Tag: Londonas

  • JK finansinių paslaugų startuolis „Stream“ planuoja IPO per 18 mėnesių: svarsto Londoną

    JK finansinių paslaugų startuolis „Stream“ planuoja IPO per 18 mėnesių: svarsto Londoną

    Londono fintech startuolis „Stream“, siūlantis mažas pajamas gaunantiems darbuotojams finansines paslaugas, svarsto pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) maždaug po 18 mėnesių.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Peteris Briffettas teigia, kad Londonas yra „gera galimybė“ biržos debiutui, nors galutinė kryptis dar nėra nuspręsta.

    „Stream“ teikia tokias paslaugas kaip ankstyva prieiga prie jau uždirbto atlyginimo ir taupymo sprendimai. Bendrovė veikia pagal teisiškai įpareigojančią chartiją „daryti gera“.

    Tarp „Stream“ klientų minimi tokie darbdaviai kaip ASDA ir Next, o paslaugomis taip pat gali naudotis apie 900 000 JK nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojų, kuriems suteikiama galimybė anksčiau pasiekti savo atlyginimą.

    Unikorno statusas ir pasiruošimas listinguotis

    Pasak P. Briffetto, startuolis yra pritraukęs daugiau nei 170 mln. svarų finansavimo ir pasiekė vadinamąjį „unikorno“ statusą – vertinimą, viršijantį 1 mlrd. JAV dolerių.

    Investuotojų sąraše minimi QED, „Smash Capital“ ir „Balderton“. Apie IPO planus P. Briffettas kalbėjo „Tech.eu“ tinklalaidėje.

    „Pasiekėme tokį mastą, kad galime svarstyti listinguotis. Būtent tai ir darome – ruošiame įmonę tam įvykiui“, – sakė jis.

    Taip pat nurodoma, kad „Stream“ dar nėra paskyrusi Londono Sičio bankininkų, kurie konsultuotų dėl IPO.

    Kaip veikia „Stream“ ir kuo ji išsiskiria

    „Stream“ įkurta 2018 metais – ją įsteigė P. Briffettas ir Portmanas Willsas. Bendrovė buvo kuriama kaip alternatyva darbuotojams, kurie dėl mažų santaupų gali būti linkę naudotis agresyviai reklamuojamomis greitųjų paskolų paslaugomis.

    Naujausiais finansiniais duomenimis, įmonė nurodė 67 mln. svarų metines pajamas – tai 88 proc. augimas per metus.

    Bendrovė veikia ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Kai kurias finansines paslaugas prižiūri JK finansų reguliuotojas FCA, o elektroninių pinigų sąskaitas ji siūlo per reguliuojamą partnerį.

    Banku tapti neplanuoja

    P. Briffettas pabrėžia, kad „Stream“ nesiekia tapti pilnaverčiu banku. Jo teigimu, yra platus finansinių produktų spektras, kurį įmonė gali pasiūlyti darbuotojams per darbdavius ir be banko licencijos.

    Kaip pavyzdžius jis mini tokius produktus kaip draudimas ir pensijos, kuriuos, anot jo, galima teikti ir netampant banku.

  • Virtuvės miestuose lenkia automobilius: Londone ir Pekine tarša ypač šokteli per pietus

    Centriniame Londone ar Pekine didžiausias mikrodalelių taršos šaltinis gatvėse per pietus gali būti ne automobilių išmetamosios dujos, o virtuvės. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikrose miesto vietose maisto gaminimas išskiria daugiau šviežiai susidarančių itin smulkių dalelių nei transportas.

    Tokias išvadas pateikė mokslininkų komanda, kuri stebėjimus atliko Londone, Pekine ir Delyje, o rezultatus publikavo žurnale „npj Climate and Atmospheric Science“. Tyrėjai matavo dalelių „cheminius parašus“, kad atskirtų taršą, susijusią su maisto gamyba, nuo taršos, kurią sukelia eismas ir kiti degimo šaltiniai.

    Pastaraisiais dešimtmečiais oro taršos politika daugiausia buvo nukreipta į transportą – griežtėjo emisijų standartai, daugėjo švaresnių technologijų. Dėl to išmetamųjų dujų tarša kai kuriose vietose smarkiai sumažėjo, tačiau tuo pačiu išryškėjo kiti anksčiau menkiau vertinti šaltiniai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad virtuvės dūmai labiausiai suintensyvėja būtent tada, kai miestuose daugiausia žmonių yra lauke – per pietus ir vakarienės laiką. Tai svarbu ne tik oro kokybės statistikai, bet ir kasdieniam gyvenimui šalia restoranų bei maitinimo įstaigų.

    Kaip išmatuotas „valgymo meto“ šuolis

    Tyrėjai naudojo matavimo įrangą, įrengtą ant aukštų miesto bokštų: Londone – ant 190 metrų aukščio BT bokšto, Pekine – ant 102 metrų bokšto, Delyje – ant 33 metrų bokšto. Prietaisai analizavo ore esančių dalelių cheminę sudėtį, leidžiančią identifikuoti skirtingus taršos šaltinius.

    Dėmesys sutelktas į vadinamąsias neatsparias PM1 daleles – mažesnes nei 1 mikrometras. Tokios itin smulkios dalelės gali pasiekti gilesnes kvėpavimo takų dalis ir patekti į kraujotaką.

