CP v2

Tag: Lufthansa

  • Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Portugalijoje artėja prie pabaigos svarbus TAP Air Portugal privatizavimo etapas: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. nacionalinio vežėjo akcijų paketą. Taip uždaroma siūlymų teikimo fazė, o sprendimą dėl nugalėtojo priims šalies Vyriausybė.

    Valstybės turto valdytoja Parpública pranešė, kad dabar rengs aprašomąją ataskaitą apie dviejų kandidatų pateiktus patobulinimus. Dokumente bus vertinamas bendras pasiūlymų patrauklumas, o išvada perduota už finansus ir oro transportą atsakingiems Vyriausybės nariams.

    Portugalijos infrastruktūros ir būsto ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad po galutinių pasiūlymų gavimo Vyriausybė turės 15 dienų apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių. Vis dėlto tai dar nėra galutinis sandorio taškas, nes procedūrai reikės papildomų formalių sprendimų.

    Kas bus vertinama pasiūlymuose

    Galutiniai pasiūlymai apibrėžia finansines ir strategines sąlygas, kuriomis būtų įsigyjama TAP dalis. Vertinime numatoma atsižvelgti į investicijų planus, laivyno plėtros kryptį, įsipareigojimus techninės priežiūros srityje, tvarių degalų naudojimo tikslus ir darbo įsipareigojimų laikymąsi.

    Tokie kriterijai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos aviacijoje, kai valstybės, parduodamos strateginius aktyvus, siekia ne tik kainos, bet ir ilgalaikių garantijų dėl maršrutų, darbo vietų bei nacionalinio susisiekimo. TAP atveju tai ypač aktualu dėl Portugalijos ryšių su Europa ir už Atlanto esančiomis rinkomis.

    „Air France-KLM“ akcentuoja Lisaboną

    „Air France-KLM“ pareiškė, kad pateikė galutinį pasiūlymą įsigyti iki 49,9 proc. TAP akcijų. Bendrovė pabrėžia išliekantį interesą ir tvirtina, kad pasiūlymas paremtas ilgalaikiu planu, kuris, jos teigimu, sustiprintų TAP pozicijas ir užtikrintų Portugalijos susisiekimą.

    „Mūsų interesas TAP šiandien yra stipresnis nei bet kada, o atnaujintas pasiūlymas, mūsų įsitikinimu, yra geriausias kelias TAP, jos darbuotojams ir klientams, taip pat Portugalijai“, – sakė „Air France-KLM“ vadovas Benjaminas Smithas.

    Grupė taip pat nurodė sieksianti stiprinti Portugalijos nacionalinį vežėją, o Lisaboną mato kaip išskirtinį „Air France-KLM“ grupės centrą Pietų Europoje. Tokia kryptis reikštų papildomą dėmesį maršrutų tinklo plėtrai ir jungčių didinimui per Lisabonos oro uostą.

    „Lufthansa“ remiasi patirtimi plėtojant tinklą

    „Lufthansa“ savo ruožtu teigia, kad pasiūlymas pagrįstas grupės patirtimi sėkmingai vystant tinklines oro linijas. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas būtų padėti TAP augti, stiprinti konkurencingumą ir toliau plėtoti nacionalinio vežėjo vaidmenį.

    Galutinis sprendimas apims ir politinius, ir reguliacinius barjerus: procesui reikės Ministrų Tarybos pritarimo, taip pat Europos konkurencijos institucijų leidimo. Pastarasis etapas yra kritiškas, nes didžiųjų aviacijos grupių konsolidacija dažnai vertinama per konkurencijos ribojimo ir maršrutų kontrolės prizmę.

    Privatizavimo schemoje numatyta ir 5 proc. akcijų dalis, rezervuota darbuotojams. Jei ši dalis nebūtų išpirkta, likęs paketas galėtų būti pasiūlytas pasirinktam investuotojui pagal nustatytas sąlygas.

  • Kas įsigys TAP Portugal: „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ kovoje dėl beveik 45 proc. akcijų

    Portugalijos vyriausybė tęsia dalinę nacionalinio vežėjo TAP Portugal privatizaciją ir paprašė dviejų pretendentų patikslinti pateiktus pasiūlymus. Dėl 44,9 proc. akcijų varžosi „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“, o ekspertai nurodo, kad jų siūlomos kainos yra labai panašios.

