CP v2

Tag: Lufthansa

  • Dažnų skrydžių suvenyrai: nuo KLM mini namelių iki „Lufthansa“ ančiukų – kas tapo geidžiama?

    Dažnų skrydžių suvenyrai: nuo KLM mini namelių iki „Lufthansa“ ančiukų – kas tapo geidžiama?

    Suvenyrai, kurie tapo kolekcionuojami

    Dažnai skraidantiems keliautojams vien sukauptų mylių ne visada pakanka: vis daugiau žmonių ieško apčiuopiamų ženklų, primenančių skrydžius, maršrutus ar išskirtines paslaugas. Taip atsiranda ir vis labiau populiarėja aviacijos suvenyrai, kuriuos keleiviai parsiveža ne tik prisiminimui, bet ir kolekcijai.

    Šių daiktų spektras platus – nuo verslo klasės higienos rinkinių iki pilotų dalijamų kortelių ar net aksesuarų, pagamintų iš nurašytų lėktuvų detalių. Kai kurie jų tampa ypač geidžiami, o antrinėje rinkoje gali būti parduodami už kelis ar net keliasdešimt kartų didesnę kainą nei jų savikaina.

    KLM mini nameliai ir „Lufthansa“ ančiukai

    Vieni žinomiausių aviacijos kolekcionuojamų daiktų – KLM Delfto mėlynumo miniatiūriniai nameliai, pradėti dalyti dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Jie tradiciškai dovanojami tarptautinių verslo klasės skrydžių keleiviams, o kiekvienais metais, minint bendrovės sukaktį, pristatomas naujas namelio modelis.

    Šie suvenyrai išsiskiria tuo, kad tai ne tik dekoracija: nameliai dažnai būna pripildyti vietinio džino. Dalis keliautojų juos renka kaip seriją, o senesni ar retesni leidimai kolekcininkų bendruomenėse vertinami labiau.

    Kitas pavyzdys – „Lufthansa“ teminiai guminiai ančiukai, kuriuos pirmos klasės keleiviai gali rasti oro uostų poilsio erdvėse Frankfurte ir Miunchene. Be standartinių variantų, pasirodo ir specialūs leidimai, susieti su sezoninėmis šventėmis ar renginiais, todėl kolekcionavimo logika tampa panaši į riboto leidimo serijas.

    „Virgin Atlantic“ prieskonių indeliai ir pilotų kortelės

    Skrydžių nostalgiją kursto ir „Virgin Atlantic“ lėktuvo formos druskos bei pipirų indeliai. Jie kadaise tapo tokie populiarūs, kad, bendrovei pastebėjus tendenciją, suvenyrai buvo grąžinti su papildomu įrašu, aiškiai parodančiu, jog įmonė supranta keleivių susidomėjimą ir jį paverčia prekės ženklo istorijos dalimi.

    Kiek kitokio pobūdžio kolekcionavimo kultūra vystosi JAV, kur kai kurios oro linijos siūlo pilotų dalijamas lėktuvų korteles. Keleiviai jų kartais paprašo skrydžio metu, o kortelėse pateikiami konkretūs orlaivio duomenys, įdomūs faktai ir vieta autografui – tai paverčia suvenyrą asmeniškesniu.

    Riboto leidimo rinkiniai ir laikrodžiai iš lėktuvų

    Verslo ir pirmos klasės higienos rinkiniai taip pat tapo atskira kolekcionavimo kryptimi, nes oro bendrovės nuolat keičia dizainus ir bendradarbiauja su kosmetikos prekių ženklais. Vis dažniau pasirodo riboto leidimo versijos, sukurtos konkrečiam sezonui, maršrutui ar progai, todėl dalis keleivių juos renka kaip seriją.

    Dar viena tendencija – aukštesnės vertės daiktai, kurių istorija siejama su tikrais orlaiviais. Rinkoje atsiranda laikrodžių ar kitų aksesuarų, gaminamų panaudojant nurašytų lėktuvų dalis, pavyzdžiui, fiuzeliažo dangą ar salonų medžiagas. Tokie produktai dažnai leidžiami itin mažais tiražais ir orientuoti į aviacijos entuziastus, kuriems svarbi daikto kilmė bei atsekama istorija.

