CP v2

Tag: LT72

  • Panevėžio rajone – 123 priedangos: ką daryti išgirdus pavojaus signalą ir kur slėptis greičiausiai

    Kur rasti artimiausią priedangą

    Panevėžio rajono savivaldybė primena gyventojams iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalą. Pasak savivaldybės, tokios žinios sumažina riziką suklysti pirmosiomis minutėmis, kai svarbiausia veikti greitai ir ramiai.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše šiuo metu nurodytos 123 priedangos. Dalis jų įrengtos daugiabučių namų patalpose, o kita dalis – savivaldybei priklausančiuose viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, ugdymo ir bendruomenės erdvėse.

    Tikslias vietas gyventojai gali pasitikrinti LT72 žemėlapyje ir informacijoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos yra pažymėtos, tačiau verta iš anksto žinoti ne vieną alternatyvą, jei artimiausia vieta būtų sunkiai pasiekiama.

    Ką daryti, jei priedanga per toli

    Jeigu iki priedangos nuvykti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti patalpą kuo toliau nuo langų bei išorinių sienų. Tokia taktika ypač svarbi, kai lauke būti nesaugu, o judėjimas gali užtrukti ilgiau nei leidžia situacija.

    Gyventojams taip pat primenama iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano: kur susitinkama, kaip bendraujama nutrūkus ryšiui ir ką pasiimti išeinant. Praktika rodo, kad aiškus šeimos planas krizės metu leidžia išvengti chaoso ir pavojingų sprendimų.

    „Jei telefone kaukia perspėjimo signalas ar gavote pranešimą apie pavojų, svarbiausia nepanikuoti. Patikimą informaciją ir priedangų žemėlapį verta turėti telefone, pavyzdžiui, naudojantis „LT72“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Aivaras Valantiejus.

    Dėmesys mokykloms ir darželiams

    Atskiras dėmesys skiriamas ugdymo įstaigoms, nes jų pareiga – turėti aiškius veiksmų algoritmus ir užtikrinti vaikų saugumą. Savivaldybė pažymi, kad pavojaus metu mokyklos ir darželiai veikia pagal vidinius planus, o vaikai organizuotai perkeliami į saugesnes patalpas.

    Taip pat akcentuojama, kad tėvams pavojaus metu nereikėtų skubėti į ugdymo įstaigas pasiimti vaikų, nes tai gali sukelti papildomų rizikų ir trukdyti organizuotam veiksmų vykdymui. Įstaigos vaikus prižiūri iki tol, kol gaunama oficiali informacija, kad grėsmė praėjo.

    „Išgirdus oro pavojaus signalą, mokyklos ir darželiai iškart vykdo planą ir vaikus perkelia į priedangas. Labai prašome tėvų nevykti prie ugdymo įstaigų ir nebandyti patiems pasiimti vaikų, nes tai pavojinga ir gali trukdyti visai tvarkai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Gyventojams taip pat primenama, kad konsultacijoms civilinės saugos klausimais veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informavimo linija 1856. Specialistai teikia informaciją apie tinkamus veiksmus ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Civilinė sauga po oro pavojaus signalo: kur rasti priedangų žemėlapius ir ką daryti toliau

    Rytų Lietuvoje keliuose rajonuose paskelbtas oro pavojaus signalas dar kartą priminė, kad civilinė sauga prasideda nuo aiškių žinių: ką reiškia perspėjimo signalai, kur artimiausia priedanga ir kaip pasirengti galimai evakuacijai. Savivaldybės ir nacionalinės institucijos ragina gyventojus informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose ir turėti iš anksto aptartą šeimos veiksmų planą.

