CP v2

Tag: Londonas

  • „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    „Uber“ su „Wayve“ aplenkė „Waymo“: Londone startavo pirmoji JK robotaksi paslauga

    Pirmieji robotaksi Londone

    „Uber“ kartu su Jungtinės Karalystės technologijų bendrove „Wayve“ Londone pradėjo teikti pirmąją šalyje viešai prieinamą robotaksi paslaugą. Pirmieji automobiliai – elektriniai „Ford Mustang Mach-E“, kuriuos galima išsikviesti per „Uber“ programėlę.

    Paslauga veikia didžiojoje sostinės dalyje, tačiau kelionės į oro uostus šiuo etapu neįtrauktos. „Uber“ teigimu, paleidimas žymi svarbų žingsnį autonominio mobilumo plėtroje Europoje, kur reguliavimas ir saugumo reikalavimai paprastai griežtesni.

    Kaip veikia iškvietimas

    Norint padidinti tikimybę gauti autonominį automobilį, vartotojai gali programėlės nustatymuose pasirinkti, kad sutinka su autonominėmis transporto priemonėmis. Vis dėlto tai negarantuoja, kad užsakymą priims robotaksi – sistema gali pasiūlyti ir įprastą pavežėjimą.

    Jeigu programėlė pasiūlo autonominį „Wayve“ automobilį, keleivis gali sutikti arba pasirinkti standartinį važiavimą dar iki automobiliui atvykstant. Atvykus transporto priemonei, durys atrakinamos ir kelionė pradedama telefonu – kaip ir kitose moderniose dalijimosi paslaugose.

    Saugumas ir technologija

    Nors paslauga pristatoma kaip robotaksi, pradiniame etape automobiliuose numatyti licencijuoti vairuotojai, kurie sėdi prie vairo ir veikia kaip saugos prižiūrėtojai. Toks modelis dažnas ankstyvuose autonominio važiavimo diegimo etapuose, kol surenkama daugiau duomenų ir įvertinama reali rizika mieste.

    „Wayve“ akcentuoja, kad jų sprendimas orientuotas į mokymąsi realiomis važiavimo sąlygomis ir gali veikti be iš anksto parengtų didelės raiškos žemėlapių. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sistema projektuota taip, kad būtų lengviau pritaikoma skirtingiems automobilių gamintojų jutiklių ir kompiuterinės įrangos deriniams.

    Konkurencija: kas skuba į Europą

    Robotaksi rinka šiuo metu tampa viena svarbiausių kovos laukų tarp pavežėjimo ir autonominio vairavimo kūrėjų. „Uber“ pastaraisiais metais investavo ir bendradarbiavo su skirtingais partneriais, siekdamas išlikti svarbiu žaidėju net ir tada, kai tradicinį vairuotojo vaidmenį pamažu keičia automatizuotos sistemos.

    Tuo pat metu „Waymo“ yra pranešusi apie planus pradėti savo paslaugą Londone iki metų pabaigos, tad sostinė gali tapti viena ryškiausių Europos autonominio transporto bandymų aikštelių. Tolimesnė plėtra priklausys nuo reguliuotojų sprendimų, saugumo rodiklių ir to, kaip greitai tokias keliones priims keleiviai.

    Londone šių elektrinių automobilių eksploatavimą organizuoja „Uber“ su vietos parko operatoriumi „Otto Car“, o „Wayve“ prižiūri autonominio vairavimo sistemą. Bendrovės teigia, kad pradžioje automobilių skaičius bus nedidelis, tačiau parkas bus didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į paklausą ir pasirengimą.

  • „Star Trek“ 60-mečiui Londone rengiamas Vulkanų pasveikinimo rekordas: ko siekia Science Museum

    „Star Trek“ 60-mečiui Londone rengiamas Vulkanų pasveikinimo rekordas: ko siekia Science Museum

    Rekordas „Star Trek“ dieną

    Rugsėjo 8 dieną minima „Star Trek“ diena šiemet bus išskirtinė: 2026 metais sukanka 60 metų nuo kultinio serialo starto. Šia proga Londono Science Museum kviečia gerbėjus į bandymą pasiekti Gineso pasaulio rekordą.

