CP v2

Tag: Lėktuvų bilietai

  • ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    ES gali smogti keliautojams: plečiamas CO2 mokestis, lėktuvų bilietai brangs dar labiau

    Europos Komisija svarsto išplėsti anglies dioksido emisijų apmokestinimą taip, kad jis apimtų ne tik skrydžius Europos viduje, bet ir maršrutus už žemyno ribų. Toks žingsnis reikštų papildomas sąnaudas oro vežėjams, o dalis jų tikėtina atsispindėtų bilietų kainose.

    Šiuo metu aviacija Europos ekonominėje erdvėje dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS), kurioje už išmetamą CO2 tenka pirkti taršos leidimus. Plėtros atveju mokestis būtų taikomas ir ilgesniems, tarpžemyniniams reisams, todėl poveikis kainoms galėtų būti labiau juntamas tolimų kelionių segmente.

    „Dabartinė tvarka apmokestina tik skrydžius Europos viduje, o pokytis suvienodintų atsakomybę už emisijas visiems operatoriams“, – sakė Europos Komisijos klimato politikos atstovė Polona Gregorin.

    Diskusijos vyksta jautriame kontekste: ankstesni bandymai apmokestinti tarptautinius skrydžius sulaukė prekybos partnerių pasipriešinimo. Jungtinės Amerikos Valstijos jau anksčiau kritikavo panašias ES iniciatyvas, todėl ir dabar neatmetama diplomatinių bei prekybinių įtampų rizika.

    Tarptautinių skrydžių emisijos pasauliniu mastu šiuo metu daugiausia reguliuojamos per Jungtinių Tautų aviacijos sistemą CORSIA. Ji remiasi kompensavimo mechanizmu, kai oro linijos perka emisijų kompensacijas, tačiau kritikai pabrėžia, kad tai nebūtinai užtikrina realų išmetimų mažėjimą tokiu tempu, kurio reikalauja Europos klimato tikslai.

    Europos Komisijos užsakymu atliktame vertinime buvo perspėta, kad CORSIA gali nepasiekti apčiuopiamo emisijų mažėjimo ir kai kuriais atvejais net silpninti Europos siekius sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Dėl to ETS laikomas griežtesniu instrumentu, nes jis tiesiogiai susieja taršą su finansine kaina.

    Tuo pat metu ETS patiria stiprų politinį spaudimą: dalis valstybių ir verslo atstovų siekia daugiau nemokamų taršos leidimų, kad būtų sumažintos prisitaikymo sąnaudos. Nemokami leidimai kai kuriems sektoriams tradiciškai taikomi siekiant mažinti gamybos perkėlimo už ES ribų riziką, tačiau jų pratęsimas kelia diskusijų dėl sistemos efektyvumo.

    Europos Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad ateityje gali būti koreguojamas emisijų mažinimo tempas ETS sistemoje, ypač trečiajame dešimtmetyje. Tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad emisijų mažėjimas atitiktų bendrą ES klimato politikos kryptį, o transporto sektorius prisidėtų prie bendrų įsipareigojimų.

    Keleiviams tai gali reikšti naują kainų spaudimo bangą, ypač jei taršos leidimų kaina rinkoje išliks aukšta. Avialinijos jau dabar susiduria su degalų kainų svyravimais, todėl papildomi reguliaciniai kaštai didina tikimybę, kad dalis maršrutų taps mažiau pelningi arba bus peržiūrimi.

  • Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines atšaukia 900 skrydžių: brangstantis kuras grasina milijoniniais nuostoliais

    Croatia Airlines pranešė, kad per artimiausią ketvirtį atšaukia apie 900 suplanuotų skrydžių. Bendrovės teigimu, sprendimas susijęs su išaugusiu finansiniu spaudimu ir būtinybe skubiai optimizuoti veiklą prieš turizmo sezoną.

    Vežėjo komercijos vadovas Slavenas Žabo, kurį cituoja Kroatijos žiniasklaida, pabrėžė, kad aviacinių degalų kaina nuo krizės Artimuosiuose Rytuose pradžios smarkiai šoko į viršų. Pasak jo, degalų sąnaudų augimas gali lemti milijoninius nuostolius, todėl bendrovė ėmėsi vadinamojo krizių valdymo režimo.

    Kas stumia vežėją į nuostolius?

    Aviacijos sektoriuje degalai paprastai sudaro vieną didžiausių kintamųjų sąnaudų dalių, todėl staigūs kainų šuoliai greitai persiduoda vežėjų rezultatams. Kartu su degalais brangsta ir kitos grandies dalys, įskaitant oro uostų mokesčius, orlaivių aptarnavimą bei kai kurias navigacijos paslaugas.

    Croatia Airlines atkreipė dėmesį, kad galutinei bilieto kainai įtaką daro ne vien paklausa ir konkurencija, bet ir didėjantys veiklos kaštai. Kaip vieną iš pavyzdžių vietos žiniasklaida išskiria Zagrebo oro uosto planuojamą maždaug 20 proc. mokesčių didinimą nuo birželio 1 dienos, kuris papildomai spaustų vežėjų biudžetus.

