CP v2

Tag: Lietaus nuotekos

  • Kretingoje savivaldybė imsis daugiabučių kiemų: kas gaus prioritetą ir kada startuos darbai

    Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino naują tvarką, pagal kurią savivaldybės biudžeto lėšomis bus kompleksiškai tvarkomos daugiabučių kvartalų teritorijos. Prioritetas numatytas toms vietovėms, kuriose yra daugiausia modernizuotų namų ir kur objektai sudaro vientisą teritoriją.

    Iki šiol gyventojai dažniau galėjo tikėtis tik dalinio savivaldybės prisidėjimo, kai patys prisideda prie kiemų tvarkymo. Naujoji tvarka reiškia, kad savivaldybė planuoja pati organizuoti platesnės apimties atnaujinimą, apimantį ne vien atskiras kiemo atkarpas, o visą kvartalo infrastruktūrą.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Pagal patvirtintą tvarką savivaldybės lėšomis numatoma atnaujinti, rekonstruoti arba įrengti kiemų dangas, automobilių stovėjimo aikšteles, įvažiuojamuosius kelius, pėsčiųjų takus ir šaligatvius. Taip pat planuojama tvarkyti lietaus nuotekų sistemas ir apšvietimo tinklus.

    Jei bus techninių galimybių, projektuose siekiama didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, nes tai viena dažniausių problemų daugiabučių kvartaluose. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien estetiškesnė aplinka, bet ir saugesnis judėjimas, patogesnis privažiavimas bei geresnis lietaus vandens surinkimas.

    Kaip bus sudaroma kiemų eilė?

    Tvarkytinų teritorijų sąrašas bus sudaromas vertinant modernizuotų daugiabučių namų ir butų skaičių, taip pat teritorinį vientisumą. Tai reiškia, kad didesnę tikimybę patekti į pirmuosius etapus turės kvartalai, kuriuose atnaujinti namai stovi greta ir sudaro bendrą urbanistinę erdvę.

    Siūlytinų finansuoti objektų sąrašas bus parengiamas ir teikiamas tvirtinti iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 dienos. Tokia data leidžia suplanuoti kitų metų darbus ir biudžeto poreikį, tačiau pirmųjų teritorijų tvarkymo startas numatomas dar šiemet.

    Kokiems namams taikoma tvarka?

    Savivaldybės biudžeto lėšos pagal naująją tvarką bus skiriamos daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių savivaldybės teritorijoje ir pastatytų iki 1998 metų, kiemų tvarkymo darbams finansuoti. Tokia riba dažniausiai siejama su senesnių kvartalų infrastruktūros būkle ir poreikiu atnaujinti inžinerinius sprendinius.

    Taip pat lieka galioti ir ankstesnė galimybė gauti dalinį savivaldybės finansavimą, kai prie kiemų tvarkymo prisideda patys gyventojai. Savivaldybė tikisi, kad naujasis modelis taps papildomu postūmiu daugiabučių modernizacijai, nes prioritetas bus skiriamas būtent atnaujintų namų kvartalams.

    „Savivaldybės lėšomis Kretingos rajono daugiabučių namų kvartalų teritorijos kompleksiškai bus tvarkomos pirmą kartą“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    „Patvirtinus naują tvarką, savivaldybė pradės atnaujinti, rekonstruoti ar įrengti kiemų dangas, automobilių stovėjimo aikšteles, įvažiuojamuosius kelius, pėsčiųjų takus ir šaligatvius, lietaus nuotekų sistemas, apšvietimo tinklus, o kur įmanoma, bus didinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius“, – teigė meras.

  • Kauno ir Klaipėdos rajonų pamokos augant: kaip suvaldyti plėtrą ir infrastruktūros įtampą

    Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.

    Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.

    Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis

    Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.

    Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.

    Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.

    Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių

    Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.

    „Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.

    Plėtrą riboja ne tik pinigai

    Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.

    Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.

  • Druskininkuose planuojami darbai prie kapinių: Gardino g. ir privažiavimo kelio projektas

    Druskininkuose planuojami darbai prie kapinių: Gardino g. ir privažiavimo kelio projektas

    Kas planuojama Druskininkuose?

    Druskininkų savivaldybė paskelbė informaciją apie numatomą susisiekimo ir inžinerinių tinklų statinių projektavimą Gardino gatvėje ir privažiavime prie miesto kapinių nuo Sodų gatvės. Projektas apima tiek naujos kelio atkarpos statybą, tiek esamų gatvės ir privažiavimo elementų atnaujinimą.

    Pagal pateiktą aprašą, darbai būtų vykdomi kelio žemės sklype Gardino g. 3D, Druskininkuose. Taip pat numatytas Gardino gatvės ir privažiavimo kelio prie kapinių kapitalinis remontas, kuris paprastai reiškia konstrukcijų atnaujinimą, o ne vien paviršiaus tvarkymą.

    Kelias, gatvė ir lietaus nuotekos

    Projekte numatyta kelių infrastruktūra apima privažiavimą prie miesto kapinių nuo Sodų gatvės bei Gardino gatvės atkarpas. Savivaldybė nurodo ir unikalius šių objektų numerius, kas leidžia tiksliai identifikuoti, kurioms komunikacijoms taikomi sprendiniai.

