Tag: Londonas

  • Orbano dukra išvyko į Londoną ir parduoda turtą Vengrijoje: kas vyksta šeimos užkulisiuose?

    Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano dukra Ráhel Orbán, kaip skelbia tiriamosios žurnalistikos atstovai, su šeima persikėlė į Londoną ir ėmėsi Vengrijoje turėto turto išpardavimo. Viešojoje erdvėje tai siejama su nerimu dėl galimų institucijų patikrinimų ir jautria informacija apie pasikeitusius kontaktus.

    Pasak publikacijose minimų šaltinių, persikėlimas į Jungtinę Karalystę nėra vien laikinas sprendimas: šeimos planai siejami su ilgesniu įsikūrimu Londone. Tuo pat metu Vengrijoje esą pradėti procesai, susiję su nekilnojamuoju turtu ir kitais aktyvais, kuriuos siekiama realizuoti.

    „Viskas yra parduodama“, – teigiama žurnalistų cituojamoje formuluotėje, apibūdinant turto išpardavimo mastą.

    Kodėl šis žingsnis kelia klausimų?

    Tiriamuosiuose pranešimuose akcentuojama, kad sprendimas išvykti sutapo su kalbomis apie didesnį atsargumą verslo aplinkoje ir baimę dėl galimų patikrų. Tokie signalai Vengrijoje dažnai vertinami per politinės įtakos ir verslo ryšių prizmę, ypač kai kalbama apie aukščiausios valdžios aplinką.

    Kontekstą sustiprina ir informacija apie pasikeitusius telefonų numerius bei komunikacijos kanalus. Nors tai gali turėti ir visiškai praktinių priežasčių, viešojoje erdvėje tokie pokyčiai neretai interpretuojami kaip bandymas sumažinti nepageidaujamo dėmesio riziką.

    V. Orbano šeima ir viešas dėmesys

    V. Orbano aplinka ne kartą buvo atsidūrusi žiniasklaidos dėmesio centre dėl ryšių su verslo projektais, viešųjų pirkimų ir turto klausimų, nors konkretūs atvejai skirtingais laikotarpiais vertinti nevienodai. Dėl to bet kokie su šeima siejami pokyčiai, ypač susiję su turtu ar gyvenamąja vieta, paprastai sukelia didelį rezonansą.

    Kol kas nėra oficialiai pateiktų išsamių paaiškinimų dėl persikėlimo motyvų ar turto pardavimo apimties. Situaciją atidžiai seka Vengrijos žiniasklaida, o papildomos detalės, tikėtina, paaiškės artimiausiu metu, jei bus patvirtinta daugiau faktų apie parduodamus aktyvus ir sandorių mastą.

  • Londone atidaroma paroda apie moteris panke: 50 metų istorija ir 5 albumai, kuriuos verta turėti

    Londone atidaroma paroda apie moteris panke: 50 metų istorija ir 5 albumai, kuriuos verta turėti

    Moterų vaidmuo panko pradžioje

    Pankrokas dažnai siejamas su Niujorko scena ir vyriškomis grupėmis, tačiau judėjimo pamatus dėjo ir moterys. Septintajame dešimtmetyje jos ne tik dainavo, bet ir kūrė panko estetiką, žinutę bei laikyseną prieš nusistovėjusią tvarką.

    Tokios figūros kaip Patti Smith, Siouxsie Sioux, Nina Hagen ar Debbie Harry tapo ne priedu prie scenos, o jos varomąja jėga. Jų muzikoje susijungė literatūrinė kalba, politinis aštrumas, maištas prieš industrijos taisykles ir savarankiško kūrimo principas.

    Paroda Londone: archyvai ir nauji darbai

    Londone atidaroma daugiadalykė paroda „Up Yours! God Save The Queens“, skirta 50 metų moterų panko istorijai. Ji rengiama Museum of Youth Culture ir žada parodyti retus archyvinius eksponatus, anksčiau neviešintas fotografijas bei šiuolaikinių menininkių kūrinius.

    Parodą kuruoja Lauren Estelle Jones, Celeste Bell ir Vivien Goldman, o pagrindinė jos žinutė paprasta: pankas nėra vien keli garsūs vardai ir stereotipinis įvaizdis. Ekspozicija siekia grąžinti matomumą moterims, kurios formavo sceną ir jos kalbą.

