Tag: Literatūra

  • Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Kas pateko į trumpąjį sąrašą

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų nugalėtojas bus paskelbtas jau šią savaitę, o komisija pristatė šešių knygų trumpąjį sąrašą. Tai vertimų į anglų kalbą konkursas, į kurį atrenkami Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje išleisti kūriniai.

    Pagrindinis prizas siekia 57 000 eurų, o jis dalijamas autoriui ir vertėjui. Kiekvienam į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui ir vertėjui taip pat numatyta beveik 3 000 eurų išmoka.

    Komisijos pirmininkė, rašytoja Natasha Brown teigė, kad atrinktos knygos „fiksuoja praėjusio šimtmečio akimirkas ir skamba istorijos aidu“. Pasak jos, iš naujo perskaičius kūrinius atsivėrė „viltis, įžvalgos ir degantis žmogiškumas“.

    Šių metų sąraše dominuoja moterys: penkios iš šešių atrinktų autorių yra moterys, taip pat moterys yra keturios iš šešių vertėjų. Knygos parašytos penkiomis skirtingomis kalbomis, o autoriai ir vertėjai kartu atstovauja aštuonioms tautybėms.

    Temos: istorija, tapatybė, valdžia

    Trumpasis sąrašas išsiskiria plačia geografija ir skirtingomis istorinėmis patirtimis: nuo 1930-ųjų kolonijinio Taivano iki propagandos formuojamų nacių Vokietijos kino studijų. Knygose daug dėmesio skiriama tapatybei, prievartai, atminčiai ir galios santykiams, tačiau kartu ieškoma ir žmogiško artumo.

    Tarptautinės „Booker“ premijos kontekste tai atliepia pastarųjų metų tendenciją stiprinti vertimų matomumą anglakalbėje rinkoje. Komisijos pasirinkimai dažnai tampa orientyru leidėjams ir skaitytojams, ieškantiems literatūros, kuri peržengia nacionalines ribas.

    Šeši kūriniai ir jų siužetai

    Taiwan Travelogue, Yáng Shuāng-zǐ, vertė Lin King, nukelia į 1930-uosius Taivaną, kai sala buvo Japonijos valdžioje. Romane pasakojama apie japonų rašytoją ir jos taivanietę vertėją, keliaujančias po salą, o istorijos centre atsiskleidžia jų artumas ir kolonijinio gyvenimo įtampa.

    She Who Remains, Rene Karabash, vertė Izidora Angel, vyksta nykstančioje Albanijos bendruomenėje, kur gyvenimą reguliuoja Kanun kodeksas. Pagrindinė veikėja, 33 metų Bekija, bandydama išvengti priverstinės santuokos pasirenka tapti vadinamąja prisiekusia mergele ir socialiai pereiti į vyro vaidmenį.

    The Witch, Marie NDiaye, vertė Jordan Stump, iš naujo iškelia 1996 metais prancūziškai publikuotą romaną apie Lucie, save laikančią vidutine ragana, įstrigusią slegiančioje santuokoje. Kūrinyje susipina kasdienybė, sapniškumas ir nerimas, o motinystė ir moteriškumas paverčiami centrine pasakojimo ašimi.

    The Nights Are Quiet In Tehran, Shida Bazyar, vertė Ruth Martin, pradeda pasakojimą Irano revoliucijos 1979 metais fone ir aprėpia keturis dešimtmečius. Knyga sudėliota iš keturių dalių, kurias pasakoja skirtingi vienos šeimos nariai, patiriantys tremtį, pasipriešinimą ir laisvės ilgesį.

    The Director, Daniel Kehlmann, vertė Ross Benjamin, pasitelkia 1930-ųjų Europą ir kino pasaulį, kai naciams perėmus valdžią režisierius G. W. Pabstas mėgina išsigelbėti bėgdamas į Holivudą. Tačiau Kalifornijoje jis nebeatrodo kaip žvaigždė, o romanas tyrinėja kūrėjo kompromisus, meno ir valdžios sandorius bei iliuzijų kainą.