    Matavimai atskleidė aiškų ritmą, sutampantį su maisto gaminimo piku. Centrinėje Londono dalyje maisto gamyba sudarė iki 83 proc. pirminių PM1 emisijų per vidurdienį ir iki 87 proc. ankstyvą vakarą, Pekine – atitinkamai iki 61 proc. ir 76 proc.

    Tuo metu automobilių išmetamosios dujos šiuose palyginimuose sudarė mažiau nei 10 proc. pirminių PM1 emisijų. Tyrėjai akcentuoja, kad tai ryškus pokytis, turint omenyje, kiek daug dėmesio ir reguliavimo buvo skirta būtent transporto taršai.

    Kodėl taršą didina būtent maisto gaminimas

    Mokslininkai aiškina, kad kaitinant aliejus ir riebalus – ypač kepant sekliai ar gruzdinant – į orą išsiskiria smulkūs lašeliai ir organiniai garai. Vėsdami jie gali kondensuotis į daleles, kurias virtuvės ištraukimo sistemos išpučia į lauką.

    Kitaip tariant, problema dažnai susijusi ne su pačiu maistu, o su technologiniu procesu ir tuo, kaip išmetami garai tvarkomi komercinėse virtuvėse. Tyrėjų vertinimu, dalį emisijų būtų galima sumažinti greičiau nei transporto atveju – gerinant filtravimą ir riebalų gaudymo sistemas ištraukimo gaubtuose.

    Kodėl Delis išsiskiria iš Londono ir Pekino

    Delyje vaizdas buvo kitoks: čia maisto gaminimas sudarė vidutiniškai apie 8 proc. kasdienių pirminių PM1 emisijų. Tačiau tai nereiškia, kad Delyje mažiau gaminama – tyrėjai nurodo, kad absoliutus iš virtuvės kylantis dalelių kiekis buvo panašus į Londono lygį.

    Skirtumas tas, kad Delyje bendrą taršos vaizdą užgožė kiti šaltiniai: suodžiai ir tarša iš senesnių transporto priemonių, intensyvūs autobusų terminalai ir kitas kietojo kuro deginimas. Dėl to eismo ir degimo šaltiniai išliko dominuojantys.

    Virtuvių dūmai – ne tas pats, kas bendras miesto smogas

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į svarbų niuansą: tai, kas yra „šviežiai išmetama“ konkrečiame rajone, nebūtinai tampa pagrindine viso miesto ore tvyrančios taršos dalimi. Nors Londone ir Pekine maisto gaminimas dominavo kai kuriuose vietiniuose emisijų palyginimuose, su maisto gamyba susiję aerozoliai sudarė tik apie 5–10 proc. bendros (aplinkos) PM1 masės matavimo vietose.

    Be to, dalis miesto smogo susidaro jau ore – vykstant cheminėms reakcijoms, kai į miestus patenka ir su urbanistine aplinka susimaišo iš kaimo vietovių atnešamos dujos, pavyzdžiui, žemės ūkio amoniakas. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad bokštų jutikliai negalėjo įvertinti vadinamosios ne išmetimo taršos – dulkių nuo stabdžių, padangų ir kelio dangos.

    Vis dėlto, net jei virtuvės nėra vienintelis ar didžiausias „fono“ taršos šaltinis, jų emisijos sutampa su valandomis, kai miestuose gausiausia pėsčiųjų ir lauko kavinių lankytojų. Todėl, mokslininkų teigimu, geresnė komercinių virtuvių filtracija galėtų būti greitas būdas sumažinti taršą konkrečiose miesto vietose.

  • B. Johnsonas ėmė remti turto tokenizaciją, nors neseniai bitkoiną vadino „Ponzi schema“

    B. Johnsonas ėmė remti turto tokenizaciją, nors neseniai bitkoiną vadino „Ponzi schema“

    Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad Londonas turėtų imtis lyderystės blokų grandinės ir turto tokenizacijos srityje – nors prieš aštuonis mėnesius bitkoiną ir kitas kriptovaliutas buvo prilyginęs „Ponzi schemai“.

    Apie tai jis kalbėjo renginyje „Solana Breakpoint“ vykusioje diskusijoje „Crypto Is Key to the UK’s Economic Future“, kurią moderavo „The Block“ žurnalistas Garethas Jenkinsonas.

    Paklaustas, kodėl anksčiau taip aštriai pasisakė apie bitkoiną, B. Johnsonas pripažino nesantis didelis kriptovaliutų žinovas ir papasakojo apie, jo teigimu, apgautą žmogų, su kuriuo susitiko bažnyčioje Oksfordšyre.

    Pasak jo, žmogus patikėjo pažadu padvigubinti pinigus investuojant į bitkoiną, o vėliau vis mokėjo papildomus mokesčius tikėdamasis atgauti prarastas lėšas. B. Johnsono kovo mėnesį publikuotoje skiltyje rašyta, kad iš pradžių buvo perduota 500 svarų sterlingų, o bendra suma galiausiai išaugo maždaug iki 20 000 svarų sterlingų.

    „Kas čia atsakingas?“ – klausimai dėl apsaugos

    Diskusijoje B. Johnsonas akcentavo ir problemą, kuri, jo manymu, vis dar gąsdina dalį investuotojų: kam kreiptis, jei kriptovaliutos būtų pavogtos.

