CP v2

Tag: Leiboristų partija

  • Didieji pokyčiai Britanijoje: ar Dauningo gatvėje 10 liks katinas Larry ir kas atsikrausto?

    Didieji pokyčiai Britanijoje: ar Dauningo gatvėje 10 liks katinas Larry ir kas atsikrausto?

    Po Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų keičiasi ne tik šalies politinis kursas, bet ir kasdienybė Dauningo gatvėje 10. Čia jau 11 metų gyvena vienas žinomiausių rezidencijos „darbuotojų“ – katinas Larry, oficialiai vadinamas vyriausiuoju pelių gaudytoju.

    13 metų sulaukęs rudas ir baltas katinas į premjero rezidenciją atkeliavo 2011 metais iš Londono gyvūnų prieglaudos „Battersea Dogs & Cats Home“. Jis greitai tapo viešumoje atpažįstamu simboliu: fotografai jį fiksuoja prie įėjimo, o jo paskyra socialiniame tinkle X sutraukė milijonus sekėjų.

    Per daugiau nei dešimtmetį Larry matė besikeičiančius ministrus pirmininkus ir politines audras, tačiau pats iš rezidencijos nesitraukė. Jis tarnybą pradėjo Davido Camerono laikais, vėliau „dirbo“ su Theresa May, Borisu Johnsonu, Liz Truss ir Rishi Sunaku.

    Katinas garsėja ne tik ramiais pasirodymais prieš kameras, bet ir charakteriu. Viešumoje ne kartą aptarta jo įtampa su kitais valdžios kvartalo gyvūnais, o kartais jis tapdavo netikėtu fonu diplomatiniams vizitams, kai svečiai ar apsauga priversti prisitaikyti prie jo maršruto prie vartų.

    Kas pasikeitė po rinkimų?

    Rinkimus Jungtinėje Karalystėje laimėjo Leiboristų partija, o naujuoju ministru pirmininku tapo Keiras Starmeris. Tai reiškia, kad Dauningo gatvėje 10 įsikuria nauja komanda, o kartu su ja – ir nauji kasdieniai įpročiai, kurie neišvengiamai paliečia ir rezidencijos augintinius.

    Reuters skelbė, kad ryškiausia permaina artimiausiu metu bus susijusi ne su protokolu, o su dar vienu gyvūnu namuose. Keiras Starmeris augina katę, vardu JoJo, kuri turėtų persikelti į oficialią premjero rezidenciją.

    Taigi Larry, ilgą laiką buvęs vienintelis ryškus rezidencijos katinas, gali turėti naują „kolegą“ po tuo pačiu stogu. Atsižvelgiant į ankstesnes Larry dvikovas su kitais valdininkų katinais, daliai gerbėjų kyla klausimas, ar susitikimas bus taikus.

    Ar Larry gali būti „atleistas“?

    Nėra požymių, kad Larry prarastų savo vaidmenį – jis jau tapo tradicijos dalimi, kuri išlieka net keičiantis politinėms daugumoms. Ilgametė praktika rodo, kad šis rezidencijos „pareigūnas“ nėra siejamas su konkrečia partija, o veikiau su pačia institucine kasdienybe.

    Vis dėlto naujo augintinio atsikraustymas gali pakeisti rezidencijos rutiną. Ar tai taps žavia istorija apie dviejų kačių sugyvenimą, ar dar viena vieša drama prie Dauningo gatvės durų, paaiškės jau artimiausiais mėnesiais.

  • Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Rupertas Lowe siūlo susivienyti su Nigelu Farage’u: 5 sąlygos, kurias kelia britų dešiniesiems

    Kvietimas vienytis su sąlygomis

    Jungtinės Karalystės kraštutinių dešiniųjų partijos Restore Britain lyderis Rupertas Lowe viešai pasiūlė bendradarbiauti su Reform UK veidu Nigelu Farage’u. Jo teigimu, tik taip įmanoma suvienyti susiskaldžiusią dešinę ir mesti rimtesnį iššūkį kairiesiems.

    Pasiūlymas nuskambėjo socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, kuriame Lowe ragino Farage’ą atidėti į šalį asmeninius konfliktus ir ankstesnius nesutarimus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad aljansas įmanomas tik sutarus dėl konkrečių principų.

