Tag: Liūtys

  • Meksiką per 45 minutes užliejo staigus potvynis: vanduo nešė automobilius, žuvo žmonės

    Vakarų Meksiką užklupo staigūs potvyniai: kai kur pakako vos 45 minučių, kad gatvės virstų srauniomis upėmis. Vanduo plėšė dangą, skandino pastatus ir nešė automobilius, o nelaimė pareikalavo mažiausiai dviejų gyvybių. Turistų pamėgtame Los Cabos teko evakuoti daugiau nei 350 žmonių iš ligoninės, gelbėtojai dirbo ekstremaliomis sąlygomis.

    Kas sukėlė staigų potvynį?

    Pasak tarptautinės žiniasklaidos, intensyvias liūtis regione sustiprino tropinės audros „Vance“ liekanos, atnešusios didelius kritulių kiekius virš Ramiojo vandenyno pakrantės. Tokie reiškiniai dažnai sukelia staigius potvynius, kai vanduo miestuose kyla greičiau, nei spėja sureaguoti infrastruktūra ir gyventojai.

    Sunkiausia situacija fiksuota Sonoros valstijoje ir Pietų Žemutinėje Kalifornijoje. Guaymas vietovėje per maždaug 45 minutes iškrito apie 120 litrų kritulių į kvadratinį metrą, todėl gatvės akimirksniu virto vandens srautais, ardančiais kelius ir užliejančiais žemesnes teritorijas.

    Žuvusieji ir gelbėjimo operacijos

    Nelaimė nusinešė mažiausiai dvi gyvybes, kai patvinęs vanduo nunešė automobilyje buvusius žmones. Tokiose situacijose didžiausią pavojų kelia stipri srovė, kuri net ir negiliame vandenyje gali nuversti žmogų nuo kojų bei stumti transporto priemones.

    „Vandens lygis kilo taip greitai, kad kai kuriose vietose žmonėms beliko kelios minutės pasitraukti į saugesnes zonas“, – sakė gelbėjimo darbuose dalyvavusių tarnybų atstovai.

    Los Cabos skubiai evakuota ligoninė

    Los Cabos regione, kuris yra populiarus tarp turistų, potvynis smarkiai paveikė San José del Cabo apylinkes. Vanduo užliejo gatves, o srovė nešė tiek stovinčius, tiek judančius automobilius; dalis jų vėliau aptikta netoli pakrantės.

    Vietos valdžia laikinai sustabdė popietines pamokas mokyklose, o gelbėtojai vyko į rajonus, kuriuos vanduo atkirt o nuo pagrindinių kelių. Vienos operacijos metu iš užlietos teritorijos išneštas vaikas, įstrigęs mažame sausumos lopinėlyje, apsuptame patvinusios upės.

    Didelį rezonansą sukėlė ir ligoninės evakuacija, kai vanduo ėmė skverbtis į pastatą. Iš jo perkelta daugiau nei 350 pacientų ir darbuotojų, daliai žmonių prireikė skubios medicininės pagalbos pervežant į kitas gydymo įstaigas.

    Tarnybos tęsia padarinių likvidavimą, vertina sugriovimus ir tikrina, ar nėra papildomų nuošliaužų bei kelių pažeidimų. Specialistai primena, kad staigių potvynių metu saugiausia vengti važiuoti per apsemtas gatves ir, gavus perspėjimus, nedelsiant trauktis į aukštesnes vietas.

  • Kapadokijoje sugriuvo uolų darinys: per liūtis žuvo 2 žmonės, sužeista dar keli – kas žinoma?

    Turistų pamėgtoje Turkijos Kapadokijoje, Göreme atvirojo muziejaus komplekse, po intensyvių liūčių sugriuvo dalis uolų darinio. Vietos tarnybos pranešė apie du žuvusiuosius ir kelis sužeistuosius, teritorijoje kurį laiką vyko gelbėjimo darbai.

    Nelaimė įvyko prie įėjimo į Göreme atvirąjį muziejų, kai sugriuvo vienas iš vadinamųjų fėjų kaminų formacijų. Tai vienas labiausiai atpažįstamų Kapadokijos simbolių, pritraukiantis didelius turistų srautus.

    Vietos pareigūnai nurodė, kad griūtį sukėlė stiprūs krituliai, po kurių uolienos tapo nestabilios. Į įvykio vietą buvo iškviestos gelbėjimo komandos, policija ir kitos tarnybos, situaciją vietoje vertino Nevšehiro provincijos vadovas Hüseyin Kök.