    Muziejus siekia suburti kuo daugiau žmonių vienu metu atlikti vadinamąjį Vulkanų pasveikinimą. Jei bandymas bus patvirtintas oficialaus vertintojo, tai galėtų tapti nauju rekordu, nes tokios kategorijos rekordo iki šiol nebuvo fiksuota.

    Kas yra Vulkanų pasveikinimas?

    Vulkanų pasveikinimas yra rankos gestas, išgarsintas aktoriaus Leonardo Nimoy vaidinto Spoko personažo: delnas laikomas į priekį, o didysis pirštas atlenktas į šoną, tuo metu vidurinysis ir bevardis pirštai atskiriami, sudarydami V formą.

    Gestas pirmą kartą pasirodė 1967 metais serialo serijoje Amok Time. Jis dažnai siejamas su fraze, kuri lietuviškai verčiama kaip Linkiu ilgo gyvenimo ir klestėjimo.

    Muziejus kviečia į nemokamą programą

    Science Museum atstovai teigia, kad „Star Trek“ nuo pat pradžių jungė drąsų pasakojimą su klausimais apie mokslą, technologijas ir žmonijos ateities galimybes. Pasak muziejaus kuratorių, būtent todėl gerbėjų susibūrimas muziejuje atrodo natūrali vieta tokiam bandymui.

    Renginio metu lankytojams taip pat siūloma nemokama „Star Trek Warp Trail“ programa, kurioje eksponuojami rekvizitai ir uniformos iš filmų bei serialų, o taip pat pristatomas ryšys tarp fantastikos idėjų ir realių inovacijų. Muziejus nurodo, kad ši ekspozicija veiks iki rugsėjo 13 dienos.

    „Labai ypatinga suburti „Star Trek“ gerbėjus Science Museum į oficialų Gineso rekordo bandymą „Star Trek“ dieną“, – sakė muziejaus kolekcijų vadovas ir pagrindinis kuratorius Glyn Morgan.

    „Jau 60 metų „Star Trek“ drąsią istoriją sieja su dideliais klausimais apie mokslą ir technologijas bei tai, kas ateityje gali tapti įmanoma“, – pridūrė jis.

    „Po šiemet vykusio populiaraus „Star Trek Lates“ renginio džiaugiamės galėdami vėl pakviesti gerbėjus ir suteikti paskutinę galimybę patirti „Star Trek Warp Trail“, – sakė Glyn Morgan.

    60-mečio savaitę „Star Trek“ gerbėjų renginiai, peržiūros ir įvairios partnerystės planuojamos ir kitose šalyse. Londono bandymas išsiskiria tuo, kad siekiama ne tik paminėti sukaktį, bet ir palikti ją Gineso rekordų istorijoje.

  • Nyderlandų centrinis bankas į Europą perkėlė 86 tonas aukso: kodėl pasirinktas Londonas

    Nyderlandų centrinis bankas De Nederlandsche Bank (DNB) pranešė užbaigęs operaciją, per kurią 86 tonos aukso buvo perkeltos iš JAV ir Kanados į Europą. Bankas aiškina, kad sprendimas susijęs su didesniu pasirengimu galimoms krizinėms situacijoms ir poreikiu greičiau valdyti atsargas.

    DNB nurodo, kad augant geopolitiniam neapibrėžtumui svarbu užtikrinti, jog auksas prireikus būtų lengvai pasiekiamas ir greitai panaudojamas. Dalis perdislokavimo logikos siejama ir su tuo, kad Londonas laikomas vienu pagrindinių pasaulio tauriųjų metalų prekybos bei saugojimo centrų.

    Kodėl pasirinktas Londonas

    Pasak DNB, atsargos Londone yra operaciškai patogesnės nei anksčiau laikytos saugyklose Otavoje ar Niujorke. Tokia vieta leidžia sparčiau atlikti sandorius ar užtikrinti likvidumą, jei rinkose kiltų įtampa, o finansų sistemoje reikėtų papildomų užtikrinimo priemonių.

    „Taip pagerinome aukso rezervų prieinamumą. Tikimės, kad niekada nereikės jų naudoti, tačiau būtina stiprinti mūsų saugumą“, – sakė DNB vadovas Olafas Sleijpenas.

