Tag: Lenkijos politika

  • Nauja apklausa Lenkijoje: susivienijusi dešinė aplenktų Koaliciją 15 X ir laimėtų 46,6 proc.

    Nauja apklausa Lenkijoje rodo ryškų scenarijų: jei dešiniosios partijos į rinkimus eitų kartu po „Zjednoczonos Prawicos“ vėliava, jos surinktų 46,6 proc. balsų. Tuo metu Koalicijos 15 X blokas gautų 41,3 proc.

    Tokius duomenis pateikia „United Surveys by IBRiS“ tyrimas, atliktas „Wirtualna Polska“ užsakymu. Apklausos rezultatai pristatomi kaip galintys reikšmingai pakeisti jėgų balansą parlamente.

    Skirtumas tarp dviejų pagrindinių blokų šiame modelyje siektų 5,3 procentinio punkto. Tai reikštų, kad dešinės susivienijimas galėtų tapti lemiamu veiksniu kovoje dėl pergalės.

    Apklausa taip pat vertina, kaip toks palaikymo pasiskirstymas teoriškai galėtų virsti mandatų skaičiumi Seime. Kitaip tariant, tyrimas bando atsakyti ne tik kas laimėtų balsus, bet ir kokią daugumą tai galėtų suformuoti.

    Ką rodo hipotetinis susivienijimo scenarijus

    Tyrime modeliuojama prielaida, kad dešiniosios jėgos rinkimuose dalyvautų vienu sąrašu. Tokiu atveju jos gerokai sustiprintų savo pozicijas ir surinktų beveik pusę visų balsų.

    Koalicija 15 X šiame variante liktų antra, nors jos rezultatas – 41,3 proc. – taip pat būtų aukštas. Vis dėlto būtent susivienijimo efektas, panašu, leistų dešinei persverti svarstykles savo naudai.

    Tokio tipo apklausos svarbios tuo, kad parodo ne tik esamas rinkėjų nuotaikas, bet ir tai, kaip jas gali pakeisti partijų sprendimai dėl bendrų sąrašų. Lenkijos politikoje tai ypač aktualu, nes mandatų pasiskirstymas priklauso ne vien nuo procentų, bet ir nuo to, kaip balsai pasiskirsto tarp rinkiminių blokų.

    Kol kas tai – hipotetinis modelis, priklausantis nuo to, ar dešinės partijos iš tiesų ryžtųsi bendram startui. Tačiau apklausa signalizuoja, kad toks žingsnis galėtų turėti apčiuopiamą poveikį būsimo Seimo sudėčiai.

  • Sondažas Lenkijoje: suvienyta dešinė prieš „15 spalio“ koaliciją – 46,6 proc. ir dauguma Seime

    Lenkijoje atlikta nauja rinkimų simuliacija rodo, kad suvienytas dešiniųjų blokas galėtų laimėti parlamento rinkimus ir susiformuoti savarankišką daugumą Seime.

    Apie tai skelbiama „Wirtualna Polska“ užsakymu „United Surveys by IBRiS“ atliktame tyrime, kuriame modeliuotas tiesioginis dviejų didelių rinkiminių blokų susidūrimas.

    Diskusijas pakurstė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczyńskio pareiškimas, kad jis sieks vieno bendro dešiniųjų sąrašo artėjančiuose rinkimuose. Tai reikšmingas posūkis, nes anksčiau jis aiškiai distancijavosi nuo radikalesnių politikų.

    Tyrime vertinta plati dešiniųjų koalicija, į kurią įeitų PiS, „Rozwój Plus“, „Konfederacja“ ir Grzegorzo Brauno „Konfederacja Korony Polskiej“, taip pat dabartinę valdžią sudaranti vadinamoji „15 spalio“ koalicija.

    Sondažo skaičiai: 46,6 proc. prieš 41,3 proc.

    Pagal apklausos rezultatus, suvienyta dešiniųjų stovykla gautų 46,6 proc. respondentų balsų.

    Antrą vietą užimtų „15 X“ koalicijos bendras komitetas (Koalicja Obywatelska, PSL, Polska 2050 ir Nowa Lewica), kuriam prognozuojama 41,3 proc. parama.