    Nors dauguma keleivių tokius suvenyrus vertina kaip smagią detalę, kolekcionavimo banga rodo platesnį pokytį: kelionių patirtis vis dažniau siejama ne tik su tikslu pasiekti tašką B, bet ir su pasakojimu, kurį norisi parsivežti namo. Aviacijos suvenyrai šį pasakojimą paverčia apčiuopiamu ir, neretai, kolekcionuojamu.

  • „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    Kontrolė už 325 mln. eurų

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė ketinanti padidinti savo turimą „ITA Airways“ akcijų paketą iki 90 proc. Už papildomą dalį numatyta sumokėti 325 mln. eurų, o sprendimą jau patvirtino bendrovės valdyba.

    Sandoris dar turės pereiti reguliuotojų patikrą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. „Lufthansa“ nurodo, kad tik gavus leidimus bus galima galutinai įtvirtinti daugumos kontrolę ir užbaigti integracijos procesą.

    Italijos valstybė pasitraukia, bet lieka akcininke

    „Lufthansa“ į „ITA Airways“ atėjo 2025 metų pradžioje, įsigijusi 41 proc. akcijų ir kartu rezervavusi teisę dalį didinti palaipsniui. Dabartinis sprendimas reiškia, kad ši teisė bus aktyvuota, o Italijos vyriausybės įtaka sumažės iki mažumos.

    Pagal viešai įvardytą struktūrą, pardavėja yra Italijos valstybė, kuri iki šiol valdė 59 proc. oro linijų. Po sandorio ji išlaikys 10 proc. akcijų paketą, todėl formaliai liks bendrovės akcininke, tačiau strateginė kontrolė atiteks „Lufthansa“.

    Integracija ir konkurencijos klausimai

    „Lufthansa“ teigimu, „ITA Airways“ bus visiškai integruota į grupę tiek organizaciniu, tiek finansiniu požiūriu. Pasak bendrovės, daug klientams matomų sistemų jau sujungtos, tačiau kai kuriems maršrutams, ypač per Šiaurės Atlantą, dar reikia atskirų reguliacinių sprendimų.

    „Visos klientams skirtos sąsajos jau integruotos, išskyrus skrydžius per Šiaurės Atlantą, kur dar laukiame reguliuotojų sprendimo“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Jei leidimai bus gauti, sandorio užbaigimas prognozuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. Tai reiškia, kad dar bent kelis sezonus bendrovės veiks pereinamuoju režimu, o maršrutų bei komercinių taisyklių suvienodinimas vyks etapais.

    Ką tai reiškia Europos rinkai ir keleiviams

    Analitikų vertinimu, šis žingsnis spartina Europos aviacijos konsolidaciją, kai didžiosios grupės stiprina pozicijas svarbiausiuose regionuose. Italija yra didelė turizmo ir verslo rinka, o Roma gali tapti vienu iš pagrindinių ilgojo nuotolio skrydžių plėtros taškų.

    „ITA Airways“ vadovas Joergas Eberhartas pabrėžė, kad sprendimas turi reikšmingą pramoninę ir strateginę vertę. Jo teigimu, pilna integracija į „Lufthansa“ grupę turėtų sustiprinti konkurencingumą tarptautiniuose maršrutuose, kur svarbus mastas, tinklų suderinamumas ir partnerystės.

    Rinkoje į tokias naujienas paprastai reaguojama per lūkesčius dėl sąnaudų mažinimo ir pajamų augimo, ypač kai sujungiami tvarkaraščiai, lojalumo programos ir skrydžių tinklai. „Lufthansa“ akcijos po pranešimo kilo apie 2 proc., rodydamos investuotojų tikėjimą sandorio nauda.