    Kokios DNB aukso atsargos dabar

    Bendros DNB aukso atsargos siekia 612,4 tonos. Po pokyčių pagrindine saugojimo vieta tampa Londonas, kuriame bus laikoma 32,1 proc. atsargų, Nyderlanduose dalis išliks 30,8 proc.

    JAV ir Kanada po pertvarkos išlaikys po 18,5 proc. Nyderlandų bankas pabrėžia, kad atsargų išdėstymas keliose valstybėse mažina operacines rizikas ir suteikia daugiau lankstumo valdant rezervus.

    Kaip vyko perkėlimas

    DNB nurodo, kad perkėlimas buvo atliktas keliais būdais: dalis aukso perkelta naudojant pirkimo ir pardavimo apsikeitimo sandorius, o 27 tonos buvo fiziškai transportuotos oro keliu. Šios siuntos pirmiausia atgabentos į pagrindinę saugyklą Zeiste, kur 2023 metais atidarytas DNB grynųjų pinigų centras.

    Iš Zeisto auksas etapais gabentas į Londoną, taip išvengiant poreikio perlydyti dalį luitų ir sumažinant visos operacijos kaštus. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų aktyviau peržiūri aukso strategijas, nes auksas laikomas atsarga, kuri gali veikti kaip papildomas stabilumo elementas didelio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Palyginimui, Naujausiais duomenimis, Lietuvos kaimynystėje esantis Lenkijos centrinis bankas yra reikšmingai didinęs aukso atsargas, o ir kiti regiono bankai pastaraisiais metais dažniau grįžta prie aukso kaip rezervų diversifikavimo priemonės.

  • Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Kas ir kodėl perkelta

    Nyderlandų centrinis bankas DNB pranešė trečiadienį dalį šalies aukso atsargų perkėlęs iš JAV ir Kanados į Londoną. Iš viso į Jungtinę Karalystę nukreiptos 86 tonos, kaip nurodoma, dėl augančios geopolitinės įtampos.

    DNB pabrėžė, kad Londone laikomas auksas yra lengviau ir greičiau realizuojamas tarptautinėje rinkoje nei atsargos Niujorke ar Otavoje. Banko teigimu, tai didina galimybes operatyviai panaudoti rezervą krizės atveju.

    „Šiuo žingsniu pagerinome aukso atsargų panaudojamumą. Tikimės, kad jo niekada neprireiks, tačiau privalome stiprinti atsparumą ir pasirengimą“, – sakė DNB prezidentas Olafas Sleijpenas.

    Kiek aukso turi Nyderlandai

    Pasak DNB, bendra Nyderlandų aukso atsargų apimtis 2025 metų pabaigoje siekė 612,4 tonos. Tuo metu jos buvo įvertintos 72,2 milijardo eurų verte.

    Iki sprendimo dalis aukso buvo laikoma JAV ir Kanadoje, o dalis Nyderlanduose ir Londone. Perkėlus 86 tonas, Londono dalis padidėjo iki 32,1 proc., o JAV ir Kanados dalys sumažėjo iki po 18,5 proc.

    Kaip vyko operacija

    DNB nurodė, kad aukso perkėlimas atliktas ne vien fiziniu transportavimu. Dalis pokyčio pasiekta derinant pirkimo ir pardavimo sandorius, taip sumažinant riziką, susijusią su didelių kiekių tauriųjų metalų gabenimu.

    Bankas taip pat paaiškino, kad daugiau nei 27 tonos fizinio aukso buvo perkelta iš JAV ir Kanados į Zeistą Nyderlanduose. Tokia pat apimtis iš Zeisto nukeliavo į Londoną, kad nereikėtų lydyti ir iš naujo formuoti aukso luitų.

    DNB teigimu, pasirinktas mišrus modelis leidžia išskaidyti logistikos ir saugumo rizikas, kartu išlaikant aukso atsargų standartizaciją. Londonas laikomas vienu svarbiausių pasaulio aukso prekybos ir atsiskaitymų centrų, todėl tokia vieta bankui suteikia daugiau lankstumo ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Karnavalas, tapęs Londono simboliu

    Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves sugrįžta Noting Hilo karnavalas, minintis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius nedidelė bendruomenės šventė išaugo į vieną didžiausių gatvės festivalių pasaulyje.

