Tag: Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra

  • „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    „Airtech Open 2026“ Kėdainių arenoje: 76 mokinių dronų varžybos ir sklandytuvas šeimoms

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje vyks „Airtech Open 2026“ – mokinių FPV mikro dronų varžybos, sujungiančios technologijas, sportinį azartą ir edukaciją visai šeimai. Organizatoriai žada ne tik įtemptą kovą trasoje, bet ir veiklas, kurios leis dronų pasaulį pažinti praktiškai.

    Renginio dėmesio centre – F9U klasės FPV mikro dronų pilotai, kurie varžysis dėl stipriausiųjų titulo. FPV formatas reiškia, kad pilotai skraido matydami vaizdą iš drono kameros, todėl lenktynės tampa ypač dinamiškos ir reikalauja greitos reakcijos bei tikslaus valdymo.

    Šiemet varžybose dalyvaus 76 jaunieji pilotai iš visos Lietuvos, suskirstyti į tris amžiaus grupes: 3–4 klasių, 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinius. Toks dalyvių skaičius, organizatorių teigimu, rodo augantį susidomėjimą bepiločiais ir inžineriniu ugdymu mokyklose bei būreliuose.

    Varžybas planuoja atidaryti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktorius Valdas Jankauskas ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Renginys tampa ne tik sporto varžybomis, bet ir proga susitikti skirtingoms bendruomenėms: mokiniams, mokytojams, tėvams, technologijų entuziastams.

    Šalia lenktynių žiūrovų lauks nemokamos veiklos: esporto turnyrai, interaktyvios pramogos, „Išbandyk droną“ zona ir kūrybinės dirbtuvės. Mažesniems lankytojams numatyta edukacija, kurioje galima pasijusti sklandytuvo pilotu, taip pat žadamas mokslinis šou.

    „Kėdainiečiai ir miesto svečiai kviečiami atvykti ne tik stebėti įspūdingų varžybų, bet ir aktyviai įsitraukti į įvairias edukacines bei pramogines veiklas“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyriaus vadovė Kristina Virgayle.

    Renginyje taip pat bus galima iš arti pamatyti tikrą sklandytuvą, o tai organizatoriai įvardija kaip vieną ryškiausių dienos akcentų. Tokios demonstracijos leidžia susieti dronų technologijas su platesniu aviacijos pasauliu ir paskatina smalsumą apie aerodinamiką bei skrydžio principus.

    „Mūsų tikslas – kad renginys taptų vieta, kurioje technologijos pažįstamos per praktiką, kūrybą ir bendrą patirtį“, – sako K. Virgayle.

    „Airtech Open 2026“ organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Airtech skyrius, o pati iniciatyva orientuota į dronų valdymo ir konstravimo įgūdžių ugdymą. Tokie renginiai atliepia ir platesnę tendenciją: vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam STEAM ugdymui, kai technologijos mokomos per realias užduotis, eksperimentus ir varžybinį formatą.

    Organizatorių teigimu, tikslas – populiarinti bepiločių orlaivių neformaliojo švietimo programas ir stiprinti jaunimo inžinerinį mąstymą. Kartu tai tampa ir karjeros pažinimo erdve, nes dronų kompetencijos vis dažniau pritaikomos logistikoje, infrastruktūros patikroje, žemės ūkyje, kūrybinėse industrijose bei saugumo srityje.

    Varžybų dienotvarkėje numatyta dalyvių registracija ryte, atidarymo ceremonija, du skrydžių blokai ir apdovanojimai popietę. Renginio pabaiga planuojama vėlyvą popietę, o lankytojai kviečiami atvykti stebėti finalinių skridimų ir dalyvauti šalia vykstančiose edukacijose.

    Airtech projektą, kurį įgyvendina Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie veiklų prisideda savivaldybės. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia partnerystė padeda kurti tęstinę ekosistemą, kurioje technologiniai įgūdžiai ugdomi nuo pirmųjų bandymų iki varžybų ir tolesnių mokymosi kelių.

  • Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Tvari mokykla 2030: ką iš Birštono mokymų parsivežė savivaldybių koordinatoriai ir mokyklos

    Gegužės 7 ir 8 dienomis vyko darbotvarkės Tvari mokykla 2030 koordinatorių mokymai, kuriuose dalyvavo savivaldybių atstovai. Tarp jų buvo ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja, tvarumo koordinatorė Monika Gutė.

    Mokymus organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyrius. Dėmesys sutelktas į tai, kaip praktiškai planuoti koordinatorių veiklas ir užtikrinti, kad tvarumo sprendimai mokyklose būtų nuoseklūs, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Kas aptarta mokymuose?

    Programoje pristatytas darbotvarkės Tvari mokykla 2030 įgyvendinimas ir savivaldybių vaidmuo siekiant bendrų tikslų. Taip pat aptarta DofE programa, kuri mokyklose dažnai naudojama ugdant mokinių atsakomybę, įsitraukimą ir socialines kompetencijas.

    Diskusijose akcentuota, kad sėkmingam įgyvendinimui svarbūs aiškūs prioritetai, matuojami rezultatai ir koordinatorių bendradarbiavimas su mokyklų bendruomenėmis. Praktinis planavimas padeda susieti tvarumą su ugdymo turiniu ir kasdieniais mokyklos sprendimais.

    Gerosios praktikos Birštone

    Mokymų dalyviai aplankė Birštono vaikų lopšelį-darželį Vyturėlis ir Birštono meno mokyklą. Vizitų metu aptarti konkretūs pavyzdžiai, kaip tvarumo principai gali būti pritaikomi skirtingose ugdymo įstaigose, atsižvelgiant į jų poreikius ir galimybes.

    Taip pat pasidalinta įspūdžiais ir gerosiomis praktikomis iš stažuotės Nyderlanduose. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi Lietuvoje ir kaip sustiprinti savivaldybių koordinatorių tarpusavio tinklą, kad patirtys greičiau pasiektų mokyklas.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.