  • „Lufthansa“ užsako 20 tolimųjų reisų lėktuvų: sandoris vertas apie 7 mlrd. eurų

    Užsakymas „Airbus“ ir „Boeing“

    Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ užsakė 20 tolimųjų skrydžių lėktuvų. Pagal užsakymą numatyta įsigyti 10 „Airbus“ A350-900 ir 10 „Boeing“ 787-9 „Dreamliner“.

    Bendra dviejų sutarčių vertė siekia apie 7,1 mlrd. eurų, tačiau galutinės sumos paprastai tikslinamos pagal pristatymo sąlygas ir konfigūraciją. Lėktuvų tiekimas planuojamas etapais 2032–2034 metais.

    Kur bus skiriamos investicijos

    „Lufthansa“ teigia, kad nauji orlaiviai bus pritaikyti intensyvesniems tolimiesiems maršrutams, o salone numatoma didesnė verslo klasės pasiūla. Taip pat planuojami naujesni sprendimai keleivių patogumui, įskaitant ryšį skrydžio metu.

    Tolimųjų reisų segmentas oro linijoms išlieka strategiškai svarbus dėl didesnio bilietų pajamingumo ir konkurencijos su kitais Europos bei Persijos įlankos vežėjais. „Lufthansa“ tokiomis investicijomis siekia stiprinti maršrutų tinklą už Europos ribų ir didinti skrydžių dažnį.

    Kuro sąnaudos ir tarša

    Įmonė pabrėžia, kad naujausios kartos A350 ir 787 lėktuvai yra efektyvesni už senesnius modelius. Tokie orlaiviai paprastai sunaudoja mažiau degalų, skleidžia mažiau triukšmo ir mažina teršalų kiekį vienam keleiviui.

    „Moderniausi „Airbus“ A350 ir „Boeing“ 787 sunaudoja mažiau degalų, yra tylesni ir išmeta mažiau teršalų nei jų pirmtakai“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Gamintojų duomenimis, A350 nuotolis siekia apie 15 000 kilometrų, o 787-9 – apie 15 700 kilometrų. Tokie parametrai leidžia lanksčiau planuoti ilgus maršrutus ir efektyviau išnaudoti lėktuvų parką.

    Vis dėlto rinkoje kartu keliami ir klausimai dėl finansinių įsipareigojimų masto. „Lufthansa“ jau yra pranešusi apie didelį būsimų pristatymų portfelį, todėl nauji užsakymai reiškia ilgalaikes investicijas, kurios bus vykdomos per ateinantį dešimtmetį.

  • „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    „Lufthansa“ skelbia rekordą, bet perspėja: Irano karas brangina kurą ir apkarpys pelną

    Rekordinės pajamos, bet auganti įtampa

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė, kad 2025 metais pasiekė didžiausias pajamas savo istorijoje – jos augo 5 proc. iki 39,6 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat skelbė, kad veiklos pelnas, palyginti su 2024 metais, padidėjo 20 proc., o tai rodo išliekantį kelionių paklausos atsigavimą.

    Vis dėlto 2026 metų perspektyvas temdo Artimųjų Rytų eskalacija ir su ja susijęs reaktyvinių degalų brangimas. „Lufthansa“ įspėja, kad papildoma degalų sąnaudų našta 2026 metais gali siekti apie 1,7 mlrd. eurų.

    Maršrutų keitimas brangina skrydžius

    Oro erdvės apribojimai ir poreikis vengti tam tikrų regionų reiškia ilgesnius maršrutus ir didesnes degalų sąnaudas. Kartu auga įgulų darbo valandos, sudėtingėja tvarkaraščių planavimas, dažnėja techninės priežiūros ciklai, todėl didėja ir netiesioginės išlaidos.

    Tokios sąlygos ypač skaudžiai paliečia trumpųjų nuotolių skrydžius, kuriuose kuro dalis savikainoje yra didelė, o kainų lankstumas ribotas. Dėl to bendrovė ėmėsi mažinti pasiūlą, atsisakydama dalies skrydžių, ypač ten, kur eksploatuojami senesni ir mažiau efektyvūs orlaiviai.

