Kiek europiečiai aukoja?
Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.
Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.
Airija ir Rumunija tarp lyderių
Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.
Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.
Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.
Kodėl Europa atsilieka?
Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.
Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.
Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.
Kam europiečiai dažniausiai aukoja?
Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.
Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.
Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.
Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.
Kur aukojama mažiausiai?
Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.
Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.
Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.
Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.
Leave a Reply