    „Noriu žinoti, kas čia atsakingas“, – sakė jis, pridurdamas, kad nežinotų, kur ieškoti pagalbos, jei lėšos dingtų. Buvęs premjeras ironiškai paminėjo, kad vienintelis, apie kurį „žinoma“, yra Satoshi Nakamoto, tačiau kur jį rasti – neaišku.

    Vis dėlto palaiko blokų grandinę ir tokenizaciją

    Nepaisant skeptiškų pastabų apie kripto turto rizikas, B. Johnsonas tikino esantis „visiškai, visiškai už“ blokų grandinės inovacijas ir įvairių rūšių turto tokenizaciją.

    Jis pabrėžė nenorintis, kad jo nerimas dėl kriptovaliutų būtų suprastas kaip siekis stabdyti technologijų vystymą, ir kartojo, kad Londonas turėtų užimti pirmaujančias pozicijas šioje srityje.

    JK ruošiasi naujam kriptovaliutų reguliavimui

    Diskusijoje dalyvavęs Lordas Rossas Kempsellas sakė, kad jam suprantamos rizikos, tačiau jis mato galimybių Jungtinės Karalystės kriptovaliutų sektoriui augti aiškaus reguliavimo sąlygomis.

    Jo teigimu, vis daugiau tradicinių finansų įmonių Londono finansų centre domisi institucinėmis blokų grandinės panaudojimo galimybėmis, o reguliavimo pažanga skatina dėmesį tokiems tinklams kaip „Solana“.

    Tekste taip pat primenama, kad Finansų priežiūros institucija (FCA) rugsėjį pradėjo priimti paraiškas autorizacijai pagal naują Jungtinės Karalystės kriptovaliutų režimą. Pirminis paraiškų teikimo langas užsidaro 2027 metų vasario 28 dieną, o pats režimas startuoja 2027 metų spalio 25 dieną.

    Numatoma, kad nuo tada FCA prižiūrės tokias veiklas kaip kriptovaliutų biržų valdymas, klientų kriptoturto saugojimas, statymo (staking) organizavimas ir atitinkamų stabilizuotų monetų (stablecoin) leidimas.

    Taip pat nurodoma, kad Anglijos bankas birželį pakoregavo savo siūlymus dėl stabilizuotų monetų: atsisakė planuotų individualių laikymo limitų ir įvardijo laikiną 40 mlrd. svarų sterlingų leidybos ribą kiekvienai sisteminei sterlingais paremtai stabilizuotai monetai.

  • Kaip britų humoras padėjo išlaikyti moralę per Londono „Blitz“ bombardavimus

    1940-aisiais, kai vokiečių „Luftwaffe“ bombos griovė Londoną, britai kovėsi ne vien priešlėktuviniais pabūklais ar Karališkosiomis oro pajėgomis. Net ir slėptuvėse, kur žmonės glaudėsi bijodami antskrydžių, svarbiu atsparumo įrankiu tapo britiškas humoras.

    Kaip rašoma portale „TheCollector“, šmaikštūs užrašai, kandžios replikos ir satyra padėjo ne tik prablaškyti kasdienį siaubą, bet ir kurti jausmą, kad gyvenimas tęsiasi. Vienas tokių pavyzdžių – parduotuvė, kurios fasadą išplėšė sprogimas, bet vitrinoje vis tiek atsirado užrašas, skelbiantis, kad ji „atviresnė nei įprastai“.

    Tuo metu britų visuomenė susidūrė su iki tol neregėtu karo mastu: sugriauti miesto kvartalai, perpildytos slėptuvės ir nuolatinė įtampa tapo kasdienybe. Vis dėlto humoras leido sumažinti psichologinį spaudimą ir paversti baimę bendra patirtimi, kurią lengviau ištverti kartu.

    Svarbu ir tai, kad šmaikštavimas nebuvo vien spontaniška reakcija – humorą aktyviai palaikė žiniasklaida ir pramogų pasaulis. Satyra, radijo laidos ir karikatūros prisidėjo prie vienybės jausmo, o priešininko vaizdavimas kaip kvailio tapo savotiška gynyba nuo propagandos ir grėsmės.

    Humoras slėptuvėse ir kasdienybėje

    Per antskrydžius slėptuvės buvo pilnos, tačiau jose žmonės stengėsi susikurti kuo padoresnes sąlygas. Tekste pabrėžiama, kad buvo dedamos pastangos padaryti slėptuves ne tik išgyvenimui tinkamas – atsirasdavo valgyklų, lovų, sanitarinių patogumų.

    Vaikai toliau lankė pamokas, o įvairios trupės keliaudavo su pasirodymais, kad palaikytų nuotaiką. Tokia kasdienybės imitacija, net ir esant realiai grėsmei, veikė kaip psichologinis inkaras – priminimas, kad žmonės nėra vien pasyvios aukos.

    Net kalboje atsirasdavo būdų „sušvelninti“ realybę: antskrydžiai neretai būdavo aptariami lyg oras ar kasdienis reiškinys. Pavyzdžiui, intensyvaus bombardavimo diena galėjo būti apibūdinama kaip „labai blitziška“.

    Radijas ir satyra kaip atsakas propagandai

    Žiniasklaida platino ne tik naujienas, bet ir satyrinius žvilgsnius į karą. Karikatūros bei humoristiniai pasakojimai išryškindavo absurdiškas situacijas, šaipydavosi iš Vokietijos vadovybės ir demonstravo britų ryžtą tęsti gyvenimą net sunkiausiomis sąlygomis.

