CP v2

Tag: Ligoninės

  • Vienos dienos medicina keičia vaikų gydymą: kodėl gydytojai nori, kad mažieji greičiau grįžtų namo

    Vienos dienos medicina keičia vaikų gydymą: kodėl gydytojai nori, kad mažieji greičiau grįžtų namo

    Vis daugiau vaikų ligoninėse planinių procedūrų atliekama vienos dienos stacionaro principu, kai mažasis pacientas atvyksta ryte, o jei būklė leidžia, tą pačią dieną grįžta namo. Medikai pabrėžia, kad trumpesnis buvimas ligoninėje dažnai reiškia mažiau streso vaikui ir paprastesnę kasdienybę šeimai.

    Ambulatorinės chirurgijos ir dienos stacionaro modelis taikomas ne tik kai kurioms planinėms operacijoms, bet ir daliai diagnostinių tyrimų ar tęstinio gydymo etapų. Pavyzdžiui, kai kuriems onkologiniams pacientams chemoterapija gali būti skiriama atvykus dienai, o vėliau, įvertinus savijautą, leidžiama saugiai grįžti į namų aplinką.

    „Nėra nieko geriau už namus. Kuo trumpiau vaikas būna kitoje aplinkoje, tuo geriau“, – sakė gydytoja Maria Jabłońska, vadovaujanti ambulatorinės chirurgijos centrui institute „Pomnik – Centrum Zdrowia Dziecka“.

    Tėvams tai dažnai reiškia mažesnę įtampą ir aiškesnį planavimą: trumpesnį nedarbingumą, mažiau logistikos rūpesčių dėl brolių ir seserų priežiūros, mažesnes papildomas išlaidas. Vaikams svarbi ir emocinė pusė, nes kelių dienų hospitalizacija neretai siejama su baime, miego sutrikimais ar nerimu dėl atsiskyrimo.

    „Tai didžiulis komfortas pacientams. Nėra tokio atotrūkio nuo mūsų kasdienės aplinkos, o vaikai neturi psichologiškai kentėti dėl kelių dienų buvimo ligoninėje“, – sakė vieno iš pacientų mama.

    Tačiau gydytojai pabrėžia, kad vienos dienos gydymas tinka ne visiems ir reikalauja griežtos atrankos. Prieš procedūrą vaikas paprastai konsultuojamas dėl anestezijos, įvertinama gretutinių ligų rizika, numatomas skausmo valdymas ir stebėjimo planas po intervencijos.

    Medikai taip pat akcentuoja, kad sprendimas išleisti vaiką namo visada priimamas pagal klinikinę situaciją, o ne pagal iš anksto numatytą grafiką. Jei po procedūros kyla komplikacijų rizika arba vaiko būklė kelia abejonių, jis gali būti paliekamas stebėjimui ligoninėje, net jei iš pradžių buvo planuotas vienos dienos režimas.

    „Net jei procedūra planuojama vienos dienos principu, gydytojai visada gali nuspręsti palikti mažąjį pacientą stebėjimui“, – sakė instituto direktorius Marek Migdał.

    Tokios praktikos populiarėjimą lemia kelios tendencijos: tobulėjančios minimaliai invazinės operacijos, saugesnės anestezijos ir tikslesnės pooperacinės stebėsenos gairės. Sveikatos apsaugos sistemoms tai taip pat svarbu, nes dienos stacionaras leidžia efektyviau naudoti lovų fondą, trumpinti eiles planinėms paslaugoms ir daugiau resursų skirti sudėtingiausiems atvejams.

    Straipsnyje taip pat minima, kad vaikų sveikatos iniciatyvas Lenkijoje remia ir labdaros organizacijos, prisidedančios prie gydymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimo bei pacientų reabilitacijos galimybių. Pasak medikų, moderni įranga ir specializuotos komandos yra būtinos, kad vienos dienos gydymas būtų ne tik patogus, bet ir maksimaliai saugus.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    DI jau ligoninėse: gydytojai sutaupo savaites, bet įstaigos nespėja diegti sprendimų

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas sveikatos sistemoje ir, kaip rodo naujausi tarptautiniai tyrimai, realiai mažina medikų administracinį krūvį. Vis dėlto praktikoje ryškėja atotrūkis: gydytojai ir slaugytojai nori daugiau skaitmeninių įrankių, tačiau ligoninės ir poliklinikos jų diegimo tempais dažnai nespėja.

    „Philips“ parengtoje ataskaitoje „Future Health Index 2026“ apžvelgtas tyrimas, vykdytas 2026 metais vasario–balandžio mėnesiais. Jame dalyvavo per 2 000 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 20 000 pacientų 10 šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę ir JAV.

    Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų medikų optimistiškai vertina DI įtaką gydymo rezultatams. Dar 70 proc. teigia, kad nauda jau dabar nusveria galimas rizikas, nors atsargumas dėl duomenų saugos ir atsakomybės už sprendimus išlieka.

