CP v2

Tag: Liftai

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės PSPC modernizacija finišo tiesiojoje: liftas ir rampos keičia pacientų patirtį

    Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) baigiami infrastruktūros modernizavimo darbai. Įstaigoje įrengtas liftas, atnaujintos pirmojo aukšto erdvės ir sutvarkytos įėjimo rampos žmonėms su negalia.

    Pasak įstaigos atstovų, šie pokyčiai pirmiausia skirti patogesniam judėjimui pastate ir geresniam paslaugų prieinamumui. Liftas aktualus senjorams, žmonėms su judėjimo sunkumais, taip pat tėvams su vežimėliais, o atnaujintos erdvės turėtų sumažinti spūstis ir pagerinti pacientų srautus.

    Prieinamumas tampa prioritetu

    Sveikatos priežiūros įstaigoms vis dažniau keliami aiškūs prieinamumo reikalavimai, nes visuomenė sensta, o ambulatorinių paslaugų poreikis auga. Tokie sprendimai kaip liftai, pandusai ir patogesnės registratūros zonos tiesiogiai lemia, ar pacientas gali laiku pasiekti gydytoją.

    Praktikoje prieinamumo gerinimas reiškia ne tik patogumą, bet ir didesnį saugumą: mažėja kritimų rizika, lengviau organizuojamas žmonių judėjimas, paprasčiau užtikrinti pagalbą lydintiems asmenims. Tai ypač svarbu pirminėje grandyje, kur pacientų srautai yra didžiausi.

    „Norime, kad žmonės gydymo įstaigoje jaustųsi patogiai nuo pat atvykimo momento. Todėl svarbu ne tik teikiamos paslaugos, bet ir pati aplinka, kad ji būtų šiuolaikiška, lengvai pasiekiama ir pritaikyta visų gyventojų poreikiams“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Kiek kainuoja ir kas finansuoja

    Projektas įgyvendinamas pagal iniciatyvą „Sveikatos centro sveikatos priežiūros paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros modernizavimas Kelmės rajono savivaldybėje“. Bendra projekto vertė viršija 310 000 eurų.

    Darbai finansuojami Europos Sąjungos, Kelmės rajono savivaldybės ir pačios gydymo įstaigos lėšomis. Savivaldybė skelbia, kad visi modernizavimo darbai turėtų būti pilnai užbaigti dar šį mėnesį.

  • Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Suomių „KONE“ už 29,4 mlrd. eurų perka vokiečių TKE: kas laukia lifto rinkos?

    Didžiausias sandoris Suomijos istorijoje

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „KONE“ balandžio 29 dieną pranešė sudariusi susitarimą įsigyti Vokietijos konkurentę TKE. Sandoris, apimantis akcijas ir grynuosius pinigus, TKE įvertina 29,4 mlrd. eurų.

    Suomijos žiniasklaida šį žingsnį vadina didžiausiu korporatyviniu įsigijimu šalies istorijoje. Galutiniam įsigijimo užbaigimui dar reikės reguliuotojų ir akcininkų pritarimo.

    Kuo ši jungtis tokia svarbi

    Įmonių teigimu, sujungta grupė būtų beveik dvigubai didesnė nei dabartinė „KONE“. Skelbiama, kad joje dirbtų daugiau nei 100 000 darbuotojų daugiau nei 100 šalių, o metinės pajamos siektų apie 20,5 mlrd. eurų.

    Naujos grupės būstinė turėtų likti Suomijoje, o jai vadovautų dabartinis „KONE“ vadovas Philippe’as Delorme’as. Bendrame pranešime pabrėžiama, kad įmonių geografinė aprėptis ir inovacijų platformos esą yra viena kitą papildančios.

    „Šis sandoris sujungia du išskirtinius pasaulinius verslus, kurių geografinė aprėptis ir inovacijos papildo viena kitą“, – teigiama bendrame įmonių pranešime.

    Pinigai, akcininkai ir planuojamos sinergijos

    TKE priklauso konsorciumui, kuriame yra privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“. Pagal paskelbtas sąlygas konsorciumas gautų 5 mlrd. eurų ir 270 mln. naujos „KONE“ akcijų, kurios įvertintos 15,2 mlrd. eurų.

