Tag: Latvija

  • Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkų Leopard 2A5 atvyko į Latviją: NATO pratybos siunčia aiškų signalą Rusijai

    Lenkijos kariuomenės tankų kuopa su Leopard 2A5 atvyko į Latviją dalyvauti NATO sąjungininkų pratybose „OAKFIRE“, kurios planuojamos iki 2026 metų spalio 16 dienos. Pratybos vyksta kanadiečių vadovaujamos NATO daugianacionalinės brigados sudėtyje ir sutelkia kelias valstybes, treniruojantis vienoje operacinėje erdvėje.

    Manevruose lenkų pajėgos dirba kartu su Kanados, Ispanijos, Italijos ir Danijos kariais, o pagrindinis dėmesys skiriamas koordinacijai ir tarpusavio suderinamumui. Praktikoje tai reiškia bendrų procedūrų „suklijavimą“ nuo ugnies užduočių iki puolimo veiksmų ir sąveikos su kitais vienetais.

    Kas yra „OAKFIRE“ pratybos

    Pratybų scenarijai orientuoti į šiuolaikinio mūšio daugiadomenę logiką, kai sausumos veiksmai glaudžiai siejami su oro parama, žvalgyba ir ryšiais. NATO rytiniame flange toks mokymas laikomas būtinu, nes realiomis krizėmis sprendimus tektų priimti greitai, veikti mišriose tarptautinėse grupėse.

    Lenkijos kontingento branduolį sudaro 11-osios Liubušo šarvuotosios kavalerijos divizijos kariai, o kontingentui vadovauja pulkininkas leitenantas Robertas Markievičius. Lenkijai tai dar viena proga praktiškai pasitikrinti, kaip tankų daliniai integruojami į NATO vadovavimo grandinę Baltijos regione.

    Ką gali Leopard 2A5

    Leopard 2A5 Lenkija įsigijo iš Vokietijos pagal 2013 metais pasirašytą susitarimą. Pagal jį Lenkija gavo 105 šios versijos tankus ir 14 senesnių Leopard 2A4, o sandorio vertė siekė apie 180 milijonų eurų; pristatymai buvo užbaigti 2015 metais.

    Leopard 2A5 kovinė masė siekia apie 59,5–60 tonų, įgula sudaryta iš keturių karių. Ginkluotės pagrindas yra 120 milimetrų Rheinmetall Rh-120 L/44 lygiavamzdis pabūklas, o 1 500 arklio galių MTU variklis leidžia pasiekti iki maždaug 68–70 kilometrų per valandą greitį.

    Ši versija buvo ryškus žingsnis pirmyn, palyginti su Leopard 2A4, nes bokštas sustiprintas papildomais pleišto formos šarvų moduliais, padidinusiais atsparumą skirtingų tipų sviediniams. Taip pat įdiegti elektriniai bokšto pavaros sprendimai ir atnaujinta optoelektronika, leidžianti efektyviau veikti režimu medžiotojas–žudikas.

    Karo Ukrainoje pamokos keičia prioritetus

    Vis dėlto karo Ukrainoje patirtis parodė, kad net modernūs tankai tampa pažeidžiami, kai mūšio lauke masiškai naudojami dronai ir klaidžiojanti amunicija. Dėl to NATO šalyse vis dažniau akcentuojama aktyvios apsaugos sistemų, geresnės viršutinės projekcijos apsaugos ir situacinio suvokimo priemonių svarba.

    Šiame kontekste vis dažniau minimas siekis artėti prie Leopard 2A8 standarto, kuris komplektuojamas su aktyvios apsaugos sistema „Trophy“, modernizuota elektronika ir sustiprintu šarvavimu. Nors pilna 2A5 pertvarka į 2A8 nėra paprastas procesas, modernizavimo kryptis vertinama kaip kritiškai svarbi, norint išlaikyti tankų kovinę vertę NATO rytiniame flange.

  • Lenkija ir Latvija stiprina kibernetinį saugumą: sutarta dėl greitesnės reakcijos į incidentus

    Lenkija ir Latvija pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, viešėjęs Rygoje.