    Toks turinys veikė ne vien kaip pramoga: vien pats jo egzistavimas kūrė įspūdį, kad visuomenė laikosi tvirtai. Kai Hitleris ir jo aplinka vaizduojami kaip pajuokos objektas, grėsmė, bent psichologiškai, atrodo mažesnė.

    Didelę reikšmę turėjo ir radijas. Dėl užtemdymų bei apribotų pramogų žmonės dažniau rinkdavosi klausytis laidų, o humoristiniai šou tapo masiniu reiškiniu, jungusiu skirtingas socialines grupes.

    Vienas populiariausių pavyzdžių buvo satyrinė radijo laida „It’s That Man Again“, kur „tas vyras“ buvo Adolfas Hitleris. Laida buvo transliuojama daugelį sezonų, o jos taikiniais tapdavo ne tik nacistai, bet ir karo meto taisyklės bei biurokratija.

    Minima ir kita komedijos laida „Hi Gang!“, kurią 1940 metų gegužę pradėjo amerikiečiai Benas Lyonas ir jo žmona Bebe Daniels. Humoro strėlės joje taip pat dažnai skriedavo į Hitlerį ir Lordą Haw-Haw.

    Kodėl tai veikė: psichologinis atsparumas

    Straipsnyje akcentuojama, kad humoras buvo būdas suprasti, kaip visuomenė tvarkosi su baime. Britams jis padėjo išlaikyti defiantinį nusiteikimą ir ryžtą ištverti, net kai realybė buvo griaunanti.

    Ši laikysena turėjo ir ilgalaikių atgarsių: tekste užsimenama, kad net dešimtmečius po karo britų buityje ir virtuvėje buvo jaučiama normų, susiformavusių racionavimo metais, įtaka.

    „Blitz“ laikotarpiu ir vėliau sausas humoras, sarkazmas bei ironija susipynė į savitą karo patirties filtrą. Tai ne panaikino grėsmę, bet leido su ja gyventi, išlaikant bent dalį vidinės kontrolės jausmo.

  • „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    „Sequoia Capital“ pritraukė 8,9 mlrd. eurų ir uždaro biurą Londone: dalis partnerių lieka Europoje

    Viena garsiausių Silicio slėnio rizikos kapitalo bendrovių „Sequoia Capital“ pranešė uždaranti savo biurą Londone. Pokyčiai vyksta platesnio pertvarkymo fone, o kartu įmonė paskelbė pritraukusi apie 8,89 mlrd. eurų naujų fondų.

    Apie sprendimą paskelbta pranešime „The Sequoia of Tomorrow“, kur teigiama, kad bendrovė nebemato poreikio turėti fizinį padalinį Europoje. Straipsnį apie tai paskelbė portalas EU-Startups.

    „Sequoia Capital“ pabrėžia, kad biuro uždarymas nėra susijęs su komandos vertinimu – ji vadinama puikia. Vis dėlto įmonė tvirtina mananti, kad Europos startuolius ir toliau galės remti iš savo bazės San Fransisko įlankos regione.

    Europos startuolių ekosistemai tai reiškia dar vieną signalą, kad dalis didžiųjų JAV fondų peržiūri savo buvimo Europoje modelį. Nors investavimas, pasak „Sequoia“, tęsis, kontaktas ir kasdienis artumas su vietiniais rinkos dalyviais gali keistis.

    Partnerių sprendimai: ne visi keliasi į JAV

    „Sequoia Capital“ nurodė, kad trys iš keturių Londone dirbusių partnerių pasirinko likti Europoje, nors jiems buvo siūlyta persikelti į San Fransiską. Europoje pasilieka Luciana Lixandru, Julien Bek ir George Robson.

    Vienintelis Londone dirbęs partneris, patvirtinęs persikėlimą į Jungtines Valstijas ir darbą „Sequoia“, yra Anas Biad.

    L. Lixandru, prie „Sequoia“ prisijungusi 2020 metais kaip pirmoji Europos partnerė, viešai teigė, kad jos įsitikinimas dėl Europos ekosistemos nepasikeitė. Ji taip pat patvirtino, kad liks „Sequoia“ partnere, toliau dirbs su portfelio bendrovėmis ir investuos asmeniškai į naują Europos kūrėjų kartą.

    J. Bek, dešimtmetį investavęs į Europos įkūrėjus, teigė planuojantis likti žemyne ir tęsti darbą su startuoliais, kuriuos remia bei kuruoja valdybose.

    Platesnis pertvarkymas: mažiau programų ir paprastesnė struktūra

    Pasak „Sequoia Capital“, po maždaug 20 metų plėtros skirtingose geografijose dabar siekiama grįžti prie to, ką bendrovė vadina savo stipriausia puse – itin selektyvaus, „aukšto įsitikinimo“ investavimo.

    Pertvarkymo dalis – sprendimas supaprastinti „Sequoia Capital Fund“ struktūrą, atsisveikinti su „Arc“ ir „Scouts“ programomis bei optimizuoti tiek operacijų, tiek investavimo komandas.

    Taip pat panaikinamas ankstyvosios ir augimo stadijų atskyrimas – vietoje to formuojama viena komanda su vieninga misija. Be to, bendrovė atsisako įprasto pirmadieninių partnerių susitikimų ciklo, argumentuodama, kad nori labiau prisitaikyti prie įkūrėjų darbo ritmo.

