Tag: Ligoninės

  • Po šaudynių Krokuvos centre iš ligoninės išleista viena sužeistoji, dar 8 žmonės gydomi

    Po šaudynių Krokuvos centre pasirodė optimistiškų žinių: iš ligoninės išleista dar viena per išpuolį sužeista moteris. Tuo metu medikų priežiūros penkiose miesto gydymo įstaigose vis dar reikia aštuoniems nukentėjusiesiems.

    Kaip lapkričio 16 dieną pranešė Mažosios Lenkijos vaivadijos administracija, moteris baigė gydymą Krokuvos Šv. Jono Pauliaus II ligoninėje ir grįžo namo. Tai – dar viena gera žinia sužeistiesiems ir jų artimiesiems, praėjus daugiau nei savaitei po įvykių.

    Institucijos duomenimis, likusių hospitalizuotų pacientų būklė šiuo metu stabili. Nukentėjusieji gydomi skirtingose Krokuvos gydymo įstaigose.

    Šaudynės įvyko lapkričio 7 dieną Krokuvos Rotušės aikštėje. Tądien į miesto centrą atvykęs 24 metų Michałas Oksińskis pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius.

    Atakos Krokuvoje aplinkybės ir tyrimas

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar 15 buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai. Užpuolikas po atakos buvo paguldytas į ligoninę, tačiau po dviejų dienų, lapkričio 9 dieną, mirė.

    Tą pačią dieną, kai įvyko šaudynės, Ostrowiec Świętokrzyski mieste užpuoliko bute rasti jo motinos, tėvo ir sesers kūnai. Pranešama, kad visi šeimos nariai buvo su šautinėmis žaizdomis.

    Šiuo metu tikslias kruvino išpuolio aplinkybes aiškinasi Nacionalinės prokuratūros Mažosios Lenkijos padalinio tyrėjai. Tyrimas tęsiamas.

  • Hakeriai Prancūzijoje įsilaužė į 700 prekybos centrų šaldymo sistemas: sunaikintas maistas, rizika ligoninėms

    Prancūzijoje hakeriai atakavo maždaug 700 prekybos centrų šaldymo sistemas ir, manipuliuodami temperatūra, sugadino dalį maisto produktų. Incidentas parodė, kad kibernetinės atakos gali smogti ne tik kasoms ar mokėjimams, bet ir įrangai, nuo kurios tiesiogiai priklauso prekių saugumas.

    Kaip rašoma lenkų portale „Spider’s Web“, užpuolikai gavo prieigą prie įrenginius valdančių sistemų ir ėmė keisti jų darbo parametrus. Kai kuriuose šaldymo įrenginiuose temperatūra, teigiama, galėjo viršyti net 50 laipsnių Celsijaus.

    Ekspertų vertinimu, pavojus neapsiriboja vien prekybos tinklais. Panašios šaldymo grandinės naudojamos ligoninėse ir laboratorijose, kur laikomi temperatūrai jautrūs ištekliai, todėl tokio tipo ataka gali virsti ne tik finansine, bet ir pacientų saugumo problema.

    Be to, rizika siejama ir su duomenų centrais: serverinėms būtinos patikimos vėsinimo sistemos, o jų sutrikdymas gali sukelti gedimų grandinę bei paveikti IT paslaugų veikimą.

    Kaip buvo pakelta temperatūra

    Incidentas Prancūzijoje, skelbiama, įvyko spalio viduryje. Užpuolikai, gavę prieigą prie valdymo sistemų, pradėjo kištis į šaldymo įrangos veikimą ir sukėlė staigų temperatūros šuolį.

    Ypač pavojingu laikomas atakos mechanizmas: hakeriai esą vertė daug kartų įsijungti kaitinimo elementus, skirtus atitirpinimui. Dėl to įrenginiai vietoj šaldymo ėmė šilti.

    Pasekmės prekybai – apčiuopiamos: dalis produkcijos po tokio sutrikdymo gali tapti nebetinkama prekybai. Taip pat minima rizika pačiai įrangai ir net galimi gaisro pavojai.

