CP v2

Tag: Ligoninės

  • Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barelonoje įsikūręs „Health Force“ pranešė pritraukęs 4,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Startuolis kuria įmonėms pritaikytus DI agentus, skirtus automatizuoti ligoninių operacijas ir administracinius procesus.

    Investicijų raundui vadovavo LUMO Labs, jame taip pat dalyvavo Step Venture, Next Tier Ventures, Target Global ir Calm/Storm. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produktų plėtrai ir komandų augimui, taip pat plėtrai į Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Kai ligoninės ieško būdų didinti efektyvumą neapkraudamos komandų, saugiai ir patikimai pasikartojančius procesus automatizuojantys sprendimai tampa vis svarbesni“, – sakė LUMO Labs partneris Jorge Blasco.

    „Health Force“ įkurta 2022 metais Vienoje, o dabar pagrindinė būstinė yra Barselonoje, veiklos centras – Milane. Įmonę įkūrė Fadi Haddad ir dr. Juan Suárez, o jų idėja – sukurti „operacinį sluoksnį“ Europos ligoninėms, kur didelę dalį laiko vis dar „suvalgo“ biurokratija ir skirtingų sistemų derinimas.

    Startuolio kuriami DI agentai, pasak bendrovės, gali prisijungti prie jau naudojamų ligoninių informacinių sistemų su atskirais prisijungimais ir vykdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos, žmogui prižiūrint. Akcentuojama, kad veiksmų eiga yra atsekama, o automatizavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    Praktiškai tai apima ligoninių ir draudimo administravimo veiklas, tokias kaip išankstiniai patvirtinimai, kompensavimo bylų apdorojimas, reguliacinė atskaitomybė ir kitos procedūros. Tokie darbai dažnai yra imlūs laikui, o klaidų kaina sveikatos sistemoje būna ypač didelė.

    „Ligoninėms nereikia dar vieno prietaisų skydelio, joms reikia, kad darbas būtų padarytas“, – sakė „Health Force“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fadi Haddad.

    Bendrovė nurodo, kad trys iš keturių atvejų užbaigiami be žmogaus įsitraukimo, o likusiais atvejais agentas paruošia bylą ir perduoda darbuotojui aiškiai sužymėdamas, ką būtina patikrinti. Tai, startuolio teigimu, sutrumpina sprendimų priėmimo laiką ir mažina administracinį krūvį.

    „Health Force“ teigia jau dirbanti su didelėmis Italijos ligoninių grupėmis, įskaitant Humanitas ir Gruppo San Donato, o per metus platforma apdoroja daugiau nei 200 000 pacientų atvejų. Įmonės sprendimai taip pat naudojami Portugalijoje ligoninių kokybės ataskaitoms rengti.

    Artimiausiu metu startuolis planuoja plėsti DI agentų „katalogą“ į daugiau darbo srautų: kokybės rodiklių raportavimą, klinikinių tyrimų operacijas ir išteklių optimizavimą. Rinkoje tai atitinka augančią kryptį, kai sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien diagnostikai, bet ir administracinių procesų automatizavimui, kuris tiesiogiai veikia eiles, kaštus ir personalo apkrovą.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Atradimas Limos istoriniame rajone

    Peru sostinėje Limoje archeologai atkasė kolonijinio laikotarpio ligoninės, veikusios nuo XVI amžiaus, liekanas. Manoma, kad ši įstaiga priimdavo sergančius jūrininkus, atplaukdavusius į Ramiojo vandenyno uostus, kai Peru buvo Ispanijos kolonija.

    Kartu su ligoninės fragmentais identifikuotas ir greta buvusios bažnyčios įėjimas. Šis kompleksas, specialistų teigimu, yra svarbus liudijimas apie ankstyvą miesto sveikatos apsaugos ir religinių praktikų sąveiką.

    Rasti palaikai ir kasdienybės daiktai

    Kasinėjimų metu aptiktos šešių žmonių griaučių liekanos, palaidotos stačiakampėse konstrukcijose. Tikėtina, kad tai buvę pacientai, mirę gydymo metu ar netrukus po jo.

    Prie vieno iš palaikų rasta keraminė aliejinė lempa, kuri galėjo būti naudota patalpoms apšviesti, kai pagrindinis šviesos šaltinis buvo žvakės. Tokie radiniai padeda tiksliau atkurti kasdienes sąlygas, kuriomis veikė tuometinės gydymo įstaigos.

