Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.
Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.
„Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.
Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.
Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.
„Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.
Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.
„Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.
Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.
Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.
Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.
Leave a Reply