    Kas žinoma apie nukentėjusius

    Turkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvo du žmonės, o sužeistųjų skaičius siekė kelis asmenis, minėta ir apie penkis sužeistuosius. Nukentėjusiųjų pilietybė viešai nebuvo patikslinta, todėl kol kas neaišku, ar tarp jų yra užsieniečių.

    Po tokių incidentų turistinėse vietose paprastai įvertinamas šlaitų stabilumas ir laikinai ribojamas priėjimas prie pavojingų atkarpų. Kapadokijoje uolų griūtys dažniausiai siejamos su staigiais krituliais ir erozija, ypač ten, kur natūralios formacijos yra intensyviai lankomos.

    Kuo ypatingi fėjų kaminai

    Fėjų kaminai yra iš vulkaninio tufo ir kitų nuogulinių sluoksnių susiformavusios kolonos, kurias tūkstantmečius veikė vėjas ir vanduo. Kai kurios jų siekia iki kelių dešimčių metrų aukštį, o Kapadokijos kraštovaizdis laikomas vienu unikaliausių regione.

    Göreme atvirasis muziejus garsėja uolose iškaltomis bažnyčiomis, koplyčiomis ir vienuolynais, dekoruotais freskomis. Dėl trapaus tufo uolynų stabilumas stipriai priklauso nuo oro sąlygų, todėl po liūčių rizika lokaliai padidėja, ypač stačiuose šlaituose ir prie takų.

  • Sinoptikai įspėja: Ukrainos ruduo šiltėja ir tampa mažiau nuspėjamas – ką tai reiškia ūkiui ir miestams

    Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad Ukrainos klimatas per pastaruosius dešimtmečius šyla, o rudenį vis dažniau lydi ne tik šiltesni orai, bet ir didesni kontrastai. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad šiltos oro bangos užsitęsia, o ramias, sausas savaites gali staiga pakeisti intensyvūs lietūs ir škvalas.

    Pasak meteorologų, anksčiau daugeliui įprastas scenarijus su palaipsniu vėsimu, ilgais lietumis ir dažnais rūkų periodais pamažu traukiasi. Rugsėjis vis dažniau primena vasaros tęsinį, o spalį kai kuriuose regionuose fiksuojami temperatūros rekordai ir dažnesnės perkūnijos.

    „Šiltesnis ruduo nereiškia, kad orai bus patogesni: didesnė šiluma atmosferoje leidžia sukaupti daugiau vandens garų, todėl sausra gali staiga virsti smarkia liūtimi“, – sakė sinoptikas Ihoris Kibalčičius.

    Specialistai aiškina, kad šylant klimatui didėja ir ekstremalių reiškinių tikimybė. Stiprių liūčių ir audrų riziką sustiprina tai, kad krituliai pasiskirsto netolygiai: kai kuriose vietovėse ilgai nelija, o vėliau per trumpą laiką iškrenta labai didelis vandens kiekis.

    Tokie pokyčiai ypač svarbūs žemės ūkiui. Ilgesnis šiltasis laikotarpis gali palengvinti rudeninių darbų planavimą ir prailginti vegetacijos sezoną, tačiau tuo pačiu didėja dirvožemio drėgmės trūkumo rizika, ypač pietiniuose ir rytiniuose regionuose.

    Sinoptikai pabrėžia, kad šiltėjimo tendencijos nepanaikina staigių atšalimų: ir toliau galimi šalto oro įsiveržimai iš šiaurės, pirmosios šalnos ar net neįprastai ankstyvas sniegas. Kitaip tariant, net ir šylant klimatui, metų tarpusavio orų kaita išlieka, todėl ruduo gali nustebinti abiem kryptimis.

    Kalbėdami apie artimiausius metus, meteorologai situaciją sieja su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis: jei jos išliks aukštos, šiltų periodų trukmė gali didėti, o ekstremalūs reiškiniai taps rimtesniu išbandymu miestų infrastruktūrai, ūkiui ir ekosistemoms. Miestuose tai reiškia didesnę staigių poplūdžių riziką, o žemdirbiams – sudėtingesnį drėgmės režimą ir didesnį neapibrėžtumą planuojant sėją.

    Atskiri Ukrainos hidrometeorologijos tarnybų vertinimai, skelbiami mėnesio perspektyvai, dažnai rodo nedidelius teigiamus temperatūros nuokrypius nuo daugiametės normos rudenį, kai kritulių kiekis gali išlikti artimas įprastam. Vis dėlto sinoptikai primena, kad „artimas normai“ kritulių kiekis nebūtinai reiškia tolygų lietų per mėnesį, nes vis dažniau krituliai iškrenta trumpais, intensyviais epizodais.