    Europos kontekstas: dar vienas JAV fondų žingsnis atgal

    „Sequoia“ sprendimas pasitraukti iš Londono seka po panašaus kitos JAV rizikos kapitalo milžinės „Andreessen Horowitz“ (a16z) žingsnio – ši bendrovė, kaip nurodoma straipsnyje, uždarė savo Londono biurą 2025 metų pradžioje, praėjus mažiau nei dvejiems metams nuo atidarymo.

    „Sequoia“ tvirtina, kad Europa ir toliau kurs išskirtinius įkūrėjus bei įmones, o pasaulinio lygio pagalba esą gali būti suteikiama ir per atstumą. Vis dėlto rinkos dalyviai atidžiai stebės, kaip praktiškai atrodys ryšys su Europos startuoliais, kai fizinio biuro Londone nebėra.

    Šiame kontekste ypač svarbus tampa faktas, kad dalis partnerių pasiliko Europoje – būtent jų tolesni žingsniai, vaidmuo ir prieinamumas gali turėti didžiausią reikšmę regiono startuoliams.

  • „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    Jungtinės Karalystės smulkaus verslo skolintojos „Iwoca“ bendraįkūrėjas ir ilgametis vadovas Christophas Rieche po beveik 15 metų prie vairo sako, kad bendrovės kelias tapo geru barometru, kaip keitėsi fintech rinka. Anot jo, įmonė gimė po 2008 metų finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo mažų ir vidutinių įmonių kreditavimo.

    Vadovas pasakoja, kad idėją sustiprino ankstyvas susitikimas su rizikos kapitalo investuotojais, kai jis pirmąkart išgirdo apie tuomet dar neplačiai žinomą smulkaus verslo skolinimo modelį. Netrukus „Iwoca“ startavo 2012 metais ir ėmė auginti alternatyvaus finansavimo pasiūlą įmonėms, kurioms tradiciniai bankai dažnai buvo per lėti ar per griežti.

    Ar „Iwoca“ ieško sandorio?

    2026 metais žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Iwoca“ galėjo būti ruošiama galimam pardavimui, o procesui esą buvo pasitelkti konsultantai. C. Rieche teigia, kad daliai akcininkų, kurie į bendrovę investavo prieš 10–15 metų, natūraliai kyla likvidumo poreikis, tačiau tai, jo žodžiais, nekeičia strategijos.

    Paklaustas, ar tai reikštų visišką pardavimą, pirminį akcijų platinimą ar antrinį akcijų pardavimą, vadovas pabrėžia, kad tokios diskusijos vyksta nuolat. Jo teigimu, sprendimas labiau priklausytų nuo rinkos sąlygų ir akcininkų interesų, o ne nuo staigaus veiklos krypties pasikeitimo.

    Augimas, pelningumas ir nauji produktai

    „Iwoca“ akcentuoja, kad šiandien yra tarp sparčiau augančių smulkaus verslo finansuotojų, o paraiškų vertinimą didžiąja dalimi automatizuoja. Bendrovė teikia paskolas, kurių dydžiai Jungtinėje Karalystėje prasideda nuo maždaug 1 200 eurų ir siekia iki maždaug 1 200 000 eurų, o Vokietijoje riba gali siekti iki 500 000 eurų.

    Įmonė skelbia augusias finansavimo apimtis ir pajamas, o pelningumą pateikia kaip argumentą, kodėl artimiausiu metu nebūtinai reikės naujo kapitalo pritraukimo. Pasak vadovo, pastaraisiais metais tradiciniai bankai vėl atsargiau vertina smulkiojo verslo riziką, todėl alternatyvūs skolintojai gali perimti dalį paklausos.

    Be bazinių paskolų, „Iwoca“ plečia portfelį: vysto verslo kreditingumo vertinimo sprendimus, siūlo verslo kredito kortelę ir kuria platformą, padedančią įmonėms įsigyti ar parduoti verslus. Bendrovė taip pat dirba per partnerystes, kai jos finansavimas pasiekiamas per kitų finansų įstaigų ar platformų klientų kanalus.

    Reguliacinės rizikos ir sankcijų tema

    Interviu metu C. Rieche pripažįsta, kad vienu sudėtingiausių epizodų tapo situacija, kai vieno ilgamečio akcininko dalis buvo susijusi su sankcijomis ir turto įšaldymu Jungtinėje Karalystėje. Tai, jo teigimu, sukėlė praktinių ir teisinių iššūkių, nes finansų sektoriuje akcininkų struktūros skaidrumas ir atitiktis reikalavimams yra kritiškai svarbūs.

    „Labai laimei, galiausiai neliko nė vieno akcininko, kuriam būtų taikomos sankcijos, todėl šį klausimą uždarėme“, – sakė C. Rieche.

    Tokie atvejai, anot jo, primena, kad fintech bendrovėms, net ir veikiančioms pelningai, tenka nuolat valdyti reputacines bei reguliacines rizikas. Didėjant priežiūros institucijų dėmesiui, ypač svarbios tampa kliento pažinimo, pinigų plovimo prevencijos ir akcininkų patikros procedūros.

