CP v2

Tag: Lustai

  • DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    JAV gynybos pažangiųjų tyrimų agentūra DARPA skiria milijonus dolerių projektui, kuriuo siekiama sukurti loginius lustus, galinčius vartoti iki 100 kartų mažiau energijos nei dabartiniai sprendimai. Postūmį tam duoda sparčiai augantys DI skaičiavimai ir didėjantis duomenų centrų elektros poreikis.

    Tradiciniai lustai dešimtmečius rėmėsi tuo pačiu principu: elektriniai krūviai keliauja per milijardus tranzistorių, o dalis energijos neišvengiamai virsta šiluma. Didėjant apkrovoms, ribojančiais veiksniais tampa tiek fizinės, tiek šiluminės ribos, kurios apsunkina tolesnį efektyvumo augimą.

    Kas yra MEFA technologija

    Naujajame DARPA finansuojamame projekte, kurį koordinuoja Džordžijos valstijos technologijos instituto profesorius Asifas Khanas, kuriama vadinamoji MEFA logika. Jos esmė yra derinti elektrinius signalus su nanometrinio mastelio mechaniniais deformavimais, kad skaičiavimams reikėtų mažiau energijos.

    MEFA remiasi ferroinėmis medžiagomis, kurios, pritaikius įtampą, mikroskopiškai plečiasi arba traukiasi. Šis judesys sustiprinamas ir perduodamas greta esančiam puslaidininkio kanalui, taip valdant elektronų srautą ir sumažinant nuostolius, kurie įprastai virsta šiluma.

    Kodėl tai svarbu duomenų centrams

    Duomenų centrų elektros sąnaudos auga dėl didelės galios reikalaujančių mokymo ir inferencijos užduočių, o kartu didėja ir aušinimo kaštai. Jei loginių vartų veikimui reikėtų mažiau energijos, tai reikštų mažesnę šiluminę apkrovą ir didesnį skaičiavimo tankį tame pačiame plote.

    Tokio tipo proveržiai vertinami kaip vienas realiausių būdų pristabdyti energijos poreikio šuolį, nes vien aušinimo ar programinės optimizacijos nebeužtenka. Taip pat tai galėtų sumažinti infrastruktūros ribojimus, kai naujų duomenų centrų plėtrą stabdo elektros įvado ar tinklo galios trūkumas.

    Didžiausias iššūkis – gamyba

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra vien laboratorinis demonstravimas su pavieniais elementais. Prioritetu laikomas suderinamumas su esama pasauline puslaidininkių pramonės gamybos infrastruktūra, kad technologiją būtų įmanoma perkelti į sudėtingus integrinius grandynus.

    Jei šis etapas pavyktų, MEFA galėtų tapti nauju keliu kuriant energiją taupančius lustus, išlaikant didelį greitį ir sprendžiant šilumos problemą pačiame skaičiavimo pagrinde. Tokiu atveju 100 kartų efektyvumo tikslas reikštų ne kosmetinį patobulinimą, o galimą architektūrinį lūžį.

  • Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Eindhovene įsikūręs puslaidininkių sistemų startuolis EUCLYD užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė daugiau nei 200 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos kurti itin efektyvią infrastruktūrą dirbtinio intelekto pagrindiniams modeliams, mažinant energijos sąnaudas ir vieneto kainą.

    Investicijų etapą kartu vedė „Samsung“, Somerset Capital Partners, EQT valdoma Scaleup Europe Fund ir Innovation Industries. Prie finansavimo taip pat prisidėjo EIFO, imec.xpand, Brabant Development Agency (BOM) ir Quadri, o tai rodo platų pramonės ir institucinių investuotojų interesą Europos DI aparatinės įrangos krypčiai.

    Su finansavimu EUCLYD paskelbė ir apie reikšmingą valdybos stiprinimą: įmonės pirmininku tapo Peteris Wenninkas, buvęs lustų gamybos įrangos milžinės ASML prezidentas ir generalinis direktorius. Tokia lyderystė signalizuoja ambiciją konkuruoti globalioje kovoje dėl energijos požiūriu efektyvesnių skaičiavimo platformų.