    Be susisiekimo dalies, planuojama ir paviršinių, tai yra lietaus, nuotekų šalinimo tinklų statyba. Tokie sprendiniai dažniausiai reikalingi tam, kad po liūčių vanduo būtų surenkamas ir nukreipiamas, mažėtų užtvindymo rizika, o kelio danga būtų apsaugota nuo greitesnio irimo.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Tokio tipo projektavimas paprastai yra pirmasis žingsnis prieš realius statybos darbus, todėl vėliau gyventojai gali sulaukti papildomos informacijos apie rangos terminus, laikinus eismo ribojimus ar maršrutų pakeitimus. Ypač jautri tokia infrastruktūra tampa dėl kapinių lankymo srautų, todėl sprendiniai dažnai orientuoti į pralaidumą ir saugumą.

    Druskininkuose didesnę reikšmę įgyja ir lietaus nuotekų infrastruktūra, nes intensyvesnės liūtys bei staigūs kritulių epizodai tampa vis dažnesniu iššūkiu miestų keliams. Tvarkingas paviršinių nuotekų surinkimas leidžia sumažinti balų susidarymą, slydimo riziką ir neplanuotus kelio dangos pažeidimus.

    Detalesnė projektavimo informacija savivaldybės pranešime pateikiama kaip atskiras dokumentas. Gyventojams, kurių kasdieniai maršrutai ar interesai susiję su Gardino gatve ir privažiavimu prie kapinių, aktualu sekti vėlesnius savivaldybės pranešimus dėl projekto eigos.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.

  • Darnaus judumo projektas Klaipėdoje įsibėgėja: kur pietinėje dalyje jau dirba technika

    Darnaus judumo projektas Klaipėdoje įsibėgėja: kur pietinėje dalyje jau dirba technika

    Klaipėdos pietinėje dalyje įsibėgėjo vienas didžiausių pastarųjų metų miesto susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektų „Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas“. Jo tikslas – nuosekliai modernizuoti pagrindinę transporto ašį nuo Smiltelės gatvės iki Liepojos gatvės, neįtraukiant senamiesčio atkarpų.

    Projektu siekiama ne tik atnaujinti važiuojamąją dalį, bet ir pritaikyti gatves visiems eismo dalyviams: vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, dviratininkams ir pėstiesiems. Savivaldybė pabrėžia, kad darbai neišvengiamai sukels laikinų nepatogumų, tačiau numatomas rezultatas turėtų sumažinti konfliktines vietas ir pagerinti saugumą.

    „Suprantu, kad pokyčiai neišvengiamai atneš laikinų nepatogumų, tačiau planuojamas rezultatas bus ilgalaikis ir reikšmingas visam miestui“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Šiuo metu darbai vienu metu vyksta keliose pietinės miesto dalies atkarpose. Rangovai ardo seną dangą nuo Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžos judant Taikos prospekto link, taip pat dirbama nuo Smiltelės gatvės ir Taikos prospekto sankryžos Statybininkų prospekto kryptimi.

    Kita aktyvi zona – ruožas nuo Naujojo Turgaus stotelės Naujakiemio gatvės link. Šiose vietose neapsiribojama dangos ardymu: numatyta įrengti ir atnaujinti lietaus nuotekų tinklus, kurie didmiesčiuose dažnai tampa viena svarbiausių priemonių, mažinant intensyvių liūčių padarinius ir balų susidarymą važiuojamojoje dalyje.

    Projektas įgyvendinamas etapais, kad mieste būtų galima išlaikyti judėjimą ir darbai nesustotų dėl pernelyg plačių uždarymų. Pirmuosius tris etapus, apimančius ruožą nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto, vykdo bendrovė „Inkomsta & Co“, šiai daliai numatyta apie 10,5 mln. eurų, o darbų trukmė planuojama iki 15 mėnesių.

    Ketvirtąjį ir penktąjį etapus, apimančius ruožą nuo Baltijos prospekto iki Kūlių Vartų gatvės, vykdys UAB „Plungės lagūna“. Šios sutarties vertė siekia apie 5,7 mln. eurų, o darbus numatoma atlikti per vienerius metus, taip pat planuojant kapitalinį remontą ir lietaus nuotekų tinklų įrengimą.

    Jau patvirtinta ir septintojo etapo rangovė: Herkaus Manto gatvės atkarpoje nuo sankryžos su Parko gatve iki sankryžos su Panevėžio gatve kapitalinio remonto ir lietaus nuotekų statybos bei rekonstravimo darbus vykdys UAB „Gensera“. Šios dalies vertė siekia beveik 2,4 mln. eurų, o darbų trukmė planuojama apie vienerius metus.

    Be kelių dangos ir inžinerinių tinklų, projekte numatyti ir platesni susisiekimo sprendimai: šviesoforų valdymo atnaujinimas, modernesnis apšvietimas bei papildomos eismo saugumo priemonės. Savivaldybės planuose taip pat įvardijamas tikslas mieste įrengti apie 10 km naujų dviračių ir pėsčiųjų takų, o visos centrinės Klaipėdos transporto ašies atnaujinimą užbaigti per artimiausius ketverius metus.

    Gyventojams, kasdien važiuojantiems per pietinę miesto dalį, artimiausiu metu svarbiausia sekti laikinus eismo organizavimo pakeitimus ir planuoti keliones su laiko atsarga. Didžiausi srautų persiskirstymai paprastai fiksuojami tuomet, kai vienu metu vyksta tiek dangos ardymo, tiek nuotekų tinklų įrengimo darbai, todėl situacija atskirose atkarpose gali keistis gana greitai.