    Ar tai reikš brangesnius bilietus?

    Pasak S. Žabo, bilietų kainas iš anksto tiksliai prognozuoti sudėtinga, nes jos priklauso nuo sezoniškumo, paklausos ir konkurentų kainodaros. Vis dėlto bendrovė pripažįsta, kad augant degalų ir oro uostų mokesčiams, spaudimas kainoms didėja, o tai gali atsispindėti ir keleiviams.

    Tokiose situacijose avialinijos paprastai renkasi kelis kelius: mažina skrydžių dažnį mažiau pelningais maršrutais, koreguoja tvarkaraščius, peržiūri lėktuvų užpildymo strategiją ir, kur įmanoma, dalį kaštų perkelia į bilietų kainas. Croatia Airlines sprendimas atšaukti skrydžių dalį reiškia, kad bendrovė pirmiausia siekia sumažinti nuostolingų reisų skaičių ir stabilizuoti pinigų srautus.

    Turizmo sezonas – kol kas be pavojaus

    Nepaisant korekcijų, vežėjas teigia, kad turizmo sezonas kol kas nėra tiesiogiai grasinamas. Croatia Airlines nurodo, jog per pirmuosius keturis šių metų mėnesius keleivių skaičius augo 23 proc., o tai signalizuoja, kad paklausa išlieka stipri.

    Vis dėlto atšaukti skrydžiai gali reikšti mažiau patogių laikų pasirinkimą, ilgesnius persėdimus arba alternatyvius maršrutus daliai keleivių. Ekspertai paprastai rekomenduoja tokiais atvejais kuo anksčiau pasitikrinti skrydžio būseną, įvertinti siūlomas pakeitimo galimybes ir, jei planai griežti, apsvarstyti lankstesnes bilietų sąlygas.

  • „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    „Ryanair“ vadovas: Europa gegužę tikėtina išvengs reaktyvinių degalų krizės, bet vasara lieka rizikinga

    Europos aviacijos rinkoje mažėja baimės dėl artimiausiu metu galinčio pritrūkti reaktyvinių degalų, tačiau vasaros sezonas vis dar kelia rizikų, sako pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Jo teigimu, gegužę ryškesnio tiekimo sutrikimo Europa greičiausiai nepatirs, nors tvirtų garantijų niekas neduoda.

    Pastaraisiais mėnesiais reaktyvinių degalų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusių tiekimo grandinių. Tokie svyravimai avialinijoms ypač skausmingi, nes degalai dažnai sudaro vieną didžiausių veiklos sąnaudų dalių, o kainų pokyčiai greitai persiduoda bilietams.

    Garantijų vasarai nėra

    Michaelas O’Leary teigia, kad padėtis „šiuo metu nuosaikiai gerėja“, o degalų tiekėjai nemato didelių problemų bent iki birželio pradžios. Vis dėlto jis pabrėžia, kad rinkoje nėra 100 proc. tikrumo dėl birželio, liepos ir rugpjūčio, kai kelionių paklausa pasiekia piką.

    Pasak „Ryanair“ vadovo, jei degalų kainos išsilaikys labai aukštos, dalis Europos vežėjų gali neatlaikyti finansinio spaudimo. Jo vertinimu, rizika didžiausia toms bendrovėms, kurios neturi pakankamos finansinės pagalvės arba yra silpnai apsidraudusios nuo kainų šuolių.

    Kas švelnina smūgį avialinijoms

    „Ryanair“ tvirtina esanti kiek atsparesnė kainų šuoliui, nes yra apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio iš anksto fiksuotomis kainomis. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė gali geriau prognozuoti sąnaudas ir lėčiau kelti bilietų kainas, palyginti su konkurentais, kurie perka degalus rinkos kaina.

    Panašias apsidraudimo strategijas naudoja ir kitos didžiosios Europos aviacijos grupės, tačiau tokia apsauga paprastai veikia ribotą laiką. Jei geopolitinė krizė užsitęstų, o kainos išliktų aukštos ilgiau nei kelis mėnesius, spaudimas sektoriui vėl stiprėtų, o keleiviai tai labiausiai pajustų per brangesnius bilietus ir mažesnį skrydžių dažnį.

    Ginčas dėl anglies dioksido kainodaros

    Michaelas O’Leary taip pat kritikavo Europos Komisijos veiksmus ir ragino peržiūrėti aviacijai taikomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Jo nuomone, anglies dioksido kainodara prisideda prie bilietų brangimo ir turėtų būti laikinai sušvelninta arba labiau suderinta su tarptautine schema, taikoma aviacijos išmetimams kompensuoti.