    Kas yra EUCLYD ir ką ji kuria

    EUCLYD įkurta 2024 metais High Tech Campus Eindhoven erdvėje, o įkūrėjai yra Bernardo Kastrupas ir Atul Sinha. Bendrovė orientuojasi į skaičiavimo ir atminties „butelio kakliuką“: didėjant DI modelių apimtims, didėja ne tik skaičiavimo poreikis, bet ir atminties pralaidumo, duomenų perdavimo bei duomenų centrų elektros galios paklausa.

    Įmonė teigia, kad šias problemas spręs kurdama pilną technologinę grandinę: specializuotą skaičiavimo silicį, naują atminties architektūrą ir duomenų centrų sistemų sprendimus. Tokia kryptis atitinka visoje rinkoje ryškėjančią tendenciją, kai DI pažangą vis dažniau riboja ne algoritmai, o infrastruktūros kaštai ir energijos prieinamumas.

    „Dirbtinis intelektas tampa ekonomikos augimo, mokslo atradimų ir šalių konkurencingumo pagrindu, tačiau jo potencialas liks ribotas, jei iš esmės nepakeisime jį laikančios infrastruktūros“, – sakė EUCLYD įkūrėjas ir vadovas Bernardo Kastrupas.

    Produktai ir pažadai: mažiau energijos, daugiau mastelio

    EUCLYD architektūros centre – du produktai: „craftwerk“, apibūdinamas kaip agentiniam DI skirtas silicis, ir „craftwerk station CWS“, pristatoma kaip itin mažos galios eksaskalės klasės DI „fabrikas“. Įmonė akcentuoja programuojamų ASIC sprendimų, procesoriaus ir atminties bendro projektavimo bei sisteminio optimizavimo derinį.

    Tokios koncepcijos siejasi su platesne rinkos logika: duomenų centrams tampant didžiausia DI sąnaudų dalimi, investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie mažina energijos suvartojimą, gerina našumo ir galios santykį bei sumažina infrastruktūros plėtros kapitalo poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad naujos kartos DI lustai ir jų ekosistemos vis dažniau kuriamos kaip integruoti sprendimai, o ne pavieniai komponentai.

    „Kitas dirbtinio intelekto etapas bus apibrėžtas ne tik modelių inovacijomis, bet ir infrastruktūros efektyvumu bei masteliu“, – sakė „Samsung“ Electronics vyresnysis viceprezidentas Dede Goldschmidtas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    EUCLYD nurodo, kad pritrauktą kapitalą skirs inžinerinei komandai plėsti, silicio ir sistemų kelrodžiui paspartinti bei partnerystėms pramonėje gilinti. Įmonė taip pat taikosi į verslo, viešojo sektoriaus ir hiperskalės DI rinkas, kuriose pirkėjams svarbūs ne vien našumo rekordai, bet ir patikimas tiekimas bei energijos sąnaudų kontrolė.

    Europos kontekste tai išskirtinai didelė A serijos investicija puslaidininkių startuoliui, o buvusio ASML vadovo įsitraukimas gali padėti pritraukti talentus, atverti tiekimo grandinės ryšius ir sustiprinti patikimumą prieš pradedant komercializaciją. Vis dėlto tokio tipo projektų sėkmę lems gebėjimas per artimiausius metus pademonstruoti realius prototipų ir sistemų našumo rodiklius bei ekonomiškai pagrįstą gamybos kelią.

  • JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    Vienos perspektyviausių Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto lustų bendrovių vadovė teigia, kad startuolis „Fractile“ turi realią galimybę tapti pirmąja šalies trilijono dolerių vertės įmone. Tokia ambicija skamba drąsiai, tačiau ji atspindi augančias statymų sumas DI aparatinės įrangos lenktynėse.

    Šiuos žodžius viešai išsakė Carmen Alfonso Rico, buvusi rizikos kapitalo investuotoja, vėliau tapusi angelo investuotoja ir operacijų vadove. 2026 metais ji prisijungė prie „Fractile“ kaip verslo operacijų viceprezidentė, kartu išlaikydama ryšį su savo įkurtu fondu „Cocoa Ventures“.

    „Turime unikalią galimybę sukurti pirmąją Jungtinės Karalystės trilijono dolerių įmonę“, – sakė Carmen Alfonso Rico.

    Kas yra „Fractile“ ir kuo jis skiriasi

    „Fractile“ įkurtas 2022 metais, o vienas žinomiausių jo įkūrėjų yra Oksfordo universitete daktaro laipsnį įgijęs Walteris Goodwinas. Bendrovė kuria DI inferencijai skirtus lustus, tai yra aparatinę įrangą, kuri optimizuota modelių vykdymui ir užklausų apdorojimui.

    Įmonė teigia, kad jos architektūra duomenis laiko tiesiai luste, o ne nuolat siunčia juos tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Pasak „Fractile“, toks principas teoriškai gali reikšmingai pagreitinti didelių kalbos modelių darbą ir sumažinti eksploatacijos kaštus.

    Investuotojai, vertinimas ir planai

    „Cocoa Ventures“ anksčiau investavo į „Fractile“ per 2024 metų finansavimo etapą, o tarp kitų rėmėjų minimi „Accel“ ir „Founders Fund“. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad „Fractile“ siekia pritraukti apie 553 000 000 eurų ir yra vertinamas maždaug 5 160 000 000 eurų.

    Tačiau net ir kelių milijardų eurų vertinimas yra toli nuo trilijono dolerių ribos, kurią viešai įvardijo įmonės vadovė. Patys bendrovės planai taip pat ilgesnio horizonto: jos specializuoti lustai, kaip teigiama, galėtų būti pasirengę diegimui duomenų centruose apie 2027 metus.

    Kodėl tokia ambicija skamba įtikinamai, bet rizikingai

    DI infrastruktūros rinka sparčiai auga, o didžiausias kaštų ir pajėgumų butelio kaklelis dažnai yra skaičiavimo resursai. Dėl to startuoliai, kuriantys alternatyvas rinkos lyderiams, bando „perlaužti“ ekonomikos logiką: pasiūlyti daugiau našumo už mažesnę energijos ir eksploatacijos kainą.

    Vis dėlto „Fractile“ dar nėra pristatęs plačiai naudojamo komercinio produkto, o aparatinės įrangos kūrimas reikalauja ilgo ciklo, gamybos partnerių ir didelių investicijų. Norint realiai konkuruoti su „Nvidia“ dominuojamomis ekosistemomis, svarbu ne tik lustas, bet ir programinės įrangos krūva, suderinamumas bei klientų pasitikėjimas.

  • Po 15 metų „Apple“ vairą palieka Timas Cookas: nuo rugsėjo vadovaus Johnas Ternusas

    „Apple“ pranešė, kad baigiasi 15 metų trukusi Timo Cooko kadencija generalinio direktoriaus pareigose. Nuo rugsėjo 1 dienos įmonės vadovo postą perims ilgametis aparatinės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternusas, o Timas Cookas liks bendrovėje naujai sukurtoje vykdomojo pirmininko pozicijoje.

    Ši rokiruotė reiškia ne tik simbolinį kartų pasikeitimą, bet ir aiškų signalą rinkai: „Apple“ ketina perbraižyti prioritetus konkurencijoje dėl paslaugų augimo, kainodaros ir DI strategijos. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į vadovų pasikeitimus, nes nuo jų priklauso tiek produktų kryptis, tiek kapitalo paskirstymas.

    Ko tikimasi iš naujo vadovo?

    Johnas Ternusas „Apple“ viduje siejamas su įrenginių kūrimo ir tiekimo grandinės sprendimais, todėl rinka tikisi pragmatiško požiūrio į produktų ciklus. Jo pirmasis didelis viešas testas numatomas rugsėjo 9 dieną, kai planuojamas naujo „iPhone“ pristatymas ir galima užuomina apie artimiausių metų bendrovės kursą.

    Analitikų akiratyje bus keli klausimai: kaip sparčiai „Apple“ gebės plėsti DI sprendimus savo ekosistemoje, kaip toliau augs paslaugų segmentas ir ar keisis naujų „iPhone“ modelių kainodara. Pastaraisiais metais būtent paslaugos tapo svarbia pelno stabilumo atrama, todėl bet koks strategijos posūkis gali turėti tiesioginę įtaką finansiniams rezultatams.