    Londonas kaip fintech centras

    Kalbėdamas apie Londoną, C. Rieche sako, kad miesto, kaip fintech traukos centro, aplinka per laiką tapo mažiau palanki verslui dėl didesnės mokestinės naštos ir pasikeitusių paskatų verslininkams. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Londono ekosistema išlieka stipri, o „Iwoca“ būstinė ir toliau bus Jungtinėje Karalystėje.

    Vadovas taip pat pastebi, kad jo darbo ritmas per 15 metų pasikeitė: daugiau dėmesio skiria komandai ir veiklos vykdymui, rečiau vyksta į konferencijas ir atsargiau vertina tokių renginių grąžą. Tuo pat metu bendrovė dalį laiko skiria Vokietijos rinkai ir naujoms iniciatyvoms, kurios turi tapti kitu augimo etapu.

    Ambicija – milijonas įmonių

    „Iwoca“ skelbia jau finansavusi daugiau nei 100 000 mažų ir vidutinių įmonių, o ilgalaikis tikslas yra pasiekti 1 000 000. Ar šį tikslą bendrovė sieks kaip nepriklausomas žaidėjas, ar su nauju savininku, kol kas neaišku, tačiau vadovas tikina, kad pagrindinė kryptis išlieka ta pati.

    Pasak C. Rieche, fintech sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį išaugo tiek konkurencija, tiek klientų lūkesčiai dėl greičio ir paprastumo, todėl duomenų panaudojimas ir automatizacija tapo esminiais pranašumais. Būtent šie veiksniai, jo teigimu, ir toliau lems, kas laimės smulkaus verslo finansavimo rinkoje.

  • Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    Londono VC „Entourage“ uždarė 100 mln. eurų fondą: 75 mln. tikslą viršijo per dvi savaites

    100 mln. eurų fondas per greitesnį laiką, nei planuota

    Londone įsikūrusi ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Entourage“ paskelbė uždariusi antrąjį fondą, kurio dydis siekia 100 mln. eurų. Fondas startavo praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo pirmojo „Entourage“ fondo, pristatyto 2024 metais.

    Įmonės teigimu, „Entourage Fund II“ per dvi savaites viršijo pirminį 75 mln. eurų tikslą, o vėliau pritraukti įsipareigojimai leido pasiekti daugiau nei 100 mln. eurų. Galiausiai fondas buvo apribotas iki 100 mln. eurų, kad būtų išlaikytas planuojamas investicijų tempas ir strategija.

    Kas finansavo fondą ir į ką bus investuojama

    „Entourage“ nurodo, kad fondą sudaro tik verslininkų, šeimos biurų ir privačių investuotojų kapitalas. Tarp investuotojų minimi ir įkūrėjai, susiję su tokiais technologijų vardais kaip „Aikido“, „TechWolf“ ir „Collibra“.

    Fondo strategija orientuota į pre-seed ir seed etapų įmones, o prioritetinės sritys apima DI sprendimus, įmonių programinę įrangą, robotiką ir „DeepTech“ kryptis. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją ankstyvose stadijose ieškoti didesnio technologinio išskirtinumo ir aiškaus produkto pritaikomumo versle.

    „Kai prieš dvejus metus pradėjome „Entourage“, turėjome paprastą ambiciją: remti kitą legendinių įkūrėjų kartą. Su antruoju fondu šį pasirinkimą dar labiau stipriname“, – sakė „Entourage“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Pieterjan Bouten.

    Įkūrėjo patirtis ir „founder-first“ modelis

    „Entourage“ 2024 metais įkūrė Pieterjan Bouten, vienas iš „Showpad“ bendraįkūrėjų ir buvęs vadovas. Įmonė akcentuoja „founder-first“ filosofiją, kai sprendimų priėmimo centre paliekamas įkūrėjas, o fondas stengiasi veikti kaip ankstyvas partneris, o ne kaip kasdienę veiklą reguliuojanti struktūra.

    Pasak Bouten, valdysenos požiūris čia taip pat kitoks, nes „Entourage“ retai siekia vietų valdybose, net kai veda ar kartu veda investavimo etapus. Tokia praktika rinkoje vertinama dvejopai, tačiau ji tampa vis dažnesnė tarp ankstyvos stadijos fondų, siekiančių išvengti perteklinio kišimosi ir išlaikyti greitesnį sprendimų priėmimą.

    „Per dažnai ankstyvos stadijos valdybose investuotojai ne kuria, o naikina vertę. Puikiems įkūrėjams nereikia priežiūros, jiems reikia pasitikėjimo, iššūkio tada, kai tai svarbu, ir perspektyvos lemiamais momentais“, – sakė Pieterjan Bouten.

    Planuojamos investicijos ir komandos plėtra

    „Entourage“ skelbia, kad antrasis fondas planuoja paremti apie 25 įmones Europoje ir už jos ribų. Vienos investicijos dydis, pagal fondo pateiktą informaciją, turėtų siekti nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų, taip pat numatytos papildomos investicijos į geriausiai augančias portfelio įmones.

    Įmonė taip pat plečia veiklą per „Entourage Studio“, kurią pristato kaip projektų kūrimo ir vystymo padalinį. Kartu pranešta apie investicijų komandos stiprinimą, naują biurą Londone ir veiklos buvimą Paryžiuje, kas atitinka bendrą Europos fondų siekį būti arčiau didžiųjų talentų ir startuolių ekosistemų.