    Kodėl tai svarbu ligoninėms ir laboratorijoms

    Specializuotose šaldymo patalpose medicinos įstaigos saugo kraują, plazmą, vaistus ir kitus preparatus, kuriems būtinas tiksliai palaikomas temperatūrinis režimas. Jei įranga būtų perimta nuotoliniu būdu ir jos parametrai pakeisti, nuostoliai galėtų būti kritiniai.

    Tokiu atveju kalbama ne vien apie sunaikintas atsargas ar pinigus – pasekmės galėtų paliesti gydymo procesus ir pacientų saugumą. Būtent todėl šaldymo infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip kritinė grandis.

    Panašus principas galioja ir duomenų centrams: be stabilaus vėsinimo serveriai perkaista, o gedimai gali paveikti platesnį IT paslaugų veikimą.

    Kaip reaguoja prekybos tinklai Lenkijoje

    Po atakos Prancūzijoje atsargumo ėmėsi ir Lenkijoje veikiančios prekybos įmonės. E.Leclerc Polska teigia, kad jos parduotuvėse panašaus incidento nebuvo užfiksuota, tačiau buvo įjungtos saugumo procedūros ir pradėtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bendrovės atstovas Jarosławas Prystupa nurodė, kad gavus informaciją apie įvykį Prancūzijoje buvo suaktyvinta krizių valdymo grandis. Tinklas taip pat akcentuoja stebėsenos priemones, leidžiančias aptikti įtartiną aktyvumą ir greičiau reaguoti.

    „Offline“ režimas ir ribojamas nuotolinis priėjimas

    Vienu svarbiausių žingsnių įvardijamas nuotolinės prieigos ribojimas prie techninių įrenginių. Didžiausia rizika, aiškinama, kyla tuomet, kai pramoninė įranga pasiekiama tiesiai iš interneto, o jos programinė įranga nėra reguliariai atnaujinama.

    Taip pat pabrėžiama, kad vien slaptažodžio gali nepakakti: kritiškai svarbi teisių kontrolė, įskaitant darbuotojų ir išorinių rangovų prieigas.

    Skelbiama, kad Lenkijoje E.Leclerc parduotuvėse šaldymo įranga šiuo metu veikia „offline“ režimu – be tiesioginio ryšio su išoriniu tinklu. Kartu vystomi bendri saugumo standartai, tarp jų – kelių etapų tapatybės patvirtinimas ir reagavimo į incidentus procedūros.

    Hakerių taikiniai plečiasi

    Šis atvejis rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau domisi ne tik kompiuteriais ar finansinėmis sistemomis, bet ir technine infrastruktūra, kuri anksčiau atrodė mažiau patrauklus taikinys. Prie rizikingų objektų minimos ne tik šaldymo sistemos, bet ir kiti internetu valdomi įrenginiai.

    Kuo daugiau technikos prijungiama prie interneto, tuo daugiau potencialių įėjimo taškų atsiranda užpuolikams. Todėl prekybai, medicinai ir IT paslaugoms vis svarbiau saugoti ne vien darbo kompiuterius, bet ir visą „nematomą“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienės paslaugos.

  • Lenkijoje pacientė iš ligoninės pabėgo pavogti rožių iš gėlių aparato – viską užfiksavo kamera

    Choroščėje netoli Balstogės Lenkijoje įvyko neįprasta vagystė: 35 metų vietos ligoninės pacientė išėjo iš skyriaus, išdaužė gėlių aparato stiklą ir pasiėmė baltų rožių puokštę.

    Apie įvykį policijai pranešė aparato savininkė – ji nurodė, kad sugadintas įrenginys ir pavogta puokštė. Bendra žala, moters teigimu, siekia 850 zlotų.

    Pareigūnai gavo ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip moteris išdaužia stiklą ir pasiima gėles. Netrukus nustatyta, kad įtariamoji – 35-erių pacientė iš vietos ligoninės.

    Kaip skelbiama, po vidurnakčio moteris su puokšte sugrįžo į skyrių, tačiau gėlių pasilikti negalėjo: ligoninėje galioja draudimas įsinešti gėles, o ant rožių buvo prilipusių stiklo šukių.

    Puokštė su stiklo šukėmis grąžinta, moteriai pareikšti įtarimai

    Ligoninės personalas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad gėlės įneštos pažeidžiant taisykles, bet ir į tai, jog rožės buvo padengtos stiklo nuolaužomis nuo sudaužyto aparato.