    „Vien tik sustabdyti masinę migraciją jau nepakanka. Tam, mano vertinimu, per vėlu, todėl ji turi būti atsukta atgal“, – sakė Rupertas Lowe.

    Pirmąja sąlyga Lowe įvardijo sienų kontrolę ir griežtesnę migracijos politiką, įskaitant nelegaliai atvykusių migrantų deportavimą. Jis tvirtino, kad tai turėtų tapti bet kokio bendro politinio projekto prioritetu.

    Antrąją kryptį jis apibrėžė kaip demografinį saugumą ir kritiką tam, ką vadino Jungtinės Karalystės islamėjimu. Lowe kalbėjo apie draudimų paketą, apimantį burką, halal ir košerinį skerdimą, pusbrolių santuokas, šariato teismus ir masines viešas musulmonų maldas.

    Referendumas dėl mirties bausmės ir ekonomikos pažadai

    Trečiąja sąlyga Lowe įvardijo referendumą dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Jis teigė, kad sprendimas turėtų būti priimtas tiesiogiai visuomenės balsavimu, o ne vien politikų susitarimu.

    Ketvirtoji sąlyga susijusi su ekonomika: Lowe kalbėjo apie savarankiškesnę valstybę, griežtesnę išlaidų kontrolę, socialinės paramos mažinimą ir infliacijos pažabojimą. Kartu jis pripažino, kad tam reikėtų nepopuliarių sprendimų ir didelių karpymų.

    Penktoji Lowe minima sąlyga buvo pasitikėjimo politika atkūrimas. Jis pareiškė, kad į būsimą valdžios komandą neturėtų grįžti buvę konservatorių ministrai, kuriuos jis kaltino nuvylus visuomenę.

    Vaizdo įrašo pabaigoje Lowe tvirtino matantis pakankamai bendrų taškų, kad Reform UK ir Restore Britain galėtų veikti kartu. Tačiau jis aiškiai leido suprasti, kad iniciatyva nėra besąlygiška ir priklauso nuo Farage’o atsako.

    Politinis fonas: kova dėl dešiniųjų balsų

    Šis kvietimas skamba tuo metu, kai JK politinėje arenoje auga įtampa dėl apklausų rodiklių ir balsų persiskirstymo. Straipsnyje minimi duomenys rodo, kad Leiboristai kai kuriose apklausose aplenkė Reform, o kitur su ja susilygino.

    Tuo pat metu naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham, perėmęs postą po Keiro Starmerio, siekia greitai įtvirtinti darbotvarkę šalies viduje. Tarp prioritetų įvardijami švietimo pokyčiai, socialinės globos pertvarka ir decentralizacijos pažadai.

    Gynybos politikoje Burnhamas paskelbė apie 8,4 mlrd. svarų investiciją į branduolinį atgrasymą, kas sudaro apie 9 800 000 000 eurų pagal apytikrį valiutų kursą. Jis taip pat pažadėjo tęsti paramą Ukrainai, kovojančiai prieš Rusijos invaziją.

    Tokiame fone dešiniųjų stovykloje svarbia tampa ne tik konkurencija su kairiaisiais, bet ir tarpusavio varžybos dėl elektorato. Lowe signalizuoja, kad susiskaldymas gali kainuoti brangiai, o jo keliamos sąlygos rodo siekį nustatyti griežtą darbotvarkės ribą galimam aljansui.

  • Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Didžiojoje Britanijoje ryškėjant politiniams pokyčiams, vienas dažniausiai minimų kandidatų į ministro pirmininko postą Andy Burnham netikėtai atsidūrė kultūros rubrikose. Šįkart dėmesį patraukė ne jo politinės tezės, o viešai pristatytas mėgstamiausių britų grupių reitingas.

    Burnham, buvęs Didžiojo Mančesterio meras ir Leiboristų partijos politikas, pastaraisiais metais nuosekliai siejo savo viešą įvaizdį su muzika ir šiaurės Anglijos tapatybe. Jo kampanijų vaizdo įrašuose skambėjo Mančesterio scenos vardai, o komunikacijoje dažnai akcentuojamas ryšys su vietos kultūra.

    Naujausiame interviu Burnham sutiko „aklai“ sudėlioti penkias britų grupes, jų iš anksto neįvertinęs bendrame kontekste. Toks formatas dažnai atskleidžia ne tiek racionalų vertinimą, kiek spontanišką skonį ir asmenines simpatijas.