    Ką žinoma apie ligoninę ir bažnyčią

    Istoriniai šaltiniai sieja ligoninės įkūrimą su 1570-aisiais ir nurodo, kad ji galėjo turėti iki 70 lovų. Pasakojama, kad jos steigimas priskiriamas graikų kilmės jūrininkui Migueliui de Acostai, o informacija minima ispanų jėzuito Bernabé Cobo kronikose.

    Taip pat nurodoma, kad ligoninės išlaikymui buvo taikomos atskaitymų nuo jūrininkų atlygio praktikos. Tokie finansavimo modeliai kolonijiniuose uostuose buvo svarbūs, nes laivybos maršrutai nuolat atgabendavo žmonių su infekcijomis, traumomis ir išsekimu po kelionių.

    Greta ligoninės buvusi bažnyčia, vadinama Espíritu Santo, anot tyrėjų, buvo skirta mišioms, kuriose galėjo dalyvauti ligoniai. Ligoninės kaimynystė su bažnyčia tuo laikotarpiu buvo įprasta, nes dvasinė globa ir sielovada buvo laikoma svarbia gydymo dalimi.

    „Man svarbiausia yra pati architektūra, išsaugojusi tradicines medžiagas ir technikas, kurias pavyko restauruoti, taip pat XVIII amžiaus Valensijos plytelių grindys ir zona su įdomiais ikiispaniniais pėdsakais“, – sakė kasinėjimus koordinuojantis archeologas Ernesto Olazo.

    Specialistai teigia aptikę mūro elementų iš akmens, plytų ir adobe, surištų kalkių, smėlio ir vandens mišiniu, taip pat glazūruotų molio plytelių fragmentų. Tokia statybos technologija būdinga Limos istoriniams pastatams, o radiniai gali papildyti žinias apie vietinių ir europinių statybos tradicijų susiliejimą.

    Skelbiama, kad ligoninė veikė iki pat laikotarpio prieš Peru nepriklausomybės paskelbimą 1821 metais, tačiau tikslios uždarymo priežastys kol kas neaiškios. Atradimo vieta yra netoli Santa Rosa de Lima šventovės, susijusios su pirmąja Amerikoje gimusia katalikų šventąja.

  • Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Tylus pavojus ligoninėse: CDC skelbia, kad invazinės pelėsių infekcijos dažnesnės, nei manyta

    Naujas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) tyrimas rodo, kad invazinės pelėsių sukeltos infekcijos gali būti gerokai dažnesnės, nei iki šiol manyta. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, nes šios infekcijos gali greitai komplikuotis ir tapti mirtinai pavojingos.

    CDC mokslininkai pabrėžia, kad problemos masto supratimas tampa vis svarbesnis dėl klimato kaitos sukeliamų ekstremalių reiškinių, tokių kaip potvyniai ar uraganai. Po jų dažnėja drėgmės pažeistų pastatų, o tai sudaro palankias sąlygas pelėsiams plisti ir didina užsikrėtimo tikimybę.

    Kas yra invazinės pelėsių infekcijos

    Invazinės pelėsių infekcijos yra reta, tačiau itin sunki grybelinių ligų grupė, kai pelėsiai įsiskverbia į organizmo audinius ir juos pažeidžia. Dažniausiai užsikrečiama įkvepiant pelėsių sporų, tačiau grybeliai gali patekti ir per žaizdas, pjūvius ar retais atvejais per užterštą medicinos įrangą.

    Daugumai sveikų žmonių sporos rimtų pasekmių nesukelia, tačiau vyresniems asmenims, onkologiniams pacientams, po transplantacijų gydomiems žmonėms ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus rizika išauga. Gydymas paprastai reiškia ilgą priešgrybelinių vaistų kursą ir sudėtingą paciento būklės stebėseną.

    Ką parodė duomenys iš Atlantos ligoninių

    Siekdama įvertinti realų paplitimą vietos lygmeniu, tyrėjų komanda analizavo keturių Atlantos regione veikiančių ligoninių ir su jomis susijusių ambulatorinių klinikų duomenis. Vertintas 2020–2024 metų laikotarpis, o tikslas buvo nustatyti, kiek atvejų atitinka invazinės pelėsių ligos kriterijus.

