Kauno rajono savivaldybėje trečiadienį viešėjo Klaipėdos rajono atstovai – dvi sparčiausiai augančios savivaldybės dalijosi patirtimi, kaip suvaldyti plėtrą, kai gyventojų skaičius kyla greičiau nei infrastruktūros pajėgumai. Registrų centro duomenimis, Kauno rajone jau gyvena daugiau kaip 120 000 gyventojų, o Klaipėdos rajonas, pasak savivaldybės atstovų, sparčiai artėja prie 80 000 ribos.
Sparčiausiai augančiose seniūnijose kuriasi jaunos šeimos, todėl didėja darželių, mokyklų, viešojo transporto, vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų poreikis. Savivaldybės pabrėžia, kad gyventojų lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei galima suprojektuoti, suderinti ir įgyvendinti darbus, ypač kai plėtra vyksta fragmentiškai.
Infrastruktūros įmokos ir jų poveikis
Kauno rajono savivaldybės atstovai pristatė, kaip praktikoje veikia Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir su juo susijusios infrastruktūros įmokos. Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 metais patvirtino tarifus, kurie, priklausomai nuo zonos, vienur skatina plėtrą, kitur ją pristabdo, kad apkrovos būtų paskirstytos tolygiau.
Per penkerius metus savivaldybė sudarė 267 infrastruktūros plėtros sutartis ir surinko daugiau kaip 13 mln. eurų įmokų. Šios lėšos, pasak savivaldybės, leido sparčiau plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei tvarkyti vietinės reikšmės kelius, kurie priemiesčiuose dažnai tampa pirmuoju „butelio kakleliu“.
Taip pat akcentuota, kad tarifai nėra statiški: planuojama juos peržiūrėti, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir realų plėtros tempą. Tokia praktika tampa svarbi dėl statybų ciklų ir rinkos pokyčių, kai vienais metais vystymas suintensyvėja, o kitais – sulėtėja, bet infrastruktūros poreikis išlieka.
Lietaus nuotekos – problema, kuri grįžta po liūčių
Vienas ryškiausių susitikimo akcentų – lietaus nuotekų infrastruktūra, kuri priemiesčiuose neretai atsilieka nuo naujų kvartalų augimo. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis siūlė, kad infrastruktūros mokesčių logikoje nuosekliau atsirastų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas, nes nauji sklypai ir kietos dangos keičia vandens nutekėjimo režimą.
„Žmogus pasistato namą, o po to mums siunčia nuotraukas, iliustruojančias, kad skęsta“, – sakė Antanas Nesteckis.
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad pajūrio ir pamario teritorijose ši tema ne mažiau jautri: vietomis problemą sustiprina aukštas gruntinis vanduo, reljefo ypatumai ir greitai užstatomos buvusios atviros teritorijos. Savivaldybės sutaria, kad be aiškaus planavimo ir finansavimo mechanizmo lietaus nuotekų klausimas kartosis po kiekvienos intensyvesnės liūties.
Plėtrą riboja ne tik pinigai
Susitikime aptarta, kad urbanistinę plėtrą valdyti padeda ne vien įmokos, bet ir aiškūs vietos sprendiniai, nustatantys taisykles vystytojams bei naujakuriams. Kauno rajonas priminė, kad taryba yra patvirtinusi Kelių plėtros specialųjį planą, o taip pat taikomi reikalavimai dėl parkavimo prie naujų daugiabučių, siekiant mažinti chaotišką automobilių statymą kiemuose ir gatvėse.
Ne mažiau dėmesio skirta žemėtvarkos klausimams, kurie praktiškai nulemia, ar infrastruktūra išvis gali atsirasti laiku: privažiavimai prie sklypų, kelių platinimas, servitutai ir susitarimai su privačiais savininkais. Savivaldybės pabrėžė, kad šiose situacijose svarbus ankstyvas dialogas ir aiškūs teritorijų planavimo sprendiniai, nes uždelstos derybos dažnai reiškia dar didesnes sąnaudas ateityje.
Leave a Reply