    Jo penketuko viršūnėje atsidūrė Oasis, o antroje vietoje įrašyta Elbow. Trečia vieta skirta The Courteeners, ketvirta atiteko Wolf Alice, o penktoje pozicijoje liko The Smiths.

    Vėliau politikas pripažino, kad The Smiths greičiausiai nebūtų „nustumti“ į paskutinę vietą, jei jis iš anksto būtų žinojęs, kokios grupės bus pateiktos reitingavimui. Tokia pastaba dar kartą parodė, kad reitingas labiau priminė žaidimą nei galutinį nuosprendį muzikos istorijai.

    Burnham simpatijos Oasis nėra naujiena: jis ne kartą viešai kalbėjo apie grupės įtaką ir jos vietą Mančesterio kultūroje. Anksčiau jis yra komentavęs ir planuotus grupės sugrįžimo koncertus, pabrėždamas, kad tai svarbus įvykis miestui ir jo muzikinei reputacijai.

    Greta popkultūrinio dėmens, toks muzikos pasirinkimų viešinimas turi ir aiškią politinės komunikacijos logiką. Jungtinėje Karalystėje politikai vis dažniau ieško būdų parodyti asmeniškumą ir „žmogišką“ pusę, ypač socialiniuose tinkluose, kur trumpi, lengvai cituojami epizodai neretai pasiekia didesnę auditoriją nei programinės kalbos.

    Burnham muzikos skonis viešojoje erdvėje minimas ir platesniame kontekste: anksčiau jis yra pasakojęs apie albumus, kurie jam turėjo įtakos skirtingais gyvenimo etapais. Tokie pasakojimai dažnai veikia kaip papildomas „vertybinės tapatybės“ signalas rinkėjams, ypač regionuose, kuriuose muzika ir vietinė scena yra svarbi bendruomenės savasties dalis.

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Nuo mero posto iki lyderystės

    Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnham pareiškė sieksiantis vietos parlamente per Makerfield apygardos papildomus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas grįžti į nacionalinę politiką ir ilgainiui mesti iššūkį Leiboristų partijos lyderystei bei premjerui Keirui Starmeriui.

    Burnham jau anksčiau du kartus mėgino tapti Leiboristų lyderiu, tačiau nesėkmingai. Šįkart jo argumentas paprastas: nuo 2017 metais einamų mero pareigų jis esą sukaupė pakankamai valdymo patirties ir rezultatų, kad galėtų pretenduoti į aukščiausius postus.

    Rinkas išgąsdino kalbos apie skolas

    Politiko sugrįžimą lydėjo ir nervinga reakcija finansų rinkose: investuotojai jautriai sureagavo į anksčiau jo išsakytas mintis apie valstybės skolinimosi ribojimus. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad užuominos apie lankstesnę fiskalinę politiką gali kelti abejonių dėl biudžeto drausmės.

    Jungtinės Karalystės valstybės obligacijos tokiais atvejais dažnai tampa pirmuoju temperatūros matuokliu, nes jų kainos krenta, kai didėja rizikos suvokimas. Rinkos dalyviai ypač stebi, ar politiniai pažadai neprivers peržiūrėti vadinamųjų fiskalinių taisyklių, kurios riboja skolos augimą.

    Kas yra Manchesterism ir kiek tai kainuotų

    Burnham savo ekonominę kryptį apibūdina kaip Manchesterism, akcentuodamas didesnę regionų savivaldą, aktyvesnį valstybės vaidmenį ir platesnes viešąsias investicijas. Tai apima ir idėjas apie viešesnį pagrindinių paslaugų valdymą, įskaitant transportą, energetiką ar vandenį.

    Kritikai pabrėžia, kad ambicingiausių planų kaina lieka miglota, ypač jei būtų siekiama perimti privačių bendrovių valdomą infrastruktūrą ar paslaugas. Didelio masto nacionalizavimas reikštų ne tik politinius ginčus, bet ir konkrečius finansavimo šaltinius, kuriuos rinkos linkusios vertinti labai griežtai.