  • Britų biblioteka atveria Agathos Christie paslapčių pasaulį: kiek gerai pažįstate jos kūrybą?

    Britų biblioteka atveria Agathos Christie paslapčių pasaulį: kiek gerai pažįstate jos kūrybą?

    Paroda Londone primena legendą

    Londono Britų biblioteka pristato didelę parodą, skirtą Agathai Christie, kurios kūriniai jau daugiau nei šimtmetį formuoja detektyvinės literatūros kanoną. Ekspozicija rengta minint 50-ąsias rašytojos mirties metines ir žada ne tik nostalgiją, bet ir naujų detalių gerbėjams.

    Agatha Christie laikoma viena skaitomiausių visų laikų autorių, o jos detektyvų herojai Herkulis Puaro ir panelė Marpl tapo popkultūros simboliais. Paroda siekia parodyti, kaip asmeninė patirtis ir epochos dvasia virto istorijomis, kurias iki šiol skaito milijonai.

    Nuo ligoninės vaistinės iki Puaro

    Christie kūrybinis kelias prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai ji savanoriavo ligoninės vaistinėje ir susipažino su tuo metu naudojamomis medžiagomis bei nuodais. Šios žinios vėliau tapo svarbia jos detektyvų dalimi, o apsinuodijimai ir medicininės detalės dažnai buvo lemiamos siužetuose.

    Pirmasis romanas apie Herkulį Puaro Paslaptingas nutikimas Stailze buvo išleistas 1921 metais Jungtinėje Karalystėje, tačiau iš pradžių didelio ažiotažo nesukėlė. Plačiosios auditorijos dėmesį Christie smarkiai išaugino vėlesni kūriniai, ypač jos meistriškai konstruojami siužeto posūkiai.

    Kas laukia lankytojų?

    Britų biblioteka skelbia, kad parodoje rodoma beveik 100 retų eksponatų, tarp jų ankstyvi rankraščių variantai, užrašai ir pačios autorės naudota rašomoji mašinėlė. Tai proga pamatyti ne tik galutinius tekstus, bet ir kūrybinį procesą, kaip gimdavo personažai bei paslapčių mechanika.

    Ekspozicijoje taip pat įrengtos erdvinės rekonstrukcijos, leidžiančios įsijausti į laikmetį, įskaitant vaistinės aplinką ir 1920-ųjų stiliaus Orient Express vagono interpretaciją. Parodos kuratoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne vien pagerbti rašytoją, bet ir parodyti, kodėl vadinamasis detektyvų aukso amžius iki šiol veikia skaitytojų vaizduotę.

    Agatha Christie: A World of Mystery paroda Britų bibliotekoje Londone veiks nuo 2026 metų spalio 30 dienos iki 2027 metų birželio 20 dienos.

    Prie parodos pristatymo lankytojams siūloma ir viktorina, kviečianti pasitikrinti žinias apie autorės biografiją, knygas ir ryškiausius jos detektyvų motyvus. Organizatoriai tikisi, kad tai padės į parodą įtraukti ne tik ištikimus gerbėjus, bet ir tuos, kurie tik dabar atranda Christie pasaulį.

  • Pasimatymas Europoje gali kainuoti 400 eurų: štai miestai, kur meilė brangiausia ir pigiausia

    Pasimatymas Europoje gali kainuoti 400 eurų: štai miestai, kur meilė brangiausia ir pigiausia

    Kiek kainuoja pasimatymas Europoje?

    Pasimatymas Europoje gali atsieiti labai skirtingai: vienur pakanka mažiau nei 200 eurų, kitur suma artėja prie 400 eurų ir daugiau. Tai rodo Deutsche Bank Research Institute paskelbta 2026 metų kainų apžvalga, kurioje lyginamas vadinamasis „pigaus pasimatymo“ krepšelis skirtinguose miestuose.

    Skaičiai atspindi 2026 metų vidurio kainas, tačiau realybėje galutinė suma dažnai priklauso nuo sezoniškumo, turizmo srautų ir paslaugų sektoriaus kainodaros. Dėl to vienas vakaras mieste gali tapti reikšminga išlaidų eilute net ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

    Kas sudaro „pigaus pasimatymo“ krepšelį?

    Indeksas sudaromas iš prekių ir paslaugų derinio: vyno butelio, džinsų, suknelės, dviejų kavų, vakarienės dviem vidutinės klasės restorane, dviejų kino bilietų, dviejų viešojo transporto bilietų ir 5 kilometrų kelionės taksi.

    Svarbu tai, kad drabužiai šiame krepšelyje sudaro didelę dalį, todėl indeksas ne visada tiksliai atspindi vien tik vakaro pramogų kainą. Kainų duomenys imami iš „Numbeo“ platformos, kuri remiasi vartotojų pateikiama informacija ir nėra oficiali statistika.

    Kur brangiausia, o kur pigiausia?

    Iš 28 vertintų Europos miestų brangiausi pasirodė du Šveicarijos miestai. Ženevoje toks krepšelis siekia apie 407 eurus, o Ciuriche apie 400 eurų.

    Pigiausias miestas sąraše buvo Stambulas, tačiau ir ten krepšelis kainuoja apie 168 eurus. Tarp pigesnių paminėta ir Roma, kur vidutinė suma siekia apie 195 eurus, o 28 miestų vidurkis sudaro apie 270 eurų.