    On Earth As It Is Beneath, Ana Paula Maia, vertė Padma Viswanathan, vyksta atokioje kolonijoje, pastatytoje vietoje, kur anksčiau buvo kankinami ir žudomi pavergti žmonės. Artėjant kalėjimo pabaigai paleidžiamas naujas siaubas: per pilnatį kaliniai išleidžiami, prižiūrėtojai ginkluojami, o prasideda medžioklė.

    Nugalėtojas bus paskelbtas gegužės 19 dieną per ceremoniją Londone, Tate Modern erdvėje. Tarptautinė „Booker“ premija laikoma vienu svarbiausių apdovanojimų, padedančių vertėjams ir autoriams pasiekti platesnę auditoriją.

  • Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir prancūzų kultūra: ką atskleis paskaita Čiurlionio namuose

    1930-ųjų pavasarį Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė pirmąjį laišką rašytojui ir Nobelio literatūros premijos laureatui Romainui Rollandui pasirašė „Nepažįstamoji“. Tuo metu ji jam buvo mažai žinoma autorė su įsimintina pavarde, o Rollandas domėjosi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir jo kūrybos recepcija Europoje.

    Šis, platesnei auditorijai menkiau pažįstamas, Čiurlionienės ryšys su prancūzų kultūra, literatūra ir to meto intelektualų tinklais tampa aktualus minint jos 140-ąsias gimimo metines. Lietuvių kultūros istorijoje ji dažnai prisimenama kaip rašytoja, pedagogė ir visuomenės veikėja, tačiau jos tarptautiniai kontaktai ir prancūziškasis kontekstas iki šiol aptariami rečiau.

    Paskaita Vilniuje ir monografijos įžvalgos

    Gegužės 14 dieną 18 valandą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) vyks vieša paskaita, kurią skaitys monografijos apie Sofiją Čiurlionienę-Kymantaitę autorė dr. Nida Gaidauskienė. Renginyje žadama nuosekliai parodyti, kaip Čiurlionienė susipažino su prancūzų literatūra, kokie autoriai formavo jos skaitymo ir idėjų lauką bei kaip mezgėsi pažintys su Prancūzijos kultūros žmonėmis.

    Paskaitoje numatoma aptarti ir tai, ką Čiurlionienei reiškė Paryžius: ne tik kaip simbolinis Europos kultūros centras, bet ir kaip asmeninių siekių bei profesinių galimybių erdvė. Prancūzų kalbos mokėjimas anuomet dažnai tapdavo raktu į tarptautinius leidinius, korespondenciją, renginius ir platesnę idėjų apytaką, o tai ypač svarbu vertinant aktyvių XX amžiaus pradžios Lietuvos visuomenininkių veiklos mastą.

    Tarptautiniai ryšiai ir pripažinimas

    Organizatoriai primena, kad Čiurlionienės indėlis matomas ne vien literatūroje ar pedagogikoje: ji dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose ir atstovavo Lietuvą platesniuose forumuose, tarp jų ir Tautų Sąjungos bei moterų organizacijų veiklose. Tokia veikla buvo svarbi kuriant jaunos valstybės kultūrinį matomumą ir stiprinant ryšius su Vakarų Europa.

    Tarp jos tarptautinio pripažinimo ženklų minimas vardinis „Société des Gens de Lettres“ atminimo medalis. Šis faktas išryškina, kad Čiurlionienės veikla buvo pastebima ir už Lietuvos ribų, o jos kultūriniai ryšiai turėjo konkretų, institucijomis paremtą atgarsį.

    Muzikinė programos dalis

    Renginio programoje numatyta ir muzika: pianistas, tarptautinių konkursų laureatas Joris Sodeika skambins Claude Debussy ir M. K. Čiurlionio kūrinius. Toks derinys organiškai pratęs paskaitos temą, leisdamas sugretinti prancūzų modernizmo ir lietuvių simbolizmo muzikines nuotaikas.

    Paskaita ir koncertinė dalis kviečia į Čiurlionienės pasaulį pažvelgti ne vien per biografijos faktus, bet ir per kultūrinių ryšių audinį, kuriame susitinka literatūra, diplomatija, visuomeninė veikla ir muzika. Tai proga iš arčiau suprasti, kaip asmeninės iniciatyvos ir kalbų mokėjimas galėjo atverti Lietuvai duris į Europos kultūros lauką.