CP v2

Tag: Lenkijos karinis jūrų laivynas

  • Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkai į „Wicher“ įdiegia ginklą prieš dronus: „Strales“ keičia žaidimo taisykles jūroje

    Lenkijos karinio jūrų laivyno fregatos pagal programą Miecznik bus ginkluotos italų gamintojo „Leonardo“ 76/62 mm artilerijos sistema su „Strales“ paketu. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu, nes šiuolaikiniame kare vis daugiau grėsmių kelia dronai ir sparnuotosios bei priešlaivinės raketos.

    „Strales“ esmė yra valdoma DART amunicija ir speciali ugnies valdymo įranga, leidžianti artilerijos sistemai atlikti artimosios gynybos funkcijas. Tokia konfigūracija skirta ne tik paviršiniams taikiniams, bet ir manevruojantiems oro objektams, kuriuos tradicinei laivo artilerijai numušti gerokai sunkiau.

    Gamintojo ir viešai skelbiamuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad DART šaudmenys yra valdomi radijo ryšiu ir pasižymi dideliu greičiu bei manevringumu. Efektyvus nuotolis prieš manevruojančius oro taikinius siekia daugiau nei 8 kilometrus, o tai suteikia papildomą apsaugos sluoksnį tarp raketinės oro gynybos ir labai trumpo nuotolio sprendimų.

    Kas yra Miecznik fregatos

    Miecznik programos laivai statomi pagal „Babcock“ „Arrowhead 140“ bazinį projektą, o darbus vykdo konsorciumas PGZ-Miecznik Gdynėje. Pirmasis laivas ORP Wicher yra prototipas, kurio nuleidimas į vandenį planuojamas rugpjūčio 13 dieną, o perdavimas Lenkijos kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metų pabaigoje.

    Pagal skelbiamus planus antroji fregata ORP Burza turėtų būti nuleista į vandenį 2027 metais ir pradėti tarnybą 2030 metais. Trečiasis laivas ORP Huragan, kurio statyba jau pradėta, planuojamas 2028 metais, o tarnybos pradžia siejama su 2031 metais.

    Ginkluotė ir kaina

    Numatoma, kad fregatos bus apie 138–140 metrų ilgio, maksimali vandentalpa sieks apie 7 000 tonų, o maksimalus greitis bus iki 28 mazgų. Įguloje turėtų tarnauti nuo 120 iki 187 žmonių, taip pat paliekant vietos papildomiems specialistams ir misijų moduliams.

    Be 76 mm „Strales“ sistemos, viešai minimi ir kiti ginkluotės elementai, tarp jų Mk 41 vertikalios paleidimo sistemos šachtos bei priešlėktuvinės raketos „Sea Ceptor“ šeimos, taip pat priešlaiviniai sprendimai ir artimosios gynybos ginklai. Tokia komplektacija atspindi tendenciją Baltijos regione stiprinti laivų išgyvenamumą prieš masines, palyginti pigias atakas dronais.

    Lenkijos institucijų skelbiamais duomenimis, bendra trijų fregatų programos vertė po pakeitimų išaugo nedaug ir sudaro apie 3 500 000 000 eurų. Karinės laivybos analitikai atkreipia dėmesį, kad laivų ginkluotės ir sensorių integracija yra viena brangiausių programos dalių, o artimosios gynybos stiprinimas tampa prioritetu po pastarųjų metų konfliktų pamokų.

  • Lenkija į vandenį leidžia pirmąją fregatą ORP Wicher: ką slepia „Miecznik“ programa?

    Lenkija į vandenį leidžia pirmąją fregatą ORP Wicher: ką slepia „Miecznik“ programa?

    Lenkijoje rugpjūčio 12 dieną Gdynėje oficialiai pakrikštyta pirmoji programos „Miecznik“ fregata ORP Wicher. Tai pirmasis iš trijų naujų daugiafunkcių laivų, kuriuos šaliai stato PGZ Stocznia Wojenna, o nuleidimas į vandenį suplanuotas rugpjūčio 13 dieną Gdansko įlankoje.

    Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi Lenkijos politikai ir gynybos vadovybė, o laivo krikštamote paskirta Agata Ziemiańska. ORP Wicher yra pirmasis tokio masto Lenkijos karinio laivyno atnaujinimo projektas nuo 1989 metų, siekiant pakeisti senstančius ir ribotų galimybių ankstesnių kartų laivus.