  • Liūtis Florencijoje užliejo muziejus: vanduo pateko į Uffizi ir istorinio Palazzo Pitti sales

    Liūtis Florencijoje užliejo muziejus: vanduo pateko į Uffizi ir istorinio Palazzo Pitti sales

    Florencijoje rugsėjo 17 dieną per trumpą laiką iškritusi itin smarki liūtis sukėlė potvynius ir sutrikdė kelių istorinių objektų darbą. Vietos tarnybų duomenimis, per maždaug vieną valandą iškrito daugiau kaip 45 milimetrai kritulių, todėl dalyje miesto gatvių vanduo kaupėsi greičiau, nei spėjo pasišalinti per lietaus nuotekų sistemą.

    Didžiausias dėmesys šįkart nukrypo į Florencijos muziejus ir rūmus, nes vanduo pateko į Uffizi galeriją ir Palazzo Pitti. Incidentas dar kartą priminė, kad ekstremalūs krituliai, vis dažniau fiksuojami Europoje, kelia riziką ne tik infrastruktūrai, bet ir kultūros paveldui.

    Vanduo Uffizi salėje

    Uffizi galerijoje pratekėjimas pastebėtas po stoglangiu patalpoje, kurioje saugomi septyni XVII amžiaus paveikslai. Tarp jų yra ir Caravaggio kūrinys Bacchas, eksponuojamas apsauginiame dėkle.

    Muziejus pranešė, kad vandens lašai pasiekė apsauginio dėklo išorinį stiklą, tačiau apžiūros metu žalos kūriniams nenustatyta. Galerija nurodė, kad patalpa lankytojams turėtų būti atverta įprastu grafiku nuo kitos dienos ryto.

    „Pratekėjimas aptaškė apsauginio dėklo, kuriame laikomas Caravaggio Bacchas, išorinį stiklą. Jokia žala kūriniams nenustatyta“, – teigiama Uffizi galerijos pranešime.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad lankytojai akimirkai galėjo matyti tarsi vandens srovėmis iškraipytą vaizdą per stiklą, tačiau muziejus akcentavo, kad eksponatai buvo apsaugoti. Tokiose situacijose įprastai vertinama ne tik tiesioginė drėgmės žala, bet ir staigių mikroklimato pokyčių poveikis, nes temperatūros ir santykinės drėgmės svyravimai gali kelti papildomą riziką.

    Užlieti Palazzo Pitti aukštai

    Vanduo pateko ir į Palazzo Pitti, renesansinį Florencijos rūmų kompleksą, kurio ištakos siekia XV amžių. Pranešama, kad buvo užlietos dalies Palatino galerijos ir Modernaus meno galerijos erdvės, todėl kai kurios zonos laikinai uždarytos.

    Kol kas nėra vienareikšmiškai patvirtinta, kaip tiksliai vanduo pateko į vidų: svarstoma, ar tai lėmė atviri langai, ar senesnės konstrukcijų ir sandarinimo vietos, kurios per tokio intensyvumo liūtį nebeatlaikė vandens srauto. Tokie incidentai dažnai išryškina pastatų priežiūros ir prevencijos spragas, ypač kai kalbama apie istorinius objektus, kuriuos modernizuoti sudėtinga dėl paveldosaugos reikalavimų.

    Kodėl liūtys kelia vis didesnę riziką

    Staigūs, trumpi, bet labai intensyvūs krituliai Viduržemio jūros regione tampa vis dažnesne problema, o miestai su tankiu užstatymu ir ribotu lietaus nuotekų pralaidumu yra ypač pažeidžiami. Specialistai pabrėžia, kad prie rizikos prisideda ir tai, jog senieji miestų centrai bei istoriniai pastatai dažnai suprojektuoti kitokioms klimato sąlygoms nei tos, kurios vis dažniau pasitaiko dabar.

    Kultūros paveldo institucijoms tokie atvejai reiškia ne tik skubias patalpų patikras ir lankytojų srautų valdymą, bet ir ilgalaikes investicijas į stogų, lietaus vandens nuvedimo ir sandarinimo sprendimus. Nors šįkart, preliminariais duomenimis, nei Uffizi, nei Palazzo Pitti eksponatams žala nepadaryta, incidentas parodė, kaip greitai ekstremalūs orai gali sutrikdyti net ir gerai saugomų kolekcijų darbą.