    Pasiūlymus vertino valstybės valdoma holdinginė bendrovė Parpublica, prižiūrinti privatizavimo procesus. Jos vertinimu, kainodaros skirtumai nedideli, todėl sprendimui gali turėti įtakos ir papildomos sąlygos, tokios kaip investicijų planai ar ilgalaikės strateginės garantijos.

    Vertė siekia apie 2 mlrd. eurų

    Rinkos vertinimai rodo, kad TAP Portugal kaina gali siekti maždaug 1 950 000 000–2 070 000 000 eurų. Tai reikštų, kad parduodamas 44,9 proc. akcijų paketas preliminariai galėtų būti vertas apie 1 000 000 000 eurų, nors galutinė suma priklausys nuo derybų ir prisiimamų įsipareigojimų.

    Portugalijos valdžia tikisi priemokos, argumentuodama vežėjo strategine verte ir maršrutų tinklu. TAP Portugal ypač stiprus jungtyse iš Lisabonos į Braziliją, taip pat į kelias portugališkai kalbančias Afrikos šalis, o tai potencialiems pirkėjams reiškia papildomą tranzito srautą ir tvirtesnes pozicijas Pietų Atlanto kryptyse.

    Kas numatyta privatizavimo plane?

    Pagal privatizavimo schemą konkurso laimėtojas galėtų įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų, o dar 5 proc. būtų skirta darbuotojams. Pirkėjui taip pat būtų palikta galimybė perimti tas akcijas, kurių neįsigytų darbuotojai.

    Abi grupės turi kelias savaites patikslinti pasiūlymus, o procesą planuojama užbaigti iki metų pabaigos. TAP Portugal flotilę sudaro apie 100 „Airbus“ orlaivių, o šių metų prognozėse minimas daugiau kaip 18 000 000 keleivių srautas vietos ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Dėl panašios siūlomos kainos lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kaip pirkėjas integruotų TAP Portugal į savo tinklą ir kokias garantijas suteiktų dėl veiklos Portugalijoje. Europos aviacijos rinkoje, kur vežėjai siekia masto ekonomijos ir stipresnių tranzito mazgų, toks sandoris galėtų reikšmingai perbraižyti konkurencinį žemėlapį.

  • Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Prasideda lemiamas etapas

    Portugalijos vyriausybė pradeda derybas su dviem pretendentais, pateikusiais įpareigojančius pasiūlymus dėl nacionalinės oro bendrovės TAP Air Portugal dalinės privatizacijos. Dėl paketo varžosi „Air France-KLM“ ir Lufthansa grupė.

    Portugalijos Prezidentūros ministras António Leitão Amaro teigė, kad abiejų pasiūlymų bendras įvertinimas yra labai panašus, todėl vyriausybė sieks iš derybų gauti geresnes galutines sąlygas. Tikslas – priartėti prie vieno pasirinkto investuotojo paskutiniam derybų etapui.

    Valstybės valdomų dalyvavimų valdytoja Parpública vyriausybei 2026 metų rugsėjo 1 dieną pateikė dviejų įpareigojančių pasiūlymų vertinimo ataskaitą. Ši išvada tampa pagrindu sprendžiant, su kuo ir kokia apimtimi tęsti derybas.

    Ką reiškia dalinė privatizacija?

    Pagal anksčiau patvirtintą modelį Portugalija planuoja parduoti iki 49,9 proc. TAP akcijų privataus kapitalo investuotojams, o valstybė liktų kontrolinio paketo savininkė. Dar 5 proc. numatoma rezervuoti darbuotojams.

    Šis modelis pasirinktas siekiant suderinti du interesus: pritraukti kapitalą ir strateginę patirtį, bet kartu išlaikyti valstybės įtaką sprendimams, susijusiems su nacionaliniu susisiekimu ir Lisabonos, kaip tranzito centro, vaidmeniu. Europos aviacijoje tai dažnas kelias, kai valstybės ieško partnerių ne visiškai pasitraukdamos iš bendrovių.

    Kodėl dėl TAP varžomasi?