    Programos „Miecznik“ tikslas – pastatyti tris modernias daugiafunkces fregatas, kurios galėtų veikti tiek nacionaliniuose vandenyse, tiek NATO operacijose. Antroji fregata ORP Burza statoma nuo 2025 metų gegužės, o trečiosios, ORP Huragan, gamyba pradėta 2026 metais.

    Nuleidimo į vandenį operacija išsiskiria sudėtingumu ir naudojama įranga. Korpusas iš statybos angaro į specialią baržą buvo pervežtas platforma, sudaryta iš 278 ašių, o bendra sistemos masė siekia apie 1 250 tonų.

    Transportui naudojama pusiau panardinama barža Boabarge 33, kurios ilgis siekia apie 140 metrų, o keliamoji galia – 30 200 tonų. Nurodoma, kad baržos balasto talpų bendra apimtis siekia 37 750 kubinių metrų, o siurbliai gali perpumpuoti iki 10 000 kubinių metrų vandens per valandą.

    Rugpjūčio 13 dieną barža su korpusu bus nutempta į Gdansko įlanką, kur vyks laipsniškas panardinimas, darant sandarumo patikras. Galiausiai fregata turėtų pati atsiremti į vandenį, o po to ją perims vilkikai ir nuplukdys prie PGZ Stocznia Wojenna krantinių.

    ORP Wicher ir kitos programos fregatos kuriamos pagal britišką projektą Arrowhead 140, kuris pritaikomas Lenkijos poreikiams. Tokia schema Europoje vis dažnesnė: pasirenkamas patikrintas bazinis dizainas, o reali kovinė vertė sukuriama integruojant modernius jutiklius, ryšių ir ginkluotės sistemas.

    Numatoma, kad „Miecznik“ fregatos gaus vertikalaus paleidimo sistemas Mk 41, priešlaivines raketas NSM, 76 milimetrų OTO Melara Super Rapid artilerijos sistemą, lenkiškas OSU-35K sistemas, torpedų paleidimo įrangą ir kitą ginkluotę. Taip pat planuojami tolimos ir vidutinės distancijos radarai, elektroninės kovos priemonės bei hidrolokacijos stotys.

    Lenkija šiais laivais siekia sustiprinti oro ir raketinę gynybą jūroje, apsaugoti jūrų transporto maršrutus ir pakrantę, taip pat geriau saugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Pastaraisiais metais būtent infrastruktūros apsauga ir situacijos stebėjimas tapo viena svarbiausių regiono karinių jūrų pajėgų krypčių.

    Pagal Lenkijos planus visi trys „Miecznik“ laivai turėtų pradėti tarnybą 2029–2032 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę. Pirmoji fregata kariniam laivynui turėtų būti perduota 2029 metais, tačiau galutinius terminus lems bandymų jūroje eiga ir sistemų integracijos darbai.

  • Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Į Gdansko įlanką ruošiamasi nuleisti ORP Wicher: istorinė „Miecznik“ akimirka

    Lenkijos karinis jūrų laivynas artėja prie vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių etapų: netrukus planuojamas pirmosios „Miecznik“ programos fregatos ORP Wicher nuleidimas į vandenį. Laivas statomas Gdynėje, o projektas laikomas didžiausiu Lenkijos laivyno modernizavimo žingsniu nuo 1989 metų.

    Pagal viešai skelbiamus planus, iškilminga laivo vardo suteikimo ceremonija turėtų įvykti 2026 metų rugpjūčio 12 dieną PGZ Stoczni Wojennej teritorijoje Gdynėje. Pats nuleidimas į vandenį numatytas 2026 metų rugpjūčio 13 dieną Gdansko įlankoje, o pasirengimo darbai turėtų prasidėti 2026 metų rugpjūčio 8 dieną.

    ORP Wicher yra pirmasis iš trijų naujų daugiafunkcių laivų, kuriuos Lenkija stato pagal „Miecznik“ programą. Antroji fregata ORP Burza statoma nuo 2025 metų gegužės, o trečiajai, ORP Huragan, 2026 metų balandį simboliškai pradėtos gamybos procedūros, pjaunant pirmąsias metalo plokštes.