    Skrydžių mažinimas ir įspėjimai keleiviams

    „Lufthansa“ nurodė, kad siekdama sumažinti kuro suvartojimą ir suvaldyti sąnaudas, iki spalio mėnesio planuoja atsisakyti apie 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių. Platesniame Europos aviacijos sektoriuje skrydžių atšaukimai taip pat tapo ryškiu signalu, kad degalų kainų šuoliai tiesiogiai veikia pasiūlą.

    Bendrovė išlieka pelninga, tačiau pripažįsta, kad kainų nepastovumas verčia peržiūrėti 2026 metų lūkesčius. Keleiviams rekomenduojama bilietus atostogų kelionėms planuoti iš anksto, nes papildomi kuro mokesčiai ir tarifų korekcijos gali būti taikomi dažniau, ypač piko laikotarpiais.

    „Esame patenkinti pirmojo ketvirčio rezultatais, tačiau dabartinė situacija verčia griežtai peržiūrėti kiekvieną svertą, leidžiantį mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą ir valdyti rizikas. Metinis pelnas, tikėtina, bus mažesnis, nei planuota iš pradžių“, – sakė finansų vadovas Till Streichert.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinius rezultatus, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, kartu su brangstančiu kuru ir veiklos apribojimais, kelia milžiniškų iššūkių pasauliniam oro susisiekimui ir mūsų bendrovei“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carsten Spohr.

    „Vis dėlto esame atsparūs: tai lemia ir didesnis nei vidutinis apsidraudimas nuo kuro kainų svyravimų, ir mūsų kelių centrų bei kelių oro linijų strategija, suteikianti daugiau lankstumo maršrutų tinkle ir valdant orlaivių parką“, – pridūrė jis.

    „Lufthansa“ pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje rizikas mažinti turėtų intensyvi orlaivių parko modernizacija. Naujesni lėktuvai paprastai sunaudoja mažiau degalų, leidžia stabiliau planuoti kaštus ir sumažina jautrumą trumpalaikiams kainų šuoliams.

    Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka naftos ir reaktyvinių degalų rinkos svyravimai, kurie aviacijoje tiesiogiai persiduoda į bilietų kainodarą, maršrutų planavimą ir bendrovių pelningumą. Dėl to 2026 metų vasaros sezonas, nors ir žadamas stiprus, gali būti lydimas didesnių kainų ir mažesnio skrydžių pasirinkimo kai kuriose kryptimis.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.

  • „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    „Lufthansa“ įspėja: Iranas brangina skrydžius – dėl kuro papildomai kainuos 1,7 mlrd. eurų

    Didžiausia Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ skaičiuoja, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusių reaktyvinių degalų kainų 2026 metais patirs apie 1,7 mlrd. eurų papildomų kuro sąnaudų. Bendrovė pabrėžia, kad geopolitiniai sukrėtimai aviacijai reiškia ne tik brangesnį kurą, bet ir sudėtingesnį maršrutų planavimą.

    Pirmojo ketvirčio rezultatų pranešime „Lufthansa“ nurodė, kad yra apsidraudusi apie 80 proc. reaktyvinių degalų poreikio, tačiau likusi dalis išlieka jautri kainų šuoliams. Papildomas išlaidas bendrovė ketina kompensuoti taupymo priemonėmis ir didesnėmis pajamomis iš bilietų, tačiau pripažįsta, kad spaudimas savikainai išlieka didelis.

    „Pirmąjį ketvirtį reikšmingai pagerinome praėjusių metų finansinį rezultatą, tačiau besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose, brangstantis kuras ir veiklos apribojimai kelia milžiniškų iššūkių“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Finansiniai rodikliai atspindi ir augančią paklausą, ir didėjančias sąnaudas. „Lufthansa“ pranešė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė 8,7 mlrd. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau pakoreguotas veiklos rezultatas išliko neigiamas ir sudarė 612 mln. eurų nuostolį.