    Procesą 2025 metais atnaujino Luís Montenegro vadovaujama vyriausybė, o konkurencija susitraukė iki dviejų dalyvių po to, kai pasitraukė „International Airlines Group“, valdanti „Iberia“. Tai reiškia, kad konkurencinė kova dabar koncentruojasi į dvi didžiausias žemyninės Europos aviacijos grupes.

    TAP strateginė vertė siejama su jos maršrutų tinklu, ypač jungtimis tarp Europos, Brazilijos ir kitų portugališkai kalbančių rinkų. Dėl šios priežasties sandoris gali turėti platesnį poveikį konkurencijai ir skrydžių pasiūlai Pietvakarių Europoje.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguel Pinto Luz anksčiau yra nurodęs, kad pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie bendros bendrovės vadybos jau 2026 metais kartu su esama valdyba. Tačiau reali kapitalo injekcija, pasak jo, labiausiai tikėtina tik 2027 metų vasarą.

    Politiniu ir ekonominiu požiūriu derybos vyks jautriame kontekste: Europos aviacija toliau susiduria su degalų kainų svyravimais, didelėmis veiklos sąnaudomis ir konkurencija dėl orlaivių bei įgulų. Todėl galutinės privatizavimo sąlygos, įskaitant įsipareigojimus investicijoms, maršrutų palaikymui ir valdymo teisių pasidalijimui, taps esminiu sprendimo kriterijumi.

  • Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai

    Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.

    Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.

    Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio

    K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.

    Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.

    „Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.

    Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.

    Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.

    Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.

    Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai

    K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.

    Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.

  • „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    Portugalijos valstybinė oro linijų bendrovė „TAP Air Portugal“ pirmąjį 2026 metų pusmetį užbaigė patirdama 99,2 mln. eurų grynąjį nuostolį. Tai yra maždaug 40 proc. prastesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors pajamos augo.

    Bendrovė skelbia, kad sausio–birželio mėnesiais pervežė rekordinį 8,2 mln. keleivių, tai yra 4,2 proc. daugiau nei 2025 metais. Skrydžių skaičius siekė 57 500, augimas sudarė 0,3 proc., tačiau auganti paklausa neatsvėrė šoktelėjusių sąnaudų.

    Kainas kelia degalai ir geopolitika

    „TAP Air Portugal“ duomenimis, degalų sąnaudos per pusmetį padidėjo 18,7 proc., o antrąjį ketvirtį šuolis siekė 52,3 proc. Bendrovė tai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikiu reaktyvinių degalų rinkai.

    Oro transporto sektoriuje degalai išlieka vienas didžiausių kaštų, todėl net ir nedidelis kainų šuolis greitai persiduoda finansiniams rezultatams. Vežėjams sudėtinga iš karto perkelti pabrangimą į bilietų kainas, nes nemaža dalis skrydžių parduodama iš anksto, o kainodara koreguojama palaipsniui.

    Pajamos augo, bet pelningumas smuko

    Bendrovės bilietų pardavimo pajamos per pusmetį didėjo 4,4 proc. ir siekė 1,8 mlrd. eurų. Visos veiklos pajamos viršijo 2 mlrd. eurų, tai yra 4,3 proc. daugiau nei prieš metus, o augimą labiausiai palaikė paklausa Pietų Amerikoje ir Europoje.

    Vis dėlto pelningumas prastėjo: pakartotinis EBITDA siekė apie 182 mln. eurų, o pakartotinis EBIT, įtraukiantis nusidėvėjimą ir amortizaciją, buvo neigiamas ir sudarė 83,7 mln. eurų. Tai rodo, kad veiklos kaštai augo greičiau nei pajamos, ypač antrąjį ketvirtį.

    „Kaip ir tikėtasi, ryškus reaktyvinių degalų kainų šuolis smarkiai spaudė mūsų rezultatus antrąjį ketvirtį“, – sakė „TAP Air Portugal“ vadovas Luísas Rodriguesas.

    „Poveikis sąnaudoms pasijuto iš karto, o priemonės pajamų pusėje veikia lėčiau, nes didelė dalis antrojo ketvirčio pajamų buvo parduota dar iki kainoms kylant“, – teigė jis.

    Lemiamos vasaros savaitės ir pardavimo derybos

    Pirmojo pusmečio finansiniai duomenys dar neapima vasaros mėnesių, kurie aviakompanijoms paprastai yra pelningiausi dėl sezoniškai išaugusio kelionių srauto. Būtent todėl rinkoje dažnai vertinama ne tik pusmečio nuostolio apimtis, bet ir tai, kokį impulsą suteikia trečiasis ketvirtis.

    „TAP Air Portugal“ rezultatai skelbiami tuo metu, kai valstybės valdoma „Parpública“ rengia Vyriausybei galutinę ataskaitą apie įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ grupės, o sprendimą dėl tolesnio sandorio kurso turės priimti Portugalijos Vyriausybė.

    Kontekstas reikšmingas ir platesniu mastu: Europos aviacijoje pastaraisiais metais stiprėja konsolidacijos tendencijos, o vežėjai vis dažniau ieško masto ekonomijos, kad atlaikytų degalų, darbo jėgos ir aplinkosauginių reikalavimų spaudimą. Tai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, kas ateityje galės augti, o kas bus priverstas ieškoti partnerių ar investuotojų.

  • Aviacijos sektorius ieško darbuotojų: „LOT“ ir „Lufthansa“ skelbia algas iki maždaug 5 800 eurų

    Aviacijos sektoriuje stiprėja darbuotojų paieškos: naujus darbo pasiūlymus skelbia tiek Lenkijos vežėjas „LOT“, tiek su „Lufthansa“ grupe siejamos įmonės. Skelbimuose matyti, kad daliai specializuotų pozicijų atlygio rėžiai yra aukštesni nei įprasta rinkoje.

    „LOT“ kartu su „LOT Aircraft Maintenance Services“ ieško žmonių techninių operacijų, antžeminių operacijų ir IT srityse. Tarp pasiūlymų minima ir jaunesniojo specialisto pozicija, susijusi su variklių ir jų eksploatacijos tinkamumo užtikrinimu.

    Tokio darbo esmė – techninė pagalba valdant orlaivių parko eksploataciją ir analizuojant dokumentaciją anglų kalba. Aviacijoje tai viena kritinių funkcijų, nes nuo nuolatinės priežiūros ir duomenų analizės priklauso skrydžių sauga, gedimų prevencija ir kaštų kontrolė.

    Atlyginimai labiausiai kyla IT ir inžinerijoje

    Darbuotojų ieško ir „Lufthansa“ grupės įmonės Lenkijoje, įskaitant „Lufthansa Systems Poland“ padalinį Gdanske. Šio tipo centrai paprastai aptarnauja oro linijų IT sistemas, skaitmeninius produktus, logistiką, finansus ir verslo analitiką, todėl konkurencija dėl specialistų čia ypač aštri.

    Skelbimuose nurodomi atlygio rėžiai už kai kurias pozicijas siekia iki 25 000 Lenkijos zlotų per mėnesį, tai yra maždaug 5 800 eurų. Didžiausios sumos dažniausiai minimos komandų vadovų ir patyrusių IT specialistų darbuose, kur svarbios ne tik technologinės žinios, bet ir gebėjimas valdyti procesus bei atsakomybę už rezultatą.

    Taip pat pasitaiko pasiūlymų mokymų turinio projektavimo, finansinės atskaitomybės ir aviacijos inžinerijos srityse, kur atlygis gali skirtis labai plačiai, priklausomai nuo patirties. Rinkos dinamika rodo, kad aviacijoje vis daugiau vertės kuria skaitmenizavimas ir duomenimis grįsti sprendimai, todėl algos aukščiausiai kyla ten, kur susikerta technologijos ir saugos reikalavimai.

  • Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Privatizavimo finišo tiesioji

    Portugalijos vyriausybė gavo du įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,5 proc. nacionalinės oro bendrovės TAP akcijų paketą. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa“ grupė, pranešė valstybės turto valdytoja Parpública.

    Šis etapas laikomas vienu svarbiausių atnaujintame TAP privatizavimo procese, nes įpareigojantys pasiūlymai paprastai jau apima kainą ir konkrečias sąlygas. Sprendimai dėl tolimesnių derybų turėtų paaiškėti gavus Parpública vertinimo išvadą.

    Kas bus per 30 dienų

    Parpública dabar turi 30 dienų išanalizuoti pateiktus dokumentus ir parengti ataskaitą Portugalijos vyriausybei. Jei vertinimo metu prireiktų papildomų paaiškinimų, terminas gali būti stabdomas iki tol, kol reikiama informacija bus pateikta.

    Vertinama ne tik siūloma suma už 44,5 proc. akcijų, bet ir pramoninis bei strateginis planas. Tokiu planu paprastai siekiama įrodyti, kaip bus užtikrintas bendrovės tvarumas, investicijos į parką, maršrutų tinklą ir veiklos efektyvumą.

    Valstybė išliks daugumos savininke

    Pagal Portugalijoje patvirtintą teisinį modelį privatiems investuotojams numatyta parduoti iki 49,9 proc. TAP, o valstybė išliktų daugumos akcininke. Iš šios dalies 5 proc. rezervuojama darbuotojams, o neišplatinta dalis galėtų atitekti pasirinktam investuotojui.

    Toks modelis leidžia pritraukti kapitalą ir kompetencijas iš didžiųjų Europos aviacijos grupių, bet kartu suteikia vyriausybei kontrolę sprendimuose, susijusiuose su strategine infrastruktūra. Praktikoje tai dažnai reiškia sudėtingesnes derybas dėl valdymo teisių ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Įpareigojantys pasiūlymai turi apimti ne tik kainą, bet ir aiškų planą, kaip bus užtikrinta bendrovės ateitis“, – teigiama Parpública pranešime.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    TAP privatizavimas vyksta tuo metu, kai Europos oro linijų rinkoje stiprėja konsolidacija: didieji vežėjai siekia plėsti tinklus, gerinti jungiamumą ir dalintis kaštus keliančia infrastruktūra. TAP vertė pirkėjams pirmiausia siejasi su šalies turizmo srautais ir ryšiais tarp Europos, Brazilijos bei kitų Atlanto krypties rinkų.

    Procesą Portugalijos vyriausybė atnaujino 2025 metais, o atranka galiausiai susiaurėjo iki dviejų pretendentų po to, kai iš varžybų pasitraukė „International Airlines Group“. Po ataskaitos pateikimo vyriausybė gali kviesti vieną ar abu dalyvius pateikti patobulintą galutinį pasiūlymą.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad privatizavimą norėtų užbaigti iki rugsėjo, o pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie valdymo jau 2026 metais. Kapitalo įliejimas realiai galėtų įvykti vėliau, kai bus įvykdytos sandorio sąlygos ir gauti būtini reguliuotojų sprendimai.

  • Dažnų skrydžių suvenyrai: nuo KLM mini namelių iki „Lufthansa“ ančiukų – kas tapo geidžiama?

    Dažnų skrydžių suvenyrai: nuo KLM mini namelių iki „Lufthansa“ ančiukų – kas tapo geidžiama?

    Suvenyrai, kurie tapo kolekcionuojami

    Dažnai skraidantiems keliautojams vien sukauptų mylių ne visada pakanka: vis daugiau žmonių ieško apčiuopiamų ženklų, primenančių skrydžius, maršrutus ar išskirtines paslaugas. Taip atsiranda ir vis labiau populiarėja aviacijos suvenyrai, kuriuos keleiviai parsiveža ne tik prisiminimui, bet ir kolekcijai.

    Šių daiktų spektras platus – nuo verslo klasės higienos rinkinių iki pilotų dalijamų kortelių ar net aksesuarų, pagamintų iš nurašytų lėktuvų detalių. Kai kurie jų tampa ypač geidžiami, o antrinėje rinkoje gali būti parduodami už kelis ar net keliasdešimt kartų didesnę kainą nei jų savikaina.

    KLM mini nameliai ir „Lufthansa“ ančiukai

    Vieni žinomiausių aviacijos kolekcionuojamų daiktų – KLM Delfto mėlynumo miniatiūriniai nameliai, pradėti dalyti dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Jie tradiciškai dovanojami tarptautinių verslo klasės skrydžių keleiviams, o kiekvienais metais, minint bendrovės sukaktį, pristatomas naujas namelio modelis.

    Šie suvenyrai išsiskiria tuo, kad tai ne tik dekoracija: nameliai dažnai būna pripildyti vietinio džino. Dalis keliautojų juos renka kaip seriją, o senesni ar retesni leidimai kolekcininkų bendruomenėse vertinami labiau.

    Kitas pavyzdys – „Lufthansa“ teminiai guminiai ančiukai, kuriuos pirmos klasės keleiviai gali rasti oro uostų poilsio erdvėse Frankfurte ir Miunchene. Be standartinių variantų, pasirodo ir specialūs leidimai, susieti su sezoninėmis šventėmis ar renginiais, todėl kolekcionavimo logika tampa panaši į riboto leidimo serijas.

    „Virgin Atlantic“ prieskonių indeliai ir pilotų kortelės

    Skrydžių nostalgiją kursto ir „Virgin Atlantic“ lėktuvo formos druskos bei pipirų indeliai. Jie kadaise tapo tokie populiarūs, kad, bendrovei pastebėjus tendenciją, suvenyrai buvo grąžinti su papildomu įrašu, aiškiai parodančiu, jog įmonė supranta keleivių susidomėjimą ir jį paverčia prekės ženklo istorijos dalimi.

    Kiek kitokio pobūdžio kolekcionavimo kultūra vystosi JAV, kur kai kurios oro linijos siūlo pilotų dalijamas lėktuvų korteles. Keleiviai jų kartais paprašo skrydžio metu, o kortelėse pateikiami konkretūs orlaivio duomenys, įdomūs faktai ir vieta autografui – tai paverčia suvenyrą asmeniškesniu.

    Riboto leidimo rinkiniai ir laikrodžiai iš lėktuvų

    Verslo ir pirmos klasės higienos rinkiniai taip pat tapo atskira kolekcionavimo kryptimi, nes oro bendrovės nuolat keičia dizainus ir bendradarbiauja su kosmetikos prekių ženklais. Vis dažniau pasirodo riboto leidimo versijos, sukurtos konkrečiam sezonui, maršrutui ar progai, todėl dalis keleivių juos renka kaip seriją.

    Dar viena tendencija – aukštesnės vertės daiktai, kurių istorija siejama su tikrais orlaiviais. Rinkoje atsiranda laikrodžių ar kitų aksesuarų, gaminamų panaudojant nurašytų lėktuvų dalis, pavyzdžiui, fiuzeliažo dangą ar salonų medžiagas. Tokie produktai dažnai leidžiami itin mažais tiražais ir orientuoti į aviacijos entuziastus, kuriems svarbi daikto kilmė bei atsekama istorija.

    Nors dauguma keleivių tokius suvenyrus vertina kaip smagią detalę, kolekcionavimo banga rodo platesnį pokytį: kelionių patirtis vis dažniau siejama ne tik su tikslu pasiekti tašką B, bet ir su pasakojimu, kurį norisi parsivežti namo. Aviacijos suvenyrai šį pasakojimą paverčia apčiuopiamu ir, neretai, kolekcionuojamu.

  • „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    Kontrolė už 325 mln. eurų

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė ketinanti padidinti savo turimą „ITA Airways“ akcijų paketą iki 90 proc. Už papildomą dalį numatyta sumokėti 325 mln. eurų, o sprendimą jau patvirtino bendrovės valdyba.

    Sandoris dar turės pereiti reguliuotojų patikrą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. „Lufthansa“ nurodo, kad tik gavus leidimus bus galima galutinai įtvirtinti daugumos kontrolę ir užbaigti integracijos procesą.

    Italijos valstybė pasitraukia, bet lieka akcininke

    „Lufthansa“ į „ITA Airways“ atėjo 2025 metų pradžioje, įsigijusi 41 proc. akcijų ir kartu rezervavusi teisę dalį didinti palaipsniui. Dabartinis sprendimas reiškia, kad ši teisė bus aktyvuota, o Italijos vyriausybės įtaka sumažės iki mažumos.

    Pagal viešai įvardytą struktūrą, pardavėja yra Italijos valstybė, kuri iki šiol valdė 59 proc. oro linijų. Po sandorio ji išlaikys 10 proc. akcijų paketą, todėl formaliai liks bendrovės akcininke, tačiau strateginė kontrolė atiteks „Lufthansa“.

    Integracija ir konkurencijos klausimai

    „Lufthansa“ teigimu, „ITA Airways“ bus visiškai integruota į grupę tiek organizaciniu, tiek finansiniu požiūriu. Pasak bendrovės, daug klientams matomų sistemų jau sujungtos, tačiau kai kuriems maršrutams, ypač per Šiaurės Atlantą, dar reikia atskirų reguliacinių sprendimų.

