Tag: Lenkijos aviacija

  • Varšuvos CPK oro uostas vis dar be vadovo: konkursas gali nusikelti iki 2027-ųjų, augs PPL vaidmuo

    Lenkijoje statomo naujojo CPK oro uosto projektas kol kas lieka be svarbiausio žmogaus – bendrovė „Port Polska.Lotnisko“ vis dar neturi išrinkto prezidento (vadovo). Nors atranka artėja prie pabaigos, nėra aišku, kada bus paskelbtas laimėtojas, o sprendimas gali nusikelti net iki 2027 metų.

    Kaip skelbia portalas WNP, CPK vadovas Piotras Borysas teigia, kad konkursas yra „galutinėje fazėje“, tačiau kol kas neįvardija nei kandidatų skaičiaus, nei termino, kada bus priimtas sprendimas. Pasak jo, kol kas neaišku, ar atranka baigsis dar 2026 metais.

    „Port Polska.Lotnisko“ (anksčiau veikusi kaip CPK.Lotnisko) yra CPK grupės dukterinė įmonė, atsakinga už naujo oro uosto statybą, o vėliau – ir už jo valdymą. Vadovo vieta atsilaisvino po to, kai iš CPK buvo atleistas viceprezidentas Dariuszas Kuś, ėjęs ir šios oro uosto bendrovės vadovo pareigas.

    Neapibrėžtumas dėl vadovo svarbus ne tik formaliai: jis susijęs su platesnėmis diskusijomis, kaip bus organizuojamas visos investicijos valdymas ir kompetencijų pasidalijimas tarp CPK bei kitų su projektu susijusių institucijų.

    Konkursas artėja prie pabaigos, bet termino vis dar nėra

    CPK vadovas pripažįsta negalintis pasakyti, kada bus paskelbtas konkurso rezultatas – tai gali įvykti tiek metų pabaigoje, tiek kitais metais. Detalių apie atrankos eigą jis neatskleidžia, argumentuodamas būtinybe išlaikyti diskreciją kandidatų atžvilgiu.

    Anksčiau buvo nurodyta, kad paraiškų teikimo terminas baigėsi spalio 7 dieną, o pokalbiai su kandidatais planuoti spalio 12–16 dienomis. Vis dėlto, portalo turima informacija rodė, kad dar lapkričio pradžioje pokalbiai su dalimi pretendentų tebevyko, o tarp kandidatų yra ir gerai žinomų Lenkijos aviacijos sektoriaus atstovų.

    CPK valdyba gali būti plečiama – aiškumo dėl būsimo oro uosto vadovo nėra

    Vadovo paieškos vyksta paraleliai svarstant, ar nereikėtų stiprinti ir pačios CPK valdybos kompetencijų aviacijos srityje. P. Borysas neatmeta galimybės, kad CPK valdyboje galėtų atsirasti papildomas narys, tačiau tai esą dar derinama su stebėtojų taryba.

    Jis taip pat nepatvirtino, kad konkurso laimėtojas automatiškai taptų CPK valdybos nariu. Kitaip tariant, net ir paskyrus „Port Polska.Lotnisko“ vadovą, jo vaidmuo viso projekto valdymo struktūroje dar gali būti sprendžiamas atskirai.

    Didės „Polskie Porty Lotnicze“ vaidmuo ir galimas akcijų perėmimas

    Tuo metu vis aiškiau įvardijama, kad projekte didės „Polskie Porty Lotnicze“ (PPL) vaidmuo. CPK viceprezidentas Marcinas Michalskis patvirtino, kad PPL jau dalyvauja rengiant investiciją ir jų įsitraukimas turėtų toliau augti.

    PPL prisideda, be kita ko, vertindami projektinę dokumentaciją ir dalyvaudami diskusijose dėl būsimo oro uosto valdymo. Tačiau kol kas neįvardijama, kokios konkrečios papildomos kompetencijos galėtų būti perduotos PPL ar kada tai galėtų įvykti.

    Šis akcentas svarbus dėl 2025 metų gruodį sudarytos investicinės sutarties tarp CPK ir PPL. Joje numatyta, kad PPL iki 2032 metų į projektą turėtų įnešti apie 4,6 mlrd. zlotų kapitalo ir tapti strateginiu investuotoju „Port Polska.Lotnisko“ bendrovėje, o ilgainiui galėtų perimti net 100 proc. jos akcijų.