    Telšių rajono savivaldybė informuoja, kad gyventojams parengta vienoje vietoje sutelkta atmintinė apie gyventojų perspėjimą, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius, evakavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Tokia informacija ypač aktuali, kai signalai pasigirsta netikėtai, o sprendimus tenka priimti per kelias minutes.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Gyventojams rekomenduojama remtis savivaldybių civilinės saugos informacija ir nacionaline pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platforma LT72. Šiose vietose paprastai pateikiami priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašai, žemėlapiai, taip pat paaiškinimai, kaip elgtis išgirdus konkrečius signalus.

    Praktinis patarimas paprastas: dar iki krizinės situacijos verta pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą, darbą ar vaikų ugdymo įstaigą. Taip pat svarbu su šeima susitarti dėl susitikimo taško ir ryšio būdų, jei mobilusis ryšys būtų sutrikęs.

    Perspėjimai telefone ir signalai

    Ekstremalių situacijų metu informacija gali būti platinama keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus ir oficialiais institucijų pranešimais. Gyventojams patariama neatidėlioti telefono nustatymų patikros, kad perspėjimo pranešimai būtų gaunami laiku, o svarbi informacija nepasimestų tarp kasdienių pranešimų.

    Išgirdus oro pavojaus ar kitą civilinės saugos signalą, pirmas žingsnis turėtų būti situacijos įvertinimas ir oficialios informacijos patikrinimas. Toliau veiksmai priklauso nuo nurodymų: gali būti rekomenduojama likti patalpose, nedelsiant vykti į priedangą arba pasirengti evakuacijai.

    Ką reiškia pasirengimas 72 valandoms?

    Savivaldybės primena ir apie 72 valandų išvykimo krepšį, kuris padeda išlikti savarankiškiems pirmosiomis paromis, kai pagalba ar paslaugos gali vėluoti. Esmė ne brangūs daiktai, o baziniai poreikiai: vanduo, maistas, vaistai, asmens dokumentai, ryšio priemonės ir higienos reikmenys.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti pažeidžiamais šeimos nariais ir augintiniais: numatyti, kas padės vyresniems žmonėms, kaip bus transportuojami vaikai, ar turite reikalingų receptinių vaistų atsargų. Tokie sprendimai ramina ir leidžia veikti greičiau, kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o kasdienio saugumo dalis. Kuo daugiau gyventojų iš anksto žino signalų reikšmes, priedangų vietas ir evakuacijos principus, tuo mažesnė tikimybė, kad kritiniu momentu bus priimti skuboti ir nesaugūs sprendimai.

  • Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastaraisiais metais dronų skrydžių daugėja: juos naudoja filmavimui, siuntų bandymams, infrastruktūros apžiūrai, o kartais ir neaiškiais tikslais. Pamačius neįprastai besielgiantį ar įtartinos paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir pirmiausia pasirūpinti savo saugumu.

    Jei dronas skraido žemai, juda chaotiškai, ilgai kabo vienoje vietoje ar artėja prie žmonių, nedelsdami pasitraukite į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų, o slėpdamiesi laikykitės dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridorių.

    Priėję prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono galite rizikuoti, nes įrenginys gali turėti pavojingų detalių, baterijų pažeidimų ar kitų rizikų. Nesiartinkite, nebandykite jo paimti, gaudyti ar sunaikinti, taip pat nelieskite jokių šalia esančių dalių.

    Jeigu įmanoma, stebėkite drono kryptį ir judėjimą iš saugaus atstumo. Turimą informaciją ar vaizdus fiksuokite tik tiek, kiek tai netrukdo pasislėpti, ir jų neviešinkite, nes tokia medžiaga gali paskatinti klaidinančią informaciją ar padėti piktavaliams.