    Rinkos įtampą papildo ir žaliavų bei degalų tiekimo rizikos, siejamos su pagrindiniais tranzito koridoriais, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad sutrikus srautams Europa gali susidurti su reaktyvinių degalų trūkumo rizika, ypač artėjant intensyviausiam kelionių sezonui.

    „Lufthansa“ jau anksčiau ėmėsi priemonių mažinti degalų sąnaudas ir pranešė atsisakiusi 20 000 trumpųjų skrydžių, siekdama taupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų ir atsisakyti nuostolingų krypčių. Aviacijos sektoriuje tai įprasta praktika, kai brangstant kurui ir didėjant neapibrėžtumui peržiūrimi trumpi maršrutai, kuriuose konkurencija didžiausia, o marža mažiausia.

    Panašų spaudimą jaučia ir kiti Europos vežėjai. Pavyzdžiui, „EasyJet“ yra skelbusi, kad vien per kovą patyrė apie 29 mln. eurų papildomų kuro sąnaudų, o dalis vasaros sezono kuro poreikio liko neapsidraudusi, todėl jautri rinkos svyravimams.

    Aviacijos bendrovėms kuras yra viena didžiausių išlaidų eilučių, todėl net ir apsidraudimas ne visada apsaugo nuo ilgiau trunkančių kainų šuolių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia bilietų kainų korekcijas, griežtesnę kaštų kontrolę, maršrutų optimizavimą ir didesnį dėmesį degalus taupantiems sprendimams, įskaitant efektyvesnį orlaivių parką.

  • Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Reaktyvinio kuro trūkumas smogia aviacijai: gegužę atšaukiama 13 000 skrydžių, mažinamos vietos

    Atšaukimų banga prieš atostogas

    Pasaulio oro linijos gegužę atšaukia apie 13 000 skrydžių, o tvarkaraščiuose per dvi savaites neliko beveik 2 mln. keleivių vietų. Tai ypač aktualu keliaujantiems per moksleivių atostogas Jungtinėje Karalystėje ir dalyje žemyninės Europos.

    Tokius pokyčius fiksuoja aviacijos analitikos bendrovė „Cirium“, skaičiuojanti, kad per paskutines dvi balandžio savaites visų oro linijų bendra gegužės pasiūla sumažėjo nuo 132 mln. iki 130 mln. vietų. Tai rodo ne pavienius sprendimus, o sisteminį pajėgumų mažinimą.

    Kas vyksta su kuru ir kainomis

    Pagrindinė priežastis siejama su reaktyvinio kuro trūkumu ir jo brangimu, kurį paskatino įtampos eskalacija Artimuosiuose Rytuose. Straipsnyje nurodoma, kad nuo konflikto pradžios vasarį reaktyvinio kuro kaina daugiau nei padvigubėjo.

    Didžiausiu rizikos tašku įvardijamas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Kai logistika tampa nepatikima, aviacijos sektorius, kuriame kuras sudaro didelę sąnaudų dalį, yra priverstas greitai perbraižyti maršrutus ir kainodarą.

    Kaip reaguoja oro linijos ir valdžia

    Tarp Europoje skrydžius karpančių vežėjų minimos Turkish Airlines, Lufthansa, British Airways ir KLM. Aviakompanijos ne tik atšaukia reisus, bet ir mažina talpą, dažniau rinkdamosi mažesnius lėktuvus, kad taupytų kurą.

    Ypač daug korekcijų tenka „Lufthansa“ grupei: pranešama, kad iš vasaros grafiko ji išėmė apie 20 000 trumpųjų nuotolių maršrutų. Tai reiškia mažiau alternatyvų persėdimams ir didesnę tikimybę, kad kelionė taps sudėtingesnė net ir tiems, kurių skrydis formaliai nebus atšauktas.