    Iš pradžių buvo identifikuota beveik 1 000 galimų atvejų, tačiau detaliau įvertinus klinikinius kriterijus skaičius sumažėjo iki maždaug 450. Tyrimas parodė, kad ligoninės gali tikėtis maždaug 3–5 atvejų per metus kiekvienam 100 stacionaro lovų, o didesniuose akademiniuose centruose rodikliai gali būti aukštesni dėl sudėtingesnių pacientų profilio.

    Kodėl rizika gali augti

    Dalis pacientų, kuriems nustatytos tokios infekcijos, turėjo ryškiai nusilpusią imuninę sistemą, o kai kuriais atvejais buvo nurodoma, kad organizmas silpnesnis po persirgtos COVID-19 infekcijos. CDC autoriai atkreipia dėmesį, kad medicinos įstaigoms svarbu turėti aiškesnį atskaitos tašką, leidžiantį suprasti, ar jų fiksuojamas atvejų skaičius atitinka tikėtiną lygį, ar gali signalizuoti apie galimą protrūkį.

    Pasak tyrimo autorių, grybelinių infekcijų našta pasaulyje vertinama nevienodai, o kai kuriose šalyse trūksta vieningos stebėsenos sistemos. Tai reiškia, kad realus paplitimas gali būti nepakankamai užfiksuojamas, ypač kai simptomai panašūs į kitas kvėpavimo takų ar sistemines ligas ir diagnozei reikia specifinių tyrimų.

    „Tai vienas pirmųjų kartų, kai gavome tokio tipo įvertį“, – sakė CDC atstovas Jeremy Gold.

    CDC teigimu, tokie skaičiai gali padėti ligoninių administracijoms vertinti situaciją, stiprinti infekcijų kontrolę ir planuoti resursus, ypač didėjant pažeidžiamų pacientų daliai. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas atpažinimas ir tinkama diagnostika yra esminiai veiksniai siekiant sumažinti sunkių komplikacijų ir mirčių riziką.

  • Vienos dienos medicina keičia vaikų gydymą: kodėl gydytojai nori, kad mažieji greičiau grįžtų namo

    Vienos dienos medicina keičia vaikų gydymą: kodėl gydytojai nori, kad mažieji greičiau grįžtų namo

    Vis daugiau vaikų ligoninėse planinių procedūrų atliekama vienos dienos stacionaro principu, kai mažasis pacientas atvyksta ryte, o jei būklė leidžia, tą pačią dieną grįžta namo. Medikai pabrėžia, kad trumpesnis buvimas ligoninėje dažnai reiškia mažiau streso vaikui ir paprastesnę kasdienybę šeimai.

    Ambulatorinės chirurgijos ir dienos stacionaro modelis taikomas ne tik kai kurioms planinėms operacijoms, bet ir daliai diagnostinių tyrimų ar tęstinio gydymo etapų. Pavyzdžiui, kai kuriems onkologiniams pacientams chemoterapija gali būti skiriama atvykus dienai, o vėliau, įvertinus savijautą, leidžiama saugiai grįžti į namų aplinką.

    „Nėra nieko geriau už namus. Kuo trumpiau vaikas būna kitoje aplinkoje, tuo geriau“, – sakė gydytoja Maria Jabłońska, vadovaujanti ambulatorinės chirurgijos centrui institute „Pomnik – Centrum Zdrowia Dziecka“.

    Tėvams tai dažnai reiškia mažesnę įtampą ir aiškesnį planavimą: trumpesnį nedarbingumą, mažiau logistikos rūpesčių dėl brolių ir seserų priežiūros, mažesnes papildomas išlaidas. Vaikams svarbi ir emocinė pusė, nes kelių dienų hospitalizacija neretai siejama su baime, miego sutrikimais ar nerimu dėl atsiskyrimo.

    „Tai didžiulis komfortas pacientams. Nėra tokio atotrūkio nuo mūsų kasdienės aplinkos, o vaikai neturi psichologiškai kentėti dėl kelių dienų buvimo ligoninėje“, – sakė vieno iš pacientų mama.

    Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vienos dienos gydymas tinka ne visiems ir reikalauja griežtos atrankos. Prieš procedūrą vaikas paprastai konsultuojamas dėl anestezijos, įvertinama gretutinių ligų rizika, numatomas skausmo valdymas ir stebėjimo planas po intervencijos.