    Dviejų dienų renginys, tradiciškai pasiekiantis kulminaciją per banko šventės pirmadienį, kasmet primena apie ilgalaikę afrokaribų kultūros įtaką Londonui. Karnavalo ištakos siejamos su Vindrašo kartos istorija ir iš Jamaikos atkeliavusia garso sistemų kultūra.

    Kaip gimė tradicija

    Šventės pradžią nulėmė sudėtingas laikotarpis Noting Hile, kai penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje rajoną krėtė rasinė įtampa bei smurtas. Po 1958 metais vykusių riaušių ir 1959 metais nužudyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane’o, vietos socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės vakarėlį, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę.

    Tuomet Portobello gatvėje pasirodęs Trinidado plieno būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, kas vėliau virto karnavalu. Ilgainiui prie šventės prisijungė vis daugiau Karibų tradicijų, o gatvėse įsitvirtino tiek gyva muzika, tiek didžiulį vaidmenį suvaidinę garso sistemų sunkvežimiai.

    „Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – sakė vienas ryškiausių organizatorių Leslie Palmeris, septintajame dešimtmetyje sustiprinęs muzikos ir masinių persirengimų svarbą.

    Muzika, kuri nuolat kinta

    Karnavalo garso takelis per dešimtmečius keitėsi kartu su miesto kultūra: nuo kalipso, regio, dabo ir sokos iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Ši įvairovė padėjo renginiui išlaikyti aktualumą skirtingoms kartoms ir tapti ne tik švente, bet ir tapatybės bei bendruomenės erdve.

    Minint 60-metį, keli žmonės, daugelį metų gyvenantys karnavalo ritmu, buvo pakviesti išrinkti po vieną kūrinį, kuris jiems geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalą. Tarp jų yra garso sistemų veteranai, didžėjai, renginio organizavimo atstovai, kostiumų kūrėjai ir fotografai.

    Jų pasirinkimai apima skirtingas epochas ir skambesius: nuo „Black Uhuru“ 1979 metais įrašyto kūrinio Guess Who’s Coming To Dinner, „Aswad“ 1980 metais išleisto Warrior Charge ar Junior Murvin klasikos Police and Thieves iki „Bob Marley and The Wailers“ Three Little Birds. Šalia legendinių vardų atsiranda ir naujesni įrašai, pabrėžiantys, kad karnavalas nėra vien nostalgija, o gyva, nuolat atsinaujinanti scena.

    Renginio senbuviai taip pat akcentuoja, kad karnavalo muzika neatsiejama nuo platesnio konteksto: migracijos istorijos, kovos su diskriminacija, bendruomenės solidarumo ir Londono klubinės kultūros. Dėl to vienas dainų sąrašas čia tampa ne tik rekomendacija, bet ir trumpu pasakojimu apie tai, kaip skambėjo ir keitėsi miestas.

  • Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Būstas daugelyje Europos miestų tapo vienu didžiausių kasdienių iššūkių: problema jau ne vien pasiūla, bet ir įperkamumas. Didžiausios kainos paprastai fiksuojamos sostinėse, stambiuose ekonomikos centruose ir turistų traukos vietose, kur paklausa nuolat viršija pasiūlą.

    Deutsche Bank Research Institute ataskaita „Mapping the World’s Prices 2026“ lygino, kiek kainuoja įsigyti butą miestų centruose, vertinant 69 pasaulio miestus, iš jų 28 Europoje. Skaičiuota kaina už kvadratinį metrą, todėl skirtingų šalių rinkas galima palyginti vienu masteliu.

    Šveicarija užlipo į viršūnę

    Brangiausios Europoje išlieka Šveicarijos didmiesčių centro kainos. Ciuriche kvadratinis metras įvertintas 22 910 eurų, o Ženevoje – 19 439 eurais, todėl būstas šiose vietose sparčiai peržengia milijono eurų ribą.

    Skaičiuojant 80 kvadratinių metrų butą, Ciuriche suma siektų apie 1 833 000 eurų, o Ženevoje – apie 1 555 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad Šveicarijos rinka išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste.

    Londonas smarkiai atsiplėšė nuo Paryžiaus

    Trečioje vietoje Europoje įsitvirtino Londonas, kur kvadratinis metras miesto centre siekia 17 241 eurą. Tai reiškia, kad 80 kvadratinių metrų būstas Londone vidutiniškai kainuotų apie 1 379 000 eurų.

