CP v2

Tag: LiJOT

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip užsiregistruoti ir ką svarbu žinoti iš anksto

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo informuotų, atsparių bei atsakingų piliečių. Ši proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia gyventojus dalyvauti Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias.

    Egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o jo trukmė numatyta apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti, kuriuo metu per nurodytą laiką jiems patogiausia atlikti užduotis.

    Registracija vyksta internetu oficialioje egzamino svetainėje, kur pateikiamos dalyvavimo sąlygos ir pagrindinė informacija. Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas skirtas įvairaus amžiaus piliečiams, o klausimai orientuoti į valstybės veikimo principų, istorijos ir pilietinio atsparumo pagrindų supratimą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Pasak organizatorių, taip siekiama ne tik paskatinti dalyvauti, bet ir atkreipti dėmesį į praktinius pasirengimo aspektus.

    Pilietiškumo egzaminą rengia Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM, prisideda ir partneriai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas bei Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip užsiregistruoti ir ką verta pasikartoti prieš testą

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kaip užsiregistruoti ir ką verta pasikartoti prieš testą

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo pasirengusių, informuotų bei atsakingų piliečių. Ši diena akcentuoja žinias apie valstybės veikimą, istoriją ir praktinius veiksmus krizių ar grėsmių atveju.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus Lietuvos Respublikos piliečius, norinčius pasitikrinti žinias ir geriau suprasti, ką reiškia pilietinis atsparumas.

    Kaip vyks egzaminas?

    Dalyvių registracija vyksta specialioje egzamino svetainėje, o žinias pasitikrinti bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Egzaminui numatyta 40 minučių, tačiau užduočių atlikimo laiką dalyviai galės pasirinkti patys.

    Egzaminas rengiamas nuotoliniu būdu, todėl jį bus patogu laikyti iš namų, darbo ar mokymosi vietos. Toks formatas leidžia dalyvauti platesniam žmonių ratui, taip pat skatina įsitraukimą regionuose ir užsienyje gyvenančių piliečių bendruomenėse.

    Ką svarbu prisiminti apie pilietinį pasirengimą?

    Pilietiškumo egzamino idėja siejasi su vis dažniau viešai aptariamais visuomenės atsparumo klausimais: kaip atpažinti dezinformaciją, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu ir kokie yra pagrindiniai valstybės gynybos bei mobilizacijos principai. Tokios žinios laikomos praktinėmis, nes padeda greičiau orientuotis esant netikėtoms grėsmėms.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietinis pasirengimas apima ir kasdienius įgūdžius: kritinį informacijos vertinimą, bendruomeniškumą, savanorystę, taip pat aiškų supratimą, kaip veikia valstybės institucijos. Egzaminas tampa proga pasitikrinti, kuriose temose jaučiamės tvirtai, o kur dar verta pasikartoti.

    Prizai geriausiai pasirodžiusiems

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai tikisi, kad prizai papildomai motyvuos dalyvauti, tačiau pagrindinė vertė išlieka žinios ir praktinis pasirengimas.

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Pagėgiuose su LiJOT aptarė jaunimo balsą: nuo socialinių tinklų ribojimų iki balsavimo nuo 16 metų

    Balandžio 9 dieną Pagėgių savivaldybėje įvyko susitikimas su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Umberto Masi ir organizacijos politinių procesų koordinatoriumi Emiliu Mikulskiu. Kartu dalyvavo savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir vicemerė Greta Bušniauskaitė.

    Pokalbio centre atsidūrė Europos jaunimo dialogas ir vietos jaunimo politikos aktualijos, kurios pastaraisiais metais vis dažniau siejamos su jaunų žmonių įtrauktimi į sprendimų priėmimą. Susitikime akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu jaunimo įsitraukimas svarbus ne tik formaliai, bet ir praktiškai, sprendžiant kasdienius klausimus.

    Diskusijos mokyklose: kas aktualu jaunimui?

    Prieš susitikimą savivaldybėje LiJOT atstovai aplankė Vilkyškių Johaneso Bobrovskio ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijas. Ten vykusiose diskusijose aptartos jaunimui svarbios temos, susijusios su kasdienybe, saugumu skaitmeninėje erdvėje ir pilietiniu dalyvavimu.

    Vienas dažniausiai keliamų klausimų buvo socialinių tinklų naudojimas ir galimi ribojimai asmenims iki 16 metų. Diskusijoje ieškota pusiausvyros tarp nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio, patyčių ar priklausomybę skatinančių algoritmų ir teisės į informaciją bei bendravimą.

    Balsavimas nuo 16 metų: idėja su argumentais ir rizikomis

    Kitas aptartas klausimas buvo galimybė jaunimui balsuoti nuo 16 metų. Mokiniai svarstė, ar ankstesnė balsavimo teisė paskatintų didesnį įsitraukimą į politiką, o kartu ir stipresnį pilietinį ugdymą mokyklose.

    Kartu iškelti ir galimi iššūkiai, susiję su politinio raštingumo skirtumais, informacinio atsparumo stoka bei tuo, kaip jauni rinkėjai formuotų nuomonę intensyvioje socialinių tinklų aplinkoje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad vien balsavimo amžiaus pakeitimas neatsiejamas nuo nuoseklaus pilietiškumo ugdymo.

    Europos jaunimo dialogas ir švietimo lūkesčiai

    Susitikimuose pristatytas Europos jaunimo dialogas, kaip Europos Sąjungos inicijuotas procesas, skirtas sistemingai išgirsti jaunų žmonių nuomonę jiems aktualiais klausimais. Aptarta, kad toks formatas leidžia jaunimo išsakytas įžvalgas paversti rekomendacijomis, kurios gali pasiekti sprendimų priėmėjus skirtingais lygmenimis.

    Nemažai dėmesio skirta švietimui ir mokyklos aplinkai: ko, jaunimo vertinimu, šiandien trūksta ugdymo procese, kaip mokiniai jaučiasi mokyklose ir kokių pokyčių tikisi. Aptarta ir tai, kad geresnė emocinė aplinka, aiškesnės pagalbos priemonės bei prasmingesnis mokinių įtraukimas gali turėti tiesioginę įtaką motyvacijai.

    Pasak susitikimo dalyvių, toks dialogas savivaldybėje buvo naudingas ir įkvepiantis, nes padėjo aiškiau įvardyti problemas ir galimus sprendimus. Sutarta, kad reguliarios diskusijos tarp jaunimo ir vietos valdžios stiprina bendradarbiavimą ir skatina aktyvesnį pilietiškumą.