CP v2

Tag: Lietuvos nacionalinis kultūros centras

  • Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Sidabro vainikėlis Telšiuose: apdovanoti jaunieji tautodailininkai, tarp laureatų – ignalinietės

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso Sidabro vainikėlis finalinės parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Renginyje pristatyti regioninių turų nugalėtojų darbai – nuo kalviškų saulučių iki akmentašystės kūrinių, liudijančių aukštą jaunųjų autorių meistriškumą.

    Organizatorių teigimu, dalies moksleivių kūryba jau dabar stebina originalumu ir drąsa, o atlikimo kokybe neretai prilygsta patyrusių tautodailininkų darbams. Į apdovanojimų šventę susirinko mokiniai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš įvairių Lietuvos vietovių, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo kūrinius pristatė 45 jaunieji kūrėjai, dirbantys skirtingomis tradicinių amatų technikomis. Konkurso sumanymas – ne tik įvertinti talentą, bet ir paskatinti moksleivius pažinti tautodailę, tradicijas bei kultūros paveldą per praktinį kūrybinį darbą.

    Šių metų laureatais pripažinti šeši mokiniai iš skirtingų Lietuvos regionų. Tarp jų – ir dvi Ignalinos rajono švietimo ir sporto centro Dailės studijos auklėtinės, įvertintos už medžio raižinių ir karpinių kolekcijas.

    „Jaunųjų kūrėjų darbai rodo, kad lietuviškos tradicijos išlieka gyvos ir gali būti perduodamos iš kartos į kartą, kartu ieškant šiuolaikiškų formų“, – sakė renginio organizatoriai.

    Šių metų laureatai: Matas Banys (13 metų, Varėna) įvertintas už medinių skulptūrų kolekciją, jo mokytojas Algirdas Juškevičius. Orinta Dubakaitė (13 metų, Ignalina) apdovanota už medžio raižinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Vilija Brukštutė (19 metų, Ignalina) įvertinta už karpinių kolekciją, mokytoja Nijolė Trinkūnienė. Orinta Baležentytė (14 metų, Daugai) apdovanota už vytelių pintinių ir dzūkiškų kašikų darbus, mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Kamilė Klinkevičiūtė (17 metų, Lazdijų rajonas) pripažinta laureate už rinktinių juostų kolekciją, mokytoja Lina Žaliauskienė. Milena Semiionovaitė (18 metų, Zarasai) įvertinta už tautinio kostiumo liemenių audinius, mokytoja Birutė Andrijauskienė.

    Sidabro vainikėlis konkursas kasmet suburia jaunuosius kūrėjus, kurie per amatų praktiką mokosi kruopštumo, medžiagiškumo pajautos ir kompozicijos, o kartu stiprina ryšį su vietos tradicijomis. Pasak kultūros lauko specialistų, mokinių įsitraukimas į tradicinius amatus tampa ir svarbia nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo dalimi.

    Straipsnis parengtas pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro informaciją. Nuotraukos autorius Elvinas Černiauskas.

  • Vilniaus rotušėje pagerbtos 13 naujų gyvojo paveldo vertybių: nuo kanklių iki Sartų tradicijų

    Vilniaus rotušėje antradienio popietę pristatytos trylika naujų reiškinių, įrašytų į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į sąvadą pateko tiek šimtmetį menančios muzikavimo ir dainavimo tradicijos, tiek bendruomenes telkiančios šventės, amatai ir kulinarinis paveldas.

    Renginyje dalyvavo tradicijų puoselėtojai ir savivaldybių atstovai iš įvairių šalies vietovių, taip pat Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai. Įrašymą į sąvadą patvirtinantys sertifikatai įteikti bendruomenėms, šeimoms ir pavieniams saugotojams, kurie perduoda žinias iš kartos į kartą.

    Kas šiemet papildė sąvadą?

    Tarp įvertintų tradicijų – regionų savitumą ryškinančios muzikinės ir apeiginės praktikos. Pristatyta Darsūniškio Trijų Karalių vaikštynių tradicija, taip pat Skriaudžių kanklininkų puoselėjamas repertuaras ir grojimo technika, kuri per laiką tapo atpažįstamu vietos kultūriniu ženklu.

    Skambėjo ir Žemaitijos dounininkų daugiabalsis dainavimas, o Kelmėje vykstantys etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai pristatyti kaip svarbi žinių perdavimo grandis. Renginyje dėmesio sulaukė ir liuteronų giedojimo tradicija, primenanti Mažosios Lietuvos religinės muzikos paveldą.