    Paryžiuje kvadratinio metro kaina įvertinta 12 771 euru, o tai reiškia, kad Londono centras yra maždaug 35 proc. brangesnis. Penketuką užbaigia Viena su 12 483 eurais už kvadratinį metrą.

    Tarp penkių brangiausių miestų tik du priklauso didžiausių Europos ekonomikų sostinėms ar svarbiausiems centrams: Londonas Jungtinėje Karalystėje ir Paryžius Prancūzijoje. Likusias vietas užima rinkos, kuriose aukštas pajamas dažnai lydi ribota pasiūla prestižinėse zonose.

    Vidurio ir Rytų Europa: kai kur brangiau nei sostinėse Vakaruose

    Ataskaitoje išsiskiria Praha, kuri pagal kainas aplenkė Madridą ir Berlyną. Prahoje kvadratinio metro kaina siekia 8 352 eurus, kai Madride – 7 831 eurą, o Berlyne – 7 613 eurų.

    Tuo metu Miunchenas įvardijamas brangiausiu Vokietijos miestu, kur kvadratinis metras kainuoja 11 435 eurus. Į Europos dešimtuką taip pat patenka Liuksemburgas, Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas, kur Oslui tenka riba žemiau 10 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Kur rasti pigiausia ir ką rodo vidurkis

    Pigiausias miestas Europoje šiame palyginime yra Stambulas, kur kvadratinis metras kainuoja 2 646 eurus. Antroje vietoje nuo galo – Atėnai su 3 442 eurais, o tarp pigiausių minimas ir Briuselis, kur kvadratinis metras įvertintas 4 380 eurais.

    Vidutiniškai 28 Europos miestuose kvadratinis metras kainuoja 9 090 eurų, o 80 kvadratinių metrų butas sudarytų apie 727 000 eurų. Pagal šį skaičiavimą, 1 000 000 eurų ribą peržengia tik keturi miestai, o Ciurichas priartėja prie 2 000 000 eurų.

    Pasauliniame reitinge brangiausias miestas yra Honkongas su 23 790 eurų už kvadratinį metrą, o pigiausiu įvardijamas Kairas su 784 eurais. Ataskaitos skaičiavimai paremti „Numbeo“ ir Deutsche Bank duomenimis, o valiutos konvertuotos pagal Europos Centrinio Banko pirmojo 2026 metų pusmečio vidutinius kursus.

  • Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Noting Hilo karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Šį savaitgalį Vakarų Londono gatvėse vėl vyks Noting Hilo karnavalas, šiemet minintis 60 metų sukaktį. Iš nedidelės bendruomenės šventės jis išaugo į vieną didžiausių Europos gatvės festivalių, kasmet sutraukiantį minias žiūrovų ir dalyvių.

    Karnavalas laikomas ryškiu Afro-Karibų kultūros pėdsaku Londone, o jo šaknys siejamos su vadinamąja Windrush karta ir Jamaikos garso sistemų tradicija. Visa tai formavosi sudėtingame fone: XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Noting Hile netrūko rasinės įtampos ir smurto.

    Po 1958 metų riaušių ir 1959 metais įvykdyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane nužudymo, socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės šventę, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę. Kai Portobello Road pasirodė Trinidado plieninių būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe, buvo padėti karnavalo pamatai.

    1970-aisiais garso sistemos tapo karnavalo ašimi, o organizatorius Leslie Palmeris sustiprino Karibų kaukių tradicijas ir gyvos muzikos programą. Jo mintis, kad garso sistemos tapo jaunimo balsu, iki šiol apibūdina karnavalo energiją ir socialinę reikšmę.

    Per kelis dešimtmečius karnavalo muzika nuolat keitėsi: nuo kalipso, regeto, dub ir soca iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir JK garažo. Jubiliejiniams metams karnavalo veteranai ir scenos dalyviai sudarė 10 dainų sąrašą, kurios, jų manymu, geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalo dvasią.

    Kodėl garso sistemos tapo karnavalo širdimi

    Garso sistemos Noting Hile nėra vien technika ar scena, tai bendruomenės susitikimo taškas ir tradicijos tąsa. Būtent per jas karnavalas tapo erdve, kur susijungia muzika, politinė savivoka ir miesto kultūrų dialogas.

