Tag: Lufthansa

  • Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalija pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su „Lufthansa“: žada išlaikyti portugališką tapatybę

    Portugalijos vyriausybė pasirašė TAP akcijų pardavimo sutartį su Vokietijos grupe „Lufthansa“, taip formalizuodama dar spalį patvirtinto sandorio sąlygas.

    Šalies ministras pirmininkas Luísas Montenegro per ceremoniją pabrėžė, kad sprendimas priimtas tik su sąlyga, jog bus išsaugota TAP tapatybė ir prekės ženklas.

    Jo teigimu, „Lufthansa“ nuo pat derybų pradžios rodė norą išlaikyti oro bendrovės išskirtinumą ir jos kryptis, susijusias su Portugalijos bendruomenėmis, regionais bei ekonomika.

    Ministras pirmininkas taip pat akcentavo ryšius su autonominiais regionais, pasaulyje gyvenančiomis portugalų bendruomenėmis ir portugališkai kalbančiomis šalimis, pabrėždamas, kad tai yra TAP privalumas, o ne našta. Jis pridūrė, kad sutartyje numatyta užtikrinti ir „socialinę taiką“ bendrovėje bei įsipareigojimus darbuotojams.

    Sutartis pasirašyta prie Lisabonos oro uosto

    Pasirašymo ceremonija vyko TAP komplekse šalia Lisabonos oro uosto. Joje dalyvavo ministras pirmininkas, finansų ministras Joaquimas Miranda Sarmento ir „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    „Lufthansa“ generalinis direktorius pareiškė, kad TAP ir toliau liks Portugalijos oro bendrove. Jo žodžiais, sandoris yra svarbus etapas ir pačiai TAP, ir Portugalijai, ir visai „Lufthansa“ grupei.

    Carstenas Spohras taip pat nurodė, kad „Lufthansa“ siekia plėtoti Lisaboną kaip vieną iš grupės aviacijos centrų, tačiau strategija neapsiribos vien sostine – svarbūs ir Porto, Funšalis, Madeira bei Algarvė.

    Kiek kainuoja sandoris ir kas laukia toliau

    Portugalijos vyriausybė spalio 14 dieną paskelbė pasirinkusi „Lufthansa“ dalinei TAP privatizacijai. Pasiūlyme numatyta iki 49,9 proc. oro bendrovės kapitalo įsigyti už 1,201 mlrd. eurų, o 5 proc. dalis pirmumo tvarka būtų skiriama darbuotojams.

    Kol kas valstybė pasilieka 51 proc. kapitalo ir daugumą valdyboje.

    Vis dėlto sandorio užbaigimas ir TAP integracija į „Lufthansa“ grupę dar priklausys nuo vertinimo Briuselyje.

    Vyriausybė tikisi, kad Europos institucijų pritarimas būtų gautas 2028 metų pirmoje pusėje. Iki tol TAP turėtų būti valdoma savarankiškai, tačiau prižiūrint Vokietijos grupei.

  • „Lufthansa“ fiksuoja rekordinį ketvirtį, bet dėl brangaus kuro mažina metinę pelno prognozę

    „Lufthansa Group“ pranešė pasiekusi geriausią ketvirtį pagal pajamas visoje koncerno istorijoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 12,2 mlrd. eurų. Augimas fiksuotas nepaisant smarkiai padidėjusių kuro sąnaudų.

    Kaip skelbiama, pajamos per metus išaugo 9 proc. (nuo 11,2 mlrd. eurų), o pakoreguotas veiklos pelnas (EBIT) ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo nuo 966 mln. iki 1,3 mlrd. eurų, nors veiklos marža šiek tiek sumažėjo – nuo 11,9 iki 11,5 proc.

    Kuro išlaidos per metus padidėjo 543 mln. eurų. Įtaką tam darė brangesnis aviacinis kuras, kurio kainas, pasak bendrovės, kėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

    Vis dėlto geras ketvirtis nereiškia, kad problemų neliko: pagrindinė grupės oro linijų įmonė „Lufthansa Airlines“ ir toliau susiduria su pelningumo iššūkiais, o pats koncernas, nepaisant rekordinių rezultatų, sumažino metinę pakoreguoto EBIT prognozę.

    Rekordą pasiekti padėjo paklausa ir kaštų kontrolė

    Koncerno vadovas Carstenas Spohras pažymėjo, kad didesnės pajamos, išlikusi didelė paklausa ir griežta kaštų disciplina leido kompensuoti maždaug pusės milijardo eurų kuro brangimą.

