CP v2

Tag: Leiboristų partija

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Nuo mero posto iki lyderystės

    Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnham pareiškė sieksiantis vietos parlamente per Makerfield apygardos papildomus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas grįžti į nacionalinę politiką ir ilgainiui mesti iššūkį Leiboristų partijos lyderystei bei premjerui Keirui Starmeriui.

    Burnham jau anksčiau du kartus mėgino tapti Leiboristų lyderiu, tačiau nesėkmingai. Šįkart jo argumentas paprastas: nuo 2017 metais einamų mero pareigų jis esą sukaupė pakankamai valdymo patirties ir rezultatų, kad galėtų pretenduoti į aukščiausius postus.

    Rinkas išgąsdino kalbos apie skolas

    Politiko sugrįžimą lydėjo ir nervinga reakcija finansų rinkose: investuotojai jautriai sureagavo į anksčiau jo išsakytas mintis apie valstybės skolinimosi ribojimus. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad užuominos apie lankstesnę fiskalinę politiką gali kelti abejonių dėl biudžeto drausmės.

    Jungtinės Karalystės valstybės obligacijos tokiais atvejais dažnai tampa pirmuoju temperatūros matuokliu, nes jų kainos krenta, kai didėja rizikos suvokimas. Rinkos dalyviai ypač stebi, ar politiniai pažadai neprivers peržiūrėti vadinamųjų fiskalinių taisyklių, kurios riboja skolos augimą.

    Kas yra Manchesterism ir kiek tai kainuotų

    Burnham savo ekonominę kryptį apibūdina kaip Manchesterism, akcentuodamas didesnę regionų savivaldą, aktyvesnį valstybės vaidmenį ir platesnes viešąsias investicijas. Tai apima ir idėjas apie viešesnį pagrindinių paslaugų valdymą, įskaitant transportą, energetiką ar vandenį.

    Kritikai pabrėžia, kad ambicingiausių planų kaina lieka miglota, ypač jei būtų siekiama perimti privačių bendrovių valdomą infrastruktūrą ar paslaugas. Didelio masto nacionalizavimas reikštų ne tik politinius ginčus, bet ir konkrečius finansavimo šaltinius, kuriuos rinkos linkusios vertinti labai griežtai.

    Bee Network ir ginčas dėl nuopelnų

    Vienu ryškiausių savo pasiekimų Burnham laiko Bee Network, siekį sujungti traukinius, autobusus, tramvajus ir dviračių maršrutus į vieningą sistemą su aiškesniais tarifais. Šis modelis atitinka platesnę Europos miestų tendenciją kurti integruotą bilietų sistemą ir mažinti priklausomybę nuo automobilių.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad dalis sėkmės elementų Mančesteryje buvo padėti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, tramvajų tinklo plėtra patvirtinta dar XX amžiaus pabaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad miesto ekonominį šuolį ilgą laiką formavo savivaldybės vadovai ir plėtros komandos, dirbusios su privataus sektoriaus investuotojais.

    Ar regioninis populiarumas virsta pergale Londone?

    Burnham istorija atgaivino seną Jungtinės Karalystės politikos klausimą: ar sėkmingas regiono vadovas gali būti sėkmingas šalies premjeras. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad vietos lyderystė ne visada garantuoja sklandų perėjimą į nacionalinį lygmenį, nes rinkėjai vertina kitokį kompetencijų spektrą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Burnham pavyks laimėti papildomus rinkimus ir kaip jis sugebės įtikinti partijos vidų bei rinkas, kad jo planai suderinami su finansiniu stabilumu. Kol kas jo ambicijos kelia ir susidomėjimą, ir įtarumą, o kiekvienas pasisakymas apie skolas ar išlaidas bus matuojamas itin atidžiai.

  • Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Streetingas skelbia apie ambicijas

    Buvęs Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Wesas Streetingas paskelbė, kad dalyvaus bet kokiuose rinkimuose į Leiboristų partijos lyderio postą, jei tokie būtų rengiami. Tai reikštų ir kelią į šalies ministro pirmininko pareigas.

    Politikas viešai paragino dabartinį lyderį Keirą Starmerį trauktis, teigdamas, kad prarado pasitikėjimą jo vadovavimu. Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Streetingas šį mėnesį pasitraukė iš ministrų kabineto.

    „Brexit“ pavadino katastrofa

    Kalbėdamas Leiboristų partijos „Progress“ konferencijoje, Streetingas daug dėmesio skyrė Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, sprendimas 2016 metais palikti bloką tebėra vienas skaudžiausių strateginių pasirinkimų šiuolaikinėje šalies politikoje.

    „Išstojimas iš Europos Sąjungos buvo katastrofiška klaida“, – sakė Wesas Streetingas.