    Jau kitą dieną puokštė buvo grąžinta įrenginio savininkei. Tuo metu pacientei pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant.

    Pagal nurodomas teisės normas, už tokį nusikaltimą gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo.

  • Na Wspólnej 4313: po žiauraus išpuolio Lewas ryžtasi netikėtam žingsniui dėl Veronikos

    Serialo „Na Wspólnej“ 4313 serijoje Lewą Nalepą sukrečia brutalaus išpuolio pasekmės: po Grego atakos Veronikai prireikia smegenų operacijos, o ji pati dar neatsibunda po medikų sukeltos komos. Įtampa auga ne tik dėl jos būklės, bet ir dėl Lewą užplūdusių kaltės jausmų.

    Istorijos centre atsiduria Lewo sprendimas, kurį jis svarsto, kai supranta anksčiau neįvertinęs grėsmės. Veronika, pasak siužeto, Gregu nepasitikėjo nuo pat pradžių, tačiau Lewas ilgai buvo linkęs jį teisinti ir taip, jo paties akimis, prisidėjo prie tragedijos.

    Lewą užklumpa kaltė

    Po operacijos Veronikos būklė išlieka neaiški, o laukimas tampa psichologiškai alinantis. Lewas vis dažniau grįžta prie minčių, kad, laiku sureagavęs į Veronikos perspėjimus, galėjo užkirsti kelią smurtui.

    Toks kaltės jausmas serialuose dažnai naudojamas kaip lūžio taškas veikėjo sprendimams, o šioje serijoje tai perauga į konkrečius veiksmus. Lewas nebesugeba susitelkti į kasdienes pareigas, o ligoninės aplinka tik sustiprina įtampą.

    Netikėtas sprendimas dėl karjeros

    4313 serijoje Lewas ima atvirauti buvusiai mylimajai Orianai, nors jų santykiai anksčiau buvo komplikuoti. Vis dėlto šį kartą jam svarbiausia ne principai ar senos nuoskaudos, o Veronikos išlikimas.

    Siužetas veda prie netikėtos atomazgos: Lewas nusprendžia trauktis iš kandidato į ligoninės vadovybės pareigas. Anksčiau jis buvo svarstęs šį žingsnį, tačiau dabar karjeros ambicijos nustumiamos į šalį, nes, jo akimis, svarbiausia, kad Veronika pabustų.

    Kada rodoma serija?

    „Na Wspólnej“ 4313 serijos premjera numatyta 2026 metais lapkričio 11 dieną, trečiadienį, 20.15 valandą per TVN. Tolimesnėse serijose turėtų paaiškėti, ar Lewas laikysis sprendimo atsisakyti kovos dėl pareigų ir ar Veronikos sveikata leis jam grįžti į įprastą ritmą.

  • Netoli Krokuvos autobusas kaktomuša rėžėsi į automobilį: 7 sužeistieji, 4 išvežti į ligoninę

    Netoli Krokuvos, Jerzmanovicuose, kelyje DK94 vėlų penktadienio vakarą įvyko skaudi avarija: miesto vežėjo MPK autobusas kaktomuša susidūrė su lengvuoju automobiliu. Per incidentą sužeisti septyni žmonės, daliai jų prireikė medikų pagalbos ligoninėje.

    Nelaimė įvyko prieš 23 valandą, kai autobusas važiavo maršrutu Nr. 200. Autobuse tuo metu buvo 15 keleivių, o lengvajame automobilyje važiavo vienas žmogus.

    Vežėjo pateiktais duomenimis, autobuso vairuotojas per susidūrimą nenukentėjo. Pirminė informacija rodo, kad sužeistųjų gyvybei pavojaus nėra, tačiau visiems nukentėjusiesiems suteikta būtinoji pagalba.

    Į įvykio vietą atvykusios tarnybos tris sužeistuosius apžiūrėjo ir sutvarstė vietoje. Dar keturi žmonės buvo nugabenti į ligoninę išsamesniam ištyrimui ir gydymui.

    MPK nurodė, kad pagal pirminius vertinimus susidūrimas galėjo įvykti dėl lengvojo automobilio vairuotojo veiksmų. Aplinkybės ir tikslios avarijos priežastys toliau aiškinamos, o eismas šiame ruože incidento metu galėjo būti apsunkintas.