    Atskirai vertinta „Partia Razem“ surinktų 5,8 proc. ir peržengtų rinkimų slenkstį. Dar 6,3 proc. apklaustųjų nurodė nežinantys arba negalintys pasirinkti.

    Mandatų simuliacija: dešiniesiems – 242 vietos

    Kartu pateikta ir mandatų dalybų projekcija, paremta prof. Jaroslawo Fliso (Jogailos universitetas) balsų perskaičiavimo modeliu. Pagal ją platus dešiniųjų blokas į Seimą deleguotų 242 parlamentarus iš 460, o tai užtikrintų savarankišką daugumą.

    Tokiu scenarijumi „15 spalio“ koalicija gautų 212 mandatų, o „Razem“ – 6.

    Skaičiavimai taip pat rodo, kad dabartinę valdžią sudarantis blokas prarastų daugumą net ir susitaręs su „Razem“: bendrai jie turėtų 218 vietų, t. y. 13 mandatų mažiau, nei reikia daugumos kabinetui suformuoti.

    Kada atlikta apklausa

    Apklausa vykdyta 2026 metų lapkričio 6–9 dienomis, joje dalyvavo reprezentatyvi 1 000 suaugusių Lenkijos gyventojų imtis.

    Tyrime naudotas „mix-mode“ metodas: apklausa internetu ir kompiuteriu asistuojami standartizuoti telefoniniai interviu.

  • Tuskas pakvietė prezidentą Nawrockį į Sopotą, bet Prezidentūra kelia sąlygas pokalbiui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pakvietė prezidentą Karolį Nawrockį su šeima į prieškalėdinį susitikimą savo namuose Sopote. Kvietime siūloma kartu pasidalyti kalėdaičiu ir pasikalbėti.

    Prezidentūra šį gestą įvertino kritiškai – kaip politinį žaidimą. Tačiau kartu leido suprasti, kad pokalbis įmanomas, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su konfliktu dėl Konstitucinio Tribunolo.

    Kvietimas nuskambėjo Lenkijai minint Nepriklausomybės dieną – 2026 metų lapkričio 11-ąją. Tuo metu įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau buvo sustiprėjusi dėl užsitęsusio ginčo dėl tribunolo.

    Situaciją aptariant laidoje „Dudek o polityce“, istorikas ir politologas prof. Antoni Dudekas atkreipė dėmesį, kad kvietimas turi politinį atspalvį, bet gali būti naudingas komunikaciškai – daliai rinkėjų jis gali atrodyti kaip signalas, jog premjeras bent formaliai pasirengęs ieškoti susitarimo.

    Kvietimas paskelbtas per valstybines iškilmes

    Pasak tekste pateikiamos informacijos, D. Tuskas kvietimą prezidentui pateikė viešai per 11-osios lapkričio minėjimą. Jis pasiūlė susitikti dar iki Kūčių ir į svečius atvykti kartu su sutuoktine bei vaikais.

    Premjero iniciatyva pasirodė tuo metu, kai ginčas tarp valdžios institucijų tapo viena ryškiausių Lenkijos vidaus politikos temų, o jo epicentre atsidūrė Konstitucinis Tribunolas.

    Prezidentūros sąlygos susijusios su Konstituciniu Tribunolu

    Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius pareiškė, kad kvietimas esą buvo ciniška politinė taktika. Vis dėlto prezidento aplinka nurodė, kad dialogas būtų įmanomas, jei Vyriausybė atsižvelgtų į sąlygas dėl ginčo aplinkybių.

    Tarp minimų reikalavimų – kariuomenės ir policijos patraukimas nuo tribunolo būstinės bei leidimas Bogdanui Święczkowskiui patekti į pastatą. Ginčas apima ir procedūras, susijusias su Konstitucinio Tribunolo pirmininku bei teisėjų skyrimu.

    Politologas: tai gali būti naudingas komunikacinis ėjimas

    Prof. A. Dudeko vertinimu, kvietimas greičiausiai neatsitiktinis ir susijęs su politine dinamika, tačiau gali suveikti kaip bandymas parodyti premjerą kaip atviresnį susitarimui. Pasak jo, daliai neapsisprendusių rinkėjų tai gali pasirodyti svarbu, ypač aštrių konfliktų fone.