    Jungtinėje Karalystėje transporto sekretorė Heidi Alexander paskelbė apie laikinas išimtis vadinamajai naudojimosi laiko tarpsniais taisyklei, kai oro linijos privalo išnaudoti joms skirtus oro uostų laiko tarpsnius. Praktikoje tai leidžia tokioms bendrovėms kaip British Airways mažinti skrydžių skaičių nebijant prarasti teisių į patogius laikus.

    „Vežėjai galės mažinti skrydžių skaičių nepatirdami sankcijų dėl laiko tarpsnių“, – sakė Heidi Alexander.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Keleiviams tai gali reikšti ne tik atšauktus skrydžius, bet ir perkeliamus reisus į kitas dienas, ypač populiariausiais maršrutais. Tokiu atveju atostogos gali sutrumpėti, o planai keistis net ir likus nedaug laiko iki išvykimo.

    Kadangi vežėjai kelia bilietų kainas paklausiausiuose maršrutuose ir atsisako mažiau pelningų krypčių, vasaros sezonas gali būti labiau įtemptas nei įprastai. Keleiviams rekomenduojama sekti oro linijų pranešimus, tikrinti užsakymus ir įvertinti lankstesnių kelionės datų naudą.

  • „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    „Mr Nobody Against Putin“ kūrėjo „Oskaras“ dingo po TSA patikros JFK: ką aiškina oro uostai

    Kaip dingo apdovanojimas

    Rusų režisierius Pavelas Talankinas, vienas dokumentinio filmo „Mr Nobody Against Putin“ bendraautorių, pranešė neberandantis savo „Oskaro“ statulėlės. Apdovanojimas dingo po kelionės iš Niujorko, kai oro uosto saugumo patikra neleido jo turėti rankiniame bagaže.

    Pasak kartu filmą kūrusio Davido Borensteino, Talankinas balandžio 30 dieną į JFK oro uostą atvyko ruošdamasis skristi į Europą su „Oskaru“ kaip rankiniu bagažu. Saugumo pareigūnė nurodė, kad statulėlė gali būti laikoma potencialiu ginklu, todėl ją esą reikėjo registruoti kaip registruotą bagažą.

    „Vis dar nesuprantu, kaip „Oskaras“ gali būti laikomas ginklu“, – sakė Pavelas Talankinas.

    Ką teigia kūrėjai ir aviakompanija

    Pasak D. Borensteino, situaciją bandyta spręsti vietoje, tačiau sprendimas nepasikeitė. Režisieriui buvo duota kartoninė dėžė, o „Lufthansa“ darbuotojai, kaip teigiama, statulėlę supakavo, pažymėjo bagažo etikete ir išvežė į registruoto bagažo zoną.

    Problema paaiškėjo nusileidus Frankfurte: atvykus bagažui, statulėlės tarp daiktų nebebuvo. D. Borensteinas socialiniuose tinkluose paprašė pagalbos ir atkreipė dėmesį, kad nerado daug panašių atvejų, kai „Oskaras“ būtų buvęs priverstinai registruojamas.

    Kodėl tokie ginčai kyla oro uostuose

    Aviacijos saugumo praktikoje daug sprendimų priimama pagal bendrą rizikos vertinimą: vertinama, ar daiktas gali būti panaudotas kaip smogiamasis objektas, ar kelia grėsmę salone. Nors apdovanojimas nėra įprastai minimas tarp draudžiamų daiktų, galutinis sprendimas patikroje dažnai priklauso nuo pareigūnų diskrecijos ir konkrečių aplinkybių.

    Tokios situacijos ypač jautrios, nes registruotas bagažas kelionėje pereina kelias grandis: registravimą, rūšiavimą, pakrovimą, iškrovimą ir atidavimą. Kiekviename etape padidėja praradimo ar supainiojimo rizika, ypač kai vežamas nestandartinis, trapus ar didelės simbolinės vertės daiktas.

    Istorija sulaukė plataus dėmesio ir dėl paties filmo konteksto. „Mr Nobody Against Putin“ pasakoja apie Rusijoje vykdytą vaikų indoktrinaciją po plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais, o pats P. Talankinas po darbo su medžiaga gyvena tremtyje Europoje.