    Kaip vyks nuleidimas į vandenį

    Nuleidimo operacija planuojama kaip sudėtingas logistikos ir inžinerijos procesas. Korpusas turėtų būti išgabentas iš statybos angaro ant specialios baržos, pasitelkiant platformą, sudarytą iš 278 ašių ir sveriančią apie 1 250 tonų.

    Toliau numatoma naudoti pusiau panardinamo tipo baržą „Boabarge 33“. Skelbiama, kad jos ilgis siekia apie 140 metrų, keliamoji galia sudaro 30 200 tonų, o denio plotas yra apie 5 800 kvadratinių metrų; sumontavus stabilizuojančius bokštus, plotis turėtų viršyti 60 metrų.

    Nurodoma, kad baržos balastinių talpų bendra talpa siekia 37 750 kubinių metrų, o siurbliai gali perpumpuoti iki 10 000 kubinių metrų vandens per valandą. Procesas turėtų vykti palaipsniui, su periodinėmis sandarumo patikromis, kol laivas savarankiškai atsidurs ant vandens.

    Technologinis šuolis ir ginkluotė

    „Miecznik“ laivai kuriami pagal britišką „Arrowhead 140“ projektą ir turi pakeisti senstančias Oliver Hazard Perry tipo fregatas, kurių ištakos siekia praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Lenkija taip siekia sustiprinti oro gynybos, priešlėktuvinės ir priešpovandeninės kovos pajėgumus Baltijos jūroje.

    Skelbiama, kad fregatos bus komplektuojamos su vertikalaus leidimo įrenginiais Mk 41, priešlėktuviniais ir priešlėktuvinės gynybos sprendimais, taip pat priešlaivinėmis raketomis NSM. Be to, numatytos 76 milimetrų OTO Melara Super Rapid artilerijos sistemos, lenkiškos OSU-35K sistemos, lengvųjų torpedų paleidimo įrenginiai ir kiti ginkluotės bei apsaugos elementai.

    Laivuose planuojami ilgo ir vidutinio nuotolio radarai, radioelektroninės kovos įranga ir hidrolokacinės sistemos. Tokia komplektacija svarbi ne tik karinei gynybai, bet ir kritinės infrastruktūros jūroje apsaugai, įskaitant laivybos maršrutus ir strateginius objektus.

    Kada laivai turėtų pradėti tarnybą

    Pagal skelbiamus grafikus, visi trys „Miecznik“ programos laivai į tarnybą turėtų būti priimti 2029–2032 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę. Pirmosios fregatos perdavimas kariniam jūrų laivynui numatomas 2029 metais.

    Tokie terminai atitinka bendrą regiono tendenciją spartinti karinių jūrų pajėgų atnaujinimą, ypač po to, kai Baltijos jūros saugumas tapo vienu esminių NATO planavimo prioritetų. Lenkijai tai reiškia ne tik naujus laivus, bet ir ilgalaikį pramonės bei kompetencijų stiprinimą laivų statybos sektoriuje.

  • Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkai perka keistai atrodantį V-BAT: šie dronai Baltijoje turės vieną svarbią misiją

    Lenkija stiprina bepiločių pajėgumus ir įsigyja neįprastos išvaizdos V-BAT bepiločių orlaivių sistemą iš JAV bendrovės „Shield AI“. Šie vertikalaus kilimo ir nusileidimo dronai, dar žinomi kaip MQ-35, bus perduoti Lenkijos kariniam jūrų laivynui operacijoms Baltijos jūroje.

    Sandorį pasirašė Lenkijos Ginkluotės agentūra, o pagrindinė naujų sistemų užduotis bus žvalgyba ir jūrinės situacijos stebėsena. Lenkijos pusė akcentuoja, kad praktinis poreikis siejamas su padidėjusiu dėmesiu Rusijos laivų aktyvumui regione ir platesnėmis hibridinėmis grėsmėmis.

    Kam skirtas V-BAT?

    V-BAT sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, kai tradiciniai dronai susiduria su ribojimais. Gamintojas nurodo atsparumą elektroniniams trikdžiams ir galimybę veikti aplinkoje, kur apribotas GPS signalas ar ryšys, taip pat prastesniu oru ir esant sudėtingai jūros būklei.

