Japonijos avangardo menininkė Yayoi Kusama, pasaulyje išgarsėjusi taškelių motyvais, skulptūromis ir įvietintomis instaliacijomis, mirė sulaukusi 97 metų. Apie menininkės mirtį pranešė jos studija, nurodžiusi, kad ji mirė rugpjūčio 14 dieną ligoninėje Tokijuje.
Mirties priežastis neatskleidžiama. Studijos teigimu, Kusama iki pat paskutinių dienų tęsė kūrybą ir nenuleido teptuko, o jos darbai išliko orientuoti į pasikartojimo, begalybės ir vidinių išgyvenimų temas.
„Ji tapė iki pat paskutinių dienų, nė akimirkai nepadėjusi teptuko, ir toliau ieškojo amžinos meilės bei amžinos sielos“, – sakoma Yayoi Kusama studijos pranešime.
Kusama kūrybinis braižas atpažįstamas akimirksniu: ryškios spalvos, psichodelinė estetika, pasikartojantys ornamentai ir, žinoma, taškeliai, tapę jos vizitine kortele. Menininkės darbai buvo eksponuojami svarbiausiuose muziejuose ir galerijose, o jos instaliacijos ilgainiui virto ne tik meno, bet ir popkultūros reiškiniu.
Taškeliai, gimę iš patirčių
Pati Kusama ne kartą yra aiškinusi, kad taškelių motyvas susijęs su nuo vaikystės patirtomis haliucinacijomis ir intensyviais regėjimais. Ši asmeninė patirtis tapo ištisa vizualine kalba, kuria menininkė pasakojo apie savastį, baimę, vienatvę ir norą ištirpti beribėje erdvėje.
Jos biografijoje svarbi ir psichikos sveikatos tema: dalį gyvenimo Kusama praleido gydymo įstaigose, tačiau tai nesustabdė tarptautinės karjeros. Menininkė 1957 metais persikėlė į Niujorką, kur ieškojo vietos sparčiai besikeičiančioje meno scenoje.
Tuo metu Niujorke dominavo abstraktus ekspresionizmas ir vadinamoji veiksmo tapyba, todėl Kusama estetika ilgai liko už pagrindinio srauto ribų. Viešai skelbta, kad pirmuosius dešimtmečius užsienyje jai teko patirti skurdą ir menką pripažinimą, tačiau kryptingas darbas galiausiai atvėrė duris į didžiąsias institucijas.
Nuo performansų iki pasaulinių parodų
Vėlyvaisiais 1960-aisiais Kusama susilaukė daugiau dėmesio dėl performansų ir viešų meninių akcijų, neretai turėjusių aiškų politinį, ypač antimilitaristinį, toną. Šiuo laikotarpiu ji bendravo su to meto meno pasaulio figūromis, o jos vardas pamažu įsitvirtino avangardo kontekste.
Vėlesniais metais Kusama plėtojo ir kitus formatus: kūrė objektus, skulptūras, filmus, leido tekstus, o jos instaliacijos su veidrodžiais ir pasikartojančiais elementais išpopuliarino „begalybės kambarių“ patirtį. Šie darbai tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio meno traukos taškų, suformavusių naują parodų lankymo kultūrą.
Didelę įtaką jos žinomumui turėjo ir bendradarbiavimas su mados namais, ypač „Louis Vuitton“, kai taškelių motyvas persikėlė ant komercinių produktų. Tokia partnerystė parodė, kaip šiuolaikinis menas vis dažniau veikia tarp muziejinės vertės ir masinės rinkos, išlaikydamas autoriaus atpažįstamumą.
Įvertinimai ir meno rinkos rekordai
Kusama kūryba buvo įvertinta ne tik parodomis, bet ir meno rinkoje. Skelbta, kad 2008 metais vienas jos darbas „Christie’s“ aukcione parduotas už maždaug 4 900 000 eurų, o tai dar labiau sustiprino jos, kaip pasaulinio masto autorės, statusą.
2016 metais menininkei įteiktas Japonijos Kultūros ordinas, vienas svarbiausių šalies apdovanojimų už nuopelnus menui. Tokie įvertinimai tapo ženklu, kad Kusama jau seniai peržengė nišinės avangardo kūrėjos ribas ir įsitvirtino kaip viena atpažįstamiausių XX–XXI amžių menininkių.
„Noriu sukurti tūkstantį paveikslų, gal du tūkstančius, tiek, kiek tik galiu nupiešti. Tęsiu tapymą iki pat mirties“, – yra sakiusi Yayoi Kusama.
Menininkės mirtis užbaigia epochą, tačiau jos palikimas, regis, tik stiprės: nuo muziejinių kolekcijų iki naujų interpretacijų ir parodų, kurios toliau pasakos apie Kusamos pasirinktą kalbą. Taškeliai, kadaise gimę iš asmeninių regėjimų, tapo globaliu simboliu, atpažįstamu ir meno istorijoje, ir plačiojoje kultūroje.