    Vis dėlto profesorius prognozavo, kad prezidentas kvietimo greičiausiai nepriims, o premjeras – neįgyvendins Prezidentūros keliamų sąlygų. Todėl, anot jo, nereikėtų tikėtis nei susitikimo prieš Kūčias, nei greito konflikto atslūgimo artimiausiu metu.

    Tekste taip pat primenama, kad įtampa gali stiprėti artėjant Lenkijos parlamento rinkimams, numatytiems 2027 metų rudenį.

  • Tuskas: Lenkija įtraukta į E5 formatą deryboms dėl taikos Ukrainoje su JAV ir Rusija

    Po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Dubline Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalis bus įtraukta į naują E5 formatą. Ši grupė, pasak jo, turėtų atstovauti Europai taikos derybose dėl karo Ukrainoje, kuriose dalyvautų ir JAV, Ukraina bei Rusija.

    E5 apibūdinamas kaip neformalus penkių valstybių formatas, skirtas užtikrinti vieningą Europos poziciją. Į jį įtrauktos Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija.

    D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkijos įtraukimas reiškia didesnį šalies vaidmenį sprendžiant regiono saugumo klausimus. Jo teigimu, tai signalas, kad Varšuvos balsas dėl Ukrainos ir rytinio Europos flango bus girdimas prie derybų stalo.

    Kartu akcentuojama ir platesnė europinė dimensija: E5 turėtų padėti kalbėti „vienu balsu“, kad derybose nebūtų išskaidytų, tarpusavyje konkuruojančių Europos pozicijų.

    E5 formatas ir Lenkijos vaidmuo

    Naujasis formatas pristatomas kaip siauresnė lyderių grupė, kuri koordinuotų Europos dalyvavimą derybose. Skelbiama, kad prie E5 darbo taip pat prisidėtų pagrindinių Europos institucijų vadovai.

    Lenkijai tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas: būdama E5 dalimi, ji patenka į valstybių ratą, kuris, tikėtina, turės didžiausią įtaką formuojant europinę poziciją ir derybų darbotvarkę.

    Sąlygos deryboms: „teisinga taika“, o ne bet kokia kaina

    D. Tuskas aiškiai nurodė, kad derybų tikslas – teisinga taika, o ne susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, esminė E5 laikysena – nesutikti su nuolaidomis Rusijai, kurios galėtų pažeisti dabartinę Europos saugumo tvarką.

    Tokia pozicija reiškia siekį išlaikyti tvirtą ir vieningą kursą, kad derybose nebūtų grįžtama prie principų, kuriais remiasi Europos saugumo architektūra, peržiūrėjimo.

    Kas kalbės Europos vardu

    Kaip nurodoma, jei reikėtų vieno oficialaus Europos balso, juo turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Vis dėlto pabrėžiama, kad didžioji dalis darbo vyks ekspertiniu lygiu, kur sprendžiamos techninės detalės ir formuluojami konkretūs derybų rėmai.

    Pasak D. Tusko, tokia struktūra turėtų užtikrinti, kad Lenkijos pozicija bus atstovaujama ne tik politiniuose pareiškimuose, bet ir rengiant realius sprendimus, turinčius įtakos saugumui regione.

  • Lenkijos Prezidentūra Tuskui kelia ultimatum: du reikalavimai mainais į derybas dėl Konstitucinio tribunolo

    Lenkijoje įsiplieskęs ginčas dėl Konstitucinio tribunolo gali pasukti dviem kryptimis – arba link politinio kompromiso, arba į dar aštresnį konfliktą. Prezidentūra skelbia kviečianti visų partijų lyderius prie bendro stalo, tačiau premjerui Donaldui Tuskui siunčia aiškią žinią: be konkrečių žingsnių susitikimo nebus.

