CP v2

Tag: Latvija

  • Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Visagine vyko tarptautinė konferencija Daiktų istorijos: kaip mokiniai atranda šeimos relikvijų vertę

    Gegužės 20 dieną Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje surengta tarptautinė pradinių klasių mokinių ir mokytojų konferencija Daiktų istorijos. Renginys subūrė Visagino mokyklų bendruomenę ir svečius iš Latvijos, o pagrindine tema tapo kasdieniai daiktai kaip atminties ir tapatybės ženklai.

    Konferencijoje dalyviai buvo kviečiami įprastus namų daiktus pamatyti kaip istorijų nešėjus: šeimos relikvijas, senas knygas, laikrodžius, žaislus ar buities rakandus. Akcentuota, kad tokie daiktai pasakoja ne vien apie paskirtį, bet ir apie žmonių pasirinkimus, vertybes, laikmečio dvasią bei ryšį tarp kartų.

    Renginyje dalyvavo Krāslavos Varavīksnes vidurinės mokyklos mokiniai su mokytoja ir mokyklos vadove Marija Mickeviča. Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė.

    Pranešimuose skambėjo asmeninės šeimų istorijos ir smalsūs tyrinėjimai: nuo pasakojimų apie artimųjų gyvenimus iki konkrečių senovinių daiktų kilmės, kelio šeimoje ir jų išsaugojimo. Mokiniai pristatė temas apie šeimos relikvijas ir senelių laikų daiktus, atskleisdami, kaip per objektus galima pažinti praeitį.

    Konferencijos programa papildyta kūrybiniais akcentais: dalyviai minė mįsles, dalijosi jautriais pasakojimais apie močiutes, tradicijas ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą. Tokia forma padėjo vaikams ne tik kalbėti viešai, bet ir mokytis klausytis bei pagarbiai vertinti kitų patirtis.

    Organizatorių teigimu, konferencija tapo tarpkultūrinio bendravimo ir bendradarbiavimo erdve, skatinusia smalsumą, kritinį mąstymą ir tyrinėjimą. Pasibaigus renginiui, mokiniams ir mokytojams įteiktos padėkos bei pažymėjimai, o dalyviai paraginti išlaikyti norą klausti, atrasti ir saugoti istorijas, kurios slypi paprasčiausiuose daiktuose.

    Informacija ir nuotrauka: Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija.

  • Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visaginas tariasi su „LTG LINK“: kuriama darbo grupė, taikomasi į traukinį į Daugpilį žiemą

    Visagino savivaldybė praneša, kad gegužės 20 dieną nuotoliniame susitikime su „LTG LINK“ sutarta formuoti bendrą darbo grupę bendradarbiavimo sutarčiai parengti. Į ją planuojama deleguoti iki 3 savivaldybės administracijos atstovų, kurie kartu su vežėjo komanda derins teisinius ir organizacinius klausimus.

    Pasak savivaldybės, aptariant galimą maršruto atnaujinimą nutarta suteikti mandatą Visagino merui pradėti derybas su kaimyninėmis savivaldybėmis. Siekiama išsiaiškinti, kurios jų būtų suinteresuotos prisidėti prie traukinių susisiekimo su Latvijos Daugpiliu atkūrimo.

    „Planuojama, kad susisiekimas bus atnaujintas jau šių metų gruodžio 15 dieną, prieš pat Kalėdas. Savaitgaliais kursuos bandomieji reisai, leisiantys tiek visaginiečiams, tiek Daugpilio gyventojams patogiai aplankyti kaimyninį miestą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Tokio pobūdžio pilotiniai reisai paprastai naudojami tam, kad realiomis sąlygomis būtų patikrintas keleivių srautas, tvarkaraščio patogumas ir maršruto sąnaudos. Jei paklausa pasiteisina, vėliau sprendžiama dėl dažnesnio kursavimo, sezoninio grafiko ar integravimo į nuolatinį maršrutų tinklą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausi klausimai darbo grupei bus susiję su maršruto modeliu, atsakomybių pasidalijimu ir praktiniais keleivių aptarnavimo sprendimais. Susitikime taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, atsakingi už vietos ūkio ir infrastruktūros klausimus.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.

  • Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Visagine nuskambėjo XV dainų festivalis „Šypsenėlė“: 122 vaikai iš Lietuvos ir Latvijos vienoje scenoje

    Gegužės 6 dieną Visagino kultūros centro „Sedulinos“ salėje įvyko XV tarptautinis dainų festivalis „Šypsenėlė“. Jubiliejinį renginį organizavo Visagino vaikų lopšelis-darželis „Auksinis raktelis“, subūręs jaunuosius atlikėjus, pedagogus ir šeimas.

    Į Visaginą atvyko 122 mažieji dainininkai ir jų mokytojai iš Vilniaus, Ignalinos, Utenos, Švenčionėlių bei Visagino, taip pat iš Latvijos Dagdos miesto. Organizatoriai pabrėžė, kad festivalis tampa ne tik koncertu, bet ir gyvu skirtingų bendruomenių susitikimu, kuriame vaikai mokosi drąsos, sceninės kultūros ir bendradarbiavimo.

    Renginio programoje skambėjo įvairus repertuaras, o pasirodymus papildė apgalvoti kostiumai ir sceniniai sprendimai, kiekvieną numerį paversdavę mažyčiu spektakliu. Žiūrovai išvydo, kaip net patys mažiausi atlikėjai geba susikaupti, išlaikyti ritmą ir kurti ryšį su sale.

    Tokie festivaliai vis dažniau vertinami kaip neformalaus ugdymo dalis, padedanti vaikams lavinti klausą, kalbą, atmintį ir emocinę raišką. Pedagogai akcentuoja, kad bendri pasirodymai stiprina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis, o tarptautiniai svečiai suteikia papildomą kultūrinį kontekstą ir skatina smalsumą.

    Pagrindinė festivalio organizatorė – „Auksinio raktelio“ meninio ugdymo mokytoja metodininkė Laima Kajėnaitė. Jos iniciatyva „Šypsenėlė“ jau penkioliktą kartą išlaiko pagrindinę idėją: muzika yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas sujungti skirtingus miestus, kartas ir patirtis į vieną bendrą sceną.

  • Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius: prekybos srautai aplenkia šalį, laimi Lietuva ir Latvija

    Skolos auga, spaudimas didėja

    Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje daugėja finansinių sunkumų, o pavėluoti mokėjimai tampa kasdienybe. Lenkijos skolų registro KRD BIG duomenimis, pradelsti šio sektoriaus įsipareigojimai pasiekė apie 386 mln. eurų, o bendra skola per metus padidėjo maždaug 16 mln. eurų.

    Didžiausia dalis įsiskolinimų tenka kelių krovinių transportui, kuris sudaro svarbiausią viso TSL segmento ašį. Skolos dažniausiai kaupiasi ten, kur vežėjams būtini nuolatiniai atsiskaitymai: degalų tiekėjams, lizingo bendrovėms ir draudikams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai signalizuoja ne vien apie brangstančią veiklą, bet ir apie riziką vykdyti užsakymus laiku. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, o finansinei „pagalvei“ tirpstant, daliai įmonių tenka mažinti apimtis arba dirbti su minimalia marža.

    Karas ir ribojimai pakeitė maršrutus

    Iki karo Ukrainoje nemaža dalis srautų tarp Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos šalių judėjo per Lenkijos ir Baltarusijos pasienį, o logistikos grandinėje ryškų vaidmenį turėjo Lenkijos vežėjai. Po Rusijos agresijos ES įvedė ribojimus Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o Lenkija papildomai pritaikė savus sprendimus, dar labiau apribojusius judėjimą.

    Lenkijos Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos atstovai teigia, kad tokie veiksmai išprovokavo atsakomąsias priemones. Dėl to Lenkijos įmonėms gerokai susiaurėjo galimybės judėti per Baltarusiją, o dalis krovinių pradėjo ieškoti kitų kelių į ES rinką.