    Europos Komisija tuo metu ieško būdų geriau stebėti situaciją ir diversifikuoti reaktyvinių degalų importą, kad sumažėtų priklausomybė nuo pažeidžiamų tiekimo maršrutų. Tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad pasiūlos ir kainų stabilumas šią vasarą labiausiai priklausys nuo konflikto raidos ir logistikos grandinių atsparumo.

    Avialinijoms įžengus į intensyviausią metų sezoną, keleiviams svarbiausia rizika išlieka ta pati: jei degalų kaina ir toliau bus aukšta, dalis maršrutų gali brangti, o kai kurios bendrovės gali būti priverstos mažinti planuojamus pajėgumus. Vis dėlto bent artimiausiu metu sektorius tikisi išvengti staigaus reaktyvinių degalų trūkumo scenarijaus Europoje.

  • Europa stoja į kovą dėl reaktyvinių degalų: bilietai brangs, o skrydžių atšaukimai jau čia

    Europa stoja į kovą dėl reaktyvinių degalų: bilietai brangs, o skrydžių atšaukimai jau čia

    Europa skubiai ieško alternatyvių reaktyvinių degalų tiekėjų, nes po sutrikimų Persijos įlankoje sumažėjo įprasti tiekimo srautai. Rinkos analitikai situaciją vadina viso aviacijos sektoriaus streso testu, galinčiu lemti ir brangesnius bilietus, ir tvarkaraščių karpymą.

    Remiantis „Société Générale“ vertinimais, Europos paros reaktyvinių degalų poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių, o vietinė gamyba sudaro maždaug 1,1 mln. barelių. Likusi dalis dengiama importu, kurio reikšminga dalis tradiciškai keliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Importo spraga ir brangstantys kroviniai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dėl apribojimų viename svarbiausių pasaulio laivybos maršrutų per ankstesnį laikotarpį per dieną būdavo pervežama apie 360 000 barelių reaktyvinių degalų. Tai sudarė maždaug penktadalį visų jūra gabenamų pasaulinių srautų, todėl bet koks užsikirtimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grafikuose.

    „Argus“ atstovas Benedictas George’as teigė, kad degalų rinkoje vyksta konkurencija dėl kiekvieno krovinio, nes Europa varžosi ne tik su JAV regiono pirkėjais, bet ir su Azijos bei Ramiojo vandenyno rinkomis. Toks spaudimas kelia kainas ir didina riziką vasaros sezonui, kai kelionių paklausa tradiciškai būna didžiausia.

    Europa vis labiau remiasi JAV

    JAV tampa vienu svarbiausių šaltinių Europai, nes iš ten augo reaktyvinių degalų eksportas. „Société Générale“ duomenimis, ankstyvą balandį JAV eksporto apimtys pasiekė rekordinius maždaug 442 000 barelių per dieną, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių.

    Iki sukrėtimų Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per dieną, tačiau vėliau srautai šoktelėjo iki maždaug 200 000 barelių. Vis dėlto, analitikų skaičiavimu, išlieka juntamas deficitas, nes dalies įprasto tiekimo iš Artimųjų Rytų nepavyksta pilnai pakeisti.

    Brangiau mokėti įmanoma, bet neturėti degalų – kritiška

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėjo, kad esant nepalankiam scenarijui kai kuriose Europos vietose atsargos gali tapti įtemptos per kelias savaites. „Société Générale“ pabrėžia, kad avialinijoms svarbus skirtumas tarp brangesnių degalų ir fizinio jų trūkumo, nes pastarasis reikštų priverstinius skrydžių atšaukimus.

    „Mokėti daugiau už energiją yra valdoma, o neturėti jos yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Société Générale“ analitikų komentare.

    Oro bendrovės bando mažinti riziką kainų fiksavimu iš anksto, tačiau tai ne visada apsaugo, jei rinkoje ima trūkti realių krovinių. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ skelbė, kad atšaukė apie 20 000 skrydžių, taip siekdama sutaupyti daugiau kaip 40 000 metrinių tonų degalų, nors pati bendrovė tikisi išlaikyti gana stabilų tiekimą vasaros tvarkaraščiui.

    Avialinijų grupė IAG, valdanti „British Airways“, „Aer Lingus“ ir „Iberia“, nurodė, kad tiekimo sutrikimų kol kas nemato, bet degalų kainos smarkiai išaugo, o apsidraudimas tik iš dalies sušvelnina poveikį. Tuo metu „easyJet“ teigė nematanti tiekimo trikdžių ir skelbia neketinanti taikyti papildomų priemokų jau užsakytiems šios vasaros skrydžiams.

    Didžiausia rizika keleiviams – ne vien bilietų brangimas, o staigūs tvarkaraščių pakeitimai, jei degalų logistika dar labiau komplikuosis. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad ypač pažeidžiamos tos šalys, kurios labiau priklauso nuo importo, o kainų šuoliai paliečia net ir tas rinkas, kurios įprastai yra grynosios reaktyvinių degalų eksportuotojos.