CP v2

Tag: Laukinės katės

  • Kolumbijos didžiausioje saulės elektrinėje kameros užfiksavo retą plėšrią katę su jaunikliais

    Kolumbijos didžiausioje saulės elektrinėje kameros užfiksavo retą plėšrią katę su jaunikliais

    Kolumbijos Césaro regione veikiantis El Paso saulės parkas netikėtai tapo ne tik elektros gamybos, bet ir laukinės gamtos stebėjimų vieta. Naktį įrengtos judesio kameros čia užfiksavo retą laukinę katę, kuri į aptvertą teritoriją atsivedė visą savo šeimą.

    Projektą vystanti bendrovė „Enel Green Power“ skelbia, kad aptverta elektrinės zona suformavo savotišką saugumo perimetrą. Dėl ribotos žmonių veiklos, mažesnės medžioklės rizikos ir stabdomo miškų kirtimo dalis gyvūnų šią teritoriją ėmė naudoti kaip ramesnį prieglobstį.

    Kaip elektrinė tapo prieglobsčiu

    El Paso saulės parkas laikomas vienu didžiausių šalyje: čia įrengta apie 250 000 fotovoltinių modulių, o instaliuota galia siekia 86,2 megavato. Toks mastas reiškia ir didelį uždarą plotą, kuriame aplinka ilgainiui stabilizuojasi, o gyvūnams atsiranda mažiau trikdžių.

    Pagal taikomą aplinkosaugos valdymo planą teritorijoje vykdomas biologinis monitoringas. Stebėjimai rodo, kad po moduliais atsinaujinanti augalija ir vabzdžių gausa pritraukia smulkius žinduolius, driežus bei paukščius, o tai keičia visą mitybos grandinę.

    Kokia tai katė ir kodėl tai svarbu

    Analizuojant įrašus nustatyta, kad parko viduje pasirodė tigrilė, dar vadinama oncile, mažoji dėmėtoji laukinė katė. Tai slapukas plėšrūnas, kuris dažniausiai vengia žmonių ir aktyviausias sutemus, todėl tokie įrašai laikomi itin vertingi vertinant rūšies paplitimą ir elgseną.

    Ypatinga tai, kad kamera užfiksavo ne pavienį gyvūną, o patelę su jaunikliais, kas leidžia manyti, jog teritorija buvo pasirinkta kaip laikina jauniklių auginimo vieta. Specialistai tokį elgesį sieja su mažesne trikdymo rizika, gausesniu grobiu ir papildomu pavėsiu, kurį karštame klimate sukuria saulės modulių konstrukcijos.

    Ką tai reiškia atsinaujinančiai energetikai

    El Paso atvejis išryškina platesnę tendenciją: tinkamai suprojektuotos ir prižiūrimos atsinaujinančios energetikos teritorijos gali tapti biologinės įvairovės koridoriais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teigiamas poveikis nėra automatinis ir priklauso nuo vietos parinkimo, buveinių apsaugos sprendimų, tvorų, apšvietimo, triukšmo bei nuolatinio monitoringavimo.

    Todėl tokie kamerų duomenys tampa ne vien įdomia istorija, bet ir praktiniu signalu projektų vystytojams bei aplinkosaugininkams. Jie padeda tiksliau suprasti, kaip gyvūnai prisitaiko prie infrastruktūros, ir kokie sprendimai gali sumažinti rizikas bei sustiprinti naudą gamtai.

  • Jaguarundis: Pietų Amerikos katė, primenanti ūdrą, stebina dienine medžiokle ir plaukimu

    Šis plėšrūnas paplitęs nuo šiaurinės Meksikos per Centrinę Ameriką iki didelės Pietų Amerikos dalies į rytus nuo Andų, pasiekdamas centrinę Argentiną. Istoriškai jis fiksuotas ir pietų Teksase, tačiau JAV teritorijoje dabar dažniausiai laikomas išnykusiu.

    Jaguarundis priklauso kačių šeimai ir yra artimas pumos giminaitis, nors pavadinimas gali klaidinti siejant su jaguaru. Mokslinėje klasifikacijoje jis priskiriamas vadinamajai pumų linijai, kuriai taip pat priskiriamas gepardas.

    Jaguarundis išsiskiria aptakia kūno forma: nedidelė, kiek suplota galva, trumpas snukis, ilga uodega ir žemas siluetas. Suaugę individai dažniausiai sveria apie 4,5–9 kilogramo, o patinai paprastai stambesni už pateles.

    Jo kailis dažniausiai vienos spalvos, o pasitaikančios atmainos svyruoja nuo tamsiai rudos ar juodai rudos iki pilkos ir gelsvai rausvos. Jaunikliai kartais būna dėmėti, tačiau augant dėmės paprastai išnyksta.

    Ši katė stebina gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų buveinių: aptinkama miškuose, sausringuose krūmynuose, savanose, mangrovėse, taip pat vietovėse, kur yra priedanga. Dažnai ji fiksuojama netoli tekančio vandens, o kai kuriose Andų regiono šalyse stebėta ir didesniame aukštyje, iki maždaug 3 200 metrų.

    Jaguarundis daug laiko praleidžia ant žemės ir yra efektyvus smulkios grobio medžiotojas. Jo racioną sudaro graužikai, ropliai, varlės, vabzdžiai ir kiti bestuburiai, antžeminiai paukščiai, o kai kada ir žuvys.

    Pasitaikius progai, jis gali pulti ir didesnį grobį, pavyzdžiui, triušius ar šarvuočius, taip pat naminius paukščius. Būtent dėl to kai kuriuose regionuose jaguarundžiai konfliktuoja su ūkininkais.

    Skirtingai nei daugelis tropikų smulkiųjų kačių, jaguarundis neretai būna aktyvus dieną ir vakare. Toks dieninis aktyvumas laikomas viena iš priežasčių, kodėl žmonės jį pastebi rečiau nei kitas kates, nes jis renkasi tankesnę augaliją ir judėjimui naudoja priedangą.

    Nors tai daugiausia antžeminis gyvūnas, jaguarundis moka laipioti medžiais, o ilga uodega padeda išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat fiksuota, kad jis plaukia ir gali įveikti vandens kliūtis, todėl neretai siejamas su vandens telkinių kaimynyste.

    Gyvenimo būdas dažniausiai vienišas, tačiau kartais sutinkamos poros arba patelės su paaugusiais jaunikliais. Įdomu tai, kad ši katė yra gana „kalbi“: aprašyta keliolika skirtingų garsų, tarp jų švilpimas, čirškėjimas ir kiti signalai, kuriais individai komunikuoja.

    Tarptautiniu mastu jaguarundis dažnai vertinamas kaip rūšis, kuriai šiuo metu negresia išnykimas, tačiau atskirose teritorijose populiacijos gali mažėti. Pagrindinės priežastys siejamos su buveinių nykimu, kai natūralias teritorijas keičia intensyvus žemės ūkis, taip pat su persekiojimu dėl žalos naminiams paukščiams.