    Port Polska turėtų perimti srautus iš Šopeno oro uosto

    CPK viceprezidentas taip pat pabrėžė, kad į naujo oro uosto parengiamuosius darbus įtraukiamos ir Lenkijos aviacijos grupės – Polska Grupa Lotnicza (PGL) bei PLL LOT.

    Numatoma, kad dalis veiklų turės būti perkelta iš Varšuvos Šopeno oro uosto į būsimą Port Polska. Tam, kaip anksčiau kalbėta viešai, reikės naujų angarų, techninės priežiūros bazės ir antžeminio aptarnavimo infrastruktūros, o svarbiausias iššūkis – šių projektų terminų suderinimas su faktine naujo oro uosto atidarymo data.

    Įvardijama rizika paprasta: jei infrastruktūra bus pastatyta anksčiau nei naujasis oro uostas pradės veikti, bendrovėms tektų mokėti su investicijomis susijusias palūkanas už objektus, kurie dar negeneruoja veiklos.

  • CPK projektas artėja: Lenkijos aviacijos grupė ruošia perkėlimą ir skolintus milijonus infrastruktūrai

    Lenkijos valstybinė aviacijos grupė PGL rengiasi didžiausiam veiklos pokyčiui per pastaruosius metus – dalį techninės priežiūros ir antžeminio aptarnavimo pajėgumų perkelti iš Varšuvos Chopino oro uosto į planuojamą centrinį transporto mazgą CPK. Grupė perspėja, kad sėkmę lems ne tik statybos mastas, bet ir investicijų suderinimas su realiu naujo oro uosto atidarymo grafiku.

    PGL planuoja statyti naujus angarus, techninės priežiūros dirbtuves ir infrastruktūrą, reikalingą orlaivių aptarnavimui ant žemės. Už projektų parengimą, objektų eksploatavimą bei jų nuomą grupės veikiančioms įmonėms turėtų atsakyti naujai stiprinama kryptis PGL Infrastruktura, kuri tampa vienu iš grupės atramos taškų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl finansavimo ir terminų: tokio masto objektams tikėtinas skolos finansavimas, todėl bet koks CPK vėlavimas reikštų papildomas palūkanų sąnaudas už jau pastatytą, bet dar negalintį dirbti turtą. PGL vadovas Radosławas Stępieńas pabrėžia, kad net ir techniškai pasirengus teikti paslaugas, be veikiančio oro uosto investicijos kurį laiką būtų neproduktyvios.

    „Jeigu nesusiderinsime terminų, galime užbaigti angarą, gauti visus sertifikatus ir būti pasirengę darbui, bet CPK dar neveiks“, – sakė Radosławas Stępieńas.

    Pasak jo, rizika ypač svarbi tuomet, kai projektai finansuojami skolintomis lėšomis, nes kaštai pradeda kauptis dar iki pirmųjų pajamų. Dėl to PGL siekia investicijas išdėstyti etapais: nuo pirmosios CPK veiklos dienos būtinas pilnas linijinis orlaivių aptarnavimas, o dalis infrastruktūros, skirta gilesnei techninei priežiūrai, galėtų atsirasti vėliau.

    Grupė akcentuoja, kad realus startas neįmanomas be aiškių sutarčių su CPK valdytojais, kurios apibrėžtų prieigos, nuomos, paslaugų ir atsakomybių modelį. Tokie susitarimai tampa esmine sąlyga pradedant rangos pirkimus ir užsitikrinant finansavimą, nes kreditoriams svarbiausia prognozuojamas pinigų srautas ir rizikų kontrolė.

    Kartu PGL nenori palikti veiklos priklausomos vien nuo CPK grafiko, todėl toliau investuoja regioniniuose oro uostuose. Tarp prioritetų minimi Katovicai ir Rzeszówas, kur plėtojama moderni techninės priežiūros bazė, galinti aptarnauti ne tik nacionalinį vežėją LOT, bet ir kitus rinkos dalyvius.

    „Mūsų bendrovės negali sustoti. Mes neaptarnaujame vien tik LOT – pavyzdžiui, LS Technics aptarnauja ir didelę dalį Wizz Air operacijų“, – sakė Radosławas Stępieńas.