    Kaip skelbia prezidento atstovas spaudai Rafałas Leśkiewiczius, kvietimai partijų lyderiams turi būti išsiųsti ketvirtadienį, 2026 metų lapkričio 12 dieną. Pokalbio tikslas – ieškoti išeities iš politinio ir institucinės valdžios konflikto, kuris įsisiūbavo dėl Konstitucinio tribunolo veikimo.

    Pirmadienį prie vieno stalo turėtų sėsti įvairių politinių jėgų atstovai, o derybas prezidento vardu vesti Kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis. Prezidentūra pabrėžia norą kalbėtis, tačiau kartu leidžia suprasti, kad su vyriausybės vadovu dialogas bus siejamas su aiškiai apibrėžtomis sąlygomis.

    Įtampa ypač išaugo dėl situacijos prie Konstitucinio tribunolo pastato ir klausimo, kas turi teisę faktiškai valdyti šią instituciją. Prezidentūra perspėja, kad esant dabartinei dinamikai šalyje gali susiformuoti teisinis chaosas, jei atsirastų du centrai, pretenduojantys būti Konstituciniu tribunolu.

    Du Prezidentūros reikalavimai premjerui

    Prezidentūros pozicija suformuluota kaip du konkretūs reikalavimai. Pirma, policija turi būti patraukta nuo Konstitucinio tribunolo būstinės.

    Antra, Tribunolo prezidentui ir viceprezidentui turi būti sudaryta galimybė patekti į pastatą. Prezidento atstovas spaudai šiuos punktus pavadino „labai paprastais įgyvendinti“ ir teigė, kad be jų tolimesnis dialogas su premjeru neįmanomas.

    Paklaustas apie galimą aukščiausio lygio susitikimą per Kūčias – kai D. Tuskas esą buvo pakvietęs Karolį Nawrockį į savo namus – Prezidentūros atstovas termino nepatvirtino, dar kartą pabrėždamas, kad pirmiausia turi būti įvykdyti keliami reikalavimai.

    Prezidentūra įspėja dėl „dviejų tribunolų“ scenarijaus

    Prezidentūra teigia matanti realią grėsmę, kad netrukus Lenkijoje gali atsirasti dvi struktūros, kurios abi skelbtųsi esančios Konstitucinis tribunolas. Tokia situacija, pasak Prezidentūros, reikštų milžinišką problemą dėl sprendimų pripažinimo ir visos teisinės sistemos stabilumo.

    Šiame kontekste Prezidentūros atstovas spaudai suabejojo, ar Anna Korwin-Piotrowska turi teisę eiti Konstitucinio tribunolo vadovo pareigas. Kartu užsimenama, kad svarstomi įvairūs išeičių scenarijai, įskaitant ir vadinamąjį konstitucinį „resetą“, kurį anksčiau buvo minėjęs vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kalbos apie Prezidento gvardiją – sprendimų kol kas nėra

    Diskusijų fone pasirodė ir pranešimų apie galimus planus steigti Prezidento gvardiją. Prezidentūros atstovas nurodė, kad šiuo metu jokių įpareigojančių sprendimų šiuo klausimu nėra.

    Taip pat pabrėžta, kad Karolis Nawrockis gerai vertina Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbą – būtent jie šiuo metu užtikrina prezidento saugumą.

  • Lenkijos Nepriklausomybės žygyje Varšuvoje – „GTA“ stiliaus plakatas, kritikuojantis Donaldo Tusko vyriausybę

    Lenkijos Nepriklausomybės žygyje Varšuvoje dėmesį patraukė neįprastas transparantas, sukurtas pagal garsios vaizdo žaidimų serijos „Grand Theft Auto“ viršelio stilistiką. Jame aiškiai nukreipta kritika į premjero Donaldo Tusko vyriausybę.

    Didelis plakatas buvo pakabintas ant Poniatovskio tilto turėklų, šalia Nacionalinio stadiono. Kaip nurodoma originale, transparante matomas ir jį iškėlusios organizacijos „Młodzież Wszechpolska“ logotipas.

    Plakate panaudoti įvairūs vizualiniai motyvai, siejami su pastarojo meto politiniais skandalais ir komunikacinėmis klaidomis. Tarp atvaizdų – į keliuos viešojoje erdvėje aptartus epizodus ar asmenis panašūs personažai bei simboliai, sudėlioti taip, tarsi tai būtų žaidimo siužeto dalys.