    Tokio tipo kaktomušiniai susidūrimai dažniausiai siejami su rizikingais lenkimais, nepasirinktu saugiu greičiu ar dėmesio stoka naktį, kai matomumas prastesnis. Ekspertai pabrėžia, kad didesnėse magistralėse ir intensyvaus eismo keliuose net trumpa klaida gali baigtis daugybinėmis traumomis.

  • 26-erių vyras mirė kitą dieną po vizito priėmime: pradėtas prokuratūros tyrimas ir patikra

    Lenkijoje nuskambėjo 26 metų vyro mirties istorija: jis kreipėsi į ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl krūtinės skausmo ir rankos tirpimo, tačiau kitą dieną mirė. Artimieji įtaria, kad į simptomus buvo sureaguota per vėlai, o gydymo įstaiga tvirtina, jog pacientas buvo prižiūrimas. Atvejį aiškinasi prokuratūra, o papildomą vertinimą pradėjo Pacientų teisių ombudsmenas.

    Pranešama, kad incidentas įvyko spalio 15 dieną Lubino mieste. Jaunas vyras atvyko į priėmimą skųsdamasis krūtinės skausmu ir kairės rankos tirpimu, o artimieji teigia, kad panašūs negalavimai tęsėsi kelias dienas.

    Šeimos teigimu, pagalbos teko laukti, o pradinis įvertinimas ir baziniai matavimai buvo atlikti tik po artimųjų įsikišimo. Pasak jų, vėliau pacientui buvo skirti nuskausminamieji ir jis paliktas stebėjimui.

    Šeima kelia klausimus

    Artimieji viešai kalba apie galimai nepakankamą diagnostiką ir delsą, kuri, jų manymu, galėjo turėti lemiamos įtakos. Jie taip pat tvirtina, kad paciento būklė staiga pablogėjo, o personalas apie kritinę situaciją esą sužinojo tik po kitų pacientų reakcijos.

    Po būklės pablogėjimo vyras buvo perkeltas į kitą gydymo įstaigą Lubine, kur jį perėmė specialistai. Nepaisant suteiktos pagalbos, jis mirė kitą dieną.

    Tyrėjai paėmė įrašus ir dokumentus

    Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurio metu paimta medicininė dokumentacija ir ligoninės vaizdo stebėjimo įrašai, apklausiami liudytojai. Taip pat atliktas kūno tyrimas, o galutinė mirties priežastis turėtų paaiškėti gavus ekspertų išvadas.

    Teisinis vertinimas paprastai apima klausimą, ar nebuvo padaryta aplaidumo, dėl kurio asmuo galėjo atsidurti tiesioginiame pavojuje gyvybei, ir ar buvo laikomasi nustatytų skubios pagalbos teikimo procedūrų.

    Ligoninė: pacientas buvo prižiūrimas

    Gydymo įstaiga pateikia kitokią įvykių versiją ir tikina, kad pacientas buvo priimtas, jam teikta medicininė priežiūra, o būklei staiga pablogėjus nedelsiant imtasi gaivinimo ir organizuotas perdavimas centrui, turinčiam platesnes diagnostikos galimybes.

    Taip pat nurodoma, kad vidinis aplinkybių patikrinimas vyksta, o detalesnės informacijos kol kas nekomentuojama, kol nebus baigtos procedūros ir gautos ekspertų išvados.

    Atskirą vertinimą pradėjo Pacientų teisių ombudsmeno tarnyba, kuri analizuoja, kaip buvo vykdyta diagnostika ir gydymas, bei ar paciento teisės buvo užtikrintos. Kol kas viešai neįvardijama, kas tapo tiesiogine mirties priežastimi, o atsakymų laukiama iš tyrimo medžiagos ir specialistų išvadų.

  • Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barselonos „Health Force“ pritraukė 4,2 mln. eurų: DI agentai žada pagreitinti ligoninių administravimą

    Barelonoje įsikūręs „Health Force“ pranešė pritraukęs 4,2 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Startuolis kuria įmonėms pritaikytus DI agentus, skirtus automatizuoti ligoninių operacijas ir administracinius procesus.