    Dėl vertikalaus kilimo ir nusileidimo šiam dronui nereikia ilgo tako, todėl jis gali būti dislokuojamas ten, kur infrastruktūra ribota, pavyzdžiui, nuo laivų denių ar mažų aikštelių pakrantėje. Toks lankstumas ypač svarbus jūriniuose scenarijuose, kai sprendimus lemia oro sąlygos ir greitas reagavimo laikas.

    Dėmesys kritinei infrastruktūrai

    Lenkijos karinis jūrų laivynas V-BAT planuoja naudoti ne tik žvalgybai, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugos užduotims. Baltijos jūroje vis dažniau akcentuojama povandeninių kabelių, dujotiekių ir energetinių jungčių stebėsena, nes šie objektai laikomi jautriausiais taikiniais diversijoms.

    Lenkų kariškiai ir ekspertai V-BAT dėl silueto neretai vadina šikšnosparniais, pabrėždami jo gebėjimą dirbti sudėtingoje jūrinėje aplinkoje. Tokie bepiločiai sprendimai tampa svarbia jūrų stebėsenos grandimi, kai siekiama nuolat matyti situaciją didelėse akvatorijose ir greitai tikslinti informaciją.

    Platesnė tendencija NATO regione

    V-BAT pirkimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys sparčiai plečia bepiločių platformų panaudojimą jūroje. Praktika rodo, kad bepilotės sistemos leidžia pigiau ir ilgiau vykdyti žvalgybą, mažinant riziką įguloms ir išplečiant stebėsenos aprėptį.

    „Shield AI“ taip pat viešai signalizuoja apie ilgalaikį interesą Lenkijoje, įskaitant galimą aptarnavimo kompetencijų plėtrą. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip būdas trumpinti remontų terminus ir didinti parengtį, ypač kai sistemos planuojamos naudoti intensyviai ir arti potencialių įtampos taškų.

  • Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Švedija perduos laivą mokymams

    Lenkija planuoja išsinuomoti iš Švedijos povandeninį laivą HMS Södermanland, kad iki naujų laivų įsigijimo neprarastų povandeninių pajėgų kompetencijų. Švedijos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad mokymai turėtų startuoti 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Sprendimas siejamas su ilgai trunkančiu Lenkijos programu „Orka“, kuriuo numatoma atnaujinti povandeninių laivų parką. Kol bus priimti politiniai ir finansiniai sprendimai dėl naujų platformų, laikinas sprendimas leidžia tęsti rengimą realioje technikoje, o ne tik simuliatoriuose.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos kariniame jūrų laivyne povandeninių pajėgų situacija pastaraisiais metais tapo itin įtempta, nes tarnyboje faktiškai liko tik ORP Orzeł. Tokia padėtis reiškia riziką prarasti ne tik įgulų, bet ir techninio personalo įgūdžius, kurie povandeninėje tarnyboje kaupiami metų metus.

    Švedijos pusė pabrėžia, kad pereinant nuo sovietinės kilmės sprendimų prie modernesnių vakarietiškų platformų laukia ryškus technologinis šuolis. Todėl pirmiausia bus rengiami ne būsimi įgulų nariai, o technikai ir inžinieriai, atsakingi už sudėtingų sistemų priežiūrą bei saugą.

    „Tai itin ambicingas projektas su labai trumpu pasirengimo laiku. Planuojami mokymai taps pagrindu ateities patirties mainams ir povandeninių pajėgumų plėtrai mūsų regione“, – sakė Švedijos karinių jūrų pajėgų atstovas Joakim Sjöström.

    Ką gali HMS Södermanland

    HMS Södermanland tarnybą pradėjo dar XX amžiaus pabaigoje, tačiau per laiką buvo iš esmės modernizuotas. Laivas yra apie 60 metrų ilgio, jo įguloje paprastai tarnauja apie 25 žmonės, o konstrukcija pritaikyta darbui Baltijos jūros sąlygoms.

    Vienas svarbiausių šio povandeninio laivo bruožų yra nuo oro nepriklausoma jėgainė AIP, leidžianti ilgiau išbūti panirus be būtinybės dažnai iškilti akumuliatorių įkrovimui. Šiame laive naudojami du Stirlingo tipo varikliai, laikomi vienu labiausiai atpažįstamų Švedijos povandeninės inžinerijos sprendimų.

