CP v2

Tag: LNG

  • Sutrikus helio gamybai Katare – nerimas dėl tiekimo: vienintelė Europos gamintoja yra Lenkija

    Katare, Ras Lafano pramoninėje zonoje, per suskystintų gamtinių dujų (LNG) gamyklos paleidimo darbus įvyko sprogimas, apie kurį pranešė šalies institucijos. Incidentas ne tik išryškino LNG grandinės pažeidžiamumą, bet ir iškėlė dar vieną riziką – galimus helio tiekimo sutrikimus pasaulinei rinkai.

    Ras Lafanas yra vienas svarbiausių LNG centrų pasaulyje, o helis čia išgaunamas kaip šalutinis produktas apdorojant gamtines dujas. Dėl šios priežasties bet kokie gamybos sustojimai ar paleidimo vėlavimai regione dažnai reiškia ne tik energijos, bet ir pramonėje kritiškai svarbių dujų pasiūlos sumažėjimą.

    Kas vyksta helio rinkoje?

    Helis laikomas ribotos pasiūlos žaliava, nes jo gamyba glaudžiai susijusi su gamtinių dujų gavyba ir perdirbimu, o alternatyvių šaltinių greitai padidinti sudėtinga. Kataras siejamas su maždaug 30 proc. pasaulinių helio gamybos pajėgumų, o didžioji dalis šios apimties koncentruota būtent Ras Lafano infrastruktūroje.

    Rinkoje jau anksčiau buvo fiksuotos pasikartojančios helio trūkumo bangos, kai kainos šoktelėdavo, o pramonė bei sveikatos apsauga būdavo priverstos riboti vartojimą arba ieškoti pakaitalų. Dėl naujausių sutrikimų dalis analitikų ir pramonės konsultantų svarsto, ar tai laikinas smūgis pasiūlai, ar ženklas, kad gali formuotis naujas trūkumo etapas.

    Kodėl helis toks svarbus?

    Helis plačiai naudojamas srityse, kur reikalinga itin stabili, chemiškai inertiška ir labai žemos temperatūros aplinka. Jis svarbus medicinos įrangai, aukštųjų technologijų pramonei ir gamybos procesams, kuriuose būtina užtikrinti tikslumą bei švarą.

    Pramonėje helis naudojamas, pavyzdžiui, nuotėkio aptikimui, apsauginei inertinei atmosferai technologiniuose procesuose, taip pat kaip aušinimo terpė įrenginiuose, kuriems reikia labai žemų temperatūrų. Dėl to tiekimo sutrikimai greitai persiduoda į jautrius sektorius, kuriuose atsargų sukaupimas ne visada įmanomas ar ekonomiškai pagrįstas.

    Lenkija – vienintelė helio gamintoja Europoje

    Europos kontekste situacija išskirtinė: vienintele helio gamintoja regione įvardijama Lenkija. Skaičiuojama, kad jos dalis pasaulinėje rinkoje sudaro apie 1 proc., tačiau strateginiu požiūriu tai suteikia Europai bent minimalų vietinį šaltinį, kai pasaulinės tiekimo grandinės patiria sukrėtimus.

    Vis dėlto tokia apimtis negali pilnai kompensuoti galimų didesnių sutrikimų, jei reikšminga Kataro pasiūlos dalis laikinai dingsta iš rinkos. Tokiais atvejais dažniausiai didėja kainų spaudimas, o pirkėjai konkuruoja dėl ilgalaikių sutarčių, ypač medicinos ir puslaidininkių sektoriuose.

    Artimiausiu metu rinka stebės, kaip greitai Ras Lafano pajėgumai grįš į stabilų režimą ir ar LNG bei helio gamyba atsistatys pagal planą. Jei sutrikimai užsitęs, tikėtina, kad helio pirkėjai Europoje ir pasaulyje ims peržiūrėti tiekimo strategijas, didinti atsargas ir ieškoti alternatyvių šaltinių.

  • Kinija imasi naujo rekordo: trys milžiniški LNG rezervuarai po 240 000 kub. m – kas juos statys?

    Kinija imasi naujo rekordo: trys milžiniški LNG rezervuarai po 240 000 kub. m – kas juos statys?

    Kinija planuoja pastatyti vienus didžiausių pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (LNG) saugojimo rezervuarų. Numatoma, kad kiekvieno jų talpa sieks 240 000 kubinių metrų, o tokio masto projektas reikšmingai didins šalies dujų infrastruktūros pajėgumus.