    Susitarimas numato greitesnę informacijos apsikeitimo tvarką ir labiau suderintą reagavimą į kibernetinius incidentus. Praktikoje tai reiškia ankstesnį grėsmių aptikimą, spartesnį perspėjimą partneriams ir aiškesnes procedūras, kai ataka paliečia kelias sistemas ar valstybes vienu metu.

    Kas numatyta susitarime?

    Anot Cezary Tomczyko, šalių incidentų valdymo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais, tačiau dabar jam suteikiamas naujas mastas. Po kelių mėnesių derybų suderinta, kaip operatyviau keistis duomenimis apie grėsmes ir koordinuoti veiksmus incidentų metu.

    Numatytos ir bendros mokymų bei pratybų programos, taip pat bendri projektai, susiję su tyrimais ir naujų kibernetinio saugumo sprendimų taikymu. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į realių scenarijų treniruotes, kai vienu metu tenka stabdyti atakas, atkurti paslaugas ir komunikuoti su visuomene.

    „Mūsų incidentų reagavimo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais. Šiandien, po mėnesių derybų, suteikiame jam naują dimensiją“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl tai svarbu regionui?

    Latvijos naujienų agentūra LETA, remdamasi Latvijos gynybos ministerija, nurodė, kad susitarimas apima ir švietimą, mokymą bei gebėjimų stiprinimą kibernetinio saugumo srityje. Taip pat kalbama apie keitimąsi informacija apie naudojamus įrankius ir atliekamus tyrimus, bei bendrą planavimą vykdant koordinuotas operacijas.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau akcentuoja, kad kibernetinės atakos gali turėti tiesioginį poveikį kritinei infrastruktūrai ir kasdienėms viešosioms paslaugoms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne vien prevencijai, bet ir pasirengimui greitai atkurti veiklą po incidento, kai sutrinka ryšiai, energetika ar valstybiniai registrai.

    LETA taip pat priminė, kad Latvija ir Lenkija yra strateginės sąjungininkės, turinčios ilgą gynybinio bendradarbiavimo istoriją. Lenkijos kariai prisideda prie NATO daugianacionalinės brigados Latvijoje, kuriai vadovauja Kanada, o Lenkijos karinės oro pajėgos ne kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.

  • Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba prašo išplėsti savo įgaliojimus, argumentuodama, kad neteisėti sienos kirtimai iš Baltarusijos tampa vis agresyvesni ir kelia didesnę grėsmę pareigūnų saugumui. Pasiūlymą remia Latvijos vidaus reikalų ministerija, o sprendimai gali paliesti ir pasienyje talkinančius policijos bei kariuomenės pareigūnus.

    Incidentas, paskatinęs diskusiją, fiksuotas spalio 5 dieną, kai maždaug 20 migrantų grupė, pasak pareigūnų, sieną bandė įveikti naudodama improvizuotas kopėčias. Latvijos institucijos taip pat teigia, kad tą pačią dieną buvo apgadinta pasienio stebėjimo įranga, sumažinusi galimybes laiku pastebėti ir suvaldyti pakartotinius bandymus kirsti sieną.

    „Ginkluotų, kaukėtų palydovų atvirai reiškiamos grėsmės ir tikslingas sabotažas didina smurtinio susidūrimo riziką ir tikrina mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava.

    Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad tai, jų vertinimu, yra ne vien migracijos valdymo, o nacionalinio saugumo klausimas, nes šalia neteisėto sienos kirtimo atsiranda bauginimo ir infrastruktūros niokojimo elementų. Tokia dinamika Latvijoje siejama su nuo 2021 metais iš Baltarusijos krypties išaugusiu spaudimu, kurį Baltijos šalys ir Lenkija yra įvardijusios kaip hibridinio pobūdžio veikimą.