    Politikas aiškino, kad po „Brexit“ šalis tapo mažiau įtakinga ir labiau pažeidžiama, o ekonominės galimybės susiaurėjo. Tokie vertinimai dera su pastarųjų metų diskusijomis Jungtinėje Karalystėje apie sulėtėjusią prekybą su ES, sumažėjusias investicijas ir darbo jėgos trūkumus atskirose srityse.

    Ragina sugrįžti į ES

    Vėliau savo kalboje Streetingas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ateitis siejasi su Europa ir kad ilgainiui šalis turėtų sugrįžti į Europos Sąjungą. Jis akcentavo būtinybę kurti artimesnius politinius ir ekonominius ryšius su Bendrija.

    „Mums reikia naujų ypatingų santykių su ES, nes Britanijos ateitis yra Europoje ir vieną dieną vėl Europos Sąjungoje“, – sakė Wesas Streetingas.

    Pastaruoju metu Londono ir Briuselio santykiai vėl atsidūrė dėmesio centre: Jungtinė Karalystė ieško pragmatiškesnio bendradarbiavimo modelio prekybos, saugumo ir gynybos srityse. Diskusijas kaitina ir geopolitinis neapibrėžtumas, įskaitant transatlantinių santykių bangavimus.

    Starmeriui auga spaudimas

    Streetingo pasisakymai pasirodė tuo metu, kai Keiras Starmeris patiria didėjantį spaudimą po nesėkmingų vietos rinkimų rezultatų. Žiniasklaida Jungtinėje Karalystėje akcentuoja Leiboristų pralaimėjimus ir išaugusią „Reform UK“ įtaką.

    „Brexit“ klausimas taip pat grįžta į vidaus politikos darbotvarkę, nors visuomenė išlieka susiskaldžiusi. 2016 metų referendumas, kurį lydėjo aštri kampanija, tapo lūžio tašku, o tuometinį pasitraukimo kursą aktyviai rėmė Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage’as.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.

  • Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras šokiruoja: leiboristai raginami pažadėti grįžimą į ES jau per kitus rinkimus

    Londono meras Sadiqas Khanas pareiškė, kad valdančioji Leiboristų partija per kitus visuotinius rinkimus turėtų aiškiai įsipareigoti siekti Jungtinės Karalystės sugrįžimo į Europos Sąjungą. Interviu jis pabrėžė, kad dabartinės krypties nepakanka, o rinkėjai jaučia nusivylimą dėl lėto pažadų įgyvendinimo.

    Pasak mero, po prastų vietos rinkimų rezultatų partija turi būti ryžtingesnė ir drąsesnė, nes priešingu atveju rizikuoja skaudžiai pralaimėti kitus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje visuotinis balsavimas pagal įstatymą turi įvykti ne vėliau kaip iki 2029 metų rugpjūčio.

    „Žmonės yra nusivylę, kad sprendimai juda per lėtai“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Jis taip pat palankiai įvertino ministro pirmininko Keiro Starmerio signalus, kad Vyriausybė sieks atkurti ryšius su Europos Sąjunga. Tarp minimų krypčių įvardijamas glaudesnis suderinamumas su bendrąja rinka ir muitų sąjunga, nors tai nebūtinai reikštų pilną narystės atkūrimą.

    Brexitas ir ekonomikos kaina

    Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos pasitraukė 2020 metais, po 2016 metais vykusio referendumo, kuriame pasitraukimą palaikė 52 proc. balsavusiųjų. Sadiqas Khanas teigė, kad „Brexitas“ buvo itin skaudus sprendimas ekonomikai ir konkurencingumui.

    Jo vertinimu, pragyvenimo kainų spaudimą mažinti būtų lengviau didinant ekonomikos augimą ir prekybos apimtis su artimiausiais partneriais. Mero argumentas paprastas: ES yra didžiausias Jungtinės Karalystės kaimyninis prekybos blokas, todėl mažesnės kliūtys eksportui ir importui galėtų greičiau atsispindėti verslo investicijose bei darbo vietose.

    Tarifai, konfliktai ir rinkėjų nuotaikos

    Sadiqas Khanas atkreipė dėmesį, kad geopolitinė aplinka pastaruoju metu smarkiai pablogėjo, o tai didina neapibrėžtumą ir sąnaudas. Jis minėjo, kad JAV tarifų politika daro žalą pasaulinei prekybai, o konfliktai Irane ir Ukrainoje prisideda prie energijos kainų ir bendro pragyvenimo brangimo.

    Kalbėdamas apie santykius su JAV, Londono meras pabrėžė dabartinės administracijos nenuspėjamumą ir teigė, kad tokioje situacijoje Jungtinei Karalystei svarbu turėti kuo tvirtesnius ryšius ir Europoje. Jis pridūrė, kad tarptautiniams investuotojams itin svarbus stabilumas, o politinės krizės ir kalbos apie lyderio keitimą gali kelti papildomų abejonių.