    Projektavimo darbai patikėti Prancūzijos bendrovei „GTT“, kuri specializuojasi LNG ir kitų suskystintų dujų talpyklų technologijose. Užsakymą pateikė Kinijos inžinerijos įmonė „China Chengda Engineering“, o galutinis objektų naudotojas bus „PipeChina Group“.

    Trys rezervuarai numatyti Yuedong terminalo projekte Jieyang mieste, Guangdong provincijoje, pietryčių Kinijoje. Ši vieta laikoma strategiškai svarbia dėl dujų tiekimo ir paskirstymo mazgų pietinėje šalies dalyje bei augančios paklausos pramonėje ir energetikoje.

    Skelbiama, kad rezervuarų pristatymas ir projekto įgyvendinimo kulminacija numatoma 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokie terminai būdingi didelės apimties energetikos infrastruktūrai, kur reikalingi ilgi projektavimo, bandymų ir statybos ciklai.

    „GTT“ šiame projekte ketina taikyti membraninės hermetizacijos sprendimus, skirtus užtikrinti sandarumą ir temperatūrinius režimus, būtinius LNG saugojimui. Akcentuojama, kad modernizuota membraninė technologija gali padėti efektyviau išnaudoti medžiagas ir padidinti talpą išlaikant tą patį užimamą plotą.

    Įmonė nurodo, kad tokie sprendimai, palyginti su tradicinėmis konstrukcijomis, gali sumažinti plieno poreikį iki 40 proc. Taip pat teigiama, kad optimizuota sistema gali leisti padidinti talpą iki 10 proc. nekeičiat rezervuaro užimamo ploto, tačiau galutiniai rodikliai priklausys nuo konkrečių projektavimo parametrų ir reikalavimų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad LNG infrastruktūros plėtra pasaulyje išlieka viena ryškiausių energetikos tendencijų, ypač siekiant lankstesnio tiekimo grandinių valdymo. Dideli saugojimo pajėgumai terminaluose paprastai leidžia geriau amortizuoti tiekimo svyravimus, optimizuoti importo grafikus ir efektyviau valdyti sezoninę paklausą.

    Be LNG, panašios technologijos gali būti pritaikomos ir kitoms suskystintoms dujoms, pavyzdžiui, etanui, propanui, etilenui ar amoniakui. Tai svarbu chemijos pramonei ir energetikos sektoriui, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama įvairių dujų logistikai bei saugojimo sprendimams.

  • Dujų kainos Europoje nukrito iki 2 mėnesių žemumų: kas pasikeitė dėl Ormuzo sąsiaurio

    Europos dujų kainos smuko iki žemiausio lygio per maždaug du mėnesius, o rinkos dalyviai tai sieja su geopolitinių rizikų sumažėjimu Artimuosiuose Rytuose. Didesnį optimizmą kursto signalai dėl galimo laivybos atsigavimo per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos žaliavų maršrutų.

    Nyderlandų TTF biržoje, kuri laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, ateities sandoriai priartėjo prie 40 eurų už megavatvalandę ribos. Per savaitę kainų kritimas viršijo 10 proc., o tai rodo, kad rinkoje išsisklaidė dalis įtampos premijos, įprastai įskaičiuojamos esant karinių konfliktų rizikai.

    Rinka sureagavo į JAV ir Irano signalus

    Investuotojų nuotaikas paveikė žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą laikiną susitarimą, susijusį su konflikto su Iranu deeskalavimu. Rinkos tai interpretuoja kaip ženklą, kad gali sumažėti rizika energijos tiekimui ir transportui regione.

    „Pasirašyta. Ką tik pasirašiau“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams po vakarienės Versalyje.

    Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei taip pat patvirtino, kad memorandumas tarp Irano ir JAV esą yra užbaigtas, nurodydamas, jog abi pusės pateikė savo patvirtinimus. Nors viešai skelbiamos detalės ribotos, vien pats signalas apie derybų eigą pakako, kad sumažėtų įtampa energijos rinkose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, draudimo kaštai ir logistikos rizika didėja, o tai tiesiogiai persiduoda į energijos kainas Europoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad realus laivų judėjimas šiame maršrute dar nėra grįžęs į įprastas vėžes, o srautai išlieka santykinai riboti. Vis dėlto net ir nedidelis transporto stabilizavimas gali turėti reikšmės kainodarai, ypač kai rinka vertina galimybę greičiau pristatyti LNG krovinius.

