkų gebėjimą greitai telkti pajėgas, veikti kartu ir palaikyti nuolatinę parengtį. Kuo daugiau realių treniruočių prie Baltijos regiono, tuo aiškesnis signalas, kad bet koks bandymas eskaluoti situaciją susidurtų su koordinuotu atsaku.

  • Netikėtai užklydo į Rygos šventę: turistai apstulbo pamatę, ką latviai kepa ant laužų

    Monika ir Kšištofas nuo pat kelionės aplink Baltijos jūrą pradžios laikėsi paprastos taisyklės: vengti turistinių spąstų ir valgyti ten, kur renkasi vietiniai. Atvykę į Rygą jie nusprendė nerizikuoti ir patarimo, kur pavalgyti nebrangiai, paprašė DI. Rekomendacija nuvedė į senamiestį, į savitarnos restoraną „Lido Alus Sēta“.

    Latviška virtuvė dažnai apibūdinama kaip šiaurietiškas sotus maistas: daug bulvių, kiaulienos, kopūstų, ruginės duonos ir miško grybų. Ypač dažnai minimos voveraitės, kurios vasarą tampa vienu populiariausių ingredientų tiek namų virtuvėje, tiek kavinėse. Tokie patiekalai paprastai skirti sočiai pavalgyti, o ne ieškoti lengvų užkandžių.

    Pirmąją dieną keliautoja pasirinko burokėlių šaltibarščių tipo sriubą, kalakutienos kepsnį pomidorų padaže, bulves su tirštu voveraičių padažu ir troškintus raugintus kopūstus. Desertui paėmė pistacijų ir aviečių pyragaitį su morengu. Už viską sumokėjo 14,45 euro.

    Kitą dieną pora, padrąsinta kainų, užsisakė dar gausiau: mėsa įdarytą ir sūriu užkeptą cukiniją, daržovių karį, keptas žolelių dešreles, sočios sriubos porciją, bulvių su voveraitėmis, o atsigerti pasirinko girą. Desertui išbandė maizes zupa – trintą ruginę duoną su džiovintais vaisiais, patiekiamą su plakta grietinėle. Pietūs dviem kainavo 26 eurus.

    Pavalgę jie išėjo pasivaikščioti ir netikėtai pateko į miesto šventės šurmulį: gatvėse rūkstantys griliai, eilės prie maisto zonų ir nuo kaitros tvyrantis kepamos mėsos kvapas traukė minias. Didžiausią įspūdį turistams paliko vaizdas, kurio nesitikėjo pamatyti miesto renginyje: ant didžiulių keptuvių buvo kepamos ištisos kiaulių galvos ir kanopos.

    Tačiau šventinėse mugėse galioja kitos kainų taisyklės. Nors netoliese pavyko sočiai pavalgyti už palyginti nedaug, gatvės zonoje kava ir didelė kremu įdaryta vamzdelio formos bandelė kainavo daugiau nei 10 eurų. Keliautojai pastebėjo, kad spontaniški pirkiniai renginiuose kartais atsieina beveik tiek pat, kiek pilnas pietų komplektas kitur.

    Ši patirtis priminė paprastą kelionių taisyklę: technologijos gali padėti greitai rasti nebrangių vietų pavalgyti, tačiau tikrasis miesto skonis dažnai atsiveria ten, kur pakliūni netyčia. Rygos šventė jiems tapo ne tik vakarienei skirtu sustojimu, bet ir netikėtu kultūriniu susidūrimu su vietos tradicijomis. Kartais būtent tokie momentai kelionėje įsimena labiausiai.

  • Latvija baigia statyti antidronų sieną: po įskridimų iš Rusijos skubina visą rytinę sieną

    Latvija baigia statyti antidronų sieną: po įskridimų iš Rusijos skubina visą rytinę sieną

    Latvija iki rugsėjo pabaigos planuoja visą rytinę sienos atkarpą aprūpinti automatizuotomis antidronų sistemomis. Apie tai viešai kalbėjo Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis, pabrėžęs tikslą užtikrinti ištisinę sienos stebėseną ir reagavimą su minimaliu karių skaičiumi.