    Viena ryškiausių figūrų – Channel One Sound System bendraįkūrėjas Mikey Dread, už pulto stovintis nuo 1983 metų. Veteranų akimis, tokie žmonės ne tik formavo skambesį, bet ir sukūrė taisykles, kaip karnavale gimsta minios energija.

    10 dainų, kurios apibrėžia karnavalą

    Į veteranų pasirinktą dešimtuką pateko skirtingų laikotarpių ir stilių kūriniai – nuo regeto ir dainų apie socialinę realybę iki modernesnių šokių salės ritmų. Tarp jų minimi Black Uhuru, Aswad, Junior Murvin, Bob Marley and The Wailers, Dennis Brown, Beenie Man, taip pat naujesni kūriniai ir atlikėjai.

    Sąraše atsispindi ir karnavalo kaita: šalia klasikos atsiranda XXI amžiaus garsai, atliepiantys naują Londono kartą. Tai pabrėžia, kad Noting Hilo karnavalas išlieka gyvas reiškinys, kuris ne tik saugo tradiciją, bet ir prisitaiko prie miesto muzikos scenos.

    Šventė, kuri išlieka daugiau nei pramoga

    Karnavalas išlieka ir vizualios kultūros erdve: kostiumų kūrėjai, šokėjai, fotografai ir bendruomenės organizatoriai kuria tai, kas per dvi dienas virsta milžiniška miesto scena. Ne veltui veteranai akcentuoja, kad karnavalas yra ir amato, ir bendruomeniškumo mokykla, kurią svarbu perduoti toliau.

    Šešiasdešimtmečio proga sudarytas dainų sąrašas veikia kaip gidas: jis primena istorines ištakas, bet kartu leidžia išgirsti, kaip karnavalas skamba šiandien. Būtent ši pusiausvyra tarp atminties ir dabarties ir yra pagrindinė Noting Hilo karnavalo jėga.

  • Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Istorinis eksponato „vizitas“

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų rugsėjo 2 dieną lankysis Londone ir Britų muziejuje atidarys parodą, skirtą Bajė gobelenui. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis apie Vilhelmo Užkariautojo žygį ir Anglijos užkariavimą 1066 metais.

    Eliziejaus rūmų teigimu, vizito ašis yra gobeleno paskolinimas, vadinamas išskirtiniu įvykiu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos buvo politiškai ir simboliškai svarbus žingsnis.

    Parodos datos ir išskirtinis eksponavimas

    Britų muziejus skelbia, kad paroda lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Pirmiesiems keturiems mėnesiams jau parduota 100 000 bilietų, o tai rodo itin didelį visuomenės susidomėjimą.

    Londone maždaug 70 metrų ilgio lininė siuvinėjimo juosta bus eksponuojama paguldyta, o ne pakabinta vertikaliai, kaip ilgą laiką būdavo Bajė mieste Normandijoje. Muziejus teigia, kad toks pateikimas leidžia geriau suvokti kūrinio mastą ir naratyvo vientisumą.

    Diskusijos dėl būklės ir saugumo

    Gobeleno pervežimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo specialistų kritiką, nes kūrinys yra trapus ir jautrus aplinkos pokyčiams. Viešojoje erdvėje buvo primenama apie audinio pažeidimus, įskaitant dešimtis įplyšimų ir tūkstančius skylučių, todėl baimintasi negrįžtamos žalos.

    Vis dėlto Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pegard po apsilankymo Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės. Oficialiai akcentuojama, kad transportavimas ir pristatymas buvo organizuoti laikantis griežtų konservavimo reikalavimų.

    Macrono susitikimai Londone

    Vizito metu E. Macronas taip pat planuoja išsamų pirmąjį pokalbį su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prancūzijos prezidentūra nurodo, kad ryšys su nauja vyriausybės vadovybe buvo užmegztas greitai, o koordinacija tarptautiniais klausimais turėtų išlikti intensyvi.

    Taip pat numatoma galimybė prezidentui pasveikinti karalių Karolį III, nors detalių dėl susitikimo formato neatskleidžiama. Paryžius šį vizitą pristato kaip progą stiprinti dvišalius ryšius, pasitelkiant ir kultūros, ir politikos darbotvarkes.

  • Londonas riboja „Meta“ akinius su kamera: pubai, teatrai ir net teismai ima juos atiminėti

    Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose daugėja vietų, kurios prašo lankytojų nusiimti „Meta“ išmaniuosius akinius su kamera arba iš viso neįsileidžia su jais į vidų. Sprendimus lemia privatumo argumentai: verslai ir institucijos sako negalintys užtikrinti, kad aplinkiniai nebus filmuojami be aiškaus sutikimo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Wetherspoons“ tinklas, valdantis daugiau nei 800 barų nuo Anglijos iki Airijos. Tinklo įkūrėjas Timas Martinas viešai aiškino, kad jų taisyklės draudžia filmuoti klientus ir darbuotojus be tiesioginio leidimo, o akiniai su kamera tokią ribą pernelyg lengvai peržengia.

    „Mūsų lokaluose, kaip ir daugumoje barų, galioja paprasta taisyklė: negalima filmuoti klientų ar darbuotojų be jų sutikimo. „Meta“ akiniai atrodo laužantys šią taisyklę ir sveiką protą, nes leidžia slapta stebėti, todėl instinktyviai sakome: išjunkite kameras“, – sakė Timas Martinas.

    Panašios nuostatos laikosi ir dalis aukštesnės klasės Londono restoranų. Restoranų verslo atstovas Jeremy Kingas įvedė visišką „Meta“ akinių draudimą keliuose savo valdomuose restoranuose, argumentuodamas, kad svečių privatumas neturi būti pažeidžiamas jokiais papildomais įrašymo įrenginiais.

    „Niekada sąmoningai neleisiu jokio svečių privatumo pažeidimo, išskyrus tai, ką fiksuoja akys, su kuriomis gimėme“, – sakė Jeremy Kingas.

    Apribojimai plečiasi už barų ribų

    Privatumo dilema jau peržengė restoranų ir barų ribas. Kai kurios organizacijos, valdančios renginių erdves, prašo žiūrovų nusiimti akinius spektaklių metu, o dalis renginių organizatorių apskritai taiko nulinę toleranciją bet kokiam galimam slapto filmavimo scenarijui.

    Ši tendencija siejama su paprastu klausimu: kaip aplinkiniai gali suprasti, ar jie filmuojami. Nors gamintojas nurodo, kad akiniuose yra šviesos indikatorius, turintis signalizuoti apie įrašymą, vietų savininkai ir organizatoriai pabrėžia, jog realiame šurmulyje mažai kas į jį atkreipia dėmesį.

    Kodėl „indikatoriaus lemputės“ nepakanka

    Technologiškai „Meta“ sprendimas dažnai aiškinamas taip: įrašymo metu mirksi LED indikatorius, o bandant jį uždengti sistema esą gali reaguoti. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien techninis ženklas neišsprendžia socialinio aspekto, nes atsitiktinis pašalinis žmogus gali nė nepastebėti, kad yra filmuojamas.

    Verslams tai tampa reputacijos ir konfliktų valdymo klausimu. Prietaisai, kurių idėja buvo sumažinti priklausomybę nuo telefono rankoje, dalyje viešų erdvių virsta ginčų šaltiniu: darbuotojams tenka aiškinti taisykles, o lankytojams kyla nepasitenkinimas, kai prašoma nusiimti akinius.

    Kur link juda rinka?

    Privatumo ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad dėvimos technologijos su kamera grąžina seną problemą į naują formą: filmavimo veiksmas tampa mažiau pastebimas ir lengviau nuolatinis. Dėl to tikėtina, kad taisyklių daugės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač vietose, kuriose jautriai vertinamas asmens duomenų apsaugos ir sutikimo klausimas.

    Artimiausiu metu daug ką lems tai, ar gamintojai ras patikimesnių būdų aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą ir suteikti jiems realią galimybę nesutikti. Kol kas dalis verslų renkasi paprasčiausią sprendimą: akinius su kamera viešose erdvėse riboti arba drausti.