    Siūlomi pokyčiai ir kodėl jie svarbūs

    Pasak Latvijos valstybinės pasienio apsaugos vadovo Guntio Pujāto, šiemet užbaigtas 173 kilometrų pasienio su Baltarusija tvoros projektas ir įdiegtos pažangesnės stebėjimo sistemos apsunkino neteisėtus kirtimus. Tačiau, pareigūnų teigimu, dėl kliūčių daugėja bandymų veikti agresyviai, įskaitant akmenų mėtymą, grasinimus bei bandymus demonstruoti ginklus.

    Latvijoje pasieniečiai ir dabar turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, kai kyla rimta grėsmė ar vykdomi sabotažo veiksmai. Vis dėlto pateiktame pasiūlyme prašoma tikslinti taisykles taip, kad tam tikrais atvejais pareigūnams nereikėtų iš anksto įspėti prieš panaudojant jėgą, o taip pat būtų aiškiau apibrėžtos priemonės, kuriomis galima sustabdyti pasienio infrastruktūrą niokojančius asmenis.

    „Tie, kurie saugo Latvijos valstybės sieną, turi būti tikri, kad už teisėtą šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių panaudojimą nebus nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė Jānis Dombrava.

    Kontekstas Baltijos regione

    Latvijos diskusija vyksta platesniame Baltijos regiono kontekste, kuriame pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas išorės sienos apsaugai, infrastruktūros atsparumui ir pareigūnų teisiniam aiškumui. Praktikoje tai apima fizines kliūtis, stebėjimo technologijas, greito reagavimo pajėgas ir aiškesnes taisykles dėl jėgos panaudojimo, kai fiksuojamas sabotažas ar tiesioginės grėsmės.

    Pasienio apsaugos vadovas pripažįsta, kad pasiūlymų virtimas įstatymais gali užtrukti, tačiau norimas tempas, jo teigimu, turėtų būti kuo greitesnis. Šiuo metu sprendimai dėl galimų pataisų keliauja per Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų pateikti siūlymus tolimesnėms procedūroms.

  • Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvija sulaikė įtariamą porą dėl šnipinėjimo Rusijai: taikiniu tapo NATO bazė ir lėktuvų judėjimas

    Latvijos teisėsauga sulaikė du šalies piliečius, įtariamus šnipinėjus Rusijos karinei žvalgybai. Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad pora galėjo rinkti informaciją apie NATO pajėgas, karinius orlaivius ir Latvijos paramą Ukrainai.

    Tyrimo duomenimis, įtariamieji domėjosi Ādaži karine baze, kuri laikoma vienu svarbiausių Latvijos karinių objektų ir kurioje dislokuota NATO brigada. Pareigūnai teigia, kad buvo fiksuojami ir kiti jautrūs duomenys, susiję su radarų sistemomis bei orlaivių judėjimu.

    Latvijos Valstybės saugumo tarnyba nurodė, kad surinkta informacija, kaip įtariama, buvo skirta Rusijos karinei žvalgybai GRU. Anot pareigūnų, vienas iš sulaikytųjų galėjo pasitelkti privatų lėktuvą žvalgybai iš oro ir fotografuoti karinės bazės teritoriją.

    Institucijos pažymi, kad tokia veikla galėjo padėti ne tik žvalgybai, bet ir galimoms diversijoms ar kitoms priešiškoms operacijoms. Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad renkant duomenis apie karinius objektus, infrastruktūrą ir sąjungininkų pajėgų judėjimą kuriamos prielaidos tiksliau planuoti hibridines atakas.

    Baudžiamasis procesas, pasak tarnybos, pradėtas 2026 metais birželio 27 dieną, tyrimas tęsiamas. Pastaruoju metu NATO rytiniame flange vis dažniau kalbama apie išaugusią grėsmę dėl sabotažo, kibernetinių incidentų ir žvalgybinės veiklos, nukreiptos prieš valstybes, remiančias Ukrainą.

  • ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    2004 metų lūžis Europoje

    2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt valstybių, o Bendrija išsiplėtė iki 25 narių. Daugeliui jų tai reiškė ne tik politinį grįžimą į Vakarų erdvę, bet ir labai praktišką pokytį verslui: atviresnes rinkas, aiškesnes taisykles ir lengvesnę prekybą.