    Apie įtartiną situaciją praneškite telefonu 112, nurodykite vietą, laiką, drono kryptį, skrydžio aukštį ir tai, ar jis kelia tiesioginę grėsmę žmonėms. Taip pat vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir sekite oficialius pranešimus, o šalia esantiems vaikams, senjorams ir gyvūnams padėkite kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

    Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga iš viršaus, pavyzdžiui, po tiltu ar stogu, ir likite transporto priemonėje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte galimų skeveldrų ar smūgio bangos riziką, o ilgesnei situacijai verta turėti paruoštą skubios pagalbos rinkinį su vandeniu, dokumentais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

  • Pastebėtas dronas ar gautas oro pavojaus signalas: LT72 primena, ką daryti per pirmas minutes

    Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema LT72 atnaujino rekomendacijas, kaip elgtis keliuose dažniausiuose rizikos scenarijuose: pastebėjus droną, gavus pranešimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Specialistai pabrėžia, kad pirmos minutės svarbiausios ne herojiškiems veiksmams, o ramiai savisaugai ir aiškiam ryšiui su tarnybomis.

    Pastebėjus droną ar kitą neįprastą objektą danguje, rekomenduojama nedelsiant pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Reikėtų laikytis toliau nuo langų, balkonų ir atvirų erdvių, nes net ir nedidelis sprogimas ar nuolaužos gali sukelti pavojų šalia esantiems žmonėms.

    LT72 nurodo nesiartinti prie nukritusio drono ar jo detalių, jų neliesti ir nebandyti pernešti. Apie situaciją svarbu pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112, nurodant vietą ir tai, ką tiksliai matėte.

    Taip pat raginama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, ypač jei matyti tiksli vieta ar judėjimo kryptis. Tokie įrašai gali klaidinti, kelti paniką ar net padėti piktavaliams įvertinti situaciją realiu laiku.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu, pirmiausia rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir kuo greičiau slėptis. Saugiausia vieta yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, o jei tokios nėra, verta rinktis kuo labiau nuo išorės atitvertą erdvę.

    Kol galioja oro pavojaus signalas, be būtinybės nereikėtų eiti į lauką, o ryšio linijų svarbu neapkrauti skambučiais. Vietoj to patariama trumpais pranešimais informuoti artimuosius, kad esate saugūs, ir toliau laukti oficialių nurodymų.

    Radus įtartiną daiktą, LT72 principas paprastas: nelieskite, atsitraukite ir perspėkite kitus. Rekomenduojama pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, kad netyčia nepriartėtumėte prie galimai pavojingos zonos, ir iškart pranešti numeriu 112.

    Kol atvyksta pareigūnai, patariama neleisti žmonėms artintis prie radinio, tačiau patiems nebandyti jo „saugoti“ iš arti. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir aiškiai perduoti informaciją tarnyboms.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. LT72 primena, kad pasirengimas iš anksto sumažina sumaištį kritiniu momentu, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Be to, naudinga telefone turėti įdiegtą LT72 programėlę, kurioje pateikiami veiksmai skirtingų grėsmių atvejais ir aktualūs patarimai. Tokia informacija gali būti ypač svarbi, kai situacija keičiasi greitai, o patikimi nurodymai padeda išvengti klaidų.

  • Oro pavojus ir dronų grėsmė: Panevėžys primena, kur slėptis ir kaip elgtis gavus perspėjimą

    Panevėžio miesto savivaldybė, reaguodama į viešojoje erdvėje aptariamas rizikas dėl įvykių Lietuvos oro erdvėje ir bepiločių orlaivių, ragina gyventojus išlikti budrius. Akcentuojama, kad tai prevencinis priminimas, o ne pranešimas apie konkrečią grėsmę miestui.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta daug skirtingos informacijos, todėl gyventojai raginami remtis tik oficialiais institucijų pranešimais. Savivaldybė pabrėžia, kad nepatikrintų žinučių dalijimasis gali kelti papildomą įtampą ir trukdyti tarnybų darbui.

    Kas svarbiausia išgirdus sirenas?

    Išgirdus civilinės saugos sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, pirmiausia rekomenduojama išlikti ramiems ir kuo greičiau susirasti patikimą informaciją. Tam tinka radijas, televizija ir oficialūs valstybės institucijų kanalai.