  • „Index Ventures“ pristatė „Index Origin II“: 290 mln. eurų sėklos fondas naujai steigėjų kartai

    Londone įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Index Ventures“ pranešė įkuriantis antrą specializuotą ankstyvosios stadijos fondą „Index Origin II“, kurio dydis siekia 290 mln. eurų. Tai tęsinys po pirmojo „Origin“ fondo, skirto sėklos investicijoms, ir signalas, kad investuotojai ieško galimybių net vėsesnėje rinkoje.

    „Index Ventures“ teigia, kad „Index Origin II“ orientuotas į steigėjus, kurie kuria ambicingas, pasaulines įmones nuo pirmųjų žingsnių. Praktikoje tokie fondai dažniausiai finansuoja komandų formavimą, produkto kūrimą, pirmųjų klientų pritraukimą ir pasirengimą vėlesniems finansavimo etapams.

    Kas yra sėklos fondas?

    Sėklos investicijos paprastai skiriamos tada, kai idėja jau turi aiškų produktinį kontūrą, bet verslui dar reikia įrodymų, kad sprendimas veikia rinkoje. Tuo metu svarbiausia tampa greitis, pirmieji pardavimai ir komandos branduolio suformavimas, o investuotojo pagalba dažnai lemia daugiau nei vien kapitalas.

    Pastaraisiais metais sėklos stadijoje ryškėja dvi tendencijos: didesnis dėmesys tvariam augimui ir atsargesnis požiūris į vertinimus, palyginti su itin aktyviu 2020–2021 metų laikotarpiu. Tokiose sąlygose fondai, galintys pasiūlyti ne tik finansavimą, bet ir ryšius su klientais bei ekspertus, įgyja papildomą pranašumą.

    „Kas, jeigu?“ filosofija

    Pristatydama fondą, „Index Ventures“ akcentuoja vadinamąją „kas, jeigu?“ (angl. what if) mąstyseną, kai verslas pradedamas nuo esminio klausimo ir noro keisti nusistovėjusias taisykles. Šią logiką rizikos kapitalo investuotojai dažnai sieja su rinkas perkuriančiomis bendrovėmis, kurios ne tik optimizuoja esamą procesą, bet sukuria naują vartotojų elgseną.

    „Verslumas geriausiai prasideda nuo paprasto klausimo: kas, jeigu?“, – teigiama „Index Ventures“ pristatyme.

    Kaip pavyzdžiai minimi skirtingų sektorių vienaragiai, kurių ištakos siejamos su ambicinga idėja ir ankstyvu finansavimu. „Index Ventures“ istorijoje yra investicijų į plataus vartojimo ir finansų technologijų įmones, todėl naujas fondas vertinamas kaip bandymas pakartoti sėkmės modelį ieškant kitos kartos tarptautinių lyderių.

    Ką fondas žada steigėjams?

    „Index Origin II“ pristatomas kaip bendradarbiaujantis fondas, kuris planuoja dažniau investuoti kartu su ankstyvosios stadijos fondais, atskirais partneriais ir verslo angelais. Toks modelis rinkoje įprastas, nes leidžia startuoliui gauti platesnį kontaktų tinklą, o investuotojams pasidalinti riziką.

    Be kapitalo, „Index Ventures“ akcentuoja praktinę pagalbą: pirmųjų darbuotojų paiešką, ankstyvųjų klientų ir vadinamųjų dizaino partnerių pritraukimą, taip pat prieigą prie operacinių ekspertų produktų kūrimo, pardavimų, finansų, veiklos ir inžinerijos srityse. Ankstyvoje stadijoje tokios kompetencijos dažnai tampa kritinės, nes komandos dar neturi suformuotų vidinių funkcijų.

    Fondo pristatyme taip pat minimi įrankiai, skirti ankstyvam akcijų opcionų planavimui ir struktūrai. Tai aktualu startuoliams, kurie nuo pirmųjų etapų nori konkuruoti dėl talentų, tačiau neturi galimybės pasiūlyti didelių atlyginimų ir kompensuoja tai dalimi būsimos vertės.

    Naujas „Index Ventures“ fondas rodo, kad ankstyvosios stadijos investicijos išlieka viena svarbiausių rizikos kapitalo rinkos krypčių. Net ir neapibrėžtumo laikotarpiais sėklos finansavimas dažnai laikomas langeliu, kuriame gimsta kito dešimtmečio didieji žaidėjai.