    Toks „dviejų greičių“ modelis – pasirengimas CPK ir tuo pat metu regioninių pajėgumų auginimas – PGL vertinimu yra praktinis draudimas nuo grafiko pokyčių. Jei CPK startas nusikeltų, grupė galėtų išlaikyti apimtis ir kompetencijas per regioninius projektus, o jei atidarymas įvyktų laiku, būtų lengviau pereiti į naują infrastruktūrą neardant veikiančių paslaugų grandinės.

  • Baranuvo CPK ir Lodzės oro uostas susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo: ką tai keičia?

    Susitarimas: ne konkurencija, o tinklas

    Baranuvo CPK projekto vykdytojai ir Lodzės oro uosto vadovai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo numatė bendradarbiauti stiprinant Lenkijos transporto sistemos atsparumą ir veiklos tęstinumą. Praktikoje tai reiškia, kad regioninis oro uostas būtų įtraukiamas į pasirengimą būsimoms nacionalinio oro uosto operacijoms.

    Šalys akcentuoja, kad tikslas nėra „atimti“ srautus iš regionų, o sukurti tarpusavyje derančią oro uostų sistemą. Toks modelis įprastas Europoje, kur didmiesčius aptarnauja ne vienas, o keli tarpusavyje pasidalijantys funkcijas oro uostai.

    Ką numato 5 metų planas?

    Pagal paskelbtą informaciją, bendradarbiavimas apims organizacines priemones ir pasirengimą būsimoms skrydžių operacijoms, įskaitant darbuotojų mokymus, testus ir pratybas. Lodzė galėtų prisidėti ir prie procesų, kurie bus reikalingi naujajam centriniam oro uostui, kai prasidės intensyvus pasirengimas eksploatacijai.

    Į planą įtraukiamas ir atsparumo sutrikimams didinimas, kas aviacijoje reiškia gebėjimą greitai atkurti tvarkaraščius, perskirstyti srautus ir užtikrinti pagrindines paslaugas force majeure situacijose. Pastaraisiais metais Europoje augant keleivių srautams ir dažnėjant sutrikimams, tokie sprendimai tampa nebe papildoma, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Kaip bus dalijamos funkcijos?

    CPK atstovai viešai pabrėžia, kad centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimų ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai oro uostai labiau specializuotųsi tiesioginiuose „nuo taško iki taško“ maršrutuose. Tai paprastai siejama ir su žemų kaštų bendrovėmis, kurios dažniau renkasi regioninius oro uostus.

    „Regioniniai oro uostai ir nacionalinis oro uostas nekonkuruoja tarpusavyje. Jie bendradarbiauja ir turi veikti kaip vienas organizmas“, – sakė infrastruktūros ministerijos atstovas Maciej Lasek.

    Ši logika atitinka aviacijos rinkos realybę: persėdimų modelis reikalauja didelio jungiamųjų reisų tinklo ir bangomis planuojamų skrydžių, o regionuose dažniau dominuoja sezoniniai, turistiniai ir tiesioginiai maršrutai. Todėl institucijos siekia iš anksto suderinti vaidmenis, kad augant rinkai nebūtų kuriama perteklinė konkurencija dėl tų pačių segmentų.

    Rinka auga, o CPK grafikas išlieka ambicingas

    Diskusijos dėl CPK vyksta aviacijos paklausai regione augant, o vežėjams plečiant maršrutų pasiūlą. Pranešime teigiama, kad keleivių skaičius Lenkijoje pastaruoju metu didėjo dviženkliu tempu, o prognozės rodo tolesnį augimą, todėl infrastruktūros klausimas tampa strateginis.

    Lodzės oro uostas pernai fiksavo rekordinį rezultatą – aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių, ir tai buvo reikšmingas metinis šuolis. Tuo metu CPK programoje numatoma, kad statybos darbai turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojami sertifikavimo procesai, o atidarymas siejamas su 2032 metais.

    Nors iki projekto įgyvendinimo dar liko keleri metai, tokie susitarimai laikomi bandymu iš anksto suvaldyti rinkos lūkesčius ir sumažinti įtampą tarp centrinės ir regioninės infrastruktūros. Kuo aiškesnis vaidmenų pasidalijimas, tuo lengviau oro uostams, aviakompanijoms ir savivaldai planuoti investicijas bei maršrutų plėtrą.