    „Pankas iš esmės yra moteriškas judėjimas: jis gimė iš drąsos perrašyti taisykles ir nebūti patogiai“, – sako parodos rengėjai.

    5 septintojo dešimtmečio albumai

    Parodos kontekste primenami ir įrašai, be kurių sunku suprasti, kaip skambėjo ankstyvasis pankas. Tai albumai, darę įtaką vėlesnėms kartoms, įskaitant riot grrrl judėjimą ir alternatyvios muzikos bangas, kuriose moterų balsas tapo centriniu.

    Tarp svarbiausių akcentų minimas Patti Smith „Horses“ iš 1975 metais, laikomas Niujorko scenos lūžio tašku ir kūrybinės laisvės manifestu. Greta jo išskiriamas „Blondie“ debiutas iš 1976 metais, kuriame pop pojūtis susilieja su panko energija.

    Didžiosios Britanijos scenoje ryškiai išsiskyrė X-Ray Spex „Germfree Adolescents“ iš 1978 metais su anti-vartotojiškais tekstais ir identiteto temomis. Taip pat įvardijami „The Slits“ „Cut“ ir „The Raincoats“ debiutas, abu iš 1979 metais, išplėtę panko skambesį ir drąsiai kėlę socialines temas.

    Paroda Museum of Youth Culture Londone atidaroma spalio 23 dieną ir veiks iki lapkričio 22 dienos. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne nostalgijos projektas, o bandymas tiksliau papasakoti istoriją, kuri ilgą laiką buvo pasakojama per siaurą prizmę.

  • Buvęs „Google DeepMind“ lyderis Londone kuria Metis: žada DI mąstymą su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis

    Buvęs „Google DeepMind“ lyderis Londone kuria Metis: žada DI mąstymą su mažesnėmis skaičiavimo sąnaudomis

    Londone startuoja nauja dirbtinio intelekto bendrovė Metis Reasoning, kurią bendraįkūrė buvęs „Google DeepMind“ tyrimų vadovas ir vienas „AlphaGo“ kūrėjų Thore Graepelis. Įmonė teigia ieškanti kito kelio nei didžiausi rinkos žaidėjai, daugiausia dėmesio skirdama vadinamajam skaičiavimams efektyviam DI.

    Pasak bendrovės atstovų, pradinis tikslas – kurti sprendimo paieškos ir argumentavimo sistemas, kurios būtų patikimesnės už įprastus didžiuosius kalbos modelius ir kartu reikalautų mažesnių kompiuterinių išteklių. Metis Reasoning komanda kol kas sudaryta iš 12 žmonių, tarp jų – tyrėjai, matematikai, robotikos specialistai ir technologijų verslininkai.

    Kas yra skaičiavimams efektyvus DI

    Pastaraisiais metais DI plėtra dažnai siejama su vis didesniais modeliais ir augančiais mokymo biudžetais, o tai reiškia brangią infrastruktūrą ir didžiules skaičiavimo sąnaudas. Metis Reasoning viešai deklaruojama kryptis – ieškoti architektūrų ir metodų, kurie leistų spręsti sudėtingas užduotis ne didinant mastą, o gerinant pačią mąstymo logiką.

    Bendrovė akcentuoja verifikavimo problemą: kai DI pateikia atsakymą, ne visada aišku, kaip iki jo prieita ir ar išvada pagrįsta. Metis Reasoning teigimu, tai ypač riboja DI diegimą srityse, kuriose klaidos kaina didelė, pavyzdžiui, inžinerijoje, robotikoje ar kitose saugai jautriose taikymo srityse.

    Komanda ir pirmieji planai

    Metis Reasoning bendraįkūrėjų komandą sudaro Thore Graepelis, serijinis technologijų ir biotechnologijų verslininkas Piersas Ingramas, robotikos ir autonominių sistemų ekspertas Michaelas Warrenas bei David Berman, dirbęs DI vadovu Cambridge Consultants ir patarinėjęs Jungtinės Karalystės vyriausybei bei NATO.

    Piersas Ingramas teigia, kad aukštos rizikos situacijose vien sklandžiai suformuluotų argumentų nepakanka, jei jų negalima patikrinti.