    Šiaurės šalyse pasimatymų kainos taip pat aukštos: Oslas ir Kopenhaga dalijasi viena aukščiausių vietų su maždaug 323 eurais. Londonas tarp didžiųjų Europos ekonomikų išsiskiria kaip brangiausias, kur krepšelis vertinamas apie 317 eurų.

    Kodėl svarbu vertinti ir pajamas?

    Vien nominalios kainos neparodo viso vaizdo, todėl ataskaitoje lyginama, kokią dalį nuo mėnesio grynųjų pajamų „suvalgo“ toks pasimatymas. Nors Ciuriche ir Ženevoje sumos didžiausios, dėl aukštų atlyginimų pasimatymas ten sudaro santykinai mažiausią dalį nuo pajamų.

    Visai kitaip situacija atrodo pietų ir dalyje centrinės Europos. Pavyzdžiui, Atėnuose krepšelis kainuoja apie 222 eurus, tačiau pagal skaičiavimus tai gali sudaryti apie penktadalį vidutinių mėnesio grynųjų pajamų, todėl pasimatymas ten tampa gerokai didesne finansine našta.

    Tyrimai rodo, kad finansinis stabilumas gali būti susijęs ir su žmonių pasirengimu kurti santykius. Ekonominis neužtikrintumas, laikinas įdarbinimas ar nedarbas dažniausiai mažina tikimybę planuoti bendrą ateitį ir didina atsargumą priimant ilgalaikius sprendimus.

  • Europos kultūros savaitė: Agatos Kristi paroda Londone, filmas Wicker ir naujas QOTSA albumas

    Europos kultūros savaitė: Agatos Kristi paroda Londone, filmas Wicker ir naujas QOTSA albumas

    Kas šią savaitę traukia dėmesį?

    Europos kultūros kalendorius šią savaitę siūlo kelių skirtingų nuotaikų pasirinkimus: nuo literatūros istorijos Londone iki šiuolaikinio kino, televizijos kriminalo ir roko muzikos premjerų. Dalis renginių ir naujienų simboliškai susišaukia su spalio pabaigai būdinga tamsesne, heloviniška atmosfera.

    Tarp ryškiausių akcentų išsiskiria Britų bibliotekos parengta paroda, skirta detektyvų karalienei Agatai Kristi, taip pat Turino meno savaitės programa, žaidžianti mokslo ir meno sandūra. Kine laukia siurrealistiška premjera Wicker, o muzikos gerbėjams dėmesį traukia naujas Queens of the Stone Age albumas.

    Agatos Kristi paroda Londone

    Britų bibliotekoje Londone atidaroma didelė paroda Agatha Christie: A World of Mystery, skirta rašytojos gyvenimui ir kūrybai. Parodoje žadama rodyti rankraščius, laiškus ir asmeninius daiktus, leidžiančius pažvelgti į vienos skaitomiausių XX amžiaus autorių darbo virtuvę.

    Organizatorių teigimu, lankytojams bus pristatyti eksponatai, susiję su skirtingais Agatos Kristi kūrybos etapais, o ekspozicija papildyta interaktyvesniais elementais. Toks formatas pastaraisiais metais tampa vis dažnesnis didžiuosiuose Europos muziejuose ir bibliotekose, siekiant pritraukti platesnę auditoriją, ypač jaunimą.

    Turino meno savaitė ir kvantinės idėjos

    Turine startuoja paroda The Quantum Effect, kurioje kvantinės teorijos įkvėptos idėjos verčiamos vizualiais sprendimais. Programoje akcentuojami šiuolaikinio meno kūriniai, žaidžiantys begalybės, paralelinių pasaulių ir sunkiai paaiškinamų reiškinių vaizdiniais.

    Pastaruoju metu mokslo populiarinimo ir šiuolaikinio meno dialogas ryškėja visoje Europoje: parodos vis dažniau remiasi ne vien estetika, bet ir idėjomis, kurias žiūrovas gali „perskaityti“ kaip pasakojimą. Turino renginiai šią kryptį tęsia, įtraukdami ir kino kultūros nuorodas.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kinuose pasirodo Wicker, kuriame Olivia Colman herojė užsisako „svajonių vyrą“, pagamintą iš vytelių. Tai tamsaus humoro ir folkloro motyvais paremtas pasakojimas apie troškimą, santykių sandorius ir visuomenės primestus vaidmenis, o siužeto keistumas tampa pagrindiniu kabliuku.

    Televizijos žiūrovams siūlomas kriminalinis serialas Nocturne, kuriame Stephen Graham įkūnija serijinį žudiką, o tyrimas sukasi apie dingusį vaiką ir užuominas, vedančias prie įkalinto, bet vis dar įvykius valdančio nusikaltėlio. Kriminalo žanro banga Europoje ir JAV neslūgsta, o platformos konkuruoja vis labiau remdamosi žinomais aktoriais ir atpažįstamais literatūriniais šaltiniais.

    Muzikos pasaulyje dėmesys krypsta į Queens of the Stone Age albumą Perfecth, kurio pavadinimas sąmoningai laužo žodžio „tobulas“ logiką. Grupės lyderis Josh Homme viešuose komentaruose šią idėją sieja su bandymu tiksliau įvardyti netobulumą, kaip neišvengiamą žmogaus būseną, o pati nuotaika žada būti atviresnė ir labiau pažeidžiama.