    Tokio tipo platformos paprastai skirtos kelioms užduotims: žvalgybai, stebėjimui, paviršinių ir povandeninių taikinių medžioklei, taip pat jūrinių minų naudojimui. Skelbiama, kad HMS Södermanland turi devynis torpedų vamzdžius, o po vandeniu gali pasiekti didesnį nei 20 mazgų greitį.

    Platesnis Baltijos saugumo kontekstas

    Šis nuomos sandoris vertinamas ne tik kaip laikinas techninis sprendimas, bet ir kaip platesnio Švedijos ir Lenkijos bendradarbiavimo signalas. Baltijos jūroje daugėja dėmesio povandeninei infrastruktūrai, jūrų linijų apsaugai ir atgrasymo priemonėms, todėl povandeninių pajėgumų tęstinumas tampa strategine tema.

    Švedija taip pat akcentuoja, kad tikslas yra sukurti pagrindą būsimoms Lenkijos investicijoms į naujus povandeninius laivus ir jų eksploataciją. Praktiniai mokymai Karlskronoje turėtų apimti ne tik techninę priežiūrą, bet ir povandeninių laivų saugą, gelbėjimo procedūras bei ginkluotės valdymą.

    Jeigu planas bus įgyvendintas, Lenkija išsaugos specialistų branduolį ir galės greičiau pereiti prie naujos kartos platformų, kai jos pagaliau pasieks tarnybą. Švedijai tai galimybė stiprinti regioninę gynybinę partnerystę ir standartų suvienodinimą Baltijos jūros regione.

  • Lenkijos fregatos Miecznik gaus „L3Harris“ IPMS: ką pakeis JAV platformos valdymo sistema?

    Lenkijos karinis jūrų laivynas žengia į svarbų modernizacijos etapą: trys statomos Miecznik klasės fregatos bus aprūpintos amerikiečių bendrovės „L3Harris“ integruota laivo platformos valdymo sistema IPMS. Sprendimą pasirinko PGZ Stocznia Wojenna, o tikslas aiškus – didesnis patikimumas, sauga ir operacinė parengtis.

    IPMS yra skirta sujungti ir automatizuoti pagrindines laivo funkcijas, kad įgula realiu laiku matytų svarbiausius techninius parametrus ir greičiau reaguotų į gedimus ar incidentus. Praktikoje tai apima varomąją sistemą, elektros energijos gamybą ir skirstymą, pagalbines sistemas, gaisrinę saugą bei techninės būklės stebėseną.

    Tokio tipo sprendimai laikomi vienu iš modernių karo laivų „nervų centrų“, nes leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, optimizuoti eksploataciją ir geriau valdyti avarines situacijas. Kuo daugiau sistemų integruojama į vieną valdymo architektūrą, tuo svarbesni tampa kibernetinio saugumo reikalavimai ir patikimos atsarginės procedūros.

    Kas yra Miecznik programa?

    Miecznik yra vienas svarbiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų laivyno atnaujinimo projektų, kuriuo siekiama sustiprinti pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO operacijose. Fregatos kuriamos remiantis „Babcock“ projektu „Arrowhead 140“, kuris plačiai vertinamas kaip modulinė ir modernizacijai pritaikyta platforma.

    Šios klasės laivai planuojami kaip daugiafunkciai: nuo oro gynybos ir laivybos maršrutų apsaugos iki priešpovandeninių užduočių. Viešai skelbiama, kad fregatose numatomi pažangūs ryšio, stebėjimo ir kovos valdymo sprendimai, o tai reiškia, kad IPMS pasirinkimas tampa kritiškai svarbus ne tik patogumui, bet ir kovinei ištvermei.

    Ką duoda IPMS pasirinkimas?

    Platformos valdymo sistema tiesiogiai veikia laivo „kasdienybę“: energijos balansą, gedimų diagnostiką, avarinių režimų valdymą ir įgulos darbo organizavimą. Karo laive tai reiškia mažiau neplanuotų prastovų, tikslesnį resursų valdymą ir greitesnį problemų lokalizavimą, ypač tada, kai laivas veikia toli nuo bazės.

    „L3Harris“ IPMS yra naudojama įvairiuose šiuolaikiniuose laivynuose, o tokia patirtis paprastai vertinama kaip mažesnė įdiegimo ir eksploatacijos rizika. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklauso nuo integracijos kokybės, bandymų apimties, įgulos parengimo ir to, kaip sistema bus derinama su kitomis laivo platformos bei kovos sistemomis.