    ES atsargos mažesnės nei įprasta

    Kainų kritimas vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungos dujų saugyklose atsargos tebėra mažesnės už penkerių metų vidurkį. Remiantis Gas Infrastructure Europe skelbiamais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia 45,3 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikotarpiui yra 59,6 proc.

    Iš viso ES saugyklose sukaupta apie 512,04 teravatvalandės dujų. Tai reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui papildymo tempas išlieka jautrus bet kokiems tiekimo sutrikimams, todėl rinkos stebi ne tik kainas, bet ir faktinį LNG krovinių bei vamzdynais tiekiamų dujų srautų stabilumą.

    Jeigu Ormuzo sąsiauryje logistinė situacija išties stabilizuotųsi, Europa galėtų lengviau pritraukti papildomus LNG krovinius ir sparčiau pildyti saugyklas. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad bet koks geopolitinių įvykių pasikeitimas gali greitai grąžinti kainų svyravimus.

  • Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinai pradėjo statyti didžiausią LNG laivą pasaulyje: 344 m kolosas veš 57 proc. daugiau

    Kinijoje pradėta statyti, kaip teigiama, didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (LNG) gabenimui skirta jūrinė transporto priemonė. QC-Max klasės dujovežis turėtų tapti nauju etalonu rinkoje, kur talpa ir efektyvumas vis dažniau lemia krovinių gabenimo kainą bei tiekimo stabilumą.

    Skelbiama, kad laivas bus apie 344 metrų ilgio, o jo krovinių talpa sieks maždaug 271 000 kubinių metrų LNG. Tai reikštų daugiau nei 50 proc. didesnį krovinį, palyginti su daugeliu šiandien plačiai eksploatuojamų analogiškos paskirties dujovežių, todėl vienu reisu būtų galima pergabenti gerokai daugiau energijos išteklių.

    Projektui numatyta membraninė krovinių saugojimo sistema NO96 Super+, pritaikyta itin žemoms temperatūroms. Tokie sprendimai LNG laivuose yra kritiškai svarbūs, nes krovinys laikomas kriogeninėmis sąlygomis, o reikalavimai sandarumui, izoliacijai ir saugai yra vieni griežčiausių visoje laivų statybos pramonėje.

    Didelis laivo dydis siejamas ne tik su rekordais, bet ir su ekonomika: kuo didesnė talpa, tuo mažesnė vienam gabenamo energijos vienetui tenkanti logistikos dalis. Tuo pat metu tokie laivai turi būti suderinti su didžiųjų terminalų infrastruktūra, todėl korpuso forma, grimzlė ir švartavimo sprendimai projektuojami atsižvelgiant į konkrečių uostų pajėgumus.

    Teigiama, kad QC-Max bus komplektuojamas su dviejų rūšių degalams pritaikyta varomąja sistema, kuri paprastai leidžia lanksčiau rinktis eksploatacijos režimus ir mažinti išmetimus, palyginti su senesnėmis technologijomis. LNG laivybos sektoriuje tai svarbu ir dėl griežtėjančių tarptautinių reikalavimų, ir dėl užsakovų spaudimo mažinti anglies pėdsaką tiekimo grandinėje.

    Statybų imasi bendrovė „Hudong-Zhonghua Shipbuilding“, priklausanti „China State Shipbuilding Corporation“. Kinija pastaraisiais metais stipriai įsitvirtino dujovežių statyboje, o didelės apimties užsakymų portfeliai rodo, kad didžiųjų laivų gamyklų pajėgumai į priekį planuojami daugeliui metų.

    Pirmojo šio tipo laivo perdavimas numatomas 2028 metais. Iki tol rinka stebės, ar itin didelio tūrio dujovežiai taps nauja norma, ar liks nišiniu sprendimu maršrutams, kur didžiausi terminalai ir ilgalaikės tiekimo sutartys leidžia maksimaliai išnaudoti tokio masto laivų pranašumus.

  • 400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo pirmąjį naujojo konteinervežio „CMA CGM Notre Dame“ reisą į Europą. Tai didžiausias po Prancūzijos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas ir, bendrovės teigimu, didžiausias pasaulyje konteinervežis, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

    Laivas yra apie 400 metrų ilgio ir maždaug 62 metrų pločio, o aukštis siekia apie 75 metrus. Tokio masto laivai priskiriami itin didelės talpos konteinervežiams, kurie formuoja pagrindines Azijos ir Europos prekybos linijas ir lemia, kaip greitai bei kokia kaina keliauja prekės.