    Kompozicijos centre panaudota frazė „Gang Tuska Atakuje“ – santrumpa sutampa su GTA, dažniausiai siejama su „Grand Theft Auto“. Viršuje pavaizduotas ir Donaldas Tuskas, atpažįstamas iš viešai matyto įvaizdžio per neseną vizitą Indijoje.

    Žygis praėjo ramiai, bet fiksuota pirotechnika

    Šių metų žygis, kaip teigiama, vyko gana ramiai, o minėtas transparantas tapo vienu iš labiau iš normos išsiskyrusių akcentų. Policija skelbė, kad didesnių incidentų neužfiksuota.

    Rimtesniu taisyklių pažeidimu įvardytas pirotechnikos naudojimas Dmowskio žiede – nors tą dieną Varšuvoje galiojo jos draudimas. Policijos atstovas Jacekas Wiśniewskis informavo, kad dėl draudimo pažeidimų sulaikyti keli asmenys, taip pat fiksuotos intervencijos dėl neteisėtų svaiginamųjų medžiagų.

    Minioje prireikė skubios pagalbos

    Anksčiau, kol eisena dar buvo miesto centre, įvyko ir rimtesnė situacija – vienai dalyvei prasidėjo epilepsijos priepuolis. Į pagalbą skubėję greitosios medicinos pagalbos darbuotojai turėjo prasibrauti per minią.

    Originale pažymima, kad medikams padėjo netikėtas savanoris: vyras užlipo ant metro infrastruktūros dalies stogo ir iš viršaus padėjo nukreipti specialiųjų tarnybų automobilį per susirinkusiųjų srautą.

    Dalyvių skaičiai, kaip įprasta, skyrėsi: organizatoriai kalbėjo net apie milijoną žmonių, o policija – apie 200–250 tūkst. Pranešta, kad dalyviai pasiekė Nacionalinio stadiono prieigas, o miesto centre pamažu atnaujintas įprastas eismas ir viešojo transporto darbas.

  • Lenkijos Konstitucinis tribunolas paralyžiuotas: Milleris sako, labiausiai nukenčia piliečiai

    Lenkijoje užsitęsęs ginčas dėl to, kas vadovauja Konstituciniam tribunolui, po teisėjos Annos Korwin-Piotrowskos sprendimų faktiškai paralyžiavo šios institucijos darbą ir dar labiau paaštrino politinį konfliktą.

    Buvęs Lenkijos premjeras Leszekas Milleris laidoje „Alfabet Millera“ teigė, kad situacijos nereikėtų vadinti valstybės perversmu. Jo vertinimu, tai veikiau bandymas jėga „gydyti“ tribunolą, tačiau daroma neturint pakankamo teisinio pagrindo.

    Anot jo, didžiausią kainą moka ne politikai, o žmonės, kurie metų metus laukia svarbių jų gyvenimams bylų išsprendimo. Dėl vidinių kovų sprendimų priėmimas stringa, o teisinis neapibrėžtumas tik auga.

    Krizė tęsiasi jau ne vienerius metus: ginčai dėl tribunolo sudėties ir veikimo Lenkijoje įsiplieskė dar 2015 metais. 2026 metais įtampą papildomai didino nauji parlamento sprendimai dėl teisėjų rinkimo ir prezidento Karolio Nawrockio sprendimas priesaiką priimti tik iš dalies paskirtųjų.

    Krizė paaštrėjo po Korwin-Piotrowskos sprendimų

    Konfliktas ypač suintensyvėjo 2026 metų spalio pabaigoje, kai Anna Korwin-Piotrowska, parlamento išrinkta 2026 metų kovą, paskelbė pertrauką Konstitucinio tribunolo pirmininko Bogdano Święczkowskio ir vicepirmininko Bartłomieja Sochańskio įgaliojimams.

    Vėliau ji perėmė tribunolo darbo organizavimą, remdamasi „konstitucinės būtinosios būtinybės“ (būsena, kurią ji įvardijo kaip aukštesnės būtinybės situaciją) argumentu.