    Įstojimas suteikė prieigą prie bendrosios rinkos, kurioje veikia vienodi standartai ir laisvas prekių judėjimas. Įmonėms tai sumažino administracinę naštą ir leido greičiau plėstis į kitas šalis, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

    Kaip bendroji rinka augina įmones

    Latvijoje įsikūrusi „MADARA Cosmetics“ yra vienas pavyzdžių, kaip po įstojimo atsiradęs pasitikėjimas ir platesnė rinka padėjo galvoti tarptautiniu mastu. Įmonė pradėjo nuo nedidelės komandos ir vietinių žaliavų, o vėliau išsiplėtė į didžiąsias Europos rinkas.

    Verslui itin svarbu tai, kad kosmetikos sektoriuje galioja vienodesnis reguliavimas visoje ES. Tai reiškia mažiau skirtingų reikalavimų etiketėms, sudėčiai ir atitikčiai, todėl eksportas tampa paprastesnis, o įmonės gali daugiau investuoti į produktų kūrimą ir plėtrą.

    „Būdami ES dalimi nuo pirmos dienos, mes nuo pat pradžių kūrėme įmonę su globaliu mąstymu“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

    Prie augimo prisidėjo ir elektroninė prekyba, leidžianti mažesnėms įmonėms pasiekti pirkėjus be brangios fizinės plėtros. Pastaraisiais metais Vakarų Europoje ryškėja didesnė paklausa vadinamajai švariai kosmetikai, tačiau kartu vartotojai tikisi ir aiškiai pagrįsto veiksmingumo.

    Žalioji transformacija atvėrė naują nišą

    Čekijoje veikianti saulės energetikos produktų didmenininkė „Raylyst Solar“ rodo kitą tendenciją: augimą skatina žalioji ekonomika ir spartėjanti energetikos transformacija. Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje didina saulės modulių ir susijusios įrangos poreikį, o bendroji rinka palengvina prekių judėjimą.

    Įmonė pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas ir procedūrų supaprastinimas leidžia greičiau aptarnauti klientus skirtingose šalyse. Be to, bendra rinka didina darbo jėgos mobilumą, todėl įmonėms paprasčiau samdyti specialistus iš kitų ES valstybių.

    Praėjus 20 metų po didžiausios ES plėtros, matyti ilgalaikė kryptis: sumažėję prekybos kaštai, labiau susietos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės mažesnėms šalims auginti tarptautinius prekės ženklus. Tuo pačiu ES plėtra tęsėsi ir vėliau, o diskusijos dėl naujų narių rodo, kad bendrosios rinkos patrauklumas išlieka didelis.

  • Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Netekusi dviejų kūdikių Ilze Tigule prabilo: po ligoninės telefonas tylėjo, o vienatvė slėgė

    Latvijoje žinoma mirties dūla Ilze Tigule televizijos laidoje atvirai papasakojo apie itin skaudžią patirtį – prieš daugiau nei dešimtmetį ji nėštumo metu neteko dviejų savo kūdikių. Pasak moters, gedulas užklupo net ir tuo metu, kai šalia buvo artimieji, tačiau emocinis vienišumas tik stiprėjo.

    Ilze Tigule teigė, kad po netekties labiausiai pritrenkė aplinkinių tyla. Ji lygino situaciją su įprastu scenarijumi, kai gimus kūdikiui žmonės skambina, sveikina, siūlo pagalbą, tačiau grįžus namo po kūdikio praradimo telefonas dažnai nebeskamba.

    „Kai grįžau iš ligoninės po kūdikio netekties, telefonas tylėjo, niekas neskambino. Ne todėl, kad žmonėms nerūpėtų, o todėl, kad jie nežino, ką tokiu metu pasakyti“, – sakė Ilze Tigule.

    Laidoje ji pabrėžė, kad tokiose situacijose visuomenė neretai pasimeta: vieni bijo įžeisti, kiti vengia „trukdyti“, dar kiti mano, kad tylėjimas yra pagarba. Vis dėlto gedintiems tėvams tai gali virsti dar vienu skausmo sluoksniu, nes praradimas paliečia ne tik šeimą, bet ir socialinį ryšį su aplinka.