    „CMA CGM Notre Dame“ vienu reisu gali gabenti apie 24 212 TEU konteinerių, dalį jų galima šaldyti, nes laive įrengta apie 1 600 elektros lizdų šaldomiems konteineriams. Konstrukcija taip pat projektuota taip, kad talpa būtų padidinta nekeičiant pagrindinių gabaritų.

    Alternatyviam kurui skirtas suskystintų gamtinių dujų bakas, kurio talpa siekia apie 18 600 kubinių metrų. Toks rezervas leidžia atlikti ilgas keliones su pilnu kroviniu, o pats LNG šiandien dažnai pristatomas kaip tarpinis sprendimas mažinant laivybos emisijas, nors galutinis klimato tikslų įgyvendinimas priklauso ir nuo metano nuotėkio kontrolės.

    Laive įdiegti sprendimai, skirti energijos vartojimui optimizuoti: aerodinaminį pasipriešinimą mažinantys korpuso ir antstatų sprendiniai, taip pat skaitmeninės valdymo technologijos. Tokie įrankiai padeda taupyti kurą ir palengvina manevravimą intensyvaus eismo uostuose.

    Milžiniškam laivui nereikia didelės komandos: dėl automatizacijos ir modernių sistemų įgula gali siekti apie 30 jūrininkų. Tai atspindi visos pramonės tendenciją, kai vis daugiau procesų stebima ir valdoma nuotoliniu principu, o sauga ir efektyvumas vis labiau remiasi duomenimis.

    Laivas išplaukė iš Kinijos ir į Europą turėtų atvykti liepos pradžioje, o oficiali inauguracija numatyta Havre. „CMA CGM“ šį projektą sieja su ilgalaikiais emisijų mažinimo tikslais iki 2050 metų, o maršrutai turėtų apimti didžiuosius Europos ir Azijos uostus.

    Pasaulinė laivyba šiuo metu juda keliomis kryptimis vienu metu: didinamas laivų mastas, diegiami efektyvumą keliantys skaitmeniniai sprendimai, o kartu ieškoma mažiau taršių degalų. Tarptautinė jūrų organizacija yra nustačiusi reikalavimus emisijoms mažinti, todėl LNG, metanolis, amoniakas ir biokuras tampa pagrindinėmis kryptimis, dėl kurių varžosi laivybos bendrovės ir uostų infrastruktūros planuotojai.

  • Lenkijos energetikos ministras ramina dėl dujų: saugyklos jau per 53 proc., pildymas prasidės birželį

    Lenkijoje artėjant kitam šildymo sezonui dujų tiekimo sutrikimų neprognozuojama, teigia šalies energetikos ministras Miłoszas Motyka. Pasak jo, požeminių saugyklų pildymas turėtų startuoti birželį, o importo kryptys ir apimtys esą suplanuotos taip, kad rudenį būtų pasiektas saugus atsargų lygis.

    Remiantis dujų saugyklų operatoriaus „Gas Storage Poland“ pateikiamais duomenimis, požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 53 proc. Toks lygis, pasak Lenkijos pusės, yra vienas geriausių tarp Europos Sąjungos valstybių šio sezono pabaigoje, kai daugelyje šalių atsargos buvo mažesnės.

    Tuo metu Europos Sąjungoje gegužės viduryje vidutinis saugyklų užpildymas siekė 35,7 proc., rodo Europos dujų infrastruktūros duomenų suvestinės. Bendras sukauptų atsargų kiekis ES viršijo 400 TWh, tačiau jis buvo žemiau pastarųjų penkerių metų vidurkio, siekusio 48,4 proc., todėl dalis rinkos dalyvių dėmesį telkia į vasaros pildymo tempą ir kainų dinamiką.

    Importo planas ir LNG vaidmuo

    Ministras tikina, kad Lenkija turi užtikrintas suskystintų gamtinių dujų tiekimo apimtis, o LNG išlieka viena svarbiausių alternatyvų vamzdyniniams srautams. Prioritetinėmis kryptimis įvardijamos JAV ir Norvegija, o papildomi kroviniai, esant poreikiui, turėtų atkeliauti ir iš Afrikos šalių į Lenkijos SGD terminalą.

    „Nebus jokių problemų užpildyti Lenkijos saugyklas dujomis prieš kitą žiemą. Netrukus, nuo birželio, pradėsime jų pildymą. Turime užtikrintas LNG tiekimo apimtis, o iki kito šildymo sezono būsime tinkamai pasirengę“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Energetikos rinkoje saugyklų pildymas vasarą paprastai tampa vienu svarbiausių kainas veikiančių veiksnių: kuo daugiau dujų perkama į atsargas, tuo didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu. Kita vertus, stabilus ir iš anksto suplanuotas importas padeda sumažinti staigių kainų šuolių riziką, jei rudenį prasidėtų intensyvus pirkimas.