    Žmogaus teisių ombudsmenas, dalis teisininkų organizacijų ir komentatorių kėlė abejonių dėl tokių potvarkių teisinio pagrįstumo. Viešojoje erdvėje akcentuota, kad pats sprendimų mechanizmas gali kelti daugiau klausimų nei atsakymų.

    Milleris: ne „perversmas“, bet veiksmas be aiškaus pagrindo

    Leszekas Milleris pabrėžė, kad esamų įvykių, jo manymu, nederėtų vadinti perversmu. Jis situaciją įvardijo kaip mėginimą jėga sutvarkyti instituciją, kuri jau ilgą laiką yra politinių kovų epicentre.

    Vis dėlto buvęs premjeras suabejojo, ar Korwin-Piotrowskos žingsniai turi pakankamą atramą teisėje. Jo teigimu, „konstitucinės aukštesnės būtinybės“ sąvokos Lenkijos teisinėje sistemoje nėra, o vienos institucijos neveiklumas automatiškai nesuteikia kitai papildomų galių.

    Tai yra Millero vertinimas, kuris savaime nenulemia galutinės teisinės sprendimų kvalifikacijos, tačiau parodo, kokios argumentų linijos vyrauja politiniuose debatuose.

    Išeitį mato Konstitucijos keitime

    Milleris sakė, kad reali išeitis iš aklavietės galėtų būti vadinamasis konstitucinis „perkrovimas“ – Konstitucijos pakeitimai, kurie aiškiau apibrėžtų tribunolo veikimą ir sumažintų panašių ginčų tikimybę ateityje.

    Tačiau tam reikėtų plataus palaikymo parlamente, o tokį sutarimą dabartinėmis politinėmis sąlygomis pasiekti būtų itin sudėtinga. Jo nuomone, atkurti tribunolo autoritetą esamos sudėties institucijoje gali nepavykti bent iki parlamento kadencijos pabaigos.

    Jis svarstė, kad daugiau galimybių susitarti atsirastų po rinkimų, jei naujas parlamentas imtųsi konstitucinių nuostatų, kurios sureguliuotų tribunolo veiklos „taisykles“ ir užkirstų kelią institucijos blokavimui.

    Įtampa prie pastato ir prezidento įsikišimas

    Konflikto eskalacijos metu prie Konstitucinio tribunolo pastato kilo susistumdymai, kuriuose dalyvavo policija ir Valstybės apsaugos tarnyba.

    Prezidentas Karolis Nawrockis, nutraukęs kelionę, grįžo į šalį ir įėjo į tribunolo pastatą. Milleris svarstė, kad prezidento pasirodymas galėjo turėti ir įvaizdžio aspektą, tačiau kartu buvo moralinė parama vietoje buvusiems žmonėms.

    Buvęs premjeras kritiškai įvertino tarnybų veiksmus, teigdamas, kad jos turėtų užtikrinti valstybės vadovo galimybę laisvai patekti į pastatą. Kartu jis pripažino nežinantis, ar buvo duoti nurodymai nesikišti.

    Millerio vertinimu, šio epizodo interpretacija priklauso nuo politinių simpatijų, o žiniasklaida neretai konfliktą pateikia per palaikomos pusės prizmę. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pirmosios visuomenės apklausos dažniausiai fiksuoja momentines emocijas, o tikresnį poveikį politinei situacijai esą galima vertinti kiek vėliau.

  • Tuskas susikirto su TV „Republika“ žurnalistu: klausimas apie žmoną išvedė iš kantrybės

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Seimo koridoriuje įsivėlė į aštrų žodžių mūšį su televizijos TV „Republika“ žurnalistu, kurio klausimas apie premjero žmoną sukėlė akivaizdų susierzinimą.

    Incidentas įvyko penktadienį, premjerui bendraujant su žiniasklaida apie politinę situaciją ir galimą susitikimą su prezidentu Karoliu Nawrockiu, skelbiama lenkų portale „Onet“.