  • Po liūčių veja gelsta? Šios klaidos ją žudo, o keli paprasti veiksmai gali išgelbėti

    Po liūčių veja gelsta? Šios klaidos ją žudo, o keli paprasti veiksmai gali išgelbėti

    Po kelių dienų lietaus veja gali pradėti gelsti, retėti ar net skleisti nemalonų kvapą. Nors žolei vanduo būtinas, užmirkusi dirva greitai atima iš šaknų deguonį, o tai silpnina augalus ir atveria kelią ligoms.

    Dažniausiai bėdos kyla sunkiose, molingose dirvose, reljefo įdubose ir intensyviai mindomose vietose. Suslėgta žemė turi mažiau oro tarpų, todėl vanduo prasčiau susigeria ir ilgiau stovi paviršiuje.

    Kodėl po lietaus atsiranda geltonos dėmės

    Užmirkimas veją veikia dvejopai: šaknys pradeda dusti, o šilta, stovinti drėgmė sudaro palankias sąlygas grybiniams susirgimams. Vėsiais orais veja trumpai ištveria ilgiau, tačiau vasarą žala gali atsirasti net per keliolika valandų.

    Geltonos dėmės ne visada reiškia, kad žolė žuvo. Dažnai po kelių sausų dienų spalva atsistato, tačiau jei plotai plečiasi arba atsiranda gleivėtas apnašas, gali būti įsisiautėję dumbliai, samanos ar liga.

    Ko nedaryti, kad nepablogintumėte situacijos

    Pirmoji taisyklė po liūčių yra nešienauti šlapios vejos. Šlapi stiebai gula ir sulimpa, todėl vejapjovė juos ne nupjauna, o plėšo, palikdama dryžius ir pažeisdama velėną.

    Dar pavojingiau, kai technika ar net dažnas vaikščiojimas palieka provėžas ir dar labiau suslegia dirvą. Taip pablogėja drenažas, o per kitą lietų vanduo laikosi dar ilgiau.

    Taip pat nereikėtų įjungti automatinio laistymo vien todėl, kad paviršius apdžiūvo. Kelių centimetrų gylyje žemė gali būti visiškai šlapia, todėl papildomas vanduo tik didina šaknų dusimo ir ligų riziką.

    Ką daryti, kad veja atsistatytų

    Pirmiausia verta sustabdyti laistymą ir, kiek įmanoma, apriboti judėjimą per šlapią plotą. Tuomet patikrinkite, ar neužsikimšo latakų nuvedimas, kiemo trapai ir vandens nubėgimo vietos, nes nuo jų dažnai priklauso, ar balos kartosis.

    Jei vanduo užsistovi ilgiau nei parą arba vis grįžta į tą pačią vietą, problema dažniausiai susijusi su reljefo nelygumais ar netinkamu nuolydžiu. Tokiais atvejais padeda įdubų išlyginimas, latakų išleidimo pakreipimas į saugią nuvedimo vietą, o kartais prireikia drenažo sprendimų.

    Kai dirva pradeda džiūti, galima labai švelniai pašalinti sąnašas, lapus ir sulipusias nupjautos žolės liekanas, jei jų yra. Intensyviai grėbti minkšto pagrindo nereikėtų, nes lengva išplėšti velėną ir padaryti dar didesnes plikas vietas.

    Vėdinimas padeda tada, kai vanduo neprasiskverbia dėl suslėgtos dirvos, tačiau jį reikia daryti tik tuomet, kai pagrindas nebe klampus. Mažame plote galima daryti skylutes šakėmis, o geresnį efektą sunkioje dirvoje dažnai duoda vamzdinis aeratorius, ištraukiantis žemės kamštelius.

    Pirmą šienavimą atlikite tik tada, kai dirva išlaiko vejapjovės svorį ir nepalieka gilių įspaudų. Jei žolė per tą laiką smarkiai paaugo, jos nekirpkite labai trumpai: vienu kartu geriau pašalinti ne daugiau kaip trečdalį stiebo ilgio.

    Jeigu atsirado plikų ar akivaizdžiai nunykusių vietų, po pradžiūvimo jas galima atsėti, prieš tai pašalinus negyvą masę ir lengvai supurenus viršutinį sluoksnį. Tręšti verta tik tada, kai žolė vėl akivaizdžiai auga, nes ant per šlapios dirvos maisto medžiagos lengvai išsiplauna.

    Jei po kelių sausų dienų vanduo vis dar laikosi, o geltonos dėmės didėja, tikėtina, kad priežastis yra ne vienkartinė liūtis. Tuomet verta įvertinti dirvos sudėtį, drenažo būklę ir galimus ligų požymius, nes tikslus problemos nustatymas lemia, ar pakaks priežiūros korekcijų, ar reikės tvarkyti sklypo vandens nuvedimą.