    Vienas aiškiausių pokyčių – laiko taupymas. Beveik pusei klinicistų, 46 proc., DI per metus sutaupo bent 132 valandas, tai atitinka daugiau nei tris pilnas darbo savaites, kurias anksčiau „suvalgydavo“ dokumentai, užrašų perrašymas ar vizitų planavimas.

    Sutaupytas laikas dažniausiai skiriamas tam, ko technologijos nepakeičia: tiesioginiam kontaktui su pacientu, komandiniam darbui ir gilesnei medicininės informacijos analizei. Ataskaitoje pabrėžiama, kad administracinių procesų automatizavimą ypač ryškiai pajunta slaugytojai, kurių darbo dienoje rutininės užduotys sudaro didelę dalį.

    DI poveikis siejamas ir su darbo organizavimo pokyčiais. 71 proc. tyrimo dalyvių teigė pastebintys geresnį darbo srautų efektyvumą, o 50 proc. nurodė, kad dėl technologijų gali priimti daugiau pacientų. Dar 50 proc. apklaustųjų įvardijo mažesnį stresą ir geresnę darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

    Medicinos saugos kontekste taip pat fiksuojamas apčiuopiamas efektas. 39 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius DI jiems bent tris kartus padėjo aptikti arba išvengti medicininės klaidos, o 65 proc. sakė dėl skaitmeninės pagalbos labiau pasitikintys sprendimais.

    Tačiau kartu ryškėja kita tendencija – kai organizacijos diegia sprendimus per lėtai, darbuotojai ieško alternatyvų patys. Ataskaitoje teigiama, kad beveik du trečdaliai sveikatos priežiūros specialistų prisipažįsta naudojantys privačius DI įrankius, kai įstaigos siūlomos sistemos jų poreikių nepadengia.

    Ekspertai tokiose situacijose akcentuoja duomenų apsaugos rizikas. Į bendro naudojimo programas įkeliami paciento ar įstaigos vidiniai duomenys gali tapti pažeidžiami, o tai kelia tiek teisinių, tiek reputacinių pasekmių grėsmę, ypač griežtėjant privatumo ir kibernetinio saugumo reikalavimams Europoje.

    Dar viena kliūtis – kompetencijų spraga. 7 iš 10 medikų nurodo, kad DI mokymai darbovietėje yra nepasiekiami, riboti arba nenuoseklūs, todėl technologijų naudojimas neretai tampa individualių pastangų, o ne sisteminės strategijos rezultatu.

    „Tai pirmas kartas, kai matome, kad įrankių perėmimas tarp darbuotojų aplenkia organizacijų gebėjimą juos įdiegti, atsižvelgiant į privatumo, duomenų saugumo ir valdymo reikalavimus“, – sakė „Philips“ inovacijų vadovas Shez Partovi.

    Žvelgiant į ateitį, didžioji dauguma apklaustųjų laukia pokyčių: 96 proc. tikisi, kad DI pakeis jų darbo būdą, o 53 proc. prognozuoja esminę savo vaidmens transformaciją. Vis dėlto 44 proc. nerimauja, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo technologijų gali silpninti klinikinius įgūdžius, o 37 proc. jaučia diskomfortą dėl per greito tempo.

    Nepaisant to, bendras požiūris išlieka aiškus: 86 proc. respondentų įsitikinę, kad DI generuojamos analizės turi būti prižiūrimos žmogaus. Daugiau nei 80 proc. teigia, kad technologijos nepakeis santykio su pacientu, o komunikacija ir empatija skaitmenizacijos eroje taps dar svarbesnės.

    Ataskaitos išvada rodo, kad DI medicinoje vis dažniau tampa ne ateities pažadu, o kasdiene darbo priemone. Tačiau tam, kad nauda būtų saugi ir tvari, įstaigoms tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: spartinti diegimą, standartizuoti procesus, investuoti į mokymus ir užtikrinti aukščiausią duomenų apsaugos lygį.

  • Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Norovirus protrūkis Atėnų Attikon ligoninėje: patvirtinti 9 atvejai, įvestos griežtesnės priemonės

    Kas įvyko Attikon ligoninėje?

    Atėnų priemiestyje Haidaryje veikiančios Attikon ligoninės vadovybė pranešė apie ūmaus gastroenterito atvejus, siejamus su norovirusu. Pasak ligoninės administracijos, situacija stebima nuolat, o įstaiga esą dirba įprastai ir saugiai.

    Pranešime nurodoma, kad nuo pirmųjų įtariamų atvejų aktyvuotos visos numatytos infekcijų kontrolės ir stebėsenos procedūros. Veiksmai vykdomi bendradarbiaujant su ligoninės infekcijų kontrolės komitetu ir atsakingomis sveikatos institucijomis.

    Kiek atvejų patvirtinta ir kam pasireiškė simptomai?

    Laboratoriniai tyrimai mėginių pagrindu patvirtino norovirusą 9 įtariamuose atvejuose, o epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Ligoninė teigia, kad dalis atvejų nustatyti pacientams, dalis lydintiems artimiesiems ir sveikatos priežiūros darbuotojams.

    Pasak administracijos, simptomai buvo lengvi ir praeinantys savaime, todėl šiuo metu nematoma požymių, kad protrūkis keltų rimtą grėsmę visuomenės sveikatai ar sutrikdytų ligoninės darbą. Vis dėlto pabrėžiama, kad norovirusas pasižymi itin dideliu užkrečiamumu, todėl kontrolės priemonės griežtinamos.

    Kokios priemonės taikomos dabar?

    Ligoninė pranešė sugriežtinusi infekcijų prevenciją ir kontrolę, kad virusas neplistų tarp pacientų, personalo ir lankytojų. Akcentuojama rankų higiena plaunant rankas muilu ir vandeniu, nes norovirusas gali būti atsparesnis vien alkoholio pagrindu pagamintoms dezinfekcinėms priemonėms.

    Taip pat stiprinamas paviršių valymas ir dezinfekcija, prireikus naudojamos asmens apsaugos priemonės, o nustatyti atvejai izoliuojami pagal tarptautinę praktiką. Be to, vykdoma pacientų ir darbuotojų stebėsena, o lydintiems asmenims bei personalui teikiamos papildomos rekomendacijos, įskaitant lankymo ribojimus.

    „Tai gastroenterito atvejai, atitinkantys norovirusinę infekciją, kuri dažnai fiksuojama tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje visame pasaulyje dėl didelio viruso užkrečiamumo“, – teigiama ligoninės pranešime.

    Norovirusas yra viena dažniausių ūmaus gastroenterito priežasčių, plintanti itin lengvai per užterštus paviršius, maistą, vandenį ar artimą kontaktą. Specialistai paprastai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę protrūkių suvaldymui turi rankų plovimas, greitas simptomus turinčių asmenų atskyrimas ir kruopšti aplinkos dezinfekcija, ypač ten, kur yra dideli žmonių srautai.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: meras siunčia sveikinimą ir primena, kodėl jų darbas gyvybiškai svarbus

    Tarptautinė slaugytojų diena: meras siunčia sveikinimą ir primena, kodėl jų darbas gyvybiškai svarbus

    Gegužės 12 dieną minima Tarptautinė slaugytojų diena, skirta įvertinti slaugytojų kasdienį darbą ir jo reikšmę pacientų sveikatai. Šia proga meras paskelbė sveikinimą, pabrėždamas slaugytojų profesionalumą, atsakomybę ir žmogišką rūpestį.

    Slaugytojų darbas dažnai vyksta tyliai, tačiau būtent jie pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina nepertraukiamą priežiūrą. Sveikinime akcentuojama, kad slauga yra ne tik medicininės procedūros, bet ir pasitikėjimą kuriantis ryšys, padedantis žmogui jaustis saugiau gydymo metu.

    Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje siejama su Florence Nightingale gimtadieniu, o šios profesijos svarba ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai sveikatos sistema patyrė didelį krūvį. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, dėmesys vis dažniau krypsta į slaugytojų trūkumą, darbo krūvius ir poreikį stiprinti profesijos prestižą.

    Mero sveikinime taip pat primenama, kad padėka slaugytojams neturėtų apsiriboti viena kalendorine diena. Anot jo, pagarba ir dėmesys turi virsti nuosekliomis pastangomis gerinti darbo sąlygas, užtikrinti kokybišką pasirengimą ir sudaryti galimybes profesiniam augimui.

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga gyventojai kviečiami nepamiršti paprasto gesto: pasakyti ačiū savo gydymo įstaigose dirbantiems slaugytojams. Tokia kasdienė pagarba, kaip pabrėžiama sveikinime, prisideda prie bendruomenės pasitikėjimo sveikatos apsauga ir stiprina ryšį tarp pacientų bei medikų.

  • Medicinos darbuotojų diena: nuoširdus sveikinimas ir dėkingumas už kasdienį darbą pacientų labui

    Medicinos darbuotojų dieną visoje Lietuvoje skiriamas dėmesys žmonėms, kurie kasdien rūpinasi pacientų sveikata, saugumu ir orumu. Tai proga padėkoti gydytojams, slaugytojams, akušeriams, paramedikams, laboratorijų specialistams, kineziterapeutams ir visiems, kurių darbas tiesiogiai lemia gydymo kokybę.

    Pastarieji metai sveikatos apsaugos sistemai atnešė daug pokyčių ir iššūkių: nuo didelio pacientų srautų svyravimo iki augančių lūkesčių dėl paslaugų prieinamumo ir greičio. Kartu didėja ir emocinis krūvis, todėl vis dažniau akcentuojama psichologinės gerovės, komandinio darbo ir darbo sąlygų svarba.

    Medicinos pažanga taip pat keičia kasdienybę gydymo įstaigose. Vis plačiau diegiami skaitmeniniai sprendimai, gerinantys registraciją, tyrimų valdymą ir duomenų apsikeitimą, o DI įrankiai vis dažniau naudojami kaip pagalba analizuojant informaciją ir optimizuojant procesus, išlaikant žmogaus sprendimo lemiamą vaidmenį.

    Ši diena primena, kad profesionalumas medicinoje neatsiejamas nuo paprasto žmogiškumo: kantrybės, atjautos ir gebėjimo išgirsti. Nuoširdus ačiū visiems medicinos darbuotojams už atsakomybę, budėjimus, sprendimus sudėtingose situacijose ir tylų kasdienį darbą, kuris dažnai lieka už kadro.

    Linkime stiprybės, susitelkimo ir palaikymo kolektyvuose, o taip pat realių pokyčių, kurie padėtų mažinti perdegimą ir užtikrinti tvarią sveikatos sistemos ateitį. Tegul Medicinos darbuotojų diena tampa ne tik sveikinimų, bet ir prasmingo įvertinimo bei pagarbos diena.

  • Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena: ką iš tiesų rodo medikų atlygio ir trūkumo skaičiai

    Balandžio 27 dieną minima Medicinos darbuotojų diena primena ne tik apie gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų darbą, bet ir apie problemas, kurios kasdien veikia sveikatos sistemą. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų kelia specialistų trūkumas, darbo krūviai ir atlygio skirtumai.

    Ši diena dažnai tampa proga įvertinti, kaip keitėsi medikų darbo sąlygos po pandemijos, kai sveikatos sektoriui teko išskirtinis krūvis. Dalis įstaigų sustiprino paslaugų planavimą ir infekcijų kontrolę, tačiau eilės pas specialistus ir toliau išlieka vienu jautriausių klausimų pacientams.

    Kur labiausiai trūksta specialistų?

    Sveikatos priežiūros sistemoje didžiausias spaudimas dažniausiai tenka šeimos medicinai, slaugai ir regionų gydymo įstaigoms. Mažesniuose miestuose ir rajonuose sudėtingiau pritraukti tiek gydytojus specialistus, tiek slaugytojus, o pacientams tai reiškia ilgesnį laukimą arba būtinybę vykti į didmiesčius.

    Darbuotojų trūkumą didina ir natūrali kaita, kai dalis personalo pasiekia pensinį amžių, o jaunesni specialistai renkasi darbą didesnėse įstaigose arba užsienyje. Dėl to vis dažniau kalbama apie rezidentūros vietų planavimą, slaugos studijų patrauklumą ir papildomas motyvacines priemones regionams.

    Atlygis, krūviai ir pacientų lūkesčiai

    Diskusijos dėl atlygio sveikatos sektoriuje dažnai susijusios ne tik su baziniais dydžiais, bet ir su realiu darbo krūviu bei atsakomybe. Medikų darbas apima budėjimus, emocinę įtampą ir sprendimus, nuo kurių priklauso pacientų sveikata, todėl atlygio tema paprastai vertinama platesniame kontekste.

    Kita medalio pusė yra pacientų lūkesčiai, kurie per pastaruosius metus išaugo. Vis daugiau žmonių tikisi greitesnių paslaugų, aiškesnės komunikacijos ir patogesnio registravimo, o įstaigoms tenka derinti kokybės reikalavimus su ribotais žmogiškaisiais resursais.

    Kas keičiasi artimiausiu metu?

    Sveikatos sistemoje vis didesnį vaidmenį įgyja skaitmeniniai sprendimai, kurie turėtų mažinti administracinę naštą ir gerinti paslaugų prieinamumą. Praktikoje tai reiškia daugiau elektroninių procesų, geresnį duomenų apsikeitimą ir pastangas sumažinti nereikalingus vizitus, kai dalį klausimų galima išspręsti nuotoliniu būdu.

    Tačiau technologijos vienos problemos neišsprendžia, jei trūksta žmonių, galinčių teikti paslaugas. Dėl to Medicinos darbuotojų diena tampa ir priminimu, kad ilgalaikiai sprendimai turi apimti personalo rengimą, darbo sąlygų gerinimą bei aiškią paslaugų organizavimo kryptį.

    „Didžiausia dovana medikams yra ne tik padėkos žodžiai, bet ir realiai veikianti sistema, kurioje įmanoma dirbti kokybiškai“, – sako sveikatos sektoriaus ekspertai.