CP v2

Tag: LT72

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    Sirenų kauksmas ir SMS visoje Lietuvoje: rugsėjo 29 dieną tikrins perspėjimo sistemą

    2026 metais rugsėjo 29 dieną 11.52 valandą Lietuvoje vyks perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos civilinės saugos sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai.

    Pranešimų siuntimas prasidės tuo pačiu metu, kai startuos sirenų įjungimas, tai yra 11.52 valandą. Patikrinimas apims ir Zarasų rajoną, tačiau sirenos bus girdimos ir kituose miestuose bei gyvenvietėse.

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertintas techninis pasirengimas informuoti gyventojus nelaimių, ekstremaliųjų situacijų ar karinių grėsmių atvejais. Praktika rodo, kad svarbu užtikrinti ne tik sirenų veikimą, bet ir tai, kad pranešimai laiku pasiektų kuo didesnę dalį gyventojų.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti telefonų nustatymus, kad įrenginys priimtų perspėjimo žinutes. Ši paslauga yra nemokama, tačiau kai kuriuose telefonuose gali reikėti įjungti pranešimų gavimą atskiruose nustatymuose.

    Informaciją apie patikrinimą pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė. Papildoma informacija ir telefonų nustatymo žingsniai skelbiami civilinės saugos informavimo svetainėje lt72.

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Oro pavojaus signalas: ką daryti per pirmas minutes namuose, gatvėje ir transporte

    Kas yra oro pavojus ir kiek turite laiko

    Išgirdus oro pavojaus signalą svarbiausia veikti iš karto: grėsmė gali būti reali, o laiko reakcijai paprastai būna labai mažai. Pirmas tikslas yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų, kartu išlaikant ramų, apgalvotą elgesį.

    Oro pavojaus metu pavojų kelia ne tik tiesioginis smūgis, bet ir smūgio banga, skeveldros, stiklo šukės bei pastatų konstrukcijų nuolaužos. Dėl to judėti atvirose vietose, stovėti prie langų ar likti automobilyje yra gerokai rizikingiau nei pasislėpti kapitaliniame pastate.

    Jei esate namuose ar darbe

    Jeigu priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį, vidinį koridorių, vonios kambarį ar kitą patalpą be langų. Ten svarbu atsitraukti nuo išorinių sienų ir langų, nes būtent jie dažniausiai nukenčia pirmiausia.

    Jei yra galimybė, užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas ir sumažinkite matomumą iš lauko. Langus galima papildomai sustiprinti lipnia juosta, tačiau tai nėra apsauga nuo sprogimo, o tik priemonė kiek sumažinti skylančio stiklo išsitaškymo riziką.

    Artimuosius ir kaimynus perspėkite trumpai, be bereikalingų skambučių, kad neapkrautumėte ryšio. Aktualiausią informaciją sekite per nacionalinį radiją ar televiziją, taip pat per oficialius pranešimus telefone, o į nurodymus reaguokite nedelsdami.

    Jei signalas užklupo kelyje

    Jeigu važiuojate automobiliu, saugiausia yra sustoti ir palikti transporto priemonę, nes jos kėbulas ir stiklai praktiškai neapsaugo nuo skeveldrų ir smūgio bangos. Toliau kuo greičiau ieškokite artimiausio kapitalinio pastato, o patekę į vidų rinkitės rūsį ar vidines patalpas, esančias toliau nuo langų.

    Jeigu aplink nėra pastatų, pasitraukite kuo toliau nuo automobilio ir slėpkitės reljefo įduboje, griovyje ar dauboje, gulkitės ir rankomis prisidenkite galvą. Viešajame transporte keleiviai turėtų operatyviai informuoti vairuotoją, o evakuacija turi vykti ramiai ir organizuotai, judant į artimiausią saugią vietą.

    Jeigu išlipti nespėjate, pritūpkite tarp sėdynių, prisidenkite galvą ir laikykitės atokiau nuo langų. Į transporto priemonę negrįžkite, kol nebus paskelbta, kad pavojus baigėsi, ir visuomet laikykitės pareigūnų nurodymų.

    „Svarbiausia taisyklė oro pavojaus metu yra kuo greičiau atsidurti už tvirtų sienų ir kuo toliau nuo langų“, – sakė civilinės saugos specialistas.

    Pasibaigus signalui neskubėkite išeiti į lauką: įvertinkite aplinką, venkite apgadintų pastatų ir nutrūkusių laidų, o apie sužeistuosius ar pavojingas situacijas praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms. Kuo daugiau iš anksto sutartos tvarkos šeimoje ir darbovietėje, tuo mažiau chaoso ir tuo didesnė tikimybė išvengti traumų.

  • Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.

    Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.

    Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.

    Saugiausios vietos pastatuose

    Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.

    Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.

    Ko tikimasi iš bendruomenės?

    Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.

    Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.

    Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.