    „Visos klientams skirtos sąsajos jau integruotos, išskyrus skrydžius per Šiaurės Atlantą, kur dar laukiame reguliuotojų sprendimo“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Jei leidimai bus gauti, sandorio užbaigimas prognozuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. Tai reiškia, kad dar bent kelis sezonus bendrovės veiks pereinamuoju režimu, o maršrutų bei komercinių taisyklių suvienodinimas vyks etapais.

    Ką tai reiškia Europos rinkai ir keleiviams

    Analitikų vertinimu, šis žingsnis spartina Europos aviacijos konsolidaciją, kai didžiosios grupės stiprina pozicijas svarbiausiuose regionuose. Italija yra didelė turizmo ir verslo rinka, o Roma gali tapti vienu iš pagrindinių ilgojo nuotolio skrydžių plėtros taškų.

    „ITA Airways“ vadovas Joergas Eberhartas pabrėžė, kad sprendimas turi reikšmingą pramoninę ir strateginę vertę. Jo teigimu, pilna integracija į „Lufthansa“ grupę turėtų sustiprinti konkurencingumą tarptautiniuose maršrutuose, kur svarbus mastas, tinklų suderinamumas ir partnerystės.

    Rinkoje į tokias naujienas paprastai reaguojama per lūkesčius dėl sąnaudų mažinimo ir pajamų augimo, ypač kai sujungiami tvarkaraščiai, lojalumo programos ir skrydžių tinklai. „Lufthansa“ akcijos po pranešimo kilo apie 2 proc., rodydamos investuotojų tikėjimą sandorio nauda.

  • „Lufthansa“ užsako 20 tolimųjų reisų lėktuvų: sandoris vertas apie 7 mlrd. eurų

    Užsakymas „Airbus“ ir „Boeing“

    Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ užsakė 20 tolimųjų skrydžių lėktuvų. Pagal užsakymą numatyta įsigyti 10 „Airbus“ A350-900 ir 10 „Boeing“ 787-9 „Dreamliner“.

    Bendra dviejų sutarčių vertė siekia apie 7,1 mlrd. eurų, tačiau galutinės sumos paprastai tikslinamos pagal pristatymo sąlygas ir konfigūraciją. Lėktuvų tiekimas planuojamas etapais 2032–2034 metais.

    Kur bus skiriamos investicijos

    „Lufthansa“ teigia, kad nauji orlaiviai bus pritaikyti intensyvesniems tolimiesiems maršrutams, o salone numatoma didesnė verslo klasės pasiūla. Taip pat planuojami naujesni sprendimai keleivių patogumui, įskaitant ryšį skrydžio metu.

    Tolimųjų reisų segmentas oro linijoms išlieka strategiškai svarbus dėl didesnio bilietų pajamingumo ir konkurencijos su kitais Europos bei Persijos įlankos vežėjais. „Lufthansa“ tokiomis investicijomis siekia stiprinti maršrutų tinklą už Europos ribų ir didinti skrydžių dažnį.

    Kuro sąnaudos ir tarša

    Įmonė pabrėžia, kad naujausios kartos A350 ir 787 lėktuvai yra efektyvesni už senesnius modelius. Tokie orlaiviai paprastai sunaudoja mažiau degalų, skleidžia mažiau triukšmo ir mažina teršalų kiekį vienam keleiviui.

    „Moderniausi „Airbus“ A350 ir „Boeing“ 787 sunaudoja mažiau degalų, yra tylesni ir išmeta mažiau teršalų nei jų pirmtakai“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Gamintojų duomenimis, A350 nuotolis siekia apie 15 000 kilometrų, o 787-9 – apie 15 700 kilometrų. Tokie parametrai leidžia lanksčiau planuoti ilgus maršrutus ir efektyviau išnaudoti lėktuvų parką.

    Vis dėlto rinkoje kartu keliami ir klausimai dėl finansinių įsipareigojimų masto. „Lufthansa“ jau yra pranešusi apie didelį būsimų pristatymų portfelį, todėl nauji užsakymai reiškia ilgalaikes investicijas, kurios bus vykdomos per ateinantį dešimtmetį.