    Į pokalbį įsiterpęs TV „Republika“ atstovas pirmiausia paklausė, kodėl Tuskui vadovaujama Vyriausybė esą vykdo „valstybės perversmą“.

    D. Tuskas tokį klausimą atmetė kaip ne rimtą ir replikavo, kad reikėtų užduoti labiau apgalvotus klausimus, tačiau žurnalistas spaudimo nemažino ir ėmė klausinėti apie galimą baudžiamąją atsakomybę.

    „Aš bijau tik Dievo ir žmonos“

    Į kalbas apie atsakomybę premjeras sureagavo pareiškimu, kad nieko nebijo, išskyrus Dievą ir savo žmoną. Ši replika tapo lūžio tašku tolimesnėje diskusijoje.

    Tuomet žurnalistas metė akivaizdžiai provokuojantį klausimą – ar premjero žmona jo nemuša, kad jis jos bijo. Būtent tai, panašu, labiausiai išmušė D. Tuską iš pusiausvyros.

    Premjeras žurnalistui atrėžė paklausdamas, ar šis supranta, kas yra chamiškumas. Reporteris atsakė, kad, jo nuomone, taip elgiasi valdančiosios stovyklos atstovai.

    D. Tuskas tuomet pasiūlė pačiam žurnalistui „atsukti“ savo pasisakymą ir pridūrė, kad šis esą yra „ypač bjauri persona“.

    Įtampa kilo aptariant santykius su prezidentu

    Žodžių susirėmimas vyko tuo metu, kai premjeras kalbėjo ir apie santykius su prezidentu Karoliu Nawrockiu bei galimą jų susitikimą.

    D. Tuskas nurodė anksčiau gavęs iš prezidento žinutę dėl galimo susitikimo, kuri, pasak jo, buvo parašyta labai šiltu tonu. Vis dėlto premjeras leido suprasti, kad prezidentas, regis, kuriam laikui atsitraukė nuo idėjos susitikti.

    Premjeras pridūrė manantis, jog tai nėra paskutinis bandymas susitarti, ir neatmetė, kad ateityje jie vis dėlto susitiks.

    Tačiau penktadienio susitikimo su žiniasklaida įsimintiniausia akimirka tapo ne planai dėl dialogo su prezidentu, o emocinga premjero ir TV „Republika“ žurnalisto žodžių kova Seimo koridoriuje.

  • Skandalas dėl Lenkijos Konstitucinio tribunolo: varšuviečiai kalba apie chaosą ir „valstybės perversmą“

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio tribunolo sukėlė audringą visuomenės reakciją ir dar labiau padalijo šalį į dvi stovyklas. Vieni situaciją vadina politiniu karu ir chaosu, kiti piktinasi politikų elgesiu ir jo pasekmėmis valstybei.

    Žurnalistas Adamas Feder išėjo su mikrofonu į Varšuvos gatves ir kalbino praeivius – emocijų žmonės neslėpė. Viešojoje erdvėje skambėjo itin aštrūs vertinimai, o diskusijos greitai peraugo į kaltinimus ir baimes dėl to, kas laukia toliau.

    Dalis kalbintų žmonių tikino matantys „valstybės perversmą“ – taip jie apibūdino, jų manymu, pavojingą politinių sprendimų ir konfliktų spiralę. Kiti akcentavo, kad esminė problema yra nuolatinis institucijų tarpusavio konfliktas, kurį visuomenė jaučia kaip nestabilumą.

    Tarp pasisakymų pasigirdo ir nerimo dėl galimos „pilietinio karo“ grėsmės, nors tai buvo emocinės reakcijos, o ne patvirtinti faktai apie realius planus ar įvykius. Reportaže fiksuojama nuotaika rodo, kad tema žmonėms – itin jautri, o pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas Lenkijoje išlieka vienas aštriausių.

    Emocijos Varšuvoje pasiekė viršūnę

    Gatvės apklausa atskleidė, kad daliai gyventojų šis konfliktas jau seniai nebėra vien teisinė ar politinė diskusija. Žmonės ją vertina per kasdienio saugumo, stabilumo ir valstybės ateities prizmę.