    Praktikoje tai reiškė maršrutų persiskirstymą: dalis srautų ėmė krypti per Latviją ir Lietuvą, o pietinis koridorius sustiprėjo per Turkiją ir Graikiją. Verslui svarbiausia tapo prognozuojamumas ir galimybė išvengti papildomų vėlavimų pasienyje.

    Nauda Baltijos šalims ir rizika Lenkijai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad srautų persikėlimas į Baltijos šalis reiškia ne tik daugiau pravažiuojančių vilkikų. Kartu persikelia ir didesnės pridėtinės vertės veiklos: muitinimas, sandėliavimas, krovinių skaidymas, perpakavimas, perkrovimas bei tolesnis pristatymas į Vakarų Europą.

    Tokiu modeliu Vidurinės Azijos vežėjai gali atgabenti krovinius iki logistikos centrų Lietuvoje ar Latvijoje, o toliau kroviniai keliauja ES vežėjų transportu. Tai leidžia efektyviau spręsti leidimų klausimą, nes dalis operacijų tampa „įvažiavimu į galutinį tašką“, o ne tranzitu per kelias valstybes.

    Lenkijos vežėjai perspėja, kad prarasti srautai gali negrįžti greitai, nes logistikoje įpročiai ir patikrinti maršrutai įsitvirtina ilgam. Anot jų, kai klientai prisitaiko prie alternatyvių koridorių, verslo grąžinimui nepakanka vien politinių pareiškimų, reikia ir realių sąlygų, leidžiančių konkuruoti kaina bei laiku.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad sprendimai dėl sienos pralaidumo pirmiausia remiasi nacionalinio saugumo vertinimu. Pasienio režimas siejamas ir su hibridinių grėsmių kontekstu, todėl bet kokie pokyčiai priklausys nuo rizikų analizės ir infrastruktūrinių galimybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad bent dalis logistikos grandinės galėtų būti susigrąžinta, jei atsirastų aiškus, saugus ir greitas mechanizmas kroviniams perimti netoli sienos. Tačiau net ir tokiu atveju Lenkijai tektų konkuruoti su jau sustiprėjusiomis Lietuvos ir Latvijos logistikos grandinėmis.

    „Jei klientai pripranta prie maršruto per Latviją ar Lietuvą, tai gali tapti nauja norma, o Lenkija rizikuoja likti nuošalyje nuo strategiškai svarbaus euroazijinio transporto koridoriaus“, – teigia transporto politiką analizavę pašnekovai.

  • Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė sveikina Duobelę: Latvijos nepriklausomybės diena stiprina partnerystę

    Akmenės rajono savivaldybė pasveikino savo partnerius Duobelės savivaldybėje Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Savivaldybė pabrėžė, kad ši data svarbi ne tik latviams, bet ir visam regionui, kuriame laisvės ir saugumo klausimai išlieka ypač aktualūs.

    Pasveikinime akcentuojama, kad valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena primena laisvės kainą ir atsakomybę ją saugoti. Tokie minėjimai, savivaldybės vertinimu, stiprina bendruomenių ryšį, pilietiškumą ir skatina aktyviau įsitraukti į vietos gyvenimą.

    „Tegul ši svarbi diena įkvepia dar didesniems darbams, stiprina bendruomenę ir primena, kokia brangi yra laisvė“, – sakė Akmenės rajono savivaldybė.

    Partnerystės tarp Lietuvos ir Latvijos savivaldybių dažniausiai apima praktinį bendradarbiavimą, kuris matomas kasdienybėje: kultūros, švietimo ir jaunimo iniciatyvose, bendruose renginiuose, patirties mainuose viešųjų paslaugų srityse. Savivaldybių ryšiai taip pat prisideda prie spartesnio bendrų projektų planavimo ir didesnio gyventojų tarpusavio pasitikėjimo pasienio regione.

    Akmenės rajono savivaldybė sveikinime Duobelei palinkėjo augimo, sėkmės ir tvarių ateities planų, pabrėždama ilgalaikės draugystės svarbą. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Duobelės savivaldybe išlieka kryptingas ir atveria daugiau galimybių bendriems darbams ateityje.