    Pasak ministro, siekiama, kad didelė dalis sprendimų būtų vykdoma nuotoliniu būdu, o technologijos leistų greitai aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti bepiločius. Toks modelis ypač aktualus pasienyje, kur vien žmogiškais resursais nuolat užtikrinti budėjimą yra brangu ir sudėtinga.

    Latvijos sprendimą spartinti darbus sustiprino įtampos regione ir pasikartojantys incidentai, kai į šalies oro erdvę patenka bepiločiai. NATO rytinio sparno valstybės pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja sabotažo ir provokacijų riziką, ypač prie sienų su Rusija ir Baltarusija.

    Pranešama, kad gegužės 7 dieną į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli dronai, o du jų nukrito ir apgadino infrastruktūrą, įskaitant degalų sandėlį. Vėlesnė vidinė analizė išryškino spragas ankstyvojo perspėjimo grandyje ir perėmimo priemonėse.

    Birželio 8 dieną Latvijos oro erdvėje užfiksuotas dar vienas reikšmingas precedentas, kai NATO naikintuvai pirmą kartą numušė svetimą droną. Vis dėlto Latvija pabrėžia, kad aviacija laikoma antrine priemone, o pagrindinė atsakomybė teks antžeminiams sprendimams, kurie gali reaguoti greičiau ir veikti nuolat.

    Projektui dar būtina įsigyti ir sujungti kelis elementus į vieną sistemą: radarus, pasyvaus stebėjimo jutiklius, elektroninės kovos priemones bei vieningą vadovavimo ir valdymo grandį. Derybos dėl dalies technologijų ir integracijos vyksta su viena partnere valstybe, tačiau jos pavadinimas kol kas neskelbiamas.

    Ekspertai pažymi, kad modernios antidronų sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: ankstyvas aptikimas, tikslus identifikavimas ir keli neutralizavimo būdai. Praktikoje tai gali būti ryšio slopinimas, navigacijos trikdymas, perėmimas specialiais įrenginiais arba kinetinis sunaikinimas, kai grėsmė yra patvirtinta.

    Latvijos atvejis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai dėl karo Ukrainoje pasikeitė požiūris į bepiločių grėsmę ir pasienio apsaugą. Valstybės vis dažniau investuoja į automatizaciją, kad galėtų uždengti didelius atstumus, sumažinti reakcijos laiką ir kartu išvengti nuolatinio didelių pajėgų dislokavimo.

    Šiuo metu vienoje sienos atkarpoje jau veikia bandomasis automatinis sprendimas, skirtas testams ir personalo mokymui. Latvija tikisi, kad iki rudens pabaigos sistema bus išplėsta taip, jog realiu laiku stiprintų situacijos suvokimą ir sumažintų riziką, jog dronai nepastebėti pasiektų jautrią infrastruktūrą.

  • Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Gegužės 20 dieną Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta tarptautinė pradinių klasių mokinių ir mokytojų konferencija Daiktų istorijos. Renginys subūrė Visagino mokyklų bendruomenę ir svečius iš Latvijos, o pagrindine tema tapo kasdieniai daiktai kaip atminties ir tapatybės ženklai.

    Konferencijoje dalyviai buvo kviečiami įprastus namų daiktus pamatyti kaip istorijų nešėjus: šeimos relikvijas, senas knygas, laikrodžius, žaislus ar buities rakandus. Akcentuota, kad tokie daiktai pasakoja ne vien apie paskirtį, bet ir apie žmonių pasirinkimus, vertybes, laikmečio dvasią bei ryšį tarp kartų.

    Renginyje dalyvavo Krāslavos Varavīksnes vidurinės mokyklos mokiniai su mokytoja ir mokyklos vadove Marija Mickeviča. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė.

    Pranešimuose skambėjo asmeninės šeimų istorijos ir smalsūs tyrinėjimai: nuo pasakojimų apie artimųjų gyvenimus iki konkrečių senovinių daiktų kilmės, kelio šeimoje ir jų išsaugojimo. Mokiniai pristatė temas apie šeimos relikvijas ir senelių laikų daiktus, atskleisdami, kaip per objektus galima pažinti praeitį.