    Nuo maisto iki žvejybos ir fotografijos

    Sąvadą papildė ir ūkinės bei meninės praktikos, buriančios vietos bendruomenes. Tarp jų – bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimas, siejamas su Dzūkijos kulinariniu paveldu, ir archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje, padedanti išlaikyti vietos tapatybę bei tradicinį gyvenimo būdą.

    Įvertinta ir analoginės fotografijos praktika, kurios puoselėtojai saugo tradicinius vaizdų kūrimo procesus bei amato žinias. Ši kryptis pastaraisiais metais pastebimai atgimsta Europoje ir Lietuvoje, o bendruomenės vis dažniau kuria dirbtuves, edukacijas ir mažatiražius leidinius.

    Žirgo tradicijos ir tautinių bendrijų indėlis

    Tarp naujų vertybių – žirgų maudynių praktika Anykščių naktigonės šventėje, pabrėžianti ryšį tarp žmogaus ir žirgo. Taip pat pristatytos daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kurios šiandien jungia istorinę atmintį, sportą ir vietos turizmą.

    Šiemet išskirtas ir tautinių bendrijų aktyvumas: pristatytos moldavų ir rumunų pavasario šventės „Marcišor“ tradicijos bei romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“. Tokios iniciatyvos, kultūros lauke vis dažniau akcentuojant įtrauktį, prisideda prie daugiakultūrio Lietuvos veido matomumo.

    „Šios iškilmės primena, kad kultūrą kuria žmonės, o tradicijų gyvybingumas priklauso nuo bendruomenių atsidavimo“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas nuo 2017 metais ir nuosekliai pildomas kasmet. Sąvado valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kviečiantis bendruomenes rudenį teikti naujas paraiškas dėl tradicijų įrašymo.

  • Vilniaus rotušėje įvertinta žemaičių dounininkų tradicija: sertifikatas Sedos folkloro ansambliams

    Vilniaus rotušėje surengtos gyvojo kultūros paveldo puoselėtojų pagerbimo iškilmės, kuriose įteikti sertifikatai, patvirtinantys įrašymą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tarp apdovanotųjų šiemet atsidūrė ir Sedos kultūros centras, kurio folkloro kolektyvai puoselėja tradicinę žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją.

    Renginyje Tapatybės kodas visuomenei pristatytos naujai į sąvadą įtrauktos tradicijos ir praktikos. Iš viso įrašyta trylika naujų reiškinių: nuo muzikavimo ir žvejybos papročių iki žirgininkystės, kulinarinio paveldo bei tautinių bendrijų kultūros praktikų, atspindinčių skirtingų Lietuvos regionų savitumą.

    Vienas iš sertifikatų skirtas Sedos kultūros centro bendruomenei, kuri dounininkų dainavimo tradiciją perduoda iš kartos į kartą per aktyvią ansamblių veiklą. Tradiciją puoselėja folkloro ansamblis Rėmolee, vadovaujamas Gintauto Griškėno, ir vaikų folkloro ansamblis Rėmoliokaa, kurio vadovė Gražina Vainutienė.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje pradėjo veikti 2017 metais. Jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet vertinantis bendruomenių teikiamas paraiškas ir pildantis sąvadą naujais reiškiniais.

    Šiuo metu sąvade jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos, liudijančios Lietuvos kultūrinę įvairovę ir kasdienėse praktikose išsaugomas žinias. Specialistų teigimu, toks pripažinimas svarbus ne tik simboliškai: jis padeda sutelkti bendruomenes, stiprina tradicijų perdavimą jaunajai kartai ir skatina nuoseklesnę paveldo apsaugą regionuose.

    Sedą ir kultūros centro folkloristus pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė bei savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šis įvertinimas yra reikšmingas visam Mažeikių rajonui ir stiprina Žemaitijos kultūrinį matomumą nacionaliniu mastu.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje surengtoje ceremonijoje pagerbti gyvojo, arba nematerialaus, kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet oficialiai įrašyta 13 naujų reiškinių.

    Tarp naujai pripažintų vertybių išsiskyrė Anykščių krašto tradicija: žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje. Anykštėnų atstovams įteiktas sertifikatas patvirtino, kad tradicija laikoma nacionaliniu mastu reikšminga ir saugotina.

    Anykščių naktigonė: kas įvertinta?