    Anot Ilze Tigule, mirties dūlų darbe ir mokymuose daug dėmesio skiriama būtent tam, kaip bendrauti su žmogumi netekties akivaizdoje. Ji aiškino, kad svarbiausia dažnai būna ne tobuli žodžiai, o paprastas buvimas šalia ir aiški žinia, kad žmogus nėra paliktas vienas.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po perinatalinių netekčių tėvai gali susidurti ir su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis, o visuomenės reakcija neretai nulemia, ar jie ryšis ieškoti pagalbos. Todėl, pasak jos, jautrus bendravimas ir elementari parama gali tapti lemiamu žingsniu, padedančiu išbūti gedulą.

  • 10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    10 km žygis Zarasuose dėl gyvybės: dalis maršruto drieksis Latvijoje, reikia dokumento

    Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, primenanti, kad emocinė sveikata ir savalaikė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Šia proga Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Zarasų profesine mokykla kviečia gyventojus rugsėjo 12 dieną jungtis į pėsčiųjų žygį „Mes už gyvenimą!“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad žygio esmė nėra vien fizinis aktyvumas ar buvimas gamtoje. Tai ir kvietimas pastebėti šalia esantį žmogų, kalbėtis apie emocinę savijautą, mažinti stigmą bei priminti, kad pagalbos ieškojimas yra drąsus žingsnis, o ne silpnumo ženklas.

    „Kartais paprastas pokalbis, parodytas dėmesys ar buvimas šalia gali būti labai reikšmingas“, – teigia organizatoriai.

    Žygio startas numatytas rugsėjo 12 dieną 10.00 valandą Zarasų profesinės mokyklos stadione. Planuojamas atstumas sieks apie 10 kilometrų, o bendra renginio trukmė gali užtrukti iki 15.00 valandos.

    Maršrutas drieksis skirtingomis dangomis, vietomis bekele ir per nevienodą reljefą, todėl dalyviams rekomenduojama rinktis patogią avalynę ir oro sąlygas atitinkančią aprangą. Taip pat patariama pasiimti geriamojo vandens ir lengvų užkandžių, ypač jei planuojama žygiuoti visą numatytą atstumą.

    Svarbi detalė dalyviams: dalis trasos drieksis Latvijos teritorijoje, todėl būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Organizatoriai ragina šiuo punktu pasirūpinti iš anksto, kad renginio dieną nekiltų nesklandumų.

    Į žygį kviečiami asmenys nuo 14 metų, o jaunesnius nei 18 metų dalyvius turi lydėti tėvai arba kitas suaugęs asmuo. Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

    Psichikos sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad bendruomeniškumas, socialinis ryšys ir įsitraukimas į prasmingas veiklas yra vieni iš svarbių apsauginių veiksnių, padedančių mažinti vienišumą ir emocinę įtampą. Tokie renginiai kaip žygis tampa proga ne tik pajudėti, bet ir sustiprinti tarpusavio palaikymą.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai kviečia kreiptis telefonu +370 673 73009.

  • Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Latvija uždraudė rusiškas ir baltarusiškas knygas: argumentas dėl propagandos nustebino

    Uždraudė įvežti spaudą

    Latvija uždraudė į šalį įvežti knygas, laikraščius ir kitą spausdintą produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos. Užsienio reikalų ministerija sprendimą sieja su dezinformacijos ir karo propagandos rizika bei saugumo interesais.

    Nurodoma, kad priemonė įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Latvija tapo pirmąja Europos valstybe, pritaikiusia tokio pobūdžio importo ribojimą vartojimo prekėms iš šių šalių.

    Ne tik knygos, bet ir prekės

    Draudimas apima ne tik leidinius, bet ir dalį kitų vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužius, žaislus ar sporto reikmenis. Latvijos valdžios vertinimu, tai turi mažinti pažeidžiamumą informacinėje erdvėje ir didinti visuomenės atsparumą.