    „Žmonės visame pasaulyje į Jungtinę Karalystę žiūri kaip į vietą, kuri gali pasiūlyti ramybę, stabilumą ir užtikrintumą“, – sakė Sadiqas Khanas.

    Diskusijos dėl santykių su Europos Sąjunga Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais vis dažniau grįžta į viešąją erdvę, tačiau politinė kaina išlieka didelė: dalis rinkėjų baiminasi naujo referendumo ar ilgų derybų, kiti akcentuoja prekybos barjerus, darbo jėgos trūkumą ir investicijų stagnaciją po pasitraukimo. Todėl artėjant kitam rinkimų ciklui vis daugiau dėmesio bus skiriama ne tik šūkiams, bet ir konkrečiam planui, ką realiai reikštų artėjimas prie ES arba sugrįžimas į ją.

  • Britaniją krečia Starmerio krizė: skolinimosi kaina šovė į rekordus, rinkos signalizuoja pavojų

    Britaniją krečia Starmerio krizė: skolinimosi kaina šovė į rekordus, rinkos signalizuoja pavojų

    Šuolis obligacijų rinkoje

    Jungtinės Karalystės vyriausybės obligacijų pajamingumai antradienį šoktelėjo į daugiametes aukštumas, investuotojams reaguojant į politinę įtampą dėl ministro pirmininko Keiro Starmerio ateities. Rinkoje tokie judesiai reiškia brangesnį valstybės skolinimąsi, nes obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis.

    10 metų trukmės obligacijų pajamingumas prekybos metu buvo pakilęs iki maždaug 5,10 proc., o ilgesnės trukmės skolos vertybinių popierių pajamingumai taip pat kilo. Analitikai tai sieja su išaugusia politinės rizikos priemoka, kurią investuotojai prideda prie JK turto.

    Politinis spaudimas ir parlamento matematika

    Spaudimas K. Starmeriui didėjo po to, kai, žiniasklaidos duomenimis, daugiau kaip 70 valdančiosios Leiboristų partijos parlamentarų ragino jį trauktis. Šie raginimai suintensyvėjo po vietos savivaldos rinkimų, kuriuose leiboristai patyrė reikšmingų praradimų.

    Nors vietos rinkimai nekeičia parlamento sudėties, dalis partijos narių juos vertina kaip protesto signalą prieš vyriausybės politikos kryptį. Pagal leiboristų vidaus procedūras, lyderystės iššūkiui inicijuoti reikia, kad tam pritartų 20 proc. frakcijos narių, todėl vien politinio nepasitenkinimo neužtenka, jei jis neperauga į formalų procesą.

    „Šalis tikisi, kad mes toliau valdysime ir spręsime problemas. Būtent tai ir darome“, – sakė vienas vyriausybės atstovų, komentuodamas, kad ministrų kabinete lyderystės klausimas nebuvo atvirai keliamas.

    Kodėl rinkos taip jautriai reaguoja

    Finansų rinkoms svarbiausia ne vien tai, ar premjeras išliks poste, bet ir tai, kokia ekonominė bei fiskalinė kryptis būtų pasirinkta pasikeitus lyderiui. Investuotojai ypač jautriai vertina riziką, kad vyriausybė galėtų didinti skolinimąsi, o tai reikštų didesnę obligacijų pasiūlą ir spaudimą pajamingumams kilti.

    Strategai pabrėžia, kad politinis neapibrėžtumas JK pastaraisiais metais ne kartą tiesiogiai persikėlė į obligacijų rinką. Kai rinkos pradeda abejoti politikos tęstinumu, brangsta ne tik naujas skolinimasis, bet ir gali didėti visos ekonomikos finansavimo kaina, nes orientyras yra valstybės skola.

    Dalis rinkos dalyvių taip pat perspėja, kad didesnis pajamingumų kilimas gali sustiprinti svaro spaudimą, o tai reikštų brangesnį importą ir papildomus iššūkius infliacijos valdymui. Tuo pat metu tokia dinamika skirtingai veikia įmones: į vidaus rinką orientuoti verslai dažniau nukenčia, o tarptautines pajamas gaunančios bendrovės kartais laimi dėl valiutos pokyčių.

    „Rinka balsuoja dabar, ir tas verdiktas nėra gražus: investuotojai prideda politinės rizikos priemoką“, – teigė vienos finansų įmonės strategas, vertindamas obligacijų išpardavimo priežastis.

    Politinei įtampai tęsiantis, dėmesys kryps į tai, ar raginimai trauktis peraugs į formalų lyderystės iššūkį, ir kaip vyriausybė komunikuos apie biudžeto drausmę. Rinkoms tai tampa pagrindiniu klausimu, nuo kurio priklausys ir skolinimosi kainos, ir platesnis investuotojų pasitikėjimas JK turtu.