    Investicijų raundui vadovavo LUMO Labs, jame taip pat dalyvavo Step Venture, Next Tier Ventures, Target Global ir Calm/Storm. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produktų plėtrai ir komandų augimui, taip pat plėtrai į Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Kai ligoninės ieško būdų didinti efektyvumą neapkraudamos komandų, saugiai ir patikimai pasikartojančius procesus automatizuojantys sprendimai tampa vis svarbesni“, – sakė LUMO Labs partneris Jorge Blasco.

    „Health Force“ įkurta 2022 metais Vienoje, o dabar pagrindinė būstinė yra Barselonoje, veiklos centras – Milane. Įmonę įkūrė Fadi Haddad ir dr. Juan Suárez, o jų idėja – sukurti „operacinį sluoksnį“ Europos ligoninėms, kur didelę dalį laiko vis dar „suvalgo“ biurokratija ir skirtingų sistemų derinimas.

    Startuolio kuriami DI agentai, pasak bendrovės, gali prisijungti prie jau naudojamų ligoninių informacinių sistemų su atskirais prisijungimais ir vykdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos, žmogui prižiūrint. Akcentuojama, kad veiksmų eiga yra atsekama, o automatizavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, pasikartojančias užduotis.

    Praktiškai tai apima ligoninių ir draudimo administravimo veiklas, tokias kaip išankstiniai patvirtinimai, kompensavimo bylų apdorojimas, reguliacinė atskaitomybė ir kitos procedūros. Tokie darbai dažnai yra imlūs laikui, o klaidų kaina sveikatos sistemoje būna ypač didelė.

    „Ligoninėms nereikia dar vieno prietaisų skydelio, joms reikia, kad darbas būtų padarytas“, – sakė „Health Force“ bendraįkūrėjas ir vadovas Fadi Haddad.

    Bendrovė nurodo, kad trys iš keturių atvejų užbaigiami be žmogaus įsitraukimo, o likusiais atvejais agentas paruošia bylą ir perduoda darbuotojui aiškiai sužymėdamas, ką būtina patikrinti. Tai, startuolio teigimu, sutrumpina sprendimų priėmimo laiką ir mažina administracinį krūvį.

    „Health Force“ teigia jau dirbanti su didelėmis Italijos ligoninių grupėmis, įskaitant Humanitas ir Gruppo San Donato, o per metus platforma apdoroja daugiau nei 200 000 pacientų atvejų. Įmonės sprendimai taip pat naudojami Portugalijoje ligoninių kokybės ataskaitoms rengti.

    Artimiausiu metu startuolis planuoja plėsti DI agentų „katalogą“ į daugiau darbo srautų: kokybės rodiklių raportavimą, klinikinių tyrimų operacijas ir išteklių optimizavimą. Rinkoje tai atitinka augančią kryptį, kai sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien diagnostikai, bet ir administracinių procesų automatizavimui, kuris tiesiogiai veikia eiles, kaštus ir personalo apkrovą.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Ukrainos sveikatos sistema po smūgiais: per karą apgadinta ar sunaikinta 2 687 objektai

    Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalyje sunaikinta arba apgadinta 2 687 medicinos objektai. Tai apima ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, laboratorijas ir kitus sveikatos infrastruktūros padalinius, nukentėjusius nuo apšaudymų bei kovos veiksmų.

    Ministerijos vertinimu, tęsiamos atakos kelia tiesioginę riziką gydymo įstaigų darbui ir pacientų galimybėms laiku gauti pagalbą. Tokiose situacijose nukenčia ne tik pastatai, bet ir diagnostikos įranga, vaistų tiekimo grandinės bei personalo saugumas.

    Kaip veikia gydymas po atakų

    Nepaisant žalos, Ukrainos sveikatos sistema tęsia darbą, o dalis paslaugų perkeliama į saugesnes patalpas arba laikinus skyrius. Regionuose, kur smūgiai kartojasi, daugiau dėmesio skiriama skubiajai pagalbai, chirurgijai ir kritinių pacientų maršrutų organizavimui.

    Tais atvejais, kai pastatai apgadinti, įstaigos stengiasi atkurti veiklą etapais: atnaujina šildymą, elektros tiekimą, sterilizacijos ir laboratorijų pajėgumus. Visiškai sugriauti objektai reikalauja daug didesnių investicijų, todėl planuojamas kapitalinis atstatymas arba naujų gydymo įstaigų statyba.