    Ministerija taip pat akcentuoja ekonominių ryšių mažinimą su Rusija ir Baltarusija, kurios, Latvijos teigimu, tęsia arba remia agresiją prieš Ukrainą. Tokia logika atitinka platesnę ES ir NATO šalių praktiką riboti priklausomybes nuo agresorių valstybių.

    „Importo draudimu siekiama apsaugoti Latvijos saugumo interesus ir dar labiau sumažinti ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

    Hibridinių grėsmių fone

    Latvija, kuri ribojasi ir su Rusija, ir su Baltarusija, nuo 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje nuosekliai remia Kyjivą. Ryga ne kartą viešai kalbėjo apie hibridines grėsmes, kurios gali apimti kibernetines atakas, informacines operacijas ir kitus spaudimo instrumentus.

    Šalyje taip pat gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, o tai, Latvijos institucijų vertinimu, didina informacinio poveikio riziką. Dėl to pastaraisiais metais Latvija ėmėsi priemonių, susijusių su rusų kalbos vaidmens mažinimu švietime ir mokesčių lengvatų persvarstymu leidybos sektoriuje.

    Importas smuko, bet išliko išimčių

    Latvijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad bendras importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo karo pradžios sumažėjo maždaug 91 proc. Vis dėlto knygos ir spausdinta produkcija, pasak ministerijos, buvo viena didesnių likusių vartojimo prekių kategorijų, kurios dar pasiekdavo Latvijos rinką.

    Sprendimas priimtas augant įtampai Baltijos regione. Latvija, Lietuva ir Estija atmeta Rusijos kaltinimus dėl tariamų rusakalbių teisių pažeidimų ir teigia, kad tokia retorika naudojama politiniam spaudimui bei įtakos operacijoms.

  • Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Kiek europiečiai aukoja?

    Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.

    Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.

    Airija ir Rumunija tarp lyderių

    Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.

    Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.

    Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.

    Kodėl Europa atsilieka?

    Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.

    Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.

    Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.

    Kam europiečiai dažniausiai aukoja?

    Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.

    Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.

    Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.

    Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.

    Kur aukojama mažiausiai?

    Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.

    Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.

    Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.

    Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.

  • Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Zarasų rajoną talžo elektros gedimai: be šviesos 1 031 klientas, atvyko ir brigados iš Latvijos

    Energijos skirstymo operatorius ESO praneša, kad Zarasų rajone šiuo metu fiksuojami 253 elektros tiekimo sutrikimai. Be elektros yra 1 031 klientas, o gedimus šalina 17 brigadų, kurioms talkina ir dvi brigados iš Latvijos.

    ESO duomenimis, didžiausias darbų krūvis šiuo metu tenka teritorijoms, kuriose po sutrikimų dar liko daugiausia atjungtų vartotojų. Brigados dirba Dusetose, Padustyje, Vosgėliuose, Degučiuose, Vencavuose, taip pat Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje.

    Elektros tiekimas beveik visiškai atkurtas buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Dusetų mieste. ESO skelbia, kad šiose vietovėse be elektros likę apie 2 proc. anksčiau atjungtų klientų.

    Vis dėlto daugiausia elektros tiekimo sutrikimų dar išlieka Salako seniūnijoje, taip pat Suvieko ir Antazavės teritorijose. Tokiose situacijose atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis, oro sąlygos ir prieinamumas prie tinklo infrastruktūros, ypač atokesnėse vietovėse.

    ESO pateikia ir platesnį vaizdą regione: Utenos regione fiksuoti 1 767 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 6 508 klientai, o gedimus šalina 94 brigados. Visoje Lietuvoje tuo pačiu metu registruoti 2 591 sutrikimas, be elektros yra 8 657 klientai, darbus vykdo 315 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad sutrikus elektrai verta įsitikinti, ar atjungimas nėra lokalus, o apie pastebėtus pavojus, pavyzdžiui, nutrūkusius laidus ar ant tinklų užvirtusius medžius, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Atnaujintą informaciją apie planinius ir neplaninius atjungimus bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką ESO skelbia savo atjungimų žemėlapyje.