  • Latvijos nepriklausomybės atkūrimo diena gegužės 4-ąją: Kupiškio mero sveikinimas partneriams

    Latvijos nepriklausomybės atkūrimo diena gegužės 4-ąją: Kupiškio mero sveikinimas partneriams

    Gegužės 4 dieną Latvijoje minima Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ši data siejama su 1990 metais priimta deklaracija, kuri atvėrė kelią Latvijos valstybingumo atkūrimui ir demokratinių institucijų stiprinimui.

    Minėjimas Latvijoje tradiciškai sutelkia dėmesį į laisvės, konstitucinių vertybių ir pilietinės vienybės temas. Pastaraisiais metais šios sukaktys Baltijos regione įgauna ir papildomą prasmę, kai daugiau dėmesio skiriama saugumui, atsparumui bei regioninei partnerystei.

    Sveikinimas partneriams Latvijoje

    Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas kreipėsi į partnerius Latvijoje, pabrėždamas šios dienos svarbą Latvijos žmonėms. Pasak jo, Nepriklausomybės atkūrimo diena liudija stiprybę, pagarbą konstitucinėms tradicijoms ir įsipareigojimą laisvei bei demokratijai.

    „Nuoširdžiai sveikinu Jus Latvijos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga“, – sakė Algirdas Raslanas.

    Sveikinime taip pat akcentuota tarpregioninio bendradarbiavimo reikšmė ir praktinė partnerystės nauda. Kupiškio savivaldybė pažymėjo vertinanti rajonų bendradarbiavimą, grindžiamą pasitikėjimu, bendromis vertybėmis ir atsakomybe už regiono saugumą bei gerovę.

    Kodėl ši diena svarbi Baltijos regionui

    Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo diena dažnai minima kaip viso Baltijos kelio ir valstybių atgimimo laikotarpio tęsinys, primenantis, kad demokratija ir laisvė reikalauja nuolatinės apsaugos. Tokios progos tampa ir diplomatinio bei savivaldybių lygmens ryšių stiprinimo momentu.

    Baigdamas sveikinimą, Kupiškio rajono savivaldybės meras palinkėjo Latvijos žmonėms vienybės, klestėjimo ir tolesnės sėkmės. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas tarp kaimyninių regionų prisideda prie stabilesnės ir saugesnės aplinkos abiejose sienos pusėse.

  • Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvija mini Nepriklausomybės deklaraciją: ką ši data reiškia Baltijos vienybei

    Gegužės 4 dieną Latvijoje minima Nepriklausomybės deklaracijos diena, tapusi vienu svarbiausių šalies modernios valstybingumo istorijos simbolių. Ši data siejama su 1990 metais, kai Latvijos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl nepriklausomybės atkūrimo.

    Deklaracija įtvirtino politinį apsisprendimą atkurti Latvijos Respublikos valstybingumą ir pradėti pereinamąjį laikotarpį, kuris vėliau atvedė prie visiško nepriklausomybės atkūrimo. Šiandien tai ne tik istorinės atminties diena, bet ir proga visuomenei susitelkti, pabrėžiant demokratijos ir laisvės vertę.

    Bendra Baltijos patirtis

    Latvijos gegužės 4-osios reikšmė Baltijos regione dažnai siejama su platesniu tautų atgimimo kontekstu, kai XX amžiaus pabaigoje stiprėjo nepriklausomybės siekiai. Lietuvai ir Estijai tai artima patirtis, primenanti, kad politiniai sprendimai ir visuomenės vienybė gali tapti lūžio tašku.

    Šventės proga kaimyninėms šalims įprasta siųsti sveikinimus, pabrėžiant bendras istorines pamokas ir atsakomybę už regiono saugumą. Tokie akcentai ypač aktualūs šiandien, kai Baltijos valstybės koordinuoja veiksmus gynybos, energetinio atsparumo ir infrastruktūros srityse.