    Bee Network ir ginčas dėl nuopelnų

    Vienu ryškiausių savo pasiekimų Burnham laiko Bee Network, siekį sujungti traukinius, autobusus, tramvajus ir dviračių maršrutus į vieningą sistemą su aiškesniais tarifais. Šis modelis atitinka platesnę Europos miestų tendenciją kurti integruotą bilietų sistemą ir mažinti priklausomybę nuo automobilių.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad dalis sėkmės elementų Mančesteryje buvo padėti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, tramvajų tinklo plėtra patvirtinta dar XX amžiaus pabaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad miesto ekonominį šuolį ilgą laiką formavo savivaldybės vadovai ir plėtros komandos, dirbusios su privataus sektoriaus investuotojais.

    Ar regioninis populiarumas virsta pergale Londone?

    Burnham istorija atgaivino seną Jungtinės Karalystės politikos klausimą: ar sėkmingas regiono vadovas gali būti sėkmingas šalies premjeras. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad vietos lyderystė ne visada garantuoja sklandų perėjimą į nacionalinį lygmenį, nes rinkėjai vertina kitokį kompetencijų spektrą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Burnham pavyks laimėti papildomus rinkimus ir kaip jis sugebės įtikinti partijos vidų bei rinkas, kad jo planai suderinami su finansiniu stabilumu. Kol kas jo ambicijos kelia ir susidomėjimą, ir įtarumą, o kiekvienas pasisakymas apie skolas ar išlaidas bus matuojamas itin atidžiai.

  • Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Streetingas skelbia apie ambicijas

    Buvęs Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Wesas Streetingas paskelbė, kad dalyvaus bet kokiuose rinkimuose į Leiboristų partijos lyderio postą, jei tokie būtų rengiami. Tai reikštų ir kelią į šalies ministro pirmininko pareigas.

    Politikas viešai paragino dabartinį lyderį Keirą Starmerį trauktis, teigdamas, kad prarado pasitikėjimą jo vadovavimu. Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Streetingas šį mėnesį pasitraukė iš ministrų kabineto.

    „Brexit“ pavadino katastrofa

    Kalbėdamas Leiboristų partijos „Progress“ konferencijoje, Streetingas daug dėmesio skyrė Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, sprendimas 2016 metais palikti bloką tebėra vienas skaudžiausių strateginių pasirinkimų šiuolaikinėje šalies politikoje.

    „Išstojimas iš Europos Sąjungos buvo katastrofiška klaida“, – sakė Wesas Streetingas.

    Politikas aiškino, kad po „Brexit“ šalis tapo mažiau įtakinga ir labiau pažeidžiama, o ekonominės galimybės susiaurėjo. Tokie vertinimai dera su pastarųjų metų diskusijomis Jungtinėje Karalystėje apie sulėtėjusią prekybą su ES, sumažėjusias investicijas ir darbo jėgos trūkumus atskirose srityse.

    Ragina sugrįžti į ES

    Vėliau savo kalboje Streetingas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ateitis siejasi su Europa ir kad ilgainiui šalis turėtų sugrįžti į Europos Sąjungą. Jis akcentavo būtinybę kurti artimesnius politinius ir ekonominius ryšius su Bendrija.

    „Mums reikia naujų ypatingų santykių su ES, nes Britanijos ateitis yra Europoje ir vieną dieną vėl Europos Sąjungoje“, – sakė Wesas Streetingas.

    Pastaruoju metu Londono ir Briuselio santykiai vėl atsidūrė dėmesio centre: Jungtinė Karalystė ieško pragmatiškesnio bendradarbiavimo modelio prekybos, saugumo ir gynybos srityse. Diskusijas kaitina ir geopolitinis neapibrėžtumas, įskaitant transatlantinių santykių bangavimus.

    Starmeriui auga spaudimas

    Streetingo pasisakymai pasirodė tuo metu, kai Keiras Starmeris patiria didėjantį spaudimą po nesėkmingų vietos rinkimų rezultatų. Žiniasklaida Jungtinėje Karalystėje akcentuoja Leiboristų pralaimėjimus ir išaugusią „Reform UK“ įtaką.

    „Brexit“ klausimas taip pat grįžta į vidaus politikos darbotvarkę, nors visuomenė išlieka susiskaldžiusi. 2016 metų referendumas, kurį lydėjo aštri kampanija, tapo lūžio tašku, o tuometinį pasitraukimo kursą aktyviai rėmė Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage’as.