    Tokios reakcijos dažnai sustiprėja, kai politiniai ginčai persikelia į institucijas, kurios turėtų būti suvokiamos kaip nepriklausomos ir stabilumą užtikrinančios. Dėl to net ir vienas konfliktas gali tapti platesnių visuomenės nuotaikų katalizatoriumi.

    Reportaže taip pat matyti, kad nuomonės ryškiai išsiskiria: vieni kaltina valdžią, kiti – oponentus, o dalis žmonių tiesiog pavargo nuo nuolatinės priešpriešos. Bendra vardiklis – įtampa, kurią jaučia net tie, kurie paprastai politikoje nedalyvauja aktyviai.

    Kodėl tai svarbu ir už Lenkijos ribų

    Lenkijos vidaus politiniai konfliktai dažnai sulaukia dėmesio ir kaimyninėse šalyse, nes Lenkija yra viena svarbiausių regiono valstybių. Tokios krizės gali turėti įtakos ir tam, kaip visuomenė vertina teisės viršenybę bei institucijų vaidmenį.

    Nors reportažas fiksuoja emocingus pasisakymus, jis taip pat primena, kaip greitai politinės temos gali tapti visuomenės nerimo šaltiniu. Ypač tada, kai žmonėms atrodo, kad kova vyksta ne dėl sprendimų, o dėl pačios valstybės krypties.

  • Lenkijoje Morawieckis siūlo technokratų Vyriausybę: Marekas Jurekas sako esąs pasirengęs keisti Tuską

    Lenkijoje aštrėjant krizei dėl Konstitucinio Tribunolo, buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis siūlo išeitį – suformuoti technokratų Vyriausybę, kuri, jo teigimu, padėtų sumažinti politinę įtampą. Į jos vadovus jis įvardijo politiką Mareką Jureką.

    Apie šią idėją antradienį pasisakė ir pats M. Jurekas. Socialiniame tinkle „X“ jis patvirtino esąs pasirengęs imtis tokio vaidmens ir vadovauti, jei būtų sutarta dėl laikino, pereinamojo formato kabineto.

    Tekste pabrėžiama, kad ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo peraugo į platesnį politinį konfliktą. Prezidentas Karolis Nawrockis sušaukė skubų Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame kaltino premjerą Donaldą Tuską nelegaliais veiksmais Konstitucinio Tribunolo atžvilgiu.

    M. Morawieckis, vadovaujantis politinei jėgai „Rozwój Plus“, teigė, kad Lenkija atsidūrė ties vidaus konflikto riba, todėl esą būtina skubiai atšaukti dabartinę Vyriausybę ir sudaryti technokratų kabinetą.

    Siūlomas „technokratų“ scenarijus

    Pasak M. Morawieckio, technokratų Vyriausybė turėtų būti laikina ir orientuota į situacijos stabilizavimą. M. Jureką jis pristatė kaip žmogų, turintį gebėjimų telkti ir ieškoti kompromisų.

    M. Jurekas – ilgametę politinę patirtį turintis veikėjas: jis siejamas su PiS, o 2005–2007 metais ėjo Seimo maršalkos pareigas. Pastaruoju metu jis taip pat dirbo prezidento institucijoje – buvo Naujosios Konstitucijos tarybos narys.

    Marekas Jurekas: „Esu pasirengęs“

    Savo įraše „X“ M. Jurekas rašė, kad nesiekia įkalbinėti Lenkijos valstiečių partijos (PSL) „keisti stovyklą“, tačiau ragina prisidėti prie bandymo mažinti šalį, jo teigimu, ardančią politinę poliarizaciją.

    Jis pripažino, kad galimybės suformuoti tokį „socialinės taikos“ kabinetą yra nedidelės, tačiau net ir mažas šansas, pasak jo, išlieka realia galimybe pakeisti politinę kryptį.

    M. Jurekas taip pat pabrėžė, kad svarbiausia – pati technokratų Vyriausybės idėja, o konkretūs vardai ar pareigybės, jo teigimu, galėtų būti diskusijų objektas. Vis dėlto jis akcentavo, kad kelio pradžia būtų premjero pakeitimas ir konstruktyvus nepasitikėjimo votumas.