    Jeigu yra galimybė, patariama vykti į artimiausią priedangą. Jei priedangos pasiekti nepavyksta, saugiausia likti pastato viduje, rinktis patalpą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.

    Tinkamiausios vietos yra rūsiai, pusrūsiai ar vidinės patalpos be langų. Primename, kad sprogimo bangos metu vienas didžiausių pavojų yra stiklo šukės, todėl verta pasitraukti nuo langų ir, jei įmanoma, užtraukti užuolaidas ar nuleisti žaliuzes.

    Jei pavojus užklupo lauke

    Jeigu perspėjimas užklumpa lauke, rekomenduojama kuo greičiau rasti artimiausią pastatą ar priedangą ir vengti atvirų vietų. Taip pat patariama nesibūriuoti, nes minios gali apsunkinti evakuaciją ir trukdyti specialiosioms tarnyboms.

    Vairuojant svarbu sustoti saugioje vietoje ir netrukdyti operatyviosioms tarnyboms. Jei įmanoma, palikus automobilį reikėtų pasitraukti į saugų pastatą ir sekti oficialią informaciją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartiną ar neaiškios paskirties droną, savivaldybė ragina nedelsti ir eiti į pastato vidų arba priedangą. Rekomenduojama vengti langų, balkonų ir laikytis dviejų sienų taisyklės, kai slepiamasi vidinėje patalpoje, neturinčioje tiesioginio išėjimo į lauką.

    Prie drono artintis nereikėtų ir juo labiau nebandyti jo gaudyti ar kitaip paveikti. Jei situacija leidžia, saugiu atstumu galima įsidėmėti jo judėjimo kryptį ir apie tai pranešti telefonu 112.

    Taip pat rekomenduojama neviešinti jautrios informacijos ar vaizdo medžiagos realiu laiku socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali klaidinti žmones, kelti paniką ir suteikti nereikalingų detalių tiems, kam jos neturėtų būti prieinamos.

    Ypatingą dėmesį patariama skirti vaikų, senjorų ir augintinių saugumui, o namuose turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Į jį gali įeiti vanduo, medikamentai, dokumentų kopijos, įkrautas telefonas ir kitos ryšio priemonės.

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, jo liesti negalima. Reikia atsitraukti, perspėti aplinkinius ir nedelsiant pranešti telefonu 112.

    Daugiau praktinių patarimų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teikiama LT72 informacijos kanaluose ir mobiliojoje programėlėje LT72. Konsultacijas civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais taip pat teikia visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.

  • Dronas virš galvos ar įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai gavus oro pavojaus perspėjimą

    Įtartinas dronas danguje, perspėjimo pranešimas telefone ar neaiškus daiktas pakelėje gali sukelti stresą, tačiau tokiose situacijose svarbiausia yra keli paprasti principai: ramybė, saugus atstumas ir oficialių nurodymų laikymasis. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra panikos skatinimas, o praktinių veiksmų žinojimas, kuris sumažina riziką jums ir aplinkiniams.

    Jei pastebite bepilotį orlaivį, pirmiausia vertinkite situaciją kaip potencialiai pavojingą, ypač jei dronas skraido neįprastai žemai, lėtai „kabo“ vietoje arba, jūsų manymu, stebi objektus. Saugiausia nedelsti ir persikelti į pastato vidų arba artimiausią priedangą, vengiant atvirų erdvių, balkonų ir langų.

    Slėpdamiesi pastate rinkitės patalpas be langų ir kuo toliau nuo išorinių sienų, nes stiklo šukės ir skeveldros dažnai sužeidžia net ir būnant viduje. Praktikoje taikoma ir vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei pavojus yra lauke, saugiau būti patalpoje, kurią nuo išorės skiria bent dvi sienos, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje.