  • „Lietuvos draudimas“ skelbia: po audros – 1 mln. eurų nuostolių ir 1 700 kreipinių iš visų savivaldybių

    Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra su stichiniu vėju ir smarkia liūtimi jau pareikalavo didelių nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą buvo registruota daugiau nei 1 700 klientų kreipinių, o bendra preliminari žalų suma perkopė 1 mln. eurų.

    Draudikas prognozuoja, kad ši suma dar augs, nes dalis gyventojų apie padarytą žalą praneša ne iš karto. Įvertinus registravimo tempą ir audros mastą, bendra žala gali priartėti prie 3 mln. eurų.

    Kur ir kas nukentėjo labiausiai

    Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovų, pranešimų sulaukta iš visų 60 Lietuvos savivaldybių, o labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai bei rajonai. Daug kreipinių taip pat fiksuota Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse.

    Didžiausią dalį žalų sudaro vėjo padaryti pažeidimai pastatams ir teritorijoms, kai nuplėšiami stogų dangos elementai, apgadinamos konstrukcijos ar turtas kiemuose. Taip pat dažni pranešimai apie nulūžusius medžius ir šakas, kurios apgadino namus, ūkinius pastatus ar kitą turtą.

    „Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra“, – sakė Mantas Norkus.

    Auganti rizika ir žalų registravimas

    Draudikas atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų audros metu ar po jos kurį laiką negalėjo pateikti pranešimų dėl elektros tiekimo sutrikimų ir ryšio problemų. Dėl to įprastai taikomi terminai neturėtų tapti kliūtimi kreiptis vėliau, kai atsiranda galimybė sutvarkyti būtiniausius reikalus.

    „Lietuvos draudimo“ pateikiami ankstesnių laikotarpių duomenys rodo, kad gamtos jėgų padarytos žalos tampa vis reikšmingesne rizika būstui. Bendrovė nurodo, kad 2025 metais joje buvo registruota 7 500 būsto žalų dėl gamtos reiškinių, o kompensuota suma viršijo 4,6 mln. eurų.

    Transporto priemonių žalų šį kartą taip pat daugėja, ypač tais atvejais, kai automobiliai apgadinami krentančių medžių ar šakų. Draudiko vertinimu, vien registruotų automobilių žalų suma jau viršijo 100 000 eurų.

    Patyrusiems nuostolių rekomenduojama pirmiausia pasirūpinti saugumu ir, jei reikia, kviesti avarines tarnybas. Vėliau svarbu kuo išsamiau užfiksuoti padarytą žalą nuotraukomis, surinkti įrodymus ir pateikti informaciją draudikui, kad vertinimas vyktų greičiau.

  • Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad šeštadienį orus Lietuvoje lems pietinis ciklonas, atnešiantis smarkų vėją ir intensyvų lietų. Tarnybos teigimu, pavojingiausia situacija prognozuojama Vakarų Lietuvoje, kur per parą gali iškristi 40–70 mm kritulių.

    Toks kiekis kai kur prilygtų daugiau nei pusei įprastos rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Hidrologai atkreipia dėmesį, kad gausūs krituliai per trumpą laiką dažniausiai sukelia staigų paviršinio vandens kaupimąsi miestuose ir spartų vandens lygio kilimą mažesnėse upėse.

    Kur didžiausia rizika?

    Didžiausia liūčių tikimybė išlieka vakarinėje šalies dalyje, tačiau permainingi ciklono kritulių židiniai gali slinkti ir į kitus regionus. Kartu stiprėjantis vėjas didina riziką, kad bus laužomos šakos, verčiami medžiai, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai.

    Specialistai primena, kad po intensyvesnių liūčių greičiausiai reaguoja mažieji upeliai ir griovos, ypač vietovėse, kur dirvožemis jau prisotintas drėgmės. Tokiose situacijose vanduo gali apsėmti žemesnes vietas, kiemus, o kai kur ir dalį kelių.

    Ką rekomenduoja specialistai?

    Gyventojams patariama sandariai uždaryti langus ir duris, o balkonuose bei kiemuose surinkti lengvai pakeliamus daiktus, kuriuos vėjas gali nunešti. Automobilių nerekomenduojama palikti prie aukštų medžių, o lauke vengti būti po medžiais, prie reklamos konstrukcijų ir elektros linijų.

    Taip pat siūloma patikrinti ir išvalyti lietaus nuotekų groteles, latakus bei kitas vandens surinkimo sistemas, nes jas dažnai užkemša lapai, šakos ar šiukšlės. Išvykstant ilgesniam laikui verta įsitikinti, kad išjungtos dujos ir elektra, užsuktas vanduo, užrakintos durys ir uždaryti langai.

    LHMT pažymi, kad dėl smarkaus lietaus vandens lygis upėse ir ežeruose gali greitai kilti, todėl būtina įvertinti galimas rizikas prie vandens telkinių. Raginama pasiteirauti artimųjų ir kaimynų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems nereikia pagalbos.

    Kaip suprasti įspėjimų sąvokas?

    LHMT primena, kad smarkus lietus apibūdinamas kaip 15–49 mm kritulių per ne ilgesnį nei 12 valandų laikotarpį. Labai smarkus lietus reiškia 50–80 mm per ne ilgesnį nei 12 valandų laiką.

    Formuluotė daug kur ar daugelyje rajonų naudojama tuomet, kai reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos. Sąvoka kai kur ar vietomis reiškia, kad reiškinys prognozuojamas mažiau nei 30 proc. teritorijos.

  • Tropikų liūčių sezonas gali vėluoti dvi savaites: mokslininkai įspėja dėl galingesnių audrų

    Tropikų liūčių sezonas gali vėluoti dvi savaites: mokslininkai įspėja dėl galingesnių audrų

    Klimato kaita reiškia ne tik vidutinės temperatūros kilimą, bet ir didesnį orų nepastovumą. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad būtent ekstremalūs reiškiniai, o ne metiniai vidurkiai, lemia didžiausią žalą žmonėms ir ūkiui.

    Naujas tyrimas rodo, kad tropikuose svarbų vaidmenį gali suvaidinti organizuotos audrų sankaupos, vadinamos mezomastelio konvekcinėmis sistemomis. Tai didžiuliai perkūnijų kompleksai, galintys apimti šimtus kilometrų ir tęstis valandų valandas, sukeldami staigius potvynius.

    Publikacijoje Nature Geoscience tyrėjai pritaikė didelės raiškos klimato modelį, kuris geriau atkuria tokių audrų struktūrą nei įprasti, stambesnio mastelio modeliai. Jų skaičiavimai parodė, kad esant dideliam atšilimo scenarijui, sezoninis tokių liūčių ciklas gali smarkiai pasikeisti.

    Skaičiavimuose audros susiformuodavo maždaug 10–15 dienų vėliau nei įprasta, o prasidėjus sezonui krituliai tapdavo gerokai intensyvesni. Tyrime nurodoma, kad liūčių stiprumas gali didėti apie 38–45 proc., nors tai nėra konkreti prognozė kiekvienam regionui, o jautrumo eksperimentas.

    Tyrėjai aiškina, kad svarbus veiksnys yra atmosferos cirkuliacija, įskaitant Hadley ląsteles, kurios perneša šilumą ir drėgmę tarp tropikų ir subtropikų. Šylant klimatui atmosfera gali kaupti daugiau drėgmės ir energijos, tačiau sezoniniai persitvarkymai vyksta lėčiau, todėl liūčių pikas nuslenka į vėlesnį laiką.

    Kai krituliai persikelia į trumpesnį ir vėlesnį laikotarpį, pasekmės gali būti ypač ryškios. Žemės ūkyje tai reiškia kitokius sėjos ir derliaus nuėmimo langus, vandens išteklių valdyme – didesnę sausrų riziką sezono pradžioje, o vėliau – staigius potvynius.

    Tyrimas primena ir ankstesnius pavyzdžius, kai organizuotos audrų sistemos sukeldavo didelio masto nelaimes. Pavyzdžiui, 2020 metais Sahelio regione liūtys paveikė daugiau nei 2 000 000 žmonių, sunaikino beveik 200 000 namų ir, kaip nurodo tyrimo autoriai, prisidėjo prie 417 mirčių 18 šalių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši sritis ypač svarbi todėl, jog daugelis tradicinių klimato modelių prastai atkuria būtent tas sistemas, kurios realiai atneša didžiausius kritulius. Didesnės raiškos modeliavimas leidžia geriau įvertinti ne tik, kiek lis per metus, bet ir kada lis bei kokio stiprumo bus liūtys.

    Kartu akcentuojama, kad blogiausio scenarijaus trajektorijos, naudotos jautrumo bandymuose, pastaraisiais metais vertinamos atsargiau dėl energetikos transformacijos ir spartėjančios atsinaujinančių išteklių plėtros. Vis dėlto net ir nuosaikesnio atšilimo sąlygomis ekstremalių kritulių stiprėjimas laikomas vienu patikimiausių klimato kaitos signalų.

  • Per 10 liepos dienų iškrito beveik mėnesio lietus: 7 ženklai namuose, kad liūtys jau padarė žalą

    Per pirmąsias 10 liepos dienų Lietuvoje vidutiniškai iškrito 78,4 milimetro kritulių, tai prilygsta beveik įprastai viso mėnesio normai. Sinoptikai fiksavo pavojingai smarkaus lietaus atvejus daugiau nei pusę šio laikotarpio dienų, todėl daugiabučių stogams ir vandens nuvedimo sistemoms teko neįprastai didelė apkrova.

    Tokia statistika svarbi ne vien dėl nepatogumų lauke. Po intensyvių liūčių dalis pažeidimų paaiškėja ne iš karto, o po kelių valandų ar net dienų, kai vanduo konstrukcijose pradeda „keliauti“ ir išryškėja drėgmės pėdsakai butuose, laiptinėse ar rūsiuose.

    Kur dažniausiai prasideda bėdos

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur vanduo turi būti surenkamas ir nukreipiamas: plokščių stogų įlajose, šlaitinių stogų latakuose ir lietvamzdžiuose. Vasarą šios vietos greitai užsineša lapais, samanomis, smulkiomis šakelėmis ar smėliu, o po kelių audrų net ir neseniai valyta sistema gali vėl tapti nepralaidi.

    Kai įlajos ar lietvamzdžio pralaidumas sumažėja, vanduo užsistovi ant stogo, telkiasi prie sujungimų, skverbiasi po danga ar į perdangas. Dėl to drėgmės dėmė ant lubų ar sienos ne visada rodo tikslų pratekėjimo tašką, vanduo gali būti patekęs visai kitoje vietoje.

    „Per stiprią liūtį ant stogo per keliolika minučių gali susikaupti didelis vandens kiekis. Tikrindami situaciją vertiname visą jo kelią: nuo įlajų ir stogo dangos iki laiptinės, rūsio ir patalpų, kuriose įrengti elektros skydai“, – sakė „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

    Ženklai, kurių nevalia ignoruoti

    Po liūčių pirmieji signalai dažnai atrodo nereikšmingi: patamsėjęs lubų kampas, iškilę dažai, nauja dėmė viršutiniame aukšte ar laiptinėje. Kitas tipiškas požymis yra girdimas lašėjimas prie ventiliacijos ar inžinerinių šachtų, ypač jei jis pasikartoja per kiekvieną stipresnį lietų.

    Rūsyje verta reaguoti į staiga atsiradusį drėgmės kvapą, sudrėkusią sieną ar balas, kurių anksčiau nebūdavo. Lauke dažnai išduoda per latako kraštą bėgantis vanduo, atsikabinusi jungtis, nuolat šlapia vieta ties lietvamzdžiu ar vandens srovė, kuri lietaus metu krenta ne į numatytą vietą.

    Praktikoje pasitaiko situacijų, kai užsikimšus stogo įlajoms vanduo per trumpą laiką pasiekia bendrąsias patalpas. Viename „Civinity Namai“ administruojamame name liūties metu vanduo užliejo laiptinę, tačiau greita avarinės komandos reakcija padėjo išvengti didesnių nuostolių.

    Ką daryti gyventojui ir ko nedaryti

    Gyventojui nebūtina pačiam nustatyti gedimo priežasties, tačiau labai svarbu kuo tiksliau užfiksuoti požymį. Administratoriui labiausiai padeda nuotrauka, nurodyta konkreti vieta ir laikas, kada drėgmė pastebėta, pavyzdžiui, laiptinė, aukštas, rūsio patalpa ar konkretus kambarys bute.

    Jeigu vanduo artėja prie elektros skydų, laidų ar kitų elektros įrenginių, jų liesti negalima. Tokiu atveju būtina nedelsiant pranešti avarinei tarnybai ir namo administratoriui, nes vanduo ir elektra kelia tiesioginę grėsmę saugumui.

    Gyventojams patiems lipti ant stogo nerekomenduojama, nes tai yra ir pavojinga, ir dažnai neefektyvu. Stogo dangos, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų bendrųjų konstrukcijų būklę turi vertinti už techninę priežiūrą atsakingas specialistas, o nustatyti defektai turi būti fiksuojami ir šalinami organizuotai.

    Artėjant rudeniui apkrova vandens nuvedimo sistemoms didėja dar labiau, nes prasidėjus lapų kritimui kamščiai formuojasi greičiau. Todėl po intensyvių vasaros liūčių verta pasiteirauti administratoriaus, kada paskutinį kartą tikrintos įlajos ir lietvamzdžiai bei ar po audrų buvo atlikta papildoma apžiūra.