    Po sandorio konsorciumas valdytų apie 33,8 proc. naujo subjekto akcijų. Įmonės taip pat skelbia tikinčios kasmet pasiekti apie 700 mln. eurų sinergijų, kurios būtų išreiškiamos papildomu pelnu arba kaštų mažinimu.

    „KONE“ pabrėžia, kad įsigijimas sustiprintų pozicijas Amerikoje ir leistų išplėsti pelningesnę priežiūros bei aptarnavimo sutarčių bazę. Tuo metu TKE tinklas Amerikoje papildytų „KONE“ stiprybę Azijoje, sudarydamas labiau subalansuotą pasaulinį pasiskirstymą.

    Šalys nurodo siekiančios išlaikyti stiprų investicinio lygio kredito reitingą ir generuoti tvirtus pinigų srautus. Sandorio užbaigimas, kaip teigiama, labiausiai tikėtinas 2027 metais.

  • Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suvirpins Europą: „Kone“ už 29,4 mlrd. eurų perka „TK Elevator“ ir keičia rinkos taisykles

    Suomijos liftų ir eskalatorių gamintoja „Kone“ sutarė įsigyti Vokietijos konkurentę „TK Elevator“ už maždaug 29,4 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Europos perėmimo sandorių pastaraisiais metais, galintis iš esmės perbraižyti pasaulinę pramonės lyderių rikiuotę.

    Sandoris numatytas kaip grynųjų pinigų ir akcijų derinys. Užbaigus susitarimą, būtų suformuota didžiausia pasaulyje liftų gamintoja, aplenkianti tokius rinkos dalyvius kaip JAV „Otis“ ir Šveicarijos „Schindler“.

    „Kone“ teigia, kad sujungus veiklas būtų siekiama apie 700 mln. eurų metinių sinergijų pagal metinį tempą. Paprastai tokios sinergijos apima bendrą pirkimų politiką, tiekimo grandinių optimizavimą, dubliuojamų funkcijų mažinimą ir efektyvesnį aptarnavimo tinklą.

    „Daugiau nei šimtmetį tiek „Kone“, tiek „TK Elevator“ sėkmingai plėtojo savo verslus kartu su urbanizuojamu pasauliu. Susivieniję klojame pagrindą dar inovatyvesnei bendrovei, gerai pasirengusiai ilgalaikei sėkmei“, – sakė „Kone“ vadovas Philippe Delorme.

    „TK Elevator“ vadovas Uday Yadav pabrėžė, kad abi įmones vienija panašus požiūris į klientus ir miestus, kuriuose jos veikia. Jo teigimu, sujungta organizacija sieks sukurti didesnę vertę tiek klientams, tiek darbuotojams.

    „Kartu atnešime tai, kas geriausia abiejose įmonėse, mūsų klientams, žmonėms ir miestams, kuriems tarnaujame. Geriausia mūsų istorijos dalis dar priešakyje“, – sakė Uday Yadav.

    Rinka į naujieną sureagavo iškart: „Thyssenkrupp“ akcijos šoktelėjo, nes investuotojai vertino sandorį kaip reikšmingą įvykį buvusios grupės liftų verslo istorijoje. „TK Elevator“ tapo atskira įmone po atskyrimo nuo „Thyssenkrupp“ 2020 metais, o tuomet ją įsigijo privataus kapitalo fondai „Advent“ ir „Cinven“.

    Vis dėlto planuojamas susijungimas greičiausiai sulauks griežtesnio konkurencijos priežiūros institucijų vertinimo. „Schindler“ viešai yra deklaravusi, kad prireikus būtų pasirengusi ginčyti tokį sandorį antimonopoliniuose procesuose, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo reguliuotojų išvadų ir galimų įpareigojimų.

    Liftų ir eskalatorių rinka itin jautri aptarnavimo tinklo mastui ir ilgalaikėms priežiūros sutartims, kurios daugeliui gamintojų sudaro reikšmingą ir stabilesnę pajamų dalį nei naujų įrenginių pardavimai. Dėl to bet koks dviejų stambių žaidėjų susijungimas kelia klausimų, ar kai kuriose šalyse nesusiformuos pernelyg didelė rinkos galia, ypač viešųjų pirkimų ir daugiabučių modernizacijos segmentuose.