    Didžiausias paklausos augimas, anot bendrovės, fiksuotas premium klasėse, taip pat skrydžiuose į Aziją ir Šiaurės Ameriką. Vidutinės pajamos iš pervežimų tinklinėse oro linijose augo beveik 7 proc., o gerus pardavimus demonstravo ir pigių skrydžių bendrovė „Eurowings“.

    „Lufthansa Airlines“ pelningumas vis dar stringa

    Nors bendri grupės rezultatai gerėjo, tinklinės oro linijos uždirbo 853 mln. eurų pakoreguoto EBIT – tai 108 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Tuo metu SWISS, Austrian Airlines ir Brussels Airlines savo rodiklius gerino, tačiau „Lufthansa Airlines“ finansinės problemos išlieka.

    Be brangaus kuro, rezultatą apsunkino ir pirmąjį metų pusmetį vykę streikai – jų kaštus bendrovė įvertino 65 mln. eurų. Tiesa, vienetinės sąnaudos (be kuro ir taršos mokesčių) tinklinėse oro linijose didėjo tik 0,5 proc., tam įtakos turėjo taupymo priemonės, automatizacija, skaitmenizacija ir didesnė pasiūla.

    Restruktūrizacija spartinama: mažiau etatų ir senų lėktuvų

    „Lufthansa Airlines“ pertvarkos programa pradėta 2024 metais, o 2026 metų balandį koncernas kai kuriuos jos punktus paspartino – tam įtakos turėjo brangstantis kuras ir su darbo ginčais susijusios išlaidos.

    Iš eksploatacijos visam laikui išbraukti 27 nuostolingai dirbusios regioninės bendrovės „Lufthansa CityLine“ lėktuvai. Pažymima, kad būtent šio vežėjo orlaiviai reguliariai skraidė ir maršrutais į Lenkiją, tad pokyčiai gali turėti įtakos regioninių skrydžių pasiūlai šiame regione.

    Grupė taip pat spartina senesnių tolimojo nuotolio lėktuvų išėmimą iš flotilės. Iki 2030 metų planuojama panaikinti apie 4 tūkst. darbo vietų (daugiausia administracijoje, pirmiausia Vokietijoje), centralizuojant funkcijas ir didinant automatizacijos bei DI naudojimą, o tuo pačiu laikotarpiu ketinama įvesti per 230 naujų orlaivių.

    Cargo ir Technik tempė rezultatą į viršų

    Iš kitų padalinių ypač išsiskyrė „Lufthansa Cargo“: jos pakoreguotas EBIT per metus šoktelėjo nuo 49 mln. iki 162 mln. eurų, o veiklos marža – nuo 6 iki 15,6 proc. Vidutinės pajamos iš krovinių pervežimo didėjo net 22 proc., apimtys – 7 proc.; pajėgumus rėmė ir „ITA Airways“ lėktuvų krovinių erdvės panaudojimas.

    Ryškiai augo ir „Lufthansa Technik“, užsiimanti lėktuvų priežiūra bei remontu: jos pajamos didėjo 20 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, o pakoreguotas EBIT – 54 proc. iki 200 mln. eurų, daugiausia dėl užsakymų iš išorės klientų.

    Per ketvirtį „Cargo“ ir „Technik“ kartu sugeneravo 362 mln. eurų veiklos pelno, taip kompensuodamos silpnesnius pagrindinės keleivių vežimo veiklos segmentus.

    Kuro rizika mažinama, bet prognozė – kuklesnė

    „Lufthansa“ nurodo, kad per visus 2026 metus kurui gali išleisti apie 9,3 mlrd. eurų. Kainų svyravimo rizika valdoma finansiniu apsidraudimu (hedging) – 2026 metams, pasak koncerno, apsidrausta maždaug dėl 86 proc. keleivinių oro linijų kuro poreikio, o 2027 metams – dėl daugiau nei 60 proc.

    Nepaisant gero trečiojo ketvirčio, koncernas sumažino metinės pakoreguoto EBIT prognozės viršutinę ribą – nuo 2,2 mlrd. iki 2 mlrd. eurų (apatinė riba palikta 1,7 mlrd. eurų). Finansų direktorius Tillas Streichertas pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kuro kainų ir paklausos, bet ir nuo to, kiek „Lufthansa Cargo“ uždirbs ketvirtąjį ketvirtį.

  • „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    „Lufthansa“ dėl Irano karo brangstančio kuro sąskaita augs 2 mlrd. eurų – apkarpė pelno prognozę

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ skelbia, kad dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų jos metinė kuro sąskaita gali šoktelėti maždaug 2 mlrd. eurų. Bendrovė dėl to sumažino viršutinę 2026 metų pelno prognozės ribą.

