Tag: Lenkijos gynybos pramonė

  • Lenkijos ir Slovakijos gamintojai NATO užsakymui tieks 10 100 vienetų 60 mm minosvaidžių šaudmenų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė Niewiadów Polska Grupa Militarna kartu su Slovakijos partneriu VOP Nováky pasirašė sutartį dėl 60 milimetrų kalibro minosvaidžių šaudmenų gamybos NATO struktūroms. Pagal susitarimą planuojama pagaminti 10 100 vienetų HEF tipo didelio sprogstamojo poveikio šaudmenų, skirtų pėstininkų padalinių ugnies paramai.

    Galutinis užsakymo gavėjas yra NATO paramos ir pirkimų agentūra NSPA, kuri centralizuotai organizuoja dalies Aljanso logistikos ir įsigijimų procesus. Tokie pirkimai leidžia NATO šalims greičiau papildyti atsargas, standartizuoti amunicijos nomenklatūrą ir efektyviau planuoti tiekimą bendroms operacijoms.

    „Sutartis dėl daugiau nei 10 tūkstančių minosvaidžių amunicijos vienetų NATO struktūroms yra ne tik verslo sėkmė, bet ir patvirtinimas, kad esame patikima grandis Aljanso gynybos tiekimo grandinėje“, – sakė Niewiadów Polska Grupa Militarna vadovas Adamas Januszko.

    Bendrovės teigimu, partnerystė su VOP Nováky turėtų padėti sujungti technologines kompetencijas ir didinti gamybos apimtis, reaguojant į augančią paklausą tarptautinėse rinkose. Pastaraisiais metais Europos gynybos pramonė vis dažniau remiasi tarpvalstybiniais kooperacijos modeliais, kai atskiri gamybos etapai paskirstomi partneriams skirtingose šalyse.

    VOP Nováky pristatoma kaip Slovakijos gynybos sektoriaus lyderė, turinti modernią, aukštai robotizuotą gamybinę bazę. Tokia infrastruktūra paprastai leidžia stabiliau išlaikyti kokybės reikalavimus, užtikrinti pakartojamumą serijinėje gamyboje ir greičiau didinti pajėgumus, kai užsakymų apimtys auga.

    Niewiadów grupė taip pat pabrėžia turinti mokslinių tyrimų ir bandymų pajėgumų, skirtų pažangesnės amunicijos kūrimui bei gamybai. Bendrovės portfelyje minimi įvairių kalibrų šaudmenys, taip pat raketinė amunicija ir prieštankinės sistemos, o tai rodo siekį dalyvauti platesnėje gynybos tiekimo grandinėje, o ne apsiriboti vienu produktu.

    Šis kontraktas atspindi platesnę tendenciją, kai NATO šalys ir partneriai, didindami parengtį ir atsargas, renkasi greičiau įgyvendinamus, standartizuotus pirkimus per NSPA. 60 milimetrų minosvaidžių šaudmenys laikomi vienu universaliausių pėstininkų paramos sprendimų, todėl jų paklausa išlieka stabili tiek mokymams, tiek operaciniams poreikiams.

  • Lenkijoje atgaivinama tankų gamyba: K2PL polonizacija turi tapti žingsniu link savos platformos

    Lenkija po beveik trijų dešimtmečių grąžina tankų gamybą į savo gynybos pramonę. 2026 metais paskelbtas „Bumar-Łabędy“ ir „Hyundai Rotem“ susitarimas atveria kelią K2 tankų gamybai lenkiškoje versijoje K2PL ir technologijų perkėlimui į šalies įmones.

    Šis žingsnis Varšuvai svarbus ne tik dėl papildomų šarvuotosios technikos vienetų kariuomenei. Ne mažiau reikšminga tai, kad pereinama nuo greitų pirkimų „nuo lentynos“ prie ilgalaikių kompetencijų kūrimo, apimančių surinkimą, remontą, modernizaciją ir dalies komponentų gamybą vietoje.

    Kas keičiasi su K2PL?

    Pagal planuojamą modelį dalis naujų K2PL tankų turi būti pagaminta Lenkijoje, o pradžioje pirmuosius vienetus pagamins Pietų Korėjos gamintojas. Kartu su tankais numatoma lokalizuoti ir dalį lydinčios technikos gamybos bei aptarnavimo, kad Lenkija taptų regioniniu K2 šeimos priežiūros centru Europoje.

    K2PL nėra paprastas esamo K2 pritaikymas lipdukais ar ryšio įrangos pakeitimu. Lenkijos kariuomenė tikisi sunkesnės, labiau Europoje vykstančiam karui pritaikytos versijos, kuri geriau atitiktų ilgesnių fronto linijų, purvynų, žiemos ir intensyvaus artilerijos bei dronų naudojimo realijas.

    Didžiausi techniniai klausimai: apsauga, masė ir variklis

    Vienas esminių K2PL modernizacijos tikslų yra didesnė apsauga, tačiau tai automatiškai didina masę ir kelia reikalavimus važiuoklei bei pakabai. Šarvuotos technikos projektuose toks kompromisas visada brangus: didesnis svoris reiškia didesnes apkrovas, sudėtingesnę logistiką ir griežtesnius reikalavimus tiltams bei keliams.

    Ne mažiau jautri tema yra jėgainė. K2 programoje jėgainės sprendiniai jau anksčiau kėlė diskusijų, todėl K2PL atveju svarstoma alternatyva, paremta Vokietijos technologijomis ar licencijuotu variantu. Tai leistų užtikrinti didesnį patikimumą ir supaprastinti aptarnavimą NATO grandinėje, tačiau gali didinti kainą ir priklausomybę nuo tiekimo grandinių.

    Dronų era ir tankų vaidmuo

    Karas Ukrainoje parodė, kad didžiausia šiuolaikinių tankų grėsmė dažnai yra ne kitas tankas, o dronai, amunicija iš viršaus ir tiksliai nukreipiama artilerija. Dėl to tankai vis dažniau priversti veikti paslėptai, o išėjimas į atvirą poziciją tampa trumpa, gerai suplanuota operacija, kuri remiasi žvalgyba ir oro erdvės kontrole.

    „Tankai liks būtini, nes jokia kita platforma taip nesujungia ugnies galios, atsparumo ir gebėjimo pralaužti gynybą, tačiau keičiasi jų naudojimo būdas“, – sakė atsargos generolas Leonas Komornickis.

    K2PL kryptis Lenkijoje siejama su idėja, kad tankas neturi būti „vienišas kolosas“. Modernioje koncepcijoje jis tampa tinklo dalimi, kur veikia kartu su artilerija, žvalgyba, elektronine kova, oro gynyba ir bepilotėmis sistemomis, kurios gali aptikti taikinius, atakuoti ir saugoti šarvuotą techniką nuo dronų.

    Lenkijos pramonė taip pat mato galimybes plėtoti ryšio, mūšio valdymo ir jutiklių sprendimus, kurie padidina įgulos situacinį suvokimą. Tokie sprendimai gali apimti pažangias termovizijas, 360 laipsnių kameras, įgulos apsaugos priemones, taip pat aktyvios apsaugos sistemas, kurios skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas.

    Gamybos atnaujinimas turi ir platesnę ekonominę logiką: pramoninis gebėjimas gaminti ir remontuoti tankus reiškia darbo vietas, mokslinių tyrimų poreikį, investicijas į metalo apdirbimą, optoelektroniką, ryšius ir tiekimo grandines. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar technologijų perkėlimas bus realus, o ne formalus, ir ar programa išlaikys tempą biurokratijos bei kainų spaudimo sąlygomis.