    Filmas šiemet pelnė „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, tačiau Rusijoje jo platinimas buvo apribotas teismo sprendimu. Kūrėjų teigimu, būtent slaptai rinkta medžiaga atskleidžia, kaip mokyklose diegiamos prokarinės nuostatos ir vadinamosios patriotinės pamokos.

    Jei apdovanojimo rasti nepavyks, pagal „Oskarų“ taisykles gyvi laureatai išimtiniais atvejais gali kreiptis dėl pakaitinės statulėlės, kai originalas prarandamas ar sugadinamas. Vis dėlto kūrėjai pabrėžia, kad jiems svarbiausia susigrąžinti būtent originalų apdovanojimą ir gauti aiškų paaiškinimą, kurioje kelio atkarpoje jis dingo.

  • „Lufthansa“ rado dingusią „Oskaro“ statulėlę: kaip apdovanojimas pasimetė skrydyje į Frankfurtą

    Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią „Oskaro“ statulėlę, kuri po skrydžio iš Niujorko į Frankfurtą buvo laikoma prarasta. Vežėjas nurodė, kad apdovanojimas jau yra bendrovės žinioje Frankfurte, o su savininku derinamas kuo greitesnis grąžinimas.

    Istorija išplito po to, kai paaiškėjo, kad kino kūrėjas Pawełas Tałankinas negalėjo statulėlės pasiimti į saloną kaip rankinio bagažo. Pasak jo ir kartu dirbusio kūrėjo Davido Borensteino, problemos prasidėjo dar Niujorko JFK oro uoste per saugumo patikrą.

    Kas nutiko oro uoste?

    Per patikrą JAV Transporto saugumo administracijos darbuotojas nesutiko, kad statulėlė būtų nešama į lėktuvo saloną. Tuomet apdovanojimas buvo supakuotas į kartoninę dėžę ir atiduotas kaip registruotas bagažas, keliaujantis lėktuvo krovinių skyriuje.

    Vėliau, atvykus į Frankfurtą, paaiškėjo, kad bagaže esanti statulėlė adresato nepasiekė. Kūrėjai tikino, jog anksčiau su apdovanojimu yra keliavę skirtingomis oro linijomis ir jį paprastai turėdavo šalia savęs salone.

    Kaip baigėsi paieškos?

    „Lufthansa“ teigimu, statulėlė rasta ir šiuo metu yra Frankfurte. Bendrovė pabrėžė palaikanti ryšį su Pawełu Tałankinu, kad nuosavybė būtų perduota „kaip įmanoma greičiau“.

    Tokie atvejai, kai vertingi daiktai priduodami kaip registruotas bagažas, paprastai kelia didesnę riziką dėl papildomų krovos etapų ir kelių perdavimų grandinėje. Dėl to oro uostuose ir oro bendrovėse dažnai rekomenduojama itin vertingus, trapius ar sentimentalią vertę turinčius daiktus, jei tik leidžia taisyklės, gabentis salone.

    Kuo žinomas filmas?

    Pawełas Tałankinas yra vienas dokumentinio filmo „Pan Nikt kontra Putin“ kūrėjų. Dokumentikoje panaudoti per dvejus metus mokykloje Čeliabinsko srityje filmuoti įrašai, kuriuose, pasak autorių, matyti prokarinės propagandos diegimas ugdymo įstaigoje.

    Skelbta, kad kūrėjas išvyko iš Rusijos 2024 metais. Jis yra aiškinęs, kad filmu siekė parodyti, kaip aplinkoje nuosekliai kuriama agresija ir priešiškumas, paveikiantys visą jaunąją kartą.

  • „Lufthansa“ įvedė mažiausią nemokamo rankinio bagažo normą Europoje: ką gaus keleiviai

    „Lufthansa“ įvedė mažiausią nemokamo rankinio bagažo normą Europoje: ką gaus keleiviai

    „Lufthansa“ pristatė naują ekonomiškų skrydžių tarifą „Economy Basic“, skirtą keliaujantiems su minimaliu bagažu ir neplanuojantiems keisti kelionės datos. Bendrovė šį variantą orientuoja į trumpas išvykas ir komandiruotes, kai svarbiausia yra maža pradinė bilieto kaina.