    Net ir nedidelė dėmė ant lubų neatsako į klausimą, kiek vandens pateko į konstrukcijas. Laiku sureagavus technikas gali įvertinti, ar užteks išvalyti įlają, ar reikės taisyti stogo dangą, džiovinti konstrukcijas ir patikrinti šalia esančias inžinerines sistemas.

  • Liūtys atneša milijonus litrų, bet požeminis vanduo neatsistato: mokslininkai paaiškina kodėl

    Stipri liūtis per kelias valandas gali išpilti milžinišką kiekį kritulių ir trumpam atgaivinti upelius ar tvenkinius, tačiau požeminio vandens lygis nuo to dažnai beveik nepasikeičia. Hidrologai pabrėžia, kad po sausros vanduo ne visada spėja įsigerti į gilesnius dirvožemio sluoksnius, todėl didelė dalis tiesiog nuteka paviršiumi.

    Tai ypač ryšku po ilgų karščių, kai žemė praranda gebėjimą sugerti vandenį taip, kaip įprastai. Įkaitęs ir išdžiūvęs dirvožemis tampa panašus į kietą plutą, o staigūs krituliai labiau primena nuotėkį nei ramų įsigėrimą, kuris reikalingas gruntiniams vandenims papildyti.

    Po užsitęsusios sausros dirvožemio paviršius dažnai tampa hidrofobiškas, tai yra blogiau praleidžia vandenį. Molinguose plotuose situaciją dar labiau apsunkina tai, kad pirmieji lietaus lašai sutankina smulkias daleles, o paviršiuje susiformuoja vandeniui mažiau laidi plėvelė.

    Be to, per sausrą atsiradę įtrūkimai molyje neretai greitai užsiveria vos prasidėjus lietui. Dėl to vanduo ne „nueina“ gilyn, o nubėga šlaitais ir gatvėmis, didindamas staigių poplūdžių bei nuošliaužų riziką, bet nepapildydamas gilesnių vandeningų sluoksnių.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad audrų metu per kelias valandas gali iškristi kelių savaičių kritulių norma. Tačiau toks intensyvumas dažnai reiškia, kad vanduo greitai patenka į lietaus nuotekų sistemas, upes ir galiausiai jūrą, nespėjęs tapti požeminio vandens atsargų dalimi.

    Hidrologijoje vartojamas terminas efektyvūs krituliai apibūdina tą lietaus ar sniego tirpsmo dalį, kuri realiai papildo požeminius vandenis. Likusi dalis išgaruoja, būna sunaudojama augalų arba tampa paviršiniu nuotėkiu, kuris greitai pasišalina iš teritorijos.

    Šiltuoju sezonu efektyvių kritulių dalis paprastai smarkiai mažėja, nes aukštesnė temperatūra skatina garavimą, o augalija aktyviau ima vandenį. Dėl to net ir gausios vasaros liūtys dažniau pagerina situaciją paviršiniuose vandens telkiniuose, bet menkai prisideda prie gilesnių atsargų, iš kurių dažnai imamas geriamasis vanduo.

    Požeminiai vandenys dažniausiai geriausiai pasipildo nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai oras vėsesnis, garavimas mažesnis, o krituliai krinta tolygiau ir ilgiau. Toks „ramus“ lietus turi daugiau laiko įsigerti, pereiti per dirvožemio sluoksnius ir pasiekti vandeningus horizontus.

    Požeminio vandens trūkumas veikia ne tik gyventojų vartojimą, bet ir energetiką bei ūkį. Mažesnis upių nuotėkis ir kritęs vandens lygis rezervuaruose silpnina hidroenergetikos galimybes, o tai gali mažinti pigesnės ir greitai reguliuojamos elektros gamybos dalį.

    Sausros metu problemų kyla ir šiluminėms bei branduolinėms elektrinėms, kurioms aušinimui reikalingas vanduo: įšilęs vanduo ir aplinkosaugos reikalavimai gali riboti galingumą. Todėl net ir po liūčių vandens taupymo ar ribojimų priemonės kai kuriose vietovėse gali išlikti, jei požeminio vandens atsargos neatsistato.

    Ekspertai pabrėžia, kad situaciją geriausiai keičia ne pavienės audros, o ilgesnis periodas su tolygesniais krituliais ir žemesnėmis temperatūromis. Kitaip tariant, milijonai litrų per trumpą laiką gali sukelti potvynius, bet požeminiam vandeniui dažnai reikia visai kitokio lietaus.