    Medikai taip pat akcentuoja, kad sprendimas išleisti vaiką namo visada priimamas pagal klinikinę situaciją, o ne pagal iš anksto numatytą grafiką. Jei po procedūros kyla komplikacijų rizika arba vaiko būklė kelia abejonių, jis gali būti paliekamas stebėjimui ligoninėje, net jei iš pradžių buvo planuotas vienos dienos režimas.

    „Net jei procedūra planuojama vienos dienos principu, gydytojai visada gali nuspręsti palikti mažąjį pacientą stebėjimui“, – sakė instituto direktorius Marek Migdał.

    Tokios praktikos populiarėjimą lemia kelios tendencijos: tobulėjančios minimaliai invazinės operacijos, saugesnės anestezijos ir tikslesnės pooperacinės stebėsenos gairės. Sveikatos apsaugos sistemoms tai taip pat svarbu, nes dienos stacionaras leidžia efektyviau naudoti lovų fondą, trumpinti eiles planinėms paslaugoms ir daugiau resursų skirti sudėtingiausiems atvejams.

    Straipsnyje taip pat minima, kad vaikų sveikatos iniciatyvas Lenkijoje remia ir labdaros organizacijos, prisidedančios prie gydymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimo bei pacientų reabilitacijos galimybių. Pasak medikų, moderni įranga ir specializuotos komandos yra būtinos, kad vienos dienos gydymas būtų ne tik patogus, bet ir maksimaliai saugus.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas sveikatos sistemoje ir, kaip rodo naujausi tarptautiniai tyrimai, realiai mažina medikų administracinį krūvį. Vis dėlto praktikoje ryškėja atotrūkis: gydytojai ir slaugytojai nori daugiau skaitmeninių įrankių, tačiau ligoninės ir poliklinikos jų diegimo tempais dažnai nespėja.

    „Philips“ parengtoje ataskaitoje „Future Health Index 2026“ apžvelgtas tyrimas, vykdytas 2026 metais vasario–balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo per 2 000 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 000 pacientų 10 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę ir JAV.

    Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų medikų optimistiškai vertina DI įtaką gydymo rezultatams. Dar 70 proc. teigia, kad nauda jau dabar nusveria galimas rizikas, nors atsargumas dėl duomenų saugos ir atsakomybės už sprendimus išlieka.

    Vienas aiškiausių pokyčių – laiko taupymas. Beveik pusei klinicistų, 46 proc., DI per metus sutaupo bent 132 valandas, tai atitinka daugiau nei tris pilnas darbo savaites, kurias anksčiau „suvalgydavo“ dokumentai, užrašų perrašymas ar vizitų planavimas.

    Sutaupytas laikas dažniausiai skiriamas tam, ko technologijos nepakeičia: tiesioginiam kontaktui su pacientu, komandiniam darbui ir gilesnei medicininės informacijos analizei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad administracinių procesų automatizavimą ypač ryškiai pajunta slaugytojai, kurių darbo dienoje rutininės užduotys sudaro didelę dalį.

    DI poveikis siejamas ir su darbo organizavimo pokyčiais. 71 proc. tyrimo dalyvių teigė pastebintys geresnį darbo srautų efektyvumą, o 50 proc. nurodė, kad dėl technologijų gali priimti daugiau pacientų. Dar 50 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnį stresą ir geresnę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

    Medicinos saugos kontekste taip pat fiksuojamas apčiuopiamas efektas. 39 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius DI jiems bent tris kartus padėjo aptikti arba išvengti medicininės klaidos, o 65 proc. sakė dėl skaitmeninės pagalbos labiau pasitikintys sprendimais.

    Tačiau kartu ryškėja kita tendencija – kai organizacijos diegia sprendimus per lėtai, darbuotojai ieško alternatyvų patys. Ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai sveikatos priežiūros specialistų prisipažįsta naudojantys privačius DI įrankius, kai įstaigos siūlomos sistemos jų poreikių nepadengia.

    Ekspertai tokiose situacijose akcentuoja duomenų apsaugos rizikas. Į bendro naudojimo programas įkeliami paciento ar įstaigos vidiniai duomenys gali tapti pažeidžiami, o tai kelia tiek teisinių, tiek reputacinių pasekmių grėsmę, ypač griežtėjant privatumo ir kibernetinio saugumo reikalavimams Europoje.