    Radus nukritusį droną ar jo dalis, prie jų nesiartinkite ir jų nelieskite, nes objektas gali turėti pavojingų elementų. Jei galite, iš saugaus atstumo įsidėmėkite vietą, laiką, kryptį ir kitas detales, o informaciją perduokite skubios pagalbos tarnyboms telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas vertėtų saugoti kaip informaciją pareigūnams, tačiau jų neviešinti socialiniuose tinkluose. Tokia informacija kartais padeda nustatyti judėjimo kryptis ar taikinius, todėl viešinimas gali netyčia pakenkti saugumui, ypač jautriose situacijose.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą ir sekti oficialią informaciją. Pranešimus verta klausytis per radiją ar patikimus naujienų kanalus, taip pat tikrinti oficialias institucijų žinutes telefone.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos: požeminės perėjos, tunelio, rūsio ar kitos masyvios konstrukcijos, kuri pridengia nuo galimų skeveldrų. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės bet kurį artimiausią pastatą ir jame eikite į saugiausią vietą, paprastai tai būna rūsys arba patalpa be langų.

    Likdami namuose, sumažinkite riziką nuo stiklo ir smūgio bangos: užtraukite užuolaidas, atsitraukite nuo langų, o prireikus persikelkite į vidinę patalpą. Taip pat pravartu iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar paroms: vandens, vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir baterijomis maitinamą radiją.

    Jei tuo metu esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra bent minimali priedanga, ir klausykitės pranešimų per radiją. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino reikalo, o apie pagalbos poreikį ar sužeistuosius praneškite telefonu 112.

    Įtartinas daiktas ar galimas sprogmuo

    Pastebėję įtartiną daiktą, svarbiausia jo neliesti ir nebandyti patiems perkelti ar „patikrinti“. Net jei nesate tikri, kas tai yra, saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti ir laikytis kuo didesnio atstumo, rinktis priedangą už tvirtesnės konstrukcijos ar pastato.

    Vertinant atstumą, principas paprastas: jei objektą matote aiškiai, tikėtina, kad esate per arti, todėl verta trauktis toliau ir vengti zonų po langais, nes sprogimo atveju stiklas tampa papildomu pavojumi. Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, o iki atvyks pareigūnai, kiek įmanoma, perspėkite aplinkinius neiti į pavojingą vietą.

    Pranešti verta net ir abejojant, nes įvertinti riziką ir objektą yra išminuotojų ir specialiųjų tarnybų darbas, o ne gyventojų pareiga. Svarbiausia pateikti kuo tikslesnę informaciją: vietą, kaip daiktas atrodo, ar yra dūmų, kvapo, laidų, žymių ant žemės ir ar šalia juda žmonės.

    Kasdienė taisyklė ekstremaliose situacijose išlieka ta pati: ieškokite priedangos, laikykitės atstumo, nesidalinkite jautria informacija viešai ir remkitės oficialiais nurodymais. Tokie veiksmai dažniausiai yra efektyviausias būdas apsaugoti save, šeimą ir aplinkinius, kol situaciją perima atsakingos tarnybos.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnoje – nemokami LT72 mokymai pasirengimui krizėms: dalyviams sertifikatai ir kvietimai į renginius

    Varėnos sporto centras birželio 14 dieną 13.00 valandą kviečia į nemokamus praktinius mokymus, skirtus pasirengimui krizinėms ir ekstremalioms situacijoms. Renginys yra LT72 iniciatyvos dalis, kuria siekiama stiprinti gyventojų atsparumą ir praktinius įgūdžius, ką daryti netikėtų grėsmių metu.

    Mokymuose numatoma aptarti, kaip pasiruošti šeimai ir namų ūkiui, kaip elgtis sutrikus įprastoms paslaugoms, ryšiui ar elektros tiekimui, taip pat kaip priimti sprendimus pirmosiomis valandomis. Organizatorių tikslas – ne teorija, o aiškūs veiksmai ir įpročiai, kurie realiai sumažina rizikas kasdienėse ir platesnėse krizėse.

    Kas ves mokymus?