    Nuo 2026 metų balandžio šis tarifas siūlomas pasirinktuose trumpųjų ir vidutinių nuotolių maršrutuose „Lufthansa“ grupės oro linijose, skrydžiams nuo gegužės 18 dienos. Esminė sąlyga keliautojui paprasta: bilietai neperrašomi ir negrąžinami, o dauguma įprastų paslaugų iš bazinės kainos išimtos.

    „Lufthansa“ nurodo, kad „Economy Basic“ neapima nei rankinio lagamino, nei registruoto bagažo, nei vietos salone pasirinkimo. Visus šiuos priedus keleivis gali įsigyti atskirai, todėl galutinė kelionės kaina priklausys nuo to, kiek papildomų paslaugų prireiks.

    Į bazinį tarifą įtrauktas tik vienas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kuprinė ar rankinė, kurio maksimalūs matmenys 40 x 30 x 15 cm. Būtent šis apribojimas ir kelia daugiausia diskusijų, nes pagal viešai skelbiamas taisykles tai yra viena mažiausių nemokamų salono bagažo normų Europoje.

    Kaip tai atrodo kitų vežėjų fone?

    Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ jau seniai taiko modelį, kai į bazinę kainą įtraukiamas tik mažas asmeninis krepšys. Abiejų bendrovių nemokamo daikto matmenys dažniausiai siekia iki 40 x 30 x 20 cm, o didesnis rankinis ar registruotas bagažas apmokestinamas papildomai.

    Tuo metu „easyJet“ standartiniuose tarifuose paprastai leidžia didesnį krepšį salone, iki 45 x 36 x 20 cm, nors už vietos pasirinkimą ar registruotą bagažą taip pat tenka primokėti. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingų vežėjų baziniai tarifai vis labiau panašėja į kainodarą, kurioje pigiausia kaina suteikia tik minimalų kelionės „branduolį“.

    Kai kurios tradicinės oro linijos taip pat siūlo bazinius ekonominės klasės tarifus, tačiau dažnai palieka daugiau keliautojui įprastų elementų. Pavyzdžiui, „British Airways“ „Euro Traveller“ baziniame variante leidžiamas asmeninis daiktas 40 x 30 x 15 cm, bet papildomai suteikiamas ir rankinis lagaminas viršutinėje lentynoje, todėl bendras patogumas išlieka didesnis.

    Kas gali keistis dėl ES taisyklių?

    Šiuo metu Europos Sąjungoje bendros, visoms oro linijoms privalomos vienodos salono bagažo matmenų normos nėra, o konkrečias taisykles nusistato patys vežėjai. Dėl to keleiviai, pirkdami bilietus skirtingose bendrovėse, susiduria su nevienodomis sąlygomis ir skirtingais mokesčiais.

    2026 metų sausį Europos Parlamentas pritarė pozicijai, kuria siekiama sustiprinti keleivių teises ir aiškiau apibrėžti, koks bagažas turėtų būti įtrauktas į bazinę bilieto kainą. Siūlyme numatyta teisė be papildomo mokesčio į lėktuvą pasiimti vieną asmeninį daiktą ir vieną mažą rankinį bagažą, tačiau galutinis sprendimas priklausys nuo tolesnių derybų su ES valstybėmis.

    Pramonės atstovai tokias iniciatyvas vertina nevienareikšmiškai, argumentuodami ribota vieta salone ir galimu įlaipinimo lėtėjimu, jei visi keleiviai atsineštų daugiau daiktų. Keliautojams tai signalas atidžiau tikrinti tarifų sąlygas dar prieš perkant bilietą, nes skirtumas tarp bazinės kainos ir galutinės sumos dažnai paaiškėja tik pridėjus bagažą bei vietos pasirinkimą.