    Konferencijos programa papildyta kūrybiniais akcentais: dalyviai minė mįsles, dalijosi jautriais pasakojimais apie močiutes, tradicijas ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą. Tokia forma padėjo vaikams ne tik kalbėti viešai, bet ir mokytis klausytis bei pagarbiai vertinti kitų patirtis.

    Organizatorių teigimu, konferencija tapo tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo erdve, skatinusia smalsumą, kritinį mąstymą ir tyrinėjimą. Pasibaigus renginiui, mokiniams ir mokytojams įteiktos padėkos bei pažymėjimai, o dalyviai paraginti išlaikyti norą klausti, atrasti ir saugoti istorijas, kurios slypi paprasčiausiuose daiktuose.

    Informacija ir nuotrauka: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija.

  • Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visagino savivaldybė praneša, kad gegužės 20 dieną nuotoliniame susitikime su „LTG LINK“ sutarta formuoti bendrą darbo grupę bendradarbiavimo sutarčiai parengti. Į ją planuojama deleguoti iki 3 savivaldybės administracijos atstovų, kurie kartu su vežėjo komanda derins teisinius ir organizacinius klausimus.

    Pasak savivaldybės, aptariant galimą maršruto atnaujinimą nutarta suteikti mandatą Visagino merui pradėti derybas su kaimyninėmis savivaldybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų būtų suinteresuotos prisidėti prie traukinių susisiekimo su Latvijos Daugpiliu atkūrimo.

    „Planuojama, kad susisiekimas bus atnaujintas jau šių metų gruodžio 15 dieną, prieš pat Kalėdas. Savaitgaliais kursuos bandomieji reisai, leisiantys tiek visaginiečiams, tiek Daugpilio gyventojams patogiai aplankyti kaimyninį miestą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Tokio pobūdžio pilotiniai reisai paprastai naudojami tam, kad realiomis sąlygomis būtų patikrintas keleivių srautas, tvarkaraščio patogumas ir maršruto sąnaudos. Jei paklausa pasiteisina, vėliau sprendžiama dėl dažnesnio kursavimo, sezoninio grafiko ar integravimo į nuolatinį maršrutų tinklą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausi klausimai darbo grupei bus susiję su maršruto modeliu, atsakomybių pasidalijimu ir praktiniais keleivių aptarnavimo sprendimais. Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, atsakingi už vietos ūkio ir infrastruktūros klausimus.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.

  • Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Gegužės 6 dieną Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje įvyko XV tarptautinis dainų festivalis „Šypsenėlė“. Jubiliejinį renginį organizavo Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“, subūręs jaunuosius atlikėjus, pedagogus ir šeimas.

    Į Visaginą atvyko 122 mažieji dainininkai ir jų mokytojai iš Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Švenčionėlių bei Visagino, taip pat iš Latvijos Dagdos miesto. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis tampa ne tik koncertu, bet ir gyvu skirtingų bendruomenių susitikimu, kuriame vaikai mokosi drąsos, sceninės kultūros ir bendradarbiavimo.

    Renginio programoje skambėjo įvairus repertuaras, o pasirodymus papildė apgalvoti kostiumai ir sceniniai sprendimai, kiekvieną numerį paversdavę mažyčiu spektakliu. Žiūrovai išvydo, kaip net patys mažiausi atlikėjai geba susikaupti, išlaikyti ritmą ir kurti ryšį su sale.

    Tokie festivaliai vis dažniau vertinami kaip neformalaus ugdymo dalis, padedanti vaikams lavinti klausą, kalbą, atmintį ir emocinę raišką. Pedagogai akcentuoja, kad bendri pasirodymai stiprina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis, o tarptautiniai svečiai suteikia papildomą kultūrinį kontekstą ir skatina smalsumą.

    Pagrindinė festivalio organizatorė – „Auksinio raktelio“ meninio ugdymo mokytoja metodininkė Laima Kajėnaitė. Jos iniciatyva „Šypsenėlė“ jau penkioliktą kartą išlaiko pagrindinę idėją: muzika yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas sujungti skirtingus miestus, kartas ir patirtis į vieną bendrą sceną.

  • Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius: prekybos srautai aplenkia šalį, laimi Lietuva ir Latvija

    Skolos auga, spaudimas didėja

    Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje daugėja finansinių sunkumų, o pavėluoti mokėjimai tampa kasdienybe. Lenkijos skolų registro KRD BIG duomenimis, pradelsti šio sektoriaus įsipareigojimai pasiekė apie 386 mln. eurų, o bendra skola per metus padidėjo maždaug 16 mln. eurų.

    Didžiausia dalis įsiskolinimų tenka kelių krovinių transportui, kuris sudaro svarbiausią viso TSL segmento ašį. Skolos dažniausiai kaupiasi ten, kur vežėjams būtini nuolatiniai atsiskaitymai: degalų tiekėjams, lizingo bendrovėms ir draudikams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai signalizuoja ne vien apie brangstančią veiklą, bet ir apie riziką vykdyti užsakymus laiku. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, o finansinei „pagalvei“ tirpstant, daliai įmonių tenka mažinti apimtis arba dirbti su minimalia marža.

    Karas ir ribojimai pakeitė maršrutus

    Iki karo Ukrainoje nemaža dalis srautų tarp Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos šalių judėjo per Lenkijos ir Baltarusijos pasienį, o logistikos grandinėje ryškų vaidmenį turėjo Lenkijos vežėjai. Po Rusijos agresijos ES įvedė ribojimus Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o Lenkija papildomai pritaikė savus sprendimus, dar labiau apribojusius judėjimą.

    Lenkijos Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos atstovai teigia, kad tokie veiksmai išprovokavo atsakomąsias priemones. Dėl to Lenkijos įmonėms gerokai susiaurėjo galimybės judėti per Baltarusiją, o dalis krovinių pradėjo ieškoti kitų kelių į ES rinką.

    Praktikoje tai reiškė maršrutų persiskirstymą: dalis srautų ėmė krypti per Latviją ir Lietuvą, o pietinis koridorius sustiprėjo per Turkiją ir Graikiją. Verslui svarbiausia tapo prognozuojamumas ir galimybė išvengti papildomų vėlavimų pasienyje.

    Nauda Baltijos šalims ir rizika Lenkijai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad srautų persikėlimas į Baltijos šalis reiškia ne tik daugiau pravažiuojančių vilkikų. Kartu persikelia ir didesnės pridėtinės vertės veiklos: muitinimas, sandėliavimas, krovinių skaidymas, perpakavimas, perkrovimas bei tolesnis pristatymas į Vakarų Europą.

    Tokiu modeliu Vidurinės Azijos vežėjai gali atgabenti krovinius iki logistikos centrų Lietuvoje ar Latvijoje, o toliau kroviniai keliauja ES vežėjų transportu. Tai leidžia efektyviau spręsti leidimų klausimą, nes dalis operacijų tampa „įvažiavimu į galutinį tašką“, o ne tranzitu per kelias valstybes.

    Lenkijos vežėjai perspėja, kad prarasti srautai gali negrįžti greitai, nes logistikoje įpročiai ir patikrinti maršrutai įsitvirtina ilgam. Anot jų, kai klientai prisitaiko prie alternatyvių koridorių, verslo grąžinimui nepakanka vien politinių pareiškimų, reikia ir realių sąlygų, leidžiančių konkuruoti kaina bei laiku.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad sprendimai dėl sienos pralaidumo pirmiausia remiasi nacionalinio saugumo vertinimu. Pasienio režimas siejamas ir su hibridinių grėsmių kontekstu, todėl bet kokie pokyčiai priklausys nuo rizikų analizės ir infrastruktūrinių galimybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad bent dalis logistikos grandinės galėtų būti susigrąžinta, jei atsirastų aiškus, saugus ir greitas mechanizmas kroviniams perimti netoli sienos. Tačiau net ir tokiu atveju Lenkijai tektų konkuruoti su jau sustiprėjusiomis Lietuvos ir Latvijos logistikos grandinėmis.