    „Kai kalbame apie inžineriją ar mokslą, medicininius ar teisinius sprendimus, modelių pateikiami argumentai iš esmės dažnai nėra patikimi. Tai nėra tvirtas pagrindas tam, kokio DI norime“, – sakė Piersas Ingramas.

    Bendrovė neatskleidžia tikslaus pritraukiamo finansavimo dydžio, tačiau nurodo, kad iki šiol turimų lėšų pakako veiklai pradėti. Taip pat pabrėžiama, jog kuriama architektūra esą yra ženkliai efektyvesnė skaičiavimų prasme nei vadinamieji pažangiausi rinkos modeliai, o pirmieji rezultatai sprendimo paieškos užduotyse pasiekti mažesnėmis sąnaudomis.

    Kol kas neaišku, kada Metis Reasoning pristatys pirmąjį viešą modelį ar produktą. Vis dėlto startas įsilieja į ryškią Londono tendenciją, kai mieste kuriasi naujos DI laboratorijos ir startuoliai, ieškantys alternatyvų vien masto didinimu paremtai strategijai.

    Kodėl rinkai svarbus patikimumas

    Metis Reasoning pozicionuojasi ten, kur vis dažniau krypsta ir verslo lūkesčiai: ne tik generuoti tekstą ar kodą, bet ir pateikti patikrinamą sprendimo eigą. Praktikoje tai reiškia, kad organizacijoms svarbu ne vien atsakymas, bet ir aiškus paaiškinimas, iš kokių prielaidų jis kilo ir kuriose vietose sistema gali klysti.

    Šis klausimas tampa ypač aktualus reguliuojamose srityse bei kuriant sistemas, kurios turi veikti realiame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje ar autonomikoje. Būtent čia, pasak įkūrėjų, skaičiavimams efektyvus ir lengviau audituojamas DI galėtų tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Londoną užtvindė „Sephora“ SEPHORiA: 2 dienos, 4 000 svečių ir grožio tendencijos 2026-iesiems

    Londonas spalio 16 ir 17 dienomis trumpam tapo Europos grožio sostine: čia surengtas „Sephora“ renginys SEPHORiA, sutraukęs per 4 000 makiažo, odos priežiūros ir kvapų gerbėjų. Organizatoriai skelbė, kad per dvi dienas lankytojai galėjo išbandyti naujienas, dalyvauti edukacijose ir gyvuose pristatymuose.

    SEPHORiA išsiskiria tuo, kad tai ne vien paroda ar mugė, o patyriminis renginys su interaktyviomis erdvėmis, konsultacijomis ir riboto leidimo bendradarbiavimais. Tokie formatai vis dažniau tampa grožio industrijos varikliu, nes leidžia prekės ženklams vienoje vietoje ir greitu tempu parodyti produktus, o vartotojams juos išbandyti prieš perkant.

    Kas vyko Londone

    Renginyje dalyvavo daugiau nei 40 prekės ženklų, o programoje dominavo praktiniai formatai: mini pamokos, demonstracijos, greitos konsultacijos ir makiažo transformacijos. „Sephora“ komunikavo, kad šiemet didžiausias dėmesys skirtas rudens ir žiemos sezonui, kai pardavimuose tradiciškai auga dekoratyvinės kosmetikos ir kvapų segmentai.

    Pasak organizatorių, lankytojai buvo vedami per temines erdves, kuriose akcentuoti svarbiausi artėjančių mėnesių grožio naratyvai. Tokia scenografija tampa vis reikšmingesnė, nes socialiniuose tinkluose gerai veikiantys vaizdai ir patirtys dažnai lemia, kurie produktai taps masiškai aptarinėjami ir sparčiai išperkama.

    Tendencijos, kurios formuoja rinką

    Pastaraisiais metais grožio sektoriuje ryškėja keli aiškūs pokyčiai: sparčiai plečiasi odos priežiūros kategorija, daugėja daugiafunkcių produktų ir stiprėja personalizacijos poreikis. Kartu auga jautrios odos sprendimų paklausa, o pirkėjai vis labiau vertina aiškiai įvardytas sudėtines dalis ir produkto paskirtį.

    Dar viena kryptis – technologijų ir grožio suartėjimas: nuo odos būklę sekančių programėlių iki DI pagrįstų rekomendacijų, kurios padeda parinkti atspalvį ar rutiną. Nors DI sprendimai dažniausiai veikia kaip pagalbinė priemonė, jie didina vartotojų lūkesčius gauti tikslesnes, individualias rekomendacijas tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete.

    Apdovanojimai ir ateities planai

    Londono SEPHORiA metu pristatytas ir „Sephora“ iniciatyvos Sephora Prize rezultatas: laimėtoja paskelbta Substance of Light, o taip pat išskirtos French Cowboy ir Omad. „Sephora“ teigimu, programos esmė – suteikti laimėtojams mentorystę, konsultacijas produktų kūrimo srityje ir matomumo stiprinimą prekybos kanaluose.

    Taip pat paskelbta apie kitą paraiškų etapą, kuris numatytas nuo spalio 26 dienos iki lapkričio 30 dienos 2026 metais. Kitas SEPHORiA renginio sustojimas planuojamas Šanchajuje, o tai signalizuoja, kad „Sephora“ toliau didins tokio formato renginių mastą ir įtaką pasaulinei grožio rinkai.

  • „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ skelbia sudariusi sutartis su keliomis ankstyvos stadijos Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto laboratorijomis. Įmonė siekia paspartinti skaičiavimo pajėgumų ir su jais susijusios programinės įrangos pasiūlą JK rinkoje, kur pastaraisiais metais ryškiai auga aukštos kvalifikacijos talentų koncentracija.

    „Nebius“ veikia kaip vadinamasis neocloud tiekėjas: stato ir valdo duomenų centrus, juos aprūpina vaizdo plokštėmis (GPU) ir suteikia prieigą DI bei įmonėms, kurioms reikia didelės skaičiavimo galios. Toks modelis tampa vis svarbesnis, nes moderniems DI modeliams mokyti ir vykdyti reikalingi milžiniški resursai, o tradiciniai debesijos pajėgumai ne visada užtikrina norimą prieinamumą ar kainodarą.

    Anksčiau šiais metais „Nebius“ pranešė apie maždaug 2 milijardų eurų vertės plėtros planą Jungtinėje Karalystėje, apimantį naujas aikšteles ir Londono centro stiprinimą. Londonas įmonei yra pagrindinis Europos tyrimų ir plėtros bei komercinės plėtros centras, iš kurio koordinuojama dalis sprendimų diegimo klientams regione.

    „Nebius“ būstinė yra Amsterdame, o JK įmonė turi keturias duomenų centrų lokacijas. Bendrovė taip pat vysto duomenų centrus Suomijoje ir Prancūzijoje, taip diversifikuodama infrastruktūrą ir mažindama priklausomybę nuo vienos rinkos ar vieno energijos bei tinklų reguliavimo modelio.

    „Norime ir toliau plėstis Jungtinėje Karalystėje, nes čia matome didelę talentų koncentraciją ir stiprėjančią DI ekosistemą“, – sakė „Nebius“ EMEA regiono vadovas Gary Tierney.

    Jis neįvardijo, su kuriomis konkrečiai JK laboratorijomis sudaryti sandoriai, tačiau nurodė, kad dalis jų veikia slaptuoju režimu arba neseniai iš jo išėjo. Pastaruoju metu Londone ir kituose JK technologijų centruose daugėja naujų DI įmonių, kurias kuria buvę didžiųjų technologijų bendrovių ir mokslinių organizacijų specialistai.

    Kalbėdamas apie viešas diskusijas ir dalies bendruomenių pasipriešinimą duomenų centrų plėtrai, G. Tierney pabrėžė, kad tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti investicijų regione. Duomenų centrai JK, kaip ir kitose Europos šalyse, vis dažniau vertinami per energetikos, elektros tinklų apkrovos, žemės panaudojimo ir poveikio aplinkai prizmę, todėl investuotojams tenka daugiau dėmesio skirti leidimams ir tvarumo argumentams.

    Atskirai „Nebius“ atstovas palankiai įvertino JK vyriausybės planus švelninti ribojančias nekonkuravimo nuostatas darbuotojų sutartyse. Pasak jo, startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms tai gali tapti reikšmingu postūmiu, nes talentų judėjimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių DI produktų kūrimo greitį ir naujų komandų formavimąsi.

    „Kai nekonkuravimo nuostatų JAV nėra, startuolių rinka juda gerokai greičiau. Jei šis barjeras Londone mažės, galime pamatyti daugiau naujų laboratorijų ir daugiau komandų, kuriančių pažangius sprendimus“, – sakė G. Tierney.

  • Jenna Ortega Londone nustebino podium įvaizdžiu: gerbėjai vėl nerimauja dėl aktorės sveikatos

    Jenna Ortega Londone nustebino podium įvaizdžiu: gerbėjai vėl nerimauja dėl aktorės sveikatos

    Jenna Ortega Londone atsidūrė fotografų dėmesio centre, kai vyko į BBC studiją pristatyti filmo „Klara ir saulė“. Pastaruoju metu aktorės darbotvarkė itin intensyvi, todėl ji vis dažniau matoma viešuose renginiuose ir promocinėse veiklose.

    Šįkart Ortega nusprendė nutolti nuo tamsaus, gotiško įvaizdžio, kuris daugelio siejamas su jos vaidmeniu seriale „Wednesday“. Vietoje to ji pasirinko šiltesnę, rudenišką spalvų paletę ir klasikinių siluetų derinį, kuris iš karto patraukė mados komentatorių dėmesį.

    Aktorė pasirodė vilkėdama „Michael Kors“ komplektą iš 2027 metų pavasario ir vasaros kolekcijos. Prie rudo vilnonio palto ji priderino garstyčių spalvos megztinį su V formos iškirpte ir derančius šortus, o įvaizdį užbaigė blizgiais aukštakulniais su dirželiais.

    Viešas pasirodymas sulaukė daug pagyrų dėl stiliaus, tačiau socialiniuose tinkluose vėl atsinaujino diskusijos apie aktorės išvaizdą. Dalis gerbėjų teigia pastebintys, kad Ortega pastaruoju metu atrodo gerokai lieknesnė, ir svarsto, ar tam įtakos neturi nuovargis bei nuolatinė vieša įtampa.

    Pati Ortega į šias kalbas kol kas nereagavo. Vis dėlto ankstesniuose interviu ji yra pasakojusi apie sudėtingas darbo sąlygas jaunystėje, kai filmavimų grafikai būdavo tokie įtempti, kad pritrūkdavo laiko net reguliariam valgymui ar vandeniui.

    Šis atvejis primena platesnę tendenciją, su kuria susiduria daugelis pramogų industrijos žmonių: išvaizdos vertinimas neretai užgožia profesinius pasiekimus, o komentarai apie kūną tampa nuolatine viešo gyvenimo dalimi. Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad spėliojimai apie kito žmogaus sveikatą pagal išvaizdą gali būti klaidinantys ir žalingi.

  • Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Londone duris atvėrė naujas kultūros centras, skirtas Afrikos kinui ir juodaodžių kūrybai. Jį įkūrė Nigerijos žiniasklaidos verslininkė ir prodiuserė Mo Abudu, siekianti, kad Afrikos istorijos ir diasporos patirtys būtų lengviau pasiekiamos plačiai auditorijai.

    „EbonyLife Place“ Londone vienoje vietoje sujungia kino salę, restoraną ir butiką, kuriame pristatomi dizaineriai iš Afrikos bei jos diasporos. Pasak projekto kūrėjų, idėja paprasta: lankytojai gali patirti skirtingas kultūros formas neišvykdami iš Jungtinės Karalystės.

    Mo Abudu pabrėžia, kad tai yra ilgai brandinta ambicija Londone sukurti nuolatinį tašką Afrikos pasakojimams. Pasak jos, kultūrai svarbu keliauti, o tokie centrai padeda mažinti atstumą tarp kūrėjų ir publikos.

    „Ši mintis ilgai gyveno mano pasąmonėje. Žinau, kaip svarbu, kad istorijos ir kultūra keliautų, todėl norėjau sukurti vietą, į kurią ši kultūra galėtų atvykti“, – sakė Mo Abudu.

    Kas bus rodoma kino salėje?

    Centro šerdis – kino salė, kurioje planuojama rodyti Afrikos filmus ir juodaodžių kūrėjų darbus. Programoje numatomi ir Nigerijos kino industrijos Nolivudo filmai, ir tarptautiniai kūriniai, nagrinėjantys juodaodžių patirtis įvairiose šalyse.

    Mo Abudu teigimu, repertuaras apims ir didžiuosius JAV filmus, kuriuose svarbų vaidmenį turi juodaodžiai aktoriai bei kūrėjai. Tokia kryptis atliepia rinkos tendencijas, kai auditorijos vis dažniau ieško autentiškų, įvairias patirtis atspindinčių istorijų, o platformos ir kino teatrai plečia turinio geografiją.

    „Mes tiek daug vartojome pasaulio kultūros. O kiek pasaulis vartojo mūsų? Aš nebenoriu laukti, kol kas nors važiuos šešias valandas iš Londono, kad suprastų Nigerijos filmą ar pamatytų Nigerijos madą. Visa tai yra čia, Londone“, – sakė Mo Abudu.

    Tikslas – ne niša, o norma

    Verslininkė atvirai kalba ir apie asmeninį motyvą: ji gimė Anglijoje ir prisimena, kad jaunystėje neturėjo vietos, kur būtų galima žiūrėti juodaodžių kiną. Todėl, jos žodžiais, jei ji pati nesukurtų tokios erdvės, ji tiesiog neegzistuotų.

    Ilgalaikis tikslas – kad Afrikos ir juodaodžių kinas būtų vertinamas kaip įprasta kultūrinio gyvenimo dalis, o ne išskirtinė retenybė. Mo Abudu viliasi, kad po kelerių metų klausimas „pirmasis juodaodžių kinas“ išnyks, o miestuose atsiras daugiau panašių vietų, kurios jungtų kiną, maistą, madą ir meną.

    „Po dešimties metų neturėtume sakyti, kad tai pirmasis juodaodžių kinas. Tada tai turėtų skambėti paprastai: štai dar vienas kinas“, – sakė Mo Abudu.

    „EbonyLife Place“ Londone atsiradimas rodo platesnę kryptį Europos kultūros rinkoje: didmiesčiai vis aktyviau konkuruoja dėl turinio ir auditorijų, o kultūros centrai ieško formatų, kurie apjungtų patirtį, bendruomenę ir komerciją. Šiuo požiūriu naujasis hubas siekia tapti ne vien kino teatru, bet ir nuolat veikiančiu Afrikos kūrybos vitrina.

  • „Virgin“ taikosi į Eurostar monopolį: nuo 2030 metų planuoja 20 greitųjų reisų per Lamanšą kasdien

    Didėjant aviacijos sąnaudoms ir kylant diskusijoms dėl taršos mažinimo, Europa vėl atsigręžia į greituosius traukinius. Didžiosios Britanijos grupė „Virgin“, siejama su Richardu Bransonu, paskelbė planus nuo 2030 metų pradėti naujus tarptautinius reisus per Lamanšo tunelį.

    Įmonė nori kasdien paleisti iki 20 greitųjų traukinių maršrutais Londonas–Paryžius, Londonas–Briuselis ir Londonas–Amsterdamas. Pagrindiniu išvykimo tašku numatoma St Pancras International stotis, o Paryžiuje – Gare du Nord.

    „Planuojame nuo 2030 metų kasdien vykdyti 20 reisų tarp Londono ir Paryžiaus, Briuselio bei Amsterdamo, kartu sukuriant iki 1 000 naujų darbo vietų“, – teigiama „Virgin“ pranešime.

    Vienas svarbiausių projekto žingsnių – prieiga prie Prancūzijos geležinkelių infrastruktūros ir susitarimai su tinklo valdytoju SNCF Reseau. Be tokių susitarimų naujam vežėjui praktiškai neįmanoma užsitikrinti patogių tvarkaraščių ir techninių „langų“ itin apkrautame koridoriuje.

    „Virgin“ skaičiuoja, kad papildomi reisai leistų padidinti keleivių srautą per tunelį nuo maždaug 4,75 mln. iki apie 7,5 mln. per metus 2030 metais. Tai reikštų ryškesnę konkurenciją dabartiniam pagrindiniam operatoriui Eurostar, kuris šiuo metu dominuoja maršrutuose tarp Londono ir žemyninės Europos.

    Pagal dabar viešai aptariamus planus, dalis reisų būtų nukreipta į Paryžių, o likusieji – į Briuselį ir Amsterdamą. Priklausomai nuo sezono ir savaitės dienų, Eurostar paprastai vykdo apie 12–18 reisų per dieną į Paryžių, 8–10 į Briuselį ir 5 į Amsterdamą, tad „Virgin“ ambicijos reikštų apčiuopiamą pasiūlos augimą.

    Jei projektas pajudės, „Virgin“ svarsto užsakyti naujus traukinių sąstatus iš Prancūzijos gamintojo „Alstom“. Numatoma, kad jie galėtų pasiekti iki 300 km/h greitį, kuris yra įprastas Europos greitųjų geležinkelių standartas ir leidžia konkuruoti su trumpųjų nuotolių skrydžiais, ypač įvertinus kelionės į oro uostą laiką.

    Kas stumia keleivius į traukinius?

    Planuojamų investicijų kontekste dažnai minimos išaugusios aviacijos sąnaudos, ypač brangęs reaktyvinių variklių kuras. Kuo didesnė skrydžių savikaina, tuo patrauklesnės tampa alternatyvos, galinčios pasiūlyti panašų kelionės laiką miesto centre į miesto centrą.

    Kitas veiksnys – ilgalaikė Europos kryptis mažinti transporto sektoriaus išmetimus ir skatinti keliones geležinkeliais. Dėl šios priežasties daugelyje šalių plečiami greitųjų linijų tinklai, o tarptautiniai maršrutai, ypač su tiesioginiais reisais, laikomi vienu efektyviausių būdų „pervilioti“ dalį keleivių iš oro transporto.

    Kokie didžiausi iššūkiai?

    Didžiausia rizika tokio masto projektams paprastai yra ne vien traukinių pirkimas, o prieigos prie infrastruktūros sąlygos, tvarkaraščių suderinimas ir riedmenų sertifikavimas skirtingose šalyse. Lamanšo tunelio koridorius yra ypač reguliuojamas, todėl naujam vežėjui reikėtų įrodyti techninę ir operacinę parengtį.

    Jei „Virgin“ pavyktų įgyvendinti planus, keleiviai galėtų pajusti naudą per didesnį reisų pasirinkimą ir konkurenciją kainoms. Vis dėlto iki 2030 metų dar laukia ilgas derinimų, leidimų ir investicinių sprendimų kelias, kuris ir nulems, ar Eurostar pirmą kartą per ilgą laiką sulauks lygiaverčio varžovo pagrindiniuose maršrutuose per Lamanšo tunelį.

  • Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Gobelenų kelionė į Londoną

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 2 dieną vyks į Londoną, kur Britų muziejuje atidarys Bayeux gobelenui skirtą parodą. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis Vilhelmo Užkariautojo įsiveržimą į Angliją ir 1066 metų įvykius.

    Eliziejaus rūmai vizitą įvardija kaip reikšmingą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams momentą. Pasak prezidentūros, Macronas siekia atkreipti dėmesį į jo paties 2025 metais patvirtintą išskirtinę šio kūrinio paskolą.

    Paroda lankytojams bus atverta nuo rugsėjo 10 dienos ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Skelbiama, kad per pirmuosius keturis mėnesius jau parduota 100 000 bilietų, todėl muziejus tikisi itin didelio susidomėjimo.

    Kaip bus eksponuojamas Bayeux gobelenas?

    Apie 70 metrų ilgio lininis siuvinėjimas Londone pirmą kartą bus eksponuojamas paguldytas horizontaliai, o ne pakabintas vertikaliai, kaip ilgus dešimtmečius buvo rodytas Bayeux mieste Normandijoje. Britų muziejus teigia, kad toks sprendimas leis geriau suvokti kūrinio mastą ir detales.

    Muziejus jau pristatė dalį fragmentų, vaizduojančių Hastingso mūšį ir normanų invaziją. Kultūros paveldo specialistams tai reta proga iš arti pamatyti vieną svarbiausių Europos viduramžių pasakojimų, perteiktų vaizdais.

    Kritika ir būklės klausimai

    Kūrinio perkėlimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo ekspertų protestus. Jie perspėjo, kad gobelenas yra pažeidžiamas: minėtos dešimtys nestabilių įplyšimų ir tūkstančiai skylučių, todėl bet koks transportavimas didina riziką.

    Tuo metu internete buvo platinama peticija, raginanti atsisakyti paskolos, tačiau kelionė vis tiek įvyko, taikant griežtas saugumo ir konservavimo priemones. Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard po vizito Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės.

    Politinis vizito fonas

    Be parodos atidarymo, Macronas planuoja susitikti su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prezidentūra šį pokalbį apibūdina kaip pirmą išsamų apsikeitimą nuomonėmis, po to kai Burnhamas pareigas perėmė prieš mėnesį.

    Taip pat numatyta galimybė pasisveikinti su karaliumi Karoliu III, nors detalių dėl formato ar darbotvarkės kol kas neskelbiama. Šis vizitas bus pirmasis Europos Sąjungos vadovo atvykimas po Jungtinės Karalystės premjero pasikeitimo.

    „Tai ypač reikšmingas momentas, prezidento inicijuotas siekiant stiprinti Prancūzijos ir Britanijos santykius“, – sakė Eliziejaus rūmų atstovas.

    Macrono aplinka pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Burnhamu turėtų išlikti intensyvus, ypač tarptautinio saugumo temomis. Nurodoma, kad ryšys su naująja vyriausybe buvo užmegztas nedelsiant, o Londonas išlaiko aiškų dėmesį paramai Ukrainai.

  • Noting Hilio karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Noting Hilio karnavalui – 60: veteranai išrinko 10 dainų, be kurių šventė neįsivaizduojama

    Kaip gimė Noting Hilio karnavalas

    Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves grįžta Noting Hilio karnavalas, švenčiantis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius iš nedidelės bendruomenės šventės jis išaugo į vieną didžiausių ir geriausiai žinomų gatvės festivalių pasaulyje.

    Karnavalas kasmet primena apie afrokaribų kultūros įtaką Londonui ir jos gyvybingumą muzikoje, šokyje, kostiumuose bei gatvės bendruomeniškume. Šventės ištakos siejamos su vadinamąja Windrush karta ir iš Jamaikos atgabenta garso sistemų kultūra.

    Viskas formavosi sudėtingame fone: praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje Noting Hilyje tvyrojo rasinė įtampa, o 1958 metais įvyko riaušės. 1959 metais nužudžius Antigvos kilmės darbininką Kelso Cochrane, bendruomenės žaizdos tapo dar gilesnės.

    1966 metais socialinė darbuotoja Rhaune Laslett surengė vaikų gatvės šventę, siekdama suartinti susiskaldžiusią kaimynystę. Netrukus Portobello Road pasirodęs Trinidadui atstovavęs steelpan muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, ką šiandien vadiname karnavalu.

    Garso sistemos ir muzika tapo karnavalo balsu

    Septintajame dešimtmetyje garso sistemos tapo neatsiejama renginio dalimi, o organizatorius Leslie Palmer į karnavalo programą įnešė daugiau Karibų kaukių tradicijų ir gyvos muzikos. Būtent tuo laikotarpiu karnavalas ėmė įgauti šiandien atpažįstamą ritmą ir mastą.

    Per dešimtmečius festivalio garso takelis nuolat keitėsi: nuo calypso, reggae, dub ir soca iki jungle, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Muzika tapo jungtimi tarp kartų, o kiekvienas laikmetis į karnavalą atnešė savo skambesį.

    „Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – yra sakęs vienas karnavalo organizatorių, apibūdindamas, kodėl kolonėlių bokštai ir didžėjai čia tapo tokie svarbūs.

    10 dainų, kurias įvardijo karnavalo veteranai

    60 metų sukakties proga kalbinti žmonės, kurie karnavalą ne tik lankė, bet ir kūrė: nuo legendinių selektorių ir didžėjų iki kostiumų meistrų bei dokumentinės fotografijos atstovų. Jų prašyta išrinkti po vieną kūrinį, geriausiai atspindintį Noting Hilio karnavalo dvasią.

    Tarp pasirinktų dainų atsidūrė skirtingų epochų reggae, dancehall ir kitų žanrų kūriniai, pabrėžiantys karnavalo muzikinę įvairovę. Minimi tiek klasikiniai vardai, tokie kaip Bob Marley ir The Wailers ar Junior Murvin, tiek vėlesnės kartos atlikėjai ir šiuolaikiniai leidiniai.

    Veteranų pasirinkimai aprėpia ir sąmoningą reggae, ir energingą karnavalinį skambesį, o bendra žinutė aiški: Noting Hilio karnavalas gyvas tiek, kiek gyva jo muzika. Būtent ji kasmet sutraukia minias į Vakarų Londono gatves ir primena, kad ši šventė prasidėjo nuo bendruomenės noro būti kartu.