    Dar viena kliūtis – kompetencijų spraga. 7 iš 10 medikų nurodo, kad DI mokymai darbovietėje yra nepasiekiami, riboti arba nenuoseklūs, todėl technologijų naudojimas neretai tampa individualių pastangų, o ne sisteminės strategijos rezultatu.

    „Tai pirmas kartas, kai matome, kad įrankių perėmimas tarp darbuotojų aplenkia organizacijų gebėjimą juos įdiegti, atsižvelgiant į privatumo, duomenų saugumo ir valdymo reikalavimus“, – sakė „Philips“ inovacijų vadovas Shez Partovi.

    Žvelgiant į ateitį, didžioji dauguma apklaustųjų laukia pokyčių: 96 proc. tikisi, kad DI pakeis jų darbo būdą, o 53 proc. prognozuoja esminę savo vaidmens transformaciją. Vis dėlto 44 proc. nerimauja, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo technologijų gali silpninti klinikinius įgūdžius, o 37 proc. jaučia diskomfortą dėl per greito tempo.

    Nepaisant to, bendras požiūris išlieka aiškus: 86 proc. respondentų įsitikinę, kad DI generuojamos analizės turi būti prižiūrimos žmogaus. Daugiau nei 80 proc. teigia, kad technologijos nepakeis santykio su pacientu, o komunikacija ir empatija skaitmenizacijos eroje taps dar svarbesnės.

    Ataskaitos išvada rodo, kad DI medicinoje vis dažniau tampa ne ateities pažadu, o kasdiene darbo priemone. Tačiau tam, kad nauda būtų saugi ir tvari, įstaigoms tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: spartinti diegimą, standartizuoti procesus, investuoti į mokymus ir užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos lygį.

  • Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Kas įvyko Attikon ligoninėje?

    Atėnų priemiestyje Haidaryje veikiančios Attikon ligoninės vadovybė pranešė apie ūmaus gastroenterito atvejus, siejamus su norovirusu. Pasak ligoninės administracijos, situacija stebima nuolat, o įstaiga esą dirba įprastai ir saugiai.

    Pranešime nurodoma, kad nuo pirmųjų įtariamų atvejų aktyvuotos visos numatytos infekcijų kontrolės ir stebėsenos procedūros. Veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su ligoninės infekcijų kontrolės komitetu ir atsakingomis sveikatos institucijomis.

    Kiek atvejų patvirtinta ir kam pasireiškė simptomai?

    Laboratoriniai tyrimai mėginių pagrindu patvirtino norovirusą 9 įtariamuose atvejuose, o epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Ligoninė teigia, kad dalis atvejų nustatyti pacientams, dalis lydintiems artimiesiems ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

    Pasak administracijos, simptomai buvo lengvi ir praeinantys savaime, todėl šiuo metu nematoma požymių, kad protrūkis keltų rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ar sutrikdytų ligoninės darbą. Vis dėlto pabrėžiama, kad norovirusas pasižymi itin dideliu užkrečiamumu, todėl kontrolės priemonės griežtinamos.

    Kokios priemonės taikomos dabar?

    Ligoninė pranešė sugriežtinusi infekcijų prevenciją ir kontrolę, kad virusas neplistų tarp pacientų, personalo ir lankytojų. Akcentuojama rankų higiena plaunant rankas muilu ir vandeniu, nes norovirusas gali būti atsparesnis vien alkoholio pagrindu pagamintoms dezinfekcinėms priemonėms.

    Taip pat stiprinamas paviršių valymas ir dezinfekcija, prireikus naudojamos asmens apsaugos priemonės, o nustatyti atvejai izoliuojami pagal tarptautinę praktiką. Be to, vykdoma pacientų ir darbuotojų stebėsena, o lydintiems asmenims bei personalui teikiamos papildomos rekomendacijos, įskaitant lankymo ribojimus.

    „Tai gastroenterito atvejai, atitinkantys norovirusinę infekciją, kuri dažnai fiksuojama tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje visame pasaulyje dėl didelio viruso užkrečiamumo“, – teigiama ligoninės pranešime.

    Norovirusas yra viena dažniausių ūmaus gastroenterito priežasčių, plintanti itin lengvai per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar artimą kontaktą. Specialistai paprastai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę protrūkių suvaldymui turi rankų plovimas, greitas simptomus turinčių asmenų atskyrimas ir kruopšti aplinkos dezinfekcija, ypač ten, kur yra dideli žmonių srautai.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.