    „Jei klientai pripranta prie maršruto per Latviją ar Lietuvą, tai gali tapti nauja norma, o Lenkija rizikuoja likti nuošalyje nuo strategiškai svarbaus euroazijinio transporto koridoriaus“, – teigia transporto politiką analizavę pašnekovai.

  • Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė pasveikino savo partnerius Duobelės savivaldybėje Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Savivaldybė pabrėžė, kad ši data svarbi ne tik latviams, bet ir visam regionui, kuriame laisvės ir saugumo klausimai išlieka ypač aktualūs.

    Pasveikinime akcentuojama, kad valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena primena laisvės kainą ir atsakomybę ją saugoti. Tokie minėjimai, savivaldybės vertinimu, stiprina bendruomenių ryšį, pilietiškumą ir skatina aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą.

    „Tegul ši svarbi diena įkvepia dar didesniems darbams, stiprina bendruomenę ir primena, kokia brangi yra laisvė“, – sakė Akmenės rajono savivaldybė.

    Partnerystės tarp Lietuvos ir Latvijos savivaldybių dažniausiai apima praktinį bendradarbiavimą, kuris matomas kasdienybėje: kultūros, švietimo ir jaunimo iniciatyvose, bendruose renginiuose, patirties mainuose viešųjų paslaugų srityse. Savivaldybių ryšiai taip pat prisideda prie spartesnio bendrų projektų planavimo ir didesnio gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pasienio regione.

    Akmenės rajono savivaldybė sveikinime Duobelei palinkėjo augimo, sėkmės ir tvarių ateities planų, pabrėždama ilgalaikės draugystės svarbą. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Duobelės savivaldybe išlieka kryptingas ir atveria daugiau galimybių bendriems darbams ateityje.

  • Latvijos nepriklausomybės atkūrimo diena gegužės 4-ąją: Kupiškio mero sveikinimas partneriams

    Latvijos nepriklausomybės atkūrimo diena gegužės 4-ąją: Kupiškio mero sveikinimas partneriams

    Gegužės 4 dieną Latvijoje minima Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ši data siejama su 1990 metais priimta deklaracija, kuri atvėrė kelią Latvijos valstybingumo atkūrimui ir demokratinių institucijų stiprinimui.

    Minėjimas Latvijoje tradiciškai sutelkia dėmesį į laisvės, konstitucinių vertybių ir pilietinės vienybės temas. Pastaraisiais metais šios sukaktys Baltijos regione įgauna ir papildomą prasmę, kai daugiau dėmesio skiriama saugumui, atsparumui bei regioninei partnerystei.

    Sveikinimas partneriams Latvijoje

    Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas kreipėsi į partnerius Latvijoje, pabrėždamas šios dienos svarbą Latvijos žmonėms. Pasak jo, Nepriklausomybės atkūrimo diena liudija stiprybę, pagarbą konstitucinėms tradicijoms ir įsipareigojimą laisvei bei demokratijai.

    „Nuoširdžiai sveikinu Jus Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga“, – sakė Algirdas Raslanas.

    Sveikinime taip pat akcentuota tarpregioninio bendradarbiavimo reikšmė ir praktinė partnerystės nauda. Kupiškio savivaldybė pažymėjo vertinanti rajonų bendradarbiavimą, grindžiamą pasitikėjimu, bendromis vertybėmis ir atsakomybe už regiono saugumą bei gerovę.

    Kodėl ši diena svarbi Baltijos regionui

    Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo diena dažnai minima kaip viso Baltijos kelio ir valstybių atgimimo laikotarpio tęsinys, primenantis, kad demokratija ir laisvė reikalauja nuolatinės apsaugos. Tokios progos tampa ir diplomatinio bei savivaldybių lygmens ryšių stiprinimo momentu.

    Baigdamas sveikinimą, Kupiškio rajono savivaldybės meras palinkėjo Latvijos žmonėms vienybės, klestėjimo ir tolesnės sėkmės. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas tarp kaimyninių regionų prisideda prie stabilesnės ir saugesnės aplinkos abiejose sienos pusėse.