    Naktigonė istoriškai siejama su senąja kaimo gyvensena, kai arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o žmonės juos prižiūrėdavo. Anykščiuose atgaivinta žirgų maudynių tradicija tapo ryškiu šios praktikos simboliu, pabrėžiančiu žmogaus ir žirgo ryšį bei bendruomeniškumą.

    Nematerialaus paveldo sąvado logika skiriasi nuo pastatų ar daiktų apsaugos: čia saugoma gyva praktika, žinios ir įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą. Todėl svarbus ne vien renginys, bet ir tęstinumas, bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perdavimas jaunajai kartai.

    Kodėl sąvadas svarbus?

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje veikia nuo 2017 metais, jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Po šių metų papildymo sąvade iš viso fiksuojamos 83 vertybės.

    Ceremonijoje sertifikatai įteikti ir kitų tradicijų bei praktikų saugotojams: nuo analoginės fotografijos tradicijos iki regioninių kulinarinių ir žvejybos papročių. Tokie įrašai padeda ne tik pripažinti bendruomenių darbą, bet ir kurti aiškesnes sąlygas tradicijų sklaidai, edukacijai bei išsaugojimui.

    Gyvas paveldas tampa traukos tašku

    Kultūros lauke vis dažniau akcentuojama, kad gyvas paveldas yra ne vien atmintis, bet ir šiuolaikinė patirtis, kuri gali telkti bendruomenę bei pritraukti lankytojus. Anykštėnų naktigonės žirgų maudynių tradicijos įtraukimas į sąvadą stiprina šio reiškinio matomumą nacionaliniu mastu.

    Anykščių kraštui tai ir simbolinis įvertinimas, ir praktinis įsipareigojimas: kad tradicija išliktų gyva, ją reikia nuosekliai puoselėti, dokumentuoti ir perduoti. Būtent tokią kryptį pabrėžia nematerialaus paveldo politika, orientuota į gyvąsias praktikas, o ne vien į jų aprašymą.

  • Choras „Vyturys“ mini 50-metį Ukmergėje: nuo pirmos repeticijos 1976 metais iki koncertų užsienyje

    Gegužės 15 dieną Ukmergės kultūros centre iškilmingai paminėtas mišraus choro „Vyturys“ 50 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Į šventę susirinko dabartiniai ir buvę choristai, ištikimi klausytojai bei chorinės muzikos bičiuliai.

    Renginyje sveikinimo žodžius tarė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai ir kolegos iš kitų kolektyvų. Skambėjo ir ilgamečio repertuaro kūriniai, ir naujesnės programos, atspindinčios choro kaitą per dešimtmečius.

    „Jūsų balsai daugybę metų puošia Ukmergės krašto kultūrinį gyvenimą, dovanoja žmonėms jautrias emocijas ir įkvepia bendrystei“, – sakė Darius Varnas.

    Už kūrybinį darbą ir kolektyvo telkimą mero padėkos įteiktos choro meno vadovei ir dirigentei Augustinai Kerulytei bei koncertmeisterei Daliai Stundžienei. Taip pat padėkota ir choristams, kurių nuoseklus darbas, pasak organizatorių, yra pagrindas išlaikyti kolektyvo skambesį ir tradiciją.

    Choro istorija prasidėjo 1976 metais, kai į pirmąją repeticiją pakvietė įkūrėjas ir ilgametis vadovas Antanas Pocius. Nuo tada „Vyturys“ augo per konkursus, festivalius ir koncertus, o sukaupta patirtis leido išlaikyti stabilų meninį lygį bei nuolat atnaujinti repertuarą.

    Per penkis dešimtmečius plėtėsi ir koncertinė geografija: choras pasirodė ne tik įvairiuose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje, tarp jų Estijoje ir Latvijoje. Kolektyvo repertuaras apima harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius, taip pat klasiką, todėl programos dažnai pritaikomos skirtingoms progoms ir auditorijoms.

    Šventės metu prisimintas ir bendruomeniškumo vaidmuo, būdingas chorinei kultūrai Lietuvoje. Tokie kolektyvai regionuose dažnai tampa vietos kultūros ašimi, telkiančia skirtingų kartų žmones ir palaikančia tradiciją, kurią papildo nauji nariai, naujos interpretacijos ir bendri projektai.

    Jubiliejiniame vakare skambėjo ir neseniai iš choro narių susibūrusios kapelos „Vyturys“ atliekamos dainos. Tai tapo dar vienu ženklu, kad per 50 metų susiformavęs branduolys ne tik saugo chorinę tapatybę, bet ir ieško naujų formų, leidžiančių kolektyvui išlikti aktualiam.