Švedija perduos laivą mokymams
Lenkija planuoja išsinuomoti iš Švedijos povandeninį laivą HMS Södermanland, kad iki naujų laivų įsigijimo neprarastų povandeninių pajėgų kompetencijų. Švedijos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad mokymai turėtų startuoti 2026 metų rugpjūčio mėnesį.
Sprendimas siejamas su ilgai trunkančiu Lenkijos programu „Orka“, kuriuo numatoma atnaujinti povandeninių laivų parką. Kol bus priimti politiniai ir finansiniai sprendimai dėl naujų platformų, laikinas sprendimas leidžia tęsti rengimą realioje technikoje, o ne tik simuliatoriuose.
Kodėl tai svarbu Lenkijai
Lenkijos kariniame jūrų laivyne povandeninių pajėgų situacija pastaraisiais metais tapo itin įtempta, nes tarnyboje faktiškai liko tik ORP Orzeł. Tokia padėtis reiškia riziką prarasti ne tik įgulų, bet ir techninio personalo įgūdžius, kurie povandeninėje tarnyboje kaupiami metų metus.
Švedijos pusė pabrėžia, kad pereinant nuo sovietinės kilmės sprendimų prie modernesnių vakarietiškų platformų laukia ryškus technologinis šuolis. Todėl pirmiausia bus rengiami ne būsimi įgulų nariai, o technikai ir inžinieriai, atsakingi už sudėtingų sistemų priežiūrą bei saugą.
„Tai itin ambicingas projektas su labai trumpu pasirengimo laiku. Planuojami mokymai taps pagrindu ateities patirties mainams ir povandeninių pajėgumų plėtrai mūsų regione“, – sakė Švedijos karinių jūrų pajėgų atstovas Joakim Sjöström.
Ką gali HMS Södermanland
HMS Södermanland tarnybą pradėjo dar XX amžiaus pabaigoje, tačiau per laiką buvo iš esmės modernizuotas. Laivas yra apie 60 metrų ilgio, jo įguloje paprastai tarnauja apie 25 žmonės, o konstrukcija pritaikyta darbui Baltijos jūros sąlygoms.
Vienas svarbiausių šio povandeninio laivo bruožų yra nuo oro nepriklausoma jėgainė AIP, leidžianti ilgiau išbūti panirus be būtinybės dažnai iškilti akumuliatorių įkrovimui. Šiame laive naudojami du Stirlingo tipo varikliai, laikomi vienu labiausiai atpažįstamų Švedijos povandeninės inžinerijos sprendimų.
Tokio tipo platformos paprastai skirtos kelioms užduotims: žvalgybai, stebėjimui, paviršinių ir povandeninių taikinių medžioklei, taip pat jūrinių minų naudojimui. Skelbiama, kad HMS Södermanland turi devynis torpedų vamzdžius, o po vandeniu gali pasiekti didesnį nei 20 mazgų greitį.
Platesnis Baltijos saugumo kontekstas
Šis nuomos sandoris vertinamas ne tik kaip laikinas techninis sprendimas, bet ir kaip platesnio Švedijos ir Lenkijos bendradarbiavimo signalas. Baltijos jūroje daugėja dėmesio povandeninei infrastruktūrai, jūrų linijų apsaugai ir atgrasymo priemonėms, todėl povandeninių pajėgumų tęstinumas tampa strategine tema.
Švedija taip pat akcentuoja, kad tikslas yra sukurti pagrindą būsimoms Lenkijos investicijoms į naujus povandeninius laivus ir jų eksploataciją. Praktiniai mokymai Karlskronoje turėtų apimti ne tik techninę priežiūrą, bet ir povandeninių laivų saugą, gelbėjimo procedūras bei ginkluotės valdymą.
Jeigu planas bus įgyvendintas, Lenkija išsaugos specialistų branduolį ir galės greičiau pereiti prie naujos kartos platformų, kai jos pagaliau pasieks tarnybą. Švedijai tai galimybė stiprinti regioninę gynybinę partnerystę ir standartų suvienodinimą Baltijos jūros regione.
Leave a Reply