    Tiekimo grandinės spaudimas ir geopolitika

    Vadovų pasikeitimas vyksta tuo metu, kai technologijų gamintojai vis labiau priklausomi nuo geopolitinių sprendimų ir gamybos geografijos. „Apple“ tenka balansuoti tarp gamybos partnerių Azijoje, lustų tiekimo užtikrinimo ir reguliacinių reikalavimų skirtingose rinkose, o bet kokie trikdžiai gali atsiliepti produktų prieinamumui bei maržoms.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip bendrovė valdys santykius su partneriais Indijoje, Vietname ir Kinijoje, kur telkiasi reikšminga gamybos dalis. „Apple“ pastangos diversifikuoti gamybą vertinamos kaip ilgalaikės rizikos mažinimas, tačiau tokie pokyčiai paprastai reikalauja laiko ir papildomų investicijų.

    15 metų skaičiais: kaip keitėsi „Apple“

    Per Timo Cooko vadovavimo laikotarpį „Apple“ smarkiai išaugo: 2011 metais įmonės pajamos siekė 108 mlrd. JAV dolerių, o pernai – 416 mlrd. JAV dolerių. Konvertavus apytikriu 0,92 euro už dolerį kursu, tai būtų atitinkamai apie 99 mlrd. eurų ir apie 383 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad Timas Cookas visiškai nepasitraukia: vykdomojo pirmininko pareigose jis turėtų koncentruotis į ryšius su partneriais ir valdžios institucijomis visame pasaulyje. Tokia schema leidžia užtikrinti tęstinumą, kai naujasis vadovas perima kasdienį operacijų ir produktų strategijos valdymą.

    „Rinkos, bent jau pirmuoju laikotarpiu, atidžiai stebės naują „Apple“ vadovą ir jo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare apie vadovybės pokyčius.

  • „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.

    Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.

    „Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.

    Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.

    Rizika slypi ne augime

    Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.

    Milžiniški duomenų centrų pinigai

    „Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.

    Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.

    Kinijos klausimas išlieka atviras

    Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.

    Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.

    Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.

    Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.

  • „Nvidia“ taikosi į „Hugging Face“: rinkoje kalbama apie beveik 12 mlrd. eurų vertės sandorį

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ esą derasi dėl dirbtinio intelekto platformos „Hugging Face“ įsigijimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi „The Information“ informacija, o rinkos dalyviai vertina, kad sandoris galėtų būti užbaigtas artimiausiu metu.

    Minima kaina siekia apie 11,9 mlrd. eurų, jei būtų patvirtinti viešojoje erdvėje skelbiami skaičiai. Nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“ šių pranešimų oficialiai nekomentavo, todėl galutinės sąlygos ir terminas kol kas nėra aiškūs.

    Kodėl „Hugging Face“ svarbi?

    „Hugging Face“ laikoma vienu svarbiausių atvirojo kodo dirbtinio intelekto ekosistemos centrų: platformoje talpinami dideli kalbos modeliai, mokymui skirti duomenų rinkiniai ir įrankiai, leidžiantys kūrėjams bei įmonėms greitai diegti DI sprendimus.

    Toks „Nvidia“ žingsnis logiškai įsipaišytų į platesnę bendrovės strategiją parduoti ne tik lustus, bet ir visą infrastruktūros grandinę: nuo programinės įrangos iki sprendimų, skirtų DI kūrimui, diegimui ir valdymui duomenų centruose.

    Rinka: apetitas DI infrastruktūrai nemažėja

    „Nvidia“ pastaraisiais ketvirčiais nuosekliai pabrėžia, kad paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems DI modelių mokymui ir veikimui, išlieka itin aukšta. Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie reikšmingas kapitalo investicijas, kurios rodo, jog duomenų centrų plėtra laikoma ilgalaike tendencija, o ne trumpu technologijų ciklu.