    Sveikinimai ir bendradarbiavimo žinutės

    Sveikinimuose dažniausiai pabrėžiami laisvės siekis, vienybė ir tikėjimas valstybe, o taip pat kaimynystė, kuri perauga į praktinį bendradarbiavimą. Nepriklausomybės deklaracijos diena tampa proga priminti, kad tarpusavio ryšiai kuriami ne vien simboliais, bet ir konkrečiais sprendimais.

    Viešuose palinkėjimuose neretai akcentuojama draugystės stiprinimo kryptis ir noras atverti daugiau galimybių ateityje. Tokia retorika atspindi realybę, kurioje Baltijos šalys siekia išlaikyti glaudžią politinę, ekonominę ir kultūrinę partnerystę.

    Gegužės 4 dieną Latvijos visuomenė mini istorinį pasirinkimą, o kaimynai šią progą išnaudoja kaip priminimą apie bendras vertybes ir regiono vienybę. Tai diena, kai šventinis tonas natūraliai susilieja su ilgalaike žinute apie atsparumą, laisvę ir solidarumą.

  • Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla paminėjo 35 metų sukaktį, į jubiliejaus renginį subūrusi mokyklos bendruomenę ir svečius iš Lietuvos. Šventėje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Simona Jacienė ir pavaduotoja ugdymui Lina Valiukienė.

    Renginio metu svečiai akcentavo, kad per daugiau nei tris dešimtmečius mokykla tapo svarbia lietuviškos tapatybės atrama Latvijoje. Pasak jų, čia ugdomi jauni žmonės ne tik mokosi dalykų, bet ir nuosekliai puoselėja lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, kurias vėliau perduoda savo šeimoms ir bendruomenėms.

    Mokyklos reikšmė siejama ir su platesniu kultūriniu vaidmeniu, nes ugdymo įstaiga veikia kaip lietuvių telkimosi centras Rygoje. Tokios mokyklos ypač svarbios užsienyje gyvenančioms bendruomenėms, nes padeda išlaikyti kalbą kasdienėje aplinkoje ir užtikrina, kad tautinė savastis būtų perduodama ne vien per šeimą, bet ir per švietimo sistemą.

    Jubiliejaus proga bendruomenę sveikino ir aukšti Lietuvos valstybės atstovai bei visuomeninių organizacijų lyderiai. Tarp pasveikinusiųjų minimi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti svečiai.

    Po oficialios šventės Joniškio rajono savivaldybės ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos atstovai susitiko su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovybe aptarti bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dėmesys skirtas bendriems projektams, ateities planams bei praktiniams sprendimams, kaip stiprinti ryšius tarp ugdymo įstaigų ir sudaryti daugiau progų mokiniams bei pedagogams keistis patirtimis.

    Mokykla įkurta 1991 metais

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla įkurta 1991 metais ir dirba pagal Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo standartus. Mokykloje taip pat dėstoma lietuvių kalba, etnokultūra, Lietuvos istorija ir geografija, todėl mokiniai lietuvišką turinį gauna nuosekliai ir sistemingai.

    Ugdymą papildo neformalusis švietimas: mokykloje veikia dramos ir šokių kolektyvai, įvairūs būreliai. Lietuvių kalba čia privaloma nuo 1 klasės, o tai sudaro sąlygas mokiniams pasiekti tvirtą kalbinį pagrindą ir vėliau lengviau palaikyti ryšį su Lietuvos kultūrine erdve.

    Akcentuojami geri mokymosi rezultatai

    Mokykla Latvijoje siejama su gerais pasiekimais ir yra minima kaip viena stipresnių ugdymo įstaigų pagal centralizuotų egzaminų rezultatus. Tai svarbus signalas bendruomenei, kad lietuviškas ugdymas užsienyje gali būti ne tik tapatybės išlaikymo priemonė, bet ir aukštą akademinę kokybę užtikrinanti mokymosi aplinka.

    Šventė tapo proga ne tik pažvelgti į nueitą kelią, bet ir susitarti dėl konkretesnių ateities darbų. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad naujos partnerystės ir bendri projektai sustiprins mokinių motyvaciją, pedagogų bendradarbiavimą ir lietuviško švietimo tęstinumą Rygoje.