Žvaigždinė notrelė, dar vadinama paprastąja žvaigždine, daugeliui daržininkų vis dar yra tik įkyri piktžolė, greitai plintanti lysvėse ir net tarp šaligatvio plytelių. Tačiau ši neįmantri laukinė žolelė vis dažniau minima kaip valgomas, maistingas žalumynas, tinkantis pavasario ir vasaros virtuvei.
Augalas atpažįstamas pagal smulkius, šviesiai žalius lapelius ir mažus baltus žiedus, primenančius žvaigždutes. Žydi ilgai, dažniausiai nuo pavasario iki rudens, todėl jo nesunku rasti įvairiose vietose, ypač drėgnesnėje dirvoje.
Kulinariniu požiūriu vertingiausi yra jauni ūgliai ir lapai, kol augalas dar nėra sužydėjęs gausiai. Tuomet žaluma būna švelnesnė, sultingesnė, o vėliau gali labiau priminti įprastas laukines žoles, todėl dažniau tinka termiškai apdorotiems patiekalams.
Žvaigždinės notrelės skonis dažnai apibūdinamas kaip švelnus, artimas špinatams ar salotinėms kultūroms, todėl ją patogu naudoti vietoj salotų lapų. Ji tinka sumuštiniams, salotoms, žaliems kokteiliams, taip pat galima dėti į sriubas ar troškinius pačioje gaminimo pabaigoje.
Pastaraisiais metais Europoje ryškėja grįžimas prie vietinių, sezoninių ir laukinių augalų, kai žmonės ieško ne egzotikos, o to, kas auga šalia. Vis dėlto renkant laukinius augalus svarbiausia saugumas: rinkti reikėtų tik tiksliai atpažįstamus augalus, vengti teritorijų prie intensyvaus eismo kelių ar vietų, kur galėjo būti naudojamos cheminės priemonės.
Jei norisi išbandyti paprastą variantą, jauni lapai gali tapti salotų pagrindu, o ryškesniam skoniui tinka padažas su alyvuogių aliejumi, česnaku ir kietuoju sūriu. Norint įvairesnės tekstūros, galima įmaišyti riešutų ar sėklų, o žalumą naudoti kaip sezoninį priedą prie keptų daržovių ar duonos.