    Atstatymas tampa strateginiu prioritetu

    Ministerija pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros atkūrimas yra vienas svarbiausių valstybės darbų karo metu. Prioritetas teikiamas bazinėms paslaugoms, kurios užtikrina kasdienį gydymą, motinystės ir vaikų sveikatos priežiūrą, taip pat traumatologijos ir reabilitacijos pajėgumams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės pasekmės sveikatos sistemai matuojamos ne vien sunaikintais pastatais. Didelę įtaką daro personalo trūkumas, pacientų srautų perskirstymas tarp regionų, lėtinių ligų priežiūros sutrikimai ir išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

  • Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Atradimas Limos istoriniame rajone

    Peru sostinėje Limoje archeologai atkasė kolonijinio laikotarpio ligoninės, veikusios nuo XVI amžiaus, liekanas. Manoma, kad ši įstaiga priimdavo sergančius jūrininkus, atplaukdavusius į Ramiojo vandenyno uostus, kai Peru buvo Ispanijos kolonija.

    Kartu su ligoninės fragmentais identifikuotas ir greta buvusios bažnyčios įėjimas. Šis kompleksas, specialistų teigimu, yra svarbus liudijimas apie ankstyvą miesto sveikatos apsaugos ir religinių praktikų sąveiką.

    Rasti palaikai ir kasdienybės daiktai

    Kasinėjimų metu aptiktos šešių žmonių griaučių liekanos, palaidotos stačiakampėse konstrukcijose. Tikėtina, kad tai buvę pacientai, mirę gydymo metu ar netrukus po jo.

    Prie vieno iš palaikų rasta keraminė aliejinė lempa, kuri galėjo būti naudota patalpoms apšviesti, kai pagrindinis šviesos šaltinis buvo žvakės. Tokie radiniai padeda tiksliau atkurti kasdienes sąlygas, kuriomis veikė tuometinės gydymo įstaigos.

    Ką žinoma apie ligoninę ir bažnyčią

    Istoriniai šaltiniai sieja ligoninės įkūrimą su 1570-aisiais ir nurodo, kad ji galėjo turėti iki 70 lovų. Pasakojama, kad jos steigimas priskiriamas graikų kilmės jūrininkui Migueliui de Acostai, o informacija minima ispanų jėzuito Bernabé Cobo kronikose.

    Taip pat nurodoma, kad ligoninės išlaikymui buvo taikomos atskaitymų nuo jūrininkų atlygio praktikos. Tokie finansavimo modeliai kolonijiniuose uostuose buvo svarbūs, nes laivybos maršrutai nuolat atgabendavo žmonių su infekcijomis, traumomis ir išsekimu po kelionių.

    Greta ligoninės buvusi bažnyčia, vadinama Espíritu Santo, anot tyrėjų, buvo skirta mišioms, kuriose galėjo dalyvauti ligoniai. Ligoninės kaimynystė su bažnyčia tuo laikotarpiu buvo įprasta, nes dvasinė globa ir sielovada buvo laikoma svarbia gydymo dalimi.

    „Man svarbiausia yra pati architektūra, išsaugojusi tradicines medžiagas ir technikas, kurias pavyko restauruoti, taip pat XVIII amžiaus Valensijos plytelių grindys ir zona su įdomiais ikiispaniniais pėdsakais“, – sakė kasinėjimus koordinuojantis archeologas Ernesto Olazo.

    Specialistai teigia aptikę mūro elementų iš akmens, plytų ir adobe, surištų kalkių, smėlio ir vandens mišiniu, taip pat glazūruotų molio plytelių fragmentų. Tokia statybos technologija būdinga Limos istoriniams pastatams, o radiniai gali papildyti žinias apie vietinių ir europinių statybos tradicijų susiliejimą.

    Skelbiama, kad ligoninė veikė iki pat laikotarpio prieš Peru nepriklausomybės paskelbimą 1821 metais, tačiau tikslios uždarymo priežastys kol kas neaiškios. Atradimo vieta yra netoli Santa Rosa de Lima šventovės, susijusios su pirmąja Amerikoje gimusia katalikų šventąja.