    Praktinius užsiėmimus ves pilietinio pasipriešinimo ir krizių pasirengimo instruktorius Liudas Basiulis. Prie mokymų turinio taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai, kurie praktikoje dirba su ekstremalių situacijų valdymu ir gyventojų sauga.

    Tokio formato mokymai pastaraisiais metais vis dažniau organizuojami savivaldybėse ir bendruomenėse, nes pasirengimas krizėms vertinamas kaip kasdienio saugumo dalis. Gyventojų informuotumas ir aiškūs veiksmų planai leidžia greičiau susiorientuoti, kai situacija staiga pasikeičia.

    Ką gaus dalyviai?

    Organizatoriai skelbia, kad mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą. Taip pat numatytas bilietas į „Naktinio krepšinio“ renginį Kaune, vyksiantį birželio 20 dieną.

    Be to, vienas atsitiktiniu būdu atrinktas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims Žalgirio arenoje sezono atidarymo rungtynių metu. Prizų sąraše taip pat minimas energijos generatorius–baterija namams ir „TukasEV“ dviratis.

    Kam skirti mokymai?

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, todėl organizatoriai kviečia atvykti ne tik pavieniui, bet ir su šeimos nariais ar kaimynais. Pabrėžiama, kad kuo daugiau žmonių turi bazinius pasirengimo įgūdžius, tuo atsparesnė tampa visa bendruomenė.

    Registracija vyksta internetu per „Google“ formą, tačiau pačiame kvietime nurodoma, kad renginys atviras visiems norintiems. Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti, kad organizatoriai galėtų tiksliau įvertinti dalyvių srautą ir pasirūpinti mokymų eiga.

  • Nemokami civilinės saugos mokymai Ignalinoje: kaip pasiruošti krizei ir ką turėti evakuacijos krepšyje

    Nemokami civilinės saugos mokymai Ignalinoje: kaip pasiruošti krizei ir ką turėti evakuacijos krepšyje

    Ignalinoje gegužės 27 dieną rengiami nemokami praktiniai civilinės saugos mokymai Pasiruošę bet kam, skirti gyventojų pasirengimui krizinėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Organizatoriai kviečia visus norinčius sustiprinti praktinius įgūdžius ir geriau suprasti, kaip elgtis netikėtai sutrikus įprastoms paslaugoms.

    Mokymai vyks nuo 16.00 valandos Ateities g. 23, Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje. Dalyvių prašoma registruotis iš anksto, registracijos formoje pasirenkant miestą, kuriame planuojama dalyvauti.

    Užsiėmimų metu aptariama, kaip pasirengti netikėtoms situacijoms namuose, ką verta turėti kasdienėje atsargų dėžėje ir evakuacijos krepšyje. Taip pat daug dėmesio skiriama veiksmams dingus elektrai, sutrikus ryšiui, prireikus greitai priimti sprendimus dėl šeimos saugumo.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga Lietuvoje vis dažniau akcentuojama kaip kasdienio pasirengimo dalis, ypač kalbant apie trumpalaikius infrastruktūros sutrikimus, audras ir kitus reiškinius, galinčius paveikti elektros tiekimą ar ryšį. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad aiškus šeimos planas ir iš anksto sukomplektuotos priemonės padeda sumažinti stresą ir klaidų tikimybę pirmosiomis valandomis.

    Visi mokymus išklausę dalyviai gaus sertifikatą ir bilietą į Naktinio krepšinio renginį Kaune birželio 20 dieną. Taip pat nurodoma, kad vienas dalyvis turės galimybę laimėti VIP patirtį dviem asmenims „Žalgirio“ sezono atidarymo rungtynėse ir kitų prizų.

    Mokymai yra nemokami ir atviri visiems, o juos rengia „Žalgirio“ ir „Baltijos lizdo“ iniciatyva Žalioji tribūna kartu su LT72. Mokymus veda pilietinio pasipriešinimo ir pasirengimo krizėms instruktorius Liudas Basiulis, taip pat prisideda LT72 ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai.