CP v2

Tag: Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga

  • Eurokomisaras perspėja: 90 proc. ūkininkų artėja prie pensijos – kas maitins Europą?

    Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe’as Hansenas įspėja, kad per artimiausius 25 metus iki 90 proc. šiandien dirbančių ūkininkų gali pasiekti pensinį amžių. Jo teigimu, tai ne abstrakti statistika, o rizika visos Europos apsirūpinimui maistu.

    Ši žinutė siejama su kartų kaitos žemės ūkyje strategija, kurios įgyvendinimas, pasak komisaro, jau duoda pirmuosius rezultatus. Vis dėlto pagrindinės kliūtys, stabdančios jaunus žmones nuo sprendimo ūkininkauti, išlieka tos pačios: sudėtingas finansavimas, ribota galimybė įsigyti ar išsinuomoti žemę ir nepakankama praktinė pagalba perimant ūkius.

    Kodėl trūksta jaunų ūkininkų?

    Europos mastu ūkininkų amžiaus struktūra sensta, o kartų kaita vyksta per lėtai, nes pradėti ūkį brangu ir rizikinga. Didžiausią naštą dažnai sudaro pradinės investicijos į techniką, pastatus ir apyvartines lėšas, o kartu prisideda pajamų svyravimai dėl žaliavų kainų, oro sąlygų ir rinkos pokyčių.

    Ne mažiau svarbi problema yra žemės prieinamumas, ypač regionuose, kur kainas kelia konkurencija dėl nuomos ar pirkimo. Jauniems ūkininkams sudėtinga įžengti į sektorių be šeimos ūkio perėmimo arba be aiškaus mechanizmo, kaip saugiai perimti veikiančią ūkio struktūrą.

    Komisaro siūlomos priemonės

    C. Hansenas teigia, kad Europos Komisija kartų kaitą siekia remti konkrečiomis priemonėmis: kuriama nauja finansavimo priemonė, o kartu vystoma Žemės observatorija, kuri turėtų padėti geriau suprasti žemės rinkos procesus ir spręsti prieinamumo klausimus.

    Taip pat akcentuojami įgūdžiai ir mentorystė, įskaitant praktinių žinių perdavimą, gerosios patirties sklaidą bei inovacijų diegimą. Komisaro vertinimu, be kryptingo mokymosi ir konsultavimo infrastruktūros jauniesiems ūkininkams per sunku greitai perimti modernėjančio žemės ūkio valdymą.

    „Mūsų prekybos centrų lentynos gali būti pilnos, tačiau realybė tokia, kad per ateinančius 25 metus 90 procentų šiandieninių ūkininkų gali sulaukti pensinio amžiaus“, – sakė Christophe’as Hansenas.

    Jis pabrėžė, kad parama jauniesiems ūkininkams jam yra vienas svarbiausių prioritetų nuo kadencijos pradžios. Pasak komisaro, tikslas yra pereiti nuo deklaracijų prie lengviau pasiekiamų instrumentų, kurie padėtų startuoti, investuoti ir užtikrintų sklandų ūkių perėmimą.

    Lietuvos jaunieji ūkininkai kelia lūkesčius

    Spalio 27 dieną Briuselyje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai su pirmininku dr. Pauliumi Astrausku susitiko su eurokomisaru ir įteikė rezoliuciją. Joje akcentuojami kartų kaitos, paramos jauniesiems ūkininkams ir teisingesnio išmokų paskirstymo klausimai.

    Komisaras taip pat išskyrė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metais kaip progą stiprinti kartų kaitos politiką ir ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą. Sąjunga savo ruožtu pabrėžė, kad Europos lygmeniu deklaruojamas palaikymas turi virsti apčiuopiamais sprendimais nacionalinėje politikoje.

    LJŪJS teigia besitikinti atviro dialogo ir konkrečių veiksmų iš Lietuvos politikų, ypač Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus bei jo vadovaujamos partijos deleguoto žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos. Pasak organizacijos, nuo sprendimų tempo priklausys, ar jauni žmonės rinksis kurti gyvenimą ir verslą kaime.

  • 87 proc. jaunųjų ūkininkų liko sektoriuje, bet LJŪJS įspėja: be paramos dalis neišsilaikys

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.

    Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.

    „Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.

    „Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.

    NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.

    LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.