    Degalų kainų klausimas ir Ormuzo sąsiauris

    Ministras taip pat užsiminė apie galimą laikinos degalų kainų mažinimo programos CPN ateitį, tačiau pabrėžė, kad sprendimų dar nėra. Anot jo, situacija vertinama atsižvelgiant į didmeninės rinkos pokyčius, kuriuos pastaruoju metu veikia įtampa, susijusi su Ormuzo sąsiauriu.

    Lenkijos finansų ir ekonomikos institucijų skaičiavimais, programa, apimanti pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą degalams ir maksimalios dienos mažmeninės kainos ribojimą, valstybės biudžetui kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Dėl to diskusijose akcentuojamas balansas tarp trumpalaikės pagalbos vartotojams ir ilgalaikių fiskalinių pasekmių.

    Rinkos analitikai dažnai pabrėžia, kad energetinių išteklių kainas Europoje lemia ne vien vietinės atsargos, bet ir pasauliniai veiksniai: SGD krovinių konkurencija su Azija, infrastruktūros pajėgumai, geopolitinės rizikos bei vartojimo pokyčiai. Todėl šią vasarą stebimas saugyklų pildymo tempas ir tiekimo patikimumas gali tapti vienu svarbiausių indikatorių, nuo kurių priklausys rudens ir žiemos kainų scenarijai.

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.

  • Europos dujų kainos kyla 10 dienų iš eilės: nestabilūs LNG srautai ir tuštėjantys rezervai

    Kas kelia dujų kainas Europoje?

    Europos dujų rinka jau daugiau kaip savaitę išlieka augimo trajektorijoje: TTF biržoje kainos peržengė maždaug 51 eurą už MWh, o brangimas tęsiasi apie 10 dienų iš eilės. Nors dienos pokyčiai nėra staigūs, susikaupęs efektas jau juntamas tiek tiekėjams, tiek pramonės įmonėms.

    Vienas svarbiausių veiksnių – įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susijusi rizika pasauliniams LNG srautams. Persijos įlankos regionas yra reikšmingas suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinės taškas, todėl bet koks trikdis čia greitai įskaičiuojamas į kainą Europoje.

    Rinka ypač jautri todėl, kad LNG yra globalus produktas: kroviniai keliauja ten, kur tuo metu mokama daugiau. Jei Azijos pirkėjams prireikia skubiai ieškoti alternatyvių krovinių, konkurencija su Europa dėl spot tiekimų išauga, o kainos kyla net ir tada, kai fizinio dujų trūkumo Europoje dar nėra.

    Magazinai pildomi lėtai

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad Europos požeminės dujų saugyklos pavasario pabaigoje išlieka palyginti menkai užpildytos. Gas Infrastructure Europe duomenimis, apie gegužės vidurį bendras užpildymas siekė maždaug 36,33 proc., tai yra daugiau kaip 13 procentinių punktų mažiau už penkerių metų vidurkį tam pačiam laikotarpiui.

    Šis atsilikimas didina rizikos premiją kainodaroje, nes kuo mažesnės atsargos vasarą, tuo didesnis spaudimas pildyti rezervus prieš žiemos sezoną. Europos Sąjungoje galioja tikslas iki šildymo sezono pasiekti bent 90 proc. saugyklų užpildymą, tačiau lėtas pildymo tempas kelia klausimų, ar tai bus paprasta padaryti be papildomo kainų spaudimo.

    Kodėl Europa neskuba pirkti?

    Nepaisant mažesnių atsargų, didelė dalis rinkos dalyvių renkasi palaukti ir apsiriboja minimaliais kiekiais pagal sutartinius įsipareigojimus. Priežastis pragmatiška: perkant brangiai dabar, išauga rizika, kad situacijai stabilizavusis kainos vėliau kris, o brangiai įsigytas dujų portfelis taps nuostolingas.

    Tokią strategiją sustiprina ir tai, kad kai kurios šalys turi didesnę infrastruktūrinę „pagalvę“ – kelis importo kelius, SGD terminalus, jungtis su kaimynais. Dėl to jos labiau linkusios laukti palankesnių kainų, net jei saugyklų lygis trumpuoju laikotarpiu atrodo žemas.

    Vis dėlto rinka įspėja, kad užsitęsus įtampai LNG grandinėje Europa gali būti priversta aktyviau konkuruoti su Azija būtent spot segmente. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne pavieniais epizodais, o ilgesnio laikotarpio tendencija, ypač jei pildymo sezonas sutaps su ribotais laisvais LNG kiekiais.

    Kita vertus, didesnis JAV LNG eksporto potencialas išlieka svarbi atsvara: Europai tai vienas pagrindinių instrumentų užlopyti trūkstamus kiekius, jei saugyklų pildymas vėluos. Tačiau ir šiuo atveju galutinę kainą dažnai lemia ne vien pasiūla, o pasaulinė konkurencija dėl krovinių ir geopolitinės rizikos įkainojimas.

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.

  • Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius FGSZ planuoja pasiūlyti Ukrainai vadinamąjį sujungtų pajėgumų produktą, kuris leistų rinkos dalyviams paprasčiau rezervuoti dujų transportavimo galimybes per tarpvalstybinius taškus. Apie tai Budapešte vykusiame 7-ajame LNG (suskystintųjų gamtinių dujų) viršūnių susitikime kalbėjo FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    Jo teigimu, pastarieji metai operatoriui tapo nuolatinio prisitaikymo laikotarpiu, nes regione keitėsi dominuojančios dujų kryptys. Iki tol svarbūs srautai iš Ukrainos vėliau užleido vietą maršrutams per Balkanų kryptį, o artėjant dešimtmečio pabaigai operatorius tikisi dar vienos transformacijos.

    Kas yra sujungti pajėgumai?

    Sujungtų pajėgumų pasiūlymai paprastai reiškia, kad dujų prekybininkams pateikiamas vienas suderintas produktas dviem susietiems įėjimo ir išėjimo taškams. Tai gali sumažinti administracinę naštą ir riziką, kai pajėgumus tenka pirkti atskirai skirtingose sistemose, o taip pat padidinti tarpvalstybinės prekybos patrauklumą.

    FGSZ vadovas nurodė, kad įmonė siekia iki 2027 metų pabaigos pradėti siūlyti sujungtus pajėgumus į Ukrainos pusę ir sudaryti galimybę rinkai planuotis ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, toks produktas galėtų paskatinti aktyvesnį prekybininkų susidomėjimą ir pakeisti regiono konkurencinį vaizdą.

    Trys kryptys, nuo kurių priklausys Vengrija

    FGSZ akcentavo, kad nuo 2027 metų Vengrija turės būti pasirengusi užsitikrinti tiekimą iš kelių krypčių vienu metu, tarp jų iš Kroatijos, Rumunijos ir Austrijos. Tokia strategija siejama su platesnėmis Europos energetikos politikos kryptimis, įskaitant REPowerEU tikslus mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių ir didinti tiekimo šaltinių įvairovę.

    Tarp artimiausių darbų operatorius įvardijo jungčių plėtrą su Kroatija ir Rumunija. Pasak S. I. Ferenczo, Vengrijos pusėje jau diegiami techniniai sprendimai, tačiau reali pajėgumų plėtra priklausys ir nuo darbų kaimyninėse sistemose, todėl būtinas suderintas infrastruktūros vystymas abiejose sienos pusėse.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    FGSZ signalizuoja, kad ateityje konkurencingesnis galėtų tapti maršrutas Kroatija–Vengrija–Ukraina, ypač jei Kroatijos LNG infrastruktūra ir regioniniai vamzdynai užtikrins pakankamus srautus į žemyną. Tokia kryptis gali būti patraukli ir dėl lankstesnio tiekimo, kai dujos į regioną patenka ne vienu kanalu.

    „Manau, kad mūsų trečiasis prioritetas yra pagaliau pasiūlyti sujungtus pajėgumus Ukrainos kryptimi“, – sakė FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    „Tikimės, kad iki 2027 metų pabaigos galėsime siūlyti sujungtus pajėgumus 15 metų į priekį, o tai pakeistų situaciją ir suteiktų patrauklių galimybių prekybininkams“, – teigė jis.

    Jei planas bus įgyvendintas, rinkos poveikis priklausys nuo kelių veiksnių: infrastruktūros parengties Ukrainos pasienyje, suderintų taisyklių taikymo, realių pajėgumų Rumunijos ir Kroatijos kryptyse bei regioninių kainų skirtumų. Vis dėlto pats siekis sukurti patogesnį ir ilgesniam laikui numatomą pajėgumų produktą rodo, kad operatoriai ruošiasi naujam dujų srautų žemėlapiui Europoje.