    Kaip praneša „Euronews“, liepą–rugsėjį „Lufthansa Group“ fiksavo stiprius rezultatus: didesnės pajamos ir taupymo priemonės daugiau nei kompensavo brangstančius degalus.

    Per trečiąjį ketvirtį pakoreguotas veiklos pelnas augo 6 proc. iki 1,4 mlrd. eurų, o pajamos – 9 proc. iki 12,24 mlrd. eurų. Tai buvo stipriausias grupės ketvirtis pagal pajamas.

    Vis dėlto konfliktas Artimuosiuose Rytuose smarkiai kilstelėjo žibalo kainas: per trečiąjį ketvirtį degalų sąnaudos, palyginti su pernai, išaugo 543 mln. eurų.

    Kainų spaudimas ir skirtingi padalinių rezultatai

    Grupės vadovas Carstenas Spohras teigė, kad esant stabiliai didelei paklausai ir griežtai kontroliuojant kaštus pavyko atsverti maždaug pusės milijardo eurų kuro pabrangimą.

    Grupės tinklo oro linijos – SWISS, „Austrian Airlines“ ir „Brussels Airlines“ – nuosaikiai didino pajėgumus ir gerino ketvirčio rezultatus. Tuo metu pagrindinė „Lufthansa“ oro linijų veikla atsiliko: jos trečiojo ketvirčio pakoreguotas veiklos pelnas smuko trečdaliu iki 300 mln. eurų.

    Bendrus rezultatus reikšmingai palaikė „Lufthansa Cargo“ (pakoreguotas veiklos pelnas daugiau nei patrigubėjo iki 162 mln. eurų) ir „Lufthansa Technik“ (pakoreguotas veiklos pelnas augo 54 proc. iki 200 mln. eurų).

    Visų metų vaizdas nėra toks palankus: per pirmus devynis mėnesius pajamos kilo 8 proc., tačiau grynasis pelnas krito 35 proc.

    Metinė kuro sąskaita – 9,3 mlrd. eurų

    Finansų direktorius Tillis Streichertas nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį tikimasi išlaikyti sveiką paklausą, tačiau dėl geopolitinės situacijos 2026 metų kuro sąskaita dabar prognozuojama sieksianti 9,3 mlrd. eurų.

    Palyginimui, 2025 metais ji sudarė 7,27 mlrd. eurų – tai reiškia beveik 2 mlrd. eurų augimą.

    Pasak T. Streicherto, „Lufthansa“ iš anksto apsidraudė dėl 86 proc. 2026 metais keleivines oro linijas aptarnaujančių degalų poreikio, fiksuodama kainas finansiniais kontraktais. Taip pat teigiama, kad daugiau nei 60 proc. 2027 metų poreikio jau yra apsidrausta.

    Dėl išaugusių sąnaudų bendrovė pakoregavo metinę prognozę: dabar tikisi 1,7–2 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno, kai anksčiau buvo numatyta 1,7–2,2 mlrd. eurų.

    Taupymas: mažiau skrydžių ir mažesnės išlaidos

    Grupė jau anksčiau ėmėsi taupymo: mažino skrydžių apimtis ir dalį orlaivių laikinai išėmė iš eksploatacijos. Balandį iš grupės tvarkaraščio buvo išimti „CityLine“ padalinio 27 eksploatuojami orlaiviai, o vėliau paskelbta apie karpymus, palietusius 20 000 trumpųjų nuotolių skrydžių iki spalio.

    „Lufthansa“ skaičiavo, kad toks sprendimas leistų sutaupyti apie 40 000 tonų reaktyvinių degalų.

    Be to, buvo sugriežtintos išlaidos samdymui, vidiniams renginiams ir išoriniams konsultantams, o taip pat tęsiamas planas iki 2030 metų sumažinti 4 000 administracinių darbo vietų.

    Antradienio rytą bendrovės akcijų kaina ankstyvoje prekyboje kilo daugiau nei 3 proc.

  • „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    „Lufthansa“ už 1,2 mlrd. eurų ima „TAP Air Portugal“: kada pasimatys nauda ir kas ją stabdo

    Vokietijos aviacijos grupė „Lufthansa“ sutiko sumokėti iki 1,2 mlrd. eurų už iki 49,9 proc. Portugalijos oro bendrovės „TAP Air Portugal“ akcijų paketą. Nors pati grupė skaičiuoja, kad sandoris galėtų duoti apie 450 mln. eurų metinės naudos, realus efektas gali vėluoti.

    Sandoris dar turi pereiti derybų etapą, sulaukti Portugalijos Vyriausybės sprendimo ir Europos Komisijos konkurencijos vertinimo. Skelbiama, kad užbaigimas planuojamas 2028 metais, todėl sinergijų „greito efekto“ tikėtis neverta.

    Kas slypi už skaičių?

    „Lufthansa“ nurodė, kad už 44,9 proc. akcijų mokėtų 1,025 mlrd. eurų, o suma iki 1,2 mlrd. eurų didėtų, jei būtų įsigytos ir darbuotojams siūlomos akcijos bei būtų mokamas vadinamasis laikotarpio mokestis iki sandorio uždarymo. Portugalijos valstybė pasiliktų 50,1 proc. kontrolinį paketą.

    Tokia struktūra reiškia kompromisą: „Lufthansa“ galėtų siūlyti „TAP Air Portugal“ vadovą, tačiau valstybei liktų daugumos įtaka valdyboje. Analitikų vertinimu, tai gali riboti greitesnį kaštų mažinimą ar operacijų suvienodinimą visos grupės mastu.

    „Tai sandoris, kuriame žadamos sinergijos skamba įspūdingai, bet jų realizavimą ribos reguliavimas ir valstybinė kontrolė“, – teigiama nepriklausomų kredito rinkos analitikų vertinimu.

    Didžiausias prizas – maršrutai į Braziliją

    Strategiškai vertingiausias „TAP Air Portugal“ turtas yra Lisabonos mazgas ir stiprus maršrutų tinklas į Braziliją bei platesnę Lotynų Ameriką. Rinkos duomenys rodo, kad „TAP Air Portugal“ užima reikšmingą dalį sėdimų vietų pasiūloje tarp Europos ir Brazilijos, o tai yra vienas sparčiausiai atsigaunančių transatlantinių segmentų.

    „Lufthansa“ tikisi sustiprinti pozicijas Pietų Atlanto rinkoje ir geriau sujungti srautus tarp Europos, Portugalijos ir Amerikų. Tačiau realus augimas priklausys nuo sezoniškumo, degalų kainų ir to, kaip greitai pavyks suderinti tvarkaraščius bei bilietų platinimą grupės viduje.

    Kodėl grąža gali užtrukti iki 2030

    Vienas svarbiausių „Lufthansa“ planų yra įtraukti „TAP Air Portugal“ į transatlantinę bendros veiklos partnerystę, kurioje skrydžių grafikai derinami, o pajamos dalijamos su partneriais. Vis dėlto tokie susitarimai paprastai reikalauja atskirų reguliuotojų leidimų, o konkurencijos institucijos vertina, ar dėl jų nemažėja pasirinkimas ir nedidėja kainos.

    Papildomų abejonių kelia tai, kad panašus „Lufthansa“ scenarijus su Italijos „ITA Airways“ juda lėčiau, nei rinkai buvo žadėta. Tai signalizuoja, jog ir „TAP Air Portugal“ integracija gali išsitęsti, o dalis planuotų pajamų efektų gali persikelti už 2030 metų ribos.

    Sandorio ekonomikai svarbus ir operacinis kontekstas: „TAP Air Portugal“ pastaraisiais metais demonstravo pelningumą, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė apie 99,2 mln. eurų nuostolį, kurį didino išaugusios degalų sąnaudos. Tokia dinamika reiškia, kad „Lufthansa“ teks valdyti ne tik plėtros, bet ir ciklinių sąnaudų rizikas.

    Papildomas ribojantis veiksnys yra Lisabonos oro uosto pajėgumai, kurie, kaip ne kartą pabrėžta aviacijos rinkos analizėse, yra arti ribos. Jei infrastruktūros plėtra vėluos, greitas skrydžių skaičiaus didinimas gali būti apsunkintas net ir turint ambicingus planus dėl parko augimo.

  • Lufthansa atsisveikina su „Airbus“ A340-600: kodėl keturių variklių milžinas taip ir netapo hitu

    Vokietijos oro bendrovė Lufthansa planuoja paskutinį „Airbus“ A340-600 reisą 2026 metų spalio 18 dieną. Skrydis numatytas maršrutu Vašingtonas (Dulles)–Frankfurtas, taip simboliškai užveriant keturvariklių plačiafiuzeliažų erą bendrovės reguliariuose reisuose.

    Įdomu tai, kad A340 jau buvo atsidūręs nurašomų orlaivių sąraše po koronaviruso pandemijos, kai pasaulinis keleivių srautas smarkiai krito. Vis dėlto naujų lėktuvų pristatymo vėlavimai, ypač susiję su „Boeing“ 777X programa, šių orlaivių tarnybą pratęsė dar keleriems metams.

    Kodėl A340 debiutas pavėlavo

    „Airbus“ A340 istorija glaudžiai susijusi su taisyklėmis, ribojusiomis dviejų variklių lėktuvų skrydžius labai ilgais maršrutais virš vandenynų ir retai apgyvendintų teritorijų. Tuo metu saugos reikalavimai dvimotoriams buvo griežtesni, todėl keturi varikliai atrodė praktiškas būdas užtikrinti didesnį lankstumą planuojant tolimus reisus.

    Tačiau technologijos ir reguliavimas keitėsi greitai. Patikimumui augant ir švelnėjant reikalavimams, dviejų variklių plačiafiuzeliažiai lėktuvai vis drąsiau perėmė transatlantinius ir kitus ilgus maršrutus, o keturvarikliai pradėjo prarasti pagrindinį pranašumą.

    Prie to prisidėjo ir variklių raida: aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie tapo patikimesni, o gedimų rizika vis dažniau buvo valdoma dubliuojant pagalbines sistemas. Kartu rinkoje įsitvirtino efektyvesni didelio apėjimo laipsnio reaktyviniai varikliai, leidę dvimotoriams pasiūlyti panašius nuotolius su mažesnėmis degalų sąnaudomis.

    Neatsitiktinai „Airbus“ lygiagrečiai vystė ir A330 programą. Dvimotoris A330 vėliau tapo gerokai sėkmingesniu komerciniu projektu, kurio gamyba skirtingomis versijomis tęsėsi ilgai, o rinkoje jis užėmė tvirtą poziciją.

    A340-600: įspūdingas, bet brangus

    A340-600 buvo didžiausia šeimos versija: pirmą kartą pakilo 2001 metų balandžio 23 dieną, o netrukus pradėjo skraidinti keleivius ir pirmieji operatoriai. Maždaug 75 metrų fiuzeliažas leido trijų klasių salono išdėstymu vežti apie 320–379 keleivius, o vienos klasės konfigūracijoje talpa galėjo siekti iki 475.

    Kurį laiką A340-600 buvo laikomas vienu ilgiausių komercinių reaktyvinių lėktuvų, tačiau šis įvaizdinis rekordas rinkos nepakeitė. Keturvariklio eksploatacija paprastai reiškia didesnes degalų ir techninės priežiūros sąnaudas, o oro linijų ekonomikoje tai tapo ypač svarbu augant konkurencijai ir brangstant degalams.

    Didžiausiu A340-600 iššūkiu tapo konkurencija su „Boeing“ 777. Amerikiečių dvimotoris lėktuvas panašias galimybes siūlė su mažesnėmis sąnaudomis, todėl daugelis vežėjų ilgų nuotolių parkus atnaujino būtent 777 ir vėlesnėmis jo modifikacijomis.

    Skaičiai šią kryptį iliustruoja aiškiai: visų A340 versijų iš viso buvo pagaminta 377, o ilgo fiuzeliažo A340-500 ir A340-600 kartu sudėjus pagaminta 131. Tuo metu A330 šeima įvairiomis versijomis buvo gaminama gerokai didesniais kiekiais, nes dviejų variklių modelis atitiko naują efektyvumo standartą.

    Saugus lėktuvas, kurį išstūmė ekonomika

    Nors A340-600 karjera buvo trumpesnė, saugos požiūriu jis laikomas solidžiu modeliu: šiam tipui nepriskiriama mirtinų katastrofų. Vis dėlto buvo incidentų, po kurių orlaiviai tapo nebetinkami eksploatuoti, įskaitant avariją, kai lėktuvas išvažiavo už tako ribų, ir atvejį gamyklinių bandymų metu, pasibaigusį smūgiu į betoninę konstrukciją.

    Artėjant Lufthansa paskutiniam skrydžiui, A340-600 Europoje taps vis retesniu vaizdu. Dar kurį laiką pavieniai šio tipo orlaiviai gali likti užsakomuosiuose skrydžiuose, tačiau reguliariame komerciniame transporte keturvariklių plačiafiuzeliažų era užleidžia vietą modernesniems ir ekonomiškesniems dvimotoriams.

    Šiandien A340-600 dažniau sutinkamas rinkose, kur naujų orlaivių įsigijimą riboja finansai ar geopolitika, todėl parkuose ilgiau išlieka senesni modeliai. Tačiau bendra pasaulinė kryptis aiški: efektyvumas, nuotolis ir mažesnės sąnaudos tampa svarbiausiais argumentais, o ne variklių skaičius.

  • Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Portugalijoje artėja prie pabaigos svarbus TAP Air Portugal privatizavimo etapas: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. nacionalinio vežėjo akcijų paketą. Taip uždaroma siūlymų teikimo fazė, o sprendimą dėl nugalėtojo priims šalies Vyriausybė.

    Valstybės turto valdytoja Parpública pranešė, kad dabar rengs aprašomąją ataskaitą apie dviejų kandidatų pateiktus patobulinimus. Dokumente bus vertinamas bendras pasiūlymų patrauklumas, o išvada perduota už finansus ir oro transportą atsakingiems Vyriausybės nariams.

    Portugalijos infrastruktūros ir būsto ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad po galutinių pasiūlymų gavimo Vyriausybė turės 15 dienų apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių. Vis dėlto tai dar nėra galutinis sandorio taškas, nes procedūrai reikės papildomų formalių sprendimų.

    Kas bus vertinama pasiūlymuose

    Galutiniai pasiūlymai apibrėžia finansines ir strategines sąlygas, kuriomis būtų įsigyjama TAP dalis. Vertinime numatoma atsižvelgti į investicijų planus, laivyno plėtros kryptį, įsipareigojimus techninės priežiūros srityje, tvarių degalų naudojimo tikslus ir darbo įsipareigojimų laikymąsi.

    Tokie kriterijai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos aviacijoje, kai valstybės, parduodamos strateginius aktyvus, siekia ne tik kainos, bet ir ilgalaikių garantijų dėl maršrutų, darbo vietų bei nacionalinio susisiekimo. TAP atveju tai ypač aktualu dėl Portugalijos ryšių su Europa ir už Atlanto esančiomis rinkomis.

    „Air France-KLM“ akcentuoja Lisaboną

    „Air France-KLM“ pareiškė, kad pateikė galutinį pasiūlymą įsigyti iki 49,9 proc. TAP akcijų. Bendrovė pabrėžia išliekantį interesą ir tvirtina, kad pasiūlymas paremtas ilgalaikiu planu, kuris, jos teigimu, sustiprintų TAP pozicijas ir užtikrintų Portugalijos susisiekimą.

    „Mūsų interesas TAP šiandien yra stipresnis nei bet kada, o atnaujintas pasiūlymas, mūsų įsitikinimu, yra geriausias kelias TAP, jos darbuotojams ir klientams, taip pat Portugalijai“, – sakė „Air France-KLM“ vadovas Benjaminas Smithas.

    Grupė taip pat nurodė sieksianti stiprinti Portugalijos nacionalinį vežėją, o Lisaboną mato kaip išskirtinį „Air France-KLM“ grupės centrą Pietų Europoje. Tokia kryptis reikštų papildomą dėmesį maršrutų tinklo plėtrai ir jungčių didinimui per Lisabonos oro uostą.

    „Lufthansa“ remiasi patirtimi plėtojant tinklą

    „Lufthansa“ savo ruožtu teigia, kad pasiūlymas pagrįstas grupės patirtimi sėkmingai vystant tinklines oro linijas. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas būtų padėti TAP augti, stiprinti konkurencingumą ir toliau plėtoti nacionalinio vežėjo vaidmenį.

    Galutinis sprendimas apims ir politinius, ir reguliacinius barjerus: procesui reikės Ministrų Tarybos pritarimo, taip pat Europos konkurencijos institucijų leidimo. Pastarasis etapas yra kritiškas, nes didžiųjų aviacijos grupių konsolidacija dažnai vertinama per konkurencijos ribojimo ir maršrutų kontrolės prizmę.

    Privatizavimo schemoje numatyta ir 5 proc. akcijų dalis, rezervuota darbuotojams. Jei ši dalis nebūtų išpirkta, likęs paketas galėtų būti pasiūlytas pasirinktam investuotojui pagal nustatytas sąlygas.

  • Kas įsigys TAP Portugal: „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“ kovoje dėl beveik 45 proc. akcijų

    Portugalijos vyriausybė tęsia dalinę nacionalinio vežėjo TAP Portugal privatizaciją ir paprašė dviejų pretendentų patikslinti pateiktus pasiūlymus. Dėl 44,9 proc. akcijų varžosi „Lufthansa“ ir „Air France-KLM“, o ekspertai nurodo, kad jų siūlomos kainos yra labai panašios.

    Pasiūlymus vertino valstybės valdoma holdinginė bendrovė Parpublica, prižiūrinti privatizavimo procesus. Jos vertinimu, kainodaros skirtumai nedideli, todėl sprendimui gali turėti įtakos ir papildomos sąlygos, tokios kaip investicijų planai ar ilgalaikės strateginės garantijos.

    Vertė siekia apie 2 mlrd. eurų

    Rinkos vertinimai rodo, kad TAP Portugal kaina gali siekti maždaug 1 950 000 000–2 070 000 000 eurų. Tai reikštų, kad parduodamas 44,9 proc. akcijų paketas preliminariai galėtų būti vertas apie 1 000 000 000 eurų, nors galutinė suma priklausys nuo derybų ir prisiimamų įsipareigojimų.

    Portugalijos valdžia tikisi priemokos, argumentuodama vežėjo strategine verte ir maršrutų tinklu. TAP Portugal ypač stiprus jungtyse iš Lisabonos į Braziliją, taip pat į kelias portugališkai kalbančias Afrikos šalis, o tai potencialiems pirkėjams reiškia papildomą tranzito srautą ir tvirtesnes pozicijas Pietų Atlanto kryptyse.

    Kas numatyta privatizavimo plane?

    Pagal privatizavimo schemą konkurso laimėtojas galėtų įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų, o dar 5 proc. būtų skirta darbuotojams. Pirkėjui taip pat būtų palikta galimybė perimti tas akcijas, kurių neįsigytų darbuotojai.

    Abi grupės turi kelias savaites patikslinti pasiūlymus, o procesą planuojama užbaigti iki metų pabaigos. TAP Portugal flotilę sudaro apie 100 „Airbus“ orlaivių, o šių metų prognozėse minimas daugiau kaip 18 000 000 keleivių srautas vietos ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Dėl panašios siūlomos kainos lemiamu faktoriumi gali tapti tai, kaip pirkėjas integruotų TAP Portugal į savo tinklą ir kokias garantijas suteiktų dėl veiklos Portugalijoje. Europos aviacijos rinkoje, kur vežėjai siekia masto ekonomijos ir stipresnių tranzito mazgų, toks sandoris galėtų reikšmingai perbraižyti konkurencinį žemėlapį.

  • Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Portugalija pradeda derybas dėl TAP privatizavimo: „Air France-KLM“ ir Lufthansa varžosi dėl akcijų

    Prasideda lemiamas etapas

    Portugalijos vyriausybė pradeda derybas su dviem pretendentais, pateikusiais įpareigojančius pasiūlymus dėl nacionalinės oro bendrovės TAP Air Portugal dalinės privatizacijos. Dėl paketo varžosi „Air France-KLM“ ir Lufthansa grupė.

    Portugalijos Prezidentūros ministras António Leitão Amaro teigė, kad abiejų pasiūlymų bendras įvertinimas yra labai panašus, todėl vyriausybė sieks iš derybų gauti geresnes galutines sąlygas. Tikslas – priartėti prie vieno pasirinkto investuotojo paskutiniam derybų etapui.

    Valstybės valdomų dalyvavimų valdytoja Parpública vyriausybei 2026 metų rugsėjo 1 dieną pateikė dviejų įpareigojančių pasiūlymų vertinimo ataskaitą. Ši išvada tampa pagrindu sprendžiant, su kuo ir kokia apimtimi tęsti derybas.

    Ką reiškia dalinė privatizacija?

    Pagal anksčiau patvirtintą modelį Portugalija planuoja parduoti iki 49,9 proc. TAP akcijų privataus kapitalo investuotojams, o valstybė liktų kontrolinio paketo savininkė. Dar 5 proc. numatoma rezervuoti darbuotojams.

    Šis modelis pasirinktas siekiant suderinti du interesus: pritraukti kapitalą ir strateginę patirtį, bet kartu išlaikyti valstybės įtaką sprendimams, susijusiems su nacionaliniu susisiekimu ir Lisabonos, kaip tranzito centro, vaidmeniu. Europos aviacijoje tai dažnas kelias, kai valstybės ieško partnerių ne visiškai pasitraukdamos iš bendrovių.

    Kodėl dėl TAP varžomasi?

    Procesą 2025 metais atnaujino Luís Montenegro vadovaujama vyriausybė, o konkurencija susitraukė iki dviejų dalyvių po to, kai pasitraukė „International Airlines Group“, valdanti „Iberia“. Tai reiškia, kad konkurencinė kova dabar koncentruojasi į dvi didžiausias žemyninės Europos aviacijos grupes.

    TAP strateginė vertė siejama su jos maršrutų tinklu, ypač jungtimis tarp Europos, Brazilijos ir kitų portugališkai kalbančių rinkų. Dėl šios priežasties sandoris gali turėti platesnį poveikį konkurencijai ir skrydžių pasiūlai Pietvakarių Europoje.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguel Pinto Luz anksčiau yra nurodęs, kad pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie bendros bendrovės vadybos jau 2026 metais kartu su esama valdyba. Tačiau reali kapitalo injekcija, pasak jo, labiausiai tikėtina tik 2027 metų vasarą.

    Politiniu ir ekonominiu požiūriu derybos vyks jautriame kontekste: Europos aviacija toliau susiduria su degalų kainų svyravimais, didelėmis veiklos sąnaudomis ir konkurencija dėl orlaivių bei įgulų. Todėl galutinės privatizavimo sąlygos, įskaitant įsipareigojimus investicijoms, maršrutų palaikymui ir valdymo teisių pasidalijimui, taps esminiu sprendimo kriterijumi.

  • Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai

    Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.

    Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.

    Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio

    K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.

    Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.

    „Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.

    Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.

    Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.

    Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.

    Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai

    K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.

    Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.

  • „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    Portugalijos valstybinė oro linijų bendrovė „TAP Air Portugal“ pirmąjį 2026 metų pusmetį užbaigė patirdama 99,2 mln. eurų grynąjį nuostolį. Tai yra maždaug 40 proc. prastesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors pajamos augo.

    Bendrovė skelbia, kad sausio–birželio mėnesiais pervežė rekordinį 8,2 mln. keleivių, tai yra 4,2 proc. daugiau nei 2025 metais. Skrydžių skaičius siekė 57 500, augimas sudarė 0,3 proc., tačiau auganti paklausa neatsvėrė šoktelėjusių sąnaudų.

    Kainas kelia degalai ir geopolitika

    „TAP Air Portugal“ duomenimis, degalų sąnaudos per pusmetį padidėjo 18,7 proc., o antrąjį ketvirtį šuolis siekė 52,3 proc. Bendrovė tai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikiu reaktyvinių degalų rinkai.

    Oro transporto sektoriuje degalai išlieka vienas didžiausių kaštų, todėl net ir nedidelis kainų šuolis greitai persiduoda finansiniams rezultatams. Vežėjams sudėtinga iš karto perkelti pabrangimą į bilietų kainas, nes nemaža dalis skrydžių parduodama iš anksto, o kainodara koreguojama palaipsniui.

    Pajamos augo, bet pelningumas smuko

    Bendrovės bilietų pardavimo pajamos per pusmetį didėjo 4,4 proc. ir siekė 1,8 mlrd. eurų. Visos veiklos pajamos viršijo 2 mlrd. eurų, tai yra 4,3 proc. daugiau nei prieš metus, o augimą labiausiai palaikė paklausa Pietų Amerikoje ir Europoje.

    Vis dėlto pelningumas prastėjo: pakartotinis EBITDA siekė apie 182 mln. eurų, o pakartotinis EBIT, įtraukiantis nusidėvėjimą ir amortizaciją, buvo neigiamas ir sudarė 83,7 mln. eurų. Tai rodo, kad veiklos kaštai augo greičiau nei pajamos, ypač antrąjį ketvirtį.

    „Kaip ir tikėtasi, ryškus reaktyvinių degalų kainų šuolis smarkiai spaudė mūsų rezultatus antrąjį ketvirtį“, – sakė „TAP Air Portugal“ vadovas Luísas Rodriguesas.

    „Poveikis sąnaudoms pasijuto iš karto, o priemonės pajamų pusėje veikia lėčiau, nes didelė dalis antrojo ketvirčio pajamų buvo parduota dar iki kainoms kylant“, – teigė jis.

    Lemiamos vasaros savaitės ir pardavimo derybos

    Pirmojo pusmečio finansiniai duomenys dar neapima vasaros mėnesių, kurie aviakompanijoms paprastai yra pelningiausi dėl sezoniškai išaugusio kelionių srauto. Būtent todėl rinkoje dažnai vertinama ne tik pusmečio nuostolio apimtis, bet ir tai, kokį impulsą suteikia trečiasis ketvirtis.

    „TAP Air Portugal“ rezultatai skelbiami tuo metu, kai valstybės valdoma „Parpública“ rengia Vyriausybei galutinę ataskaitą apie įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ grupės, o sprendimą dėl tolesnio sandorio kurso turės priimti Portugalijos Vyriausybė.

    Kontekstas reikšmingas ir platesniu mastu: Europos aviacijoje pastaraisiais metais stiprėja konsolidacijos tendencijos, o vežėjai vis dažniau ieško masto ekonomijos, kad atlaikytų degalų, darbo jėgos ir aplinkosauginių reikalavimų spaudimą. Tai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, kas ateityje galės augti, o kas bus priverstas ieškoti partnerių ar investuotojų.