    Didėjant įtampai Baltijos regione, Lenkijos investicijos į didesnius, geriau ginkluotus ir ilgesnės autonomijos laivus vertinamos kaip strateginis žingsnis. Miecznik fregatos, papildytos modernia IPMS, turėtų tapti reikšmingu Lenkijos laivyno pajėgumų šuoliu, ypač oro ir jūrų erdvės kontrolės bei sąveikos su NATO užduotyse.

  • Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Gdynėje iškilmingai pradėta fregatos ORP Huragan statyba. Tai trečiasis ir kartu paskutinis Lenkijos karinio jūrų laivyno programos „Miecznik“ laivas, laikomas didžiausia šalies flotės modernizacija po 1989 metų.

    PGZ Stocznia Wojenna laivų statykloje surengtoje plieno pjovimo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ir valstybės turto valdymo viceministrai bei Lenkijos ginkluotės pramonės grupės atstovai. Tokie etapai paprastai žymi perėjimą nuo projektavimo ir parengiamųjų darbų prie realios korpuso gamybos.

    Programos esmė – trys naujos daugiafunkcės fregatos, kurios turėtų pakeisti senstančius laivus, kurių konstrukcijų ištakos siekia XX amžiaus 8 dešimtmetį. Varšuva pabrėžia, kad nauji laivai sustiprins Lenkijos galimybes veikti Baltijos jūroje ir kolektyvinės gynybos rėmuose.

    Kas yra programa „Miecznik“?

    „Miecznik“ įgyvendinama nuo 2021 metų, o laivus tiekia konsorciumas PGZ-Miecznik, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Polska Grupa Zbrojeniowa ir PGZ Stocznia Wojenna. Projekte taip pat dalyvauja CRIST, „Babcock“, „Thales UK“ ir „MBDA UK“, prisidedant technologijomis bei kovinių sistemų integracija.

    Pagal dabartinius planus pirmasis laivas ORP Wicher turėtų būti nuleistas į vandenį 2026 metų rugpjūtį. Antroji fregata ORP Burza jau statoma, o visos trys į rikiuotę turėtų įeiti 2029–2031 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę.

    Kokios bus naujos fregatos?

    Lenkijos fregatos kuriamos remiantis britų „Arrowhead 140“ projektu. Skelbiama, kad laivo ilgis sieks 138,7 metro, o maksimalus išstūmis – iki 7 000 tonų, todėl tai bus vieni didžiausių šiuolaikinių kovinių laivų regione.

    Numatoma CODAD tipo jėgainė su keturiais varikliais, leidžianti pasiekti iki 28 mazgų greitį. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patikimumo ir paprastesnės eksploatacijos, ypač kai laivui reikia ilgai patruliuoti ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Ginkluotė ir sensoriai

    Skelbiama, kad fregatos turės 76 milimetrų „Leonardo“ OTO Melara Super Rapid Strales artilerijos sistemą, vertikalaus leidimo įrenginius VLS Mk41, priešlėktuvinę „MBDA UK“ Sea Ceptor sistemą su CAMM raketomis ir NSM priešlaivines raketas. Taip pat planuojamos 35 milimetrų OSU-35K sistemos bei nuotoliniu būdu valdomi ginklų moduliai.

    Sensorių pakete numatomi „Thales“ Sea Master 410 ir NS50 AESA radarai bei integruota kovos valdymo architektūra. Viešai nurodoma, kad oro taikinius sistema galėtų aptikti iki 400 kilometrų, o paviršinius – iki 80 kilometrų atstumu, nors realūs rodikliai priklauso nuo sąlygų ir taikinio tipo.

    Fregatos turėtų vykdyti jūros erdvių stebėjimą, uostų ir bazės apsaugą, kovą su paviršiniais ir povandeniniais taikiniais, taip pat oro gynybą. Augant įtampoms Baltijos regione, tokio tipo daugiafunkciai laivai laikomi vienu svarbiausių įrankių tiek nacionalinei, tiek NATO atgrasymo ir greito reagavimo strategijai.

    „Šiandien pradedame ORP Huragan statybą – tai didžiausias projektas Lenkijos laivų statybos pramonės istorijoje“, – sakė PGZ Stocznia Wojenna vadovas Marcin Ryngwelski.