    Pranešimuose primenama, kad „Nvidia“ jau anksčiau buvo tarp „Hugging Face“ investuotojų. 2023 metais „Hugging Face“ finansavimo etape dalyvavo ir kiti stambūs rinkos žaidėjai, o tuo metu įmonė buvo vertinama maždaug 4,1 mlrd. eurų suma.

    Jei įsigijimas įvyktų, tai būtų vienas ryškiausių pastarojo meto sandorių, atspindinčių kovą dėl DI ekosistemos kontrolės: kas valdys ne tik skaičiavimo galią, bet ir įrankius bei bendruomenes, kurios kuria modelius ir juos paverčia produktais.

  • „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    „Xiaomi“ pristatė savo kurtą lustų šeimą, skirtą dirbtinio intelekto skaičiavimams ir pažangioms vairuotojo pagalbos funkcijoms automobiliuose. Vienas svarbiausių naujienos akcentų – „Xring D100“ lustas, kurį bendrovė sieja su „išmaniuoju vairavimu“ ir pagalbinėmis sistemomis.

    Iki šiol „Xiaomi“ elektromobiliuose naudota „Nvidia“ aparatinė įranga, todėl nuosavas lustas reiškia aiškią strategiją: daugiau kontrolės tiekimo grandinėje, sąnaudose ir programinės įrangos derinime su jutikliais bei automobilio architektūra.

    „Xring D100“: ką žinome apie specifikacijas

    Bendrovė skelbia, kad „Xring D100“ turi 20 branduolių centrinį procesorių ir 16 branduolių neuroninį procesorių. Taip pat minima iki 160 gigabaitų vieningos atminties, kas teoriškai leistų didesnės apimties modelius vykdyti pačiame įrenginyje, o ne debesijoje.

    „Xiaomi“ teigia, kad tai pirmasis žemyninėje Kinijoje sukurtas 3 nanometrų proceso lustas, tačiau realų jo pranašumą rinkoje lems ne vien technologinis mazgas. Praktikoje itin svarbu, kiek efektyviai lustas apdoroja duomenis realiu laiku ir kaip optimizuota programinė įranga.

    Rinkos kontekstas: kodėl automobilių gamintojai kuria savo lustus

    Automobilių pramonėje stiprėja tendencija kritines skaičiavimo platformas perkelti į vidų: taip mažinama priklausomybė nuo kelių didžiųjų tiekėjų ir lengviau išlaikyti nuoseklų vystymo tempą. Ypač tai aktualu pažangioms pagalbinėms funkcijoms, kur vienas programinės įrangos atnaujinimas gali reikalauti iš esmės kitokio skaičiavimo profilio.

    „Xiaomi“ prisijungia prie platesnio Kinijos gamintojų judėjimo, kai vis dažniau investuojama į nuosavą „silicon“ kuriant alternatyvas JAV kilmės lustams. Tokį posūkį skatina ir geopolitinė įtampa bei eksporto kontrolės rizikos, galinčios paveikti aukštos klasės skaičiavimo įrangos prieinamumą.

    „Svarbu nepainioti didesnio skaičiavimo potencialo su geresniu realiu rezultatu: našumą lemia ir optimizacija, ir energijos efektyvumas“, – pabrėžiama pristatymo kontekste.

    Kol kas „Xiaomi“ nepateikė vieno iš svarbiausių palyginimo rodiklių – TOPS, kuris dažnai naudojamas DI inferencijos spartai apibūdinti. Dėl to rinkai dar teks palaukti nepriklausomų bandymų ir realių palyginimų su „Nvidia“ sprendimais bei kitų gamintojų platformomis.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad į naujos aparatinės įrangos kūrimą investuota daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro apie 2,8 mlrd. eurų. Ši suma apima ne tik „Xring D100“, bet ir kitus lustus: DI spartinimo sprendimą bei mobiliems įrenginiams skirtą sistemą luste.

    Komercinis naujų lustų panaudojimas numatomas nuo kitų metų, o tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: ar „Xiaomi“ pavyks pasiekti tokį pat stabilumą ir našumą, kokį šiandien siūlo rinkos lyderiai, ir ar tai taps konkurenciniu pranašumu elektromobilių segmente.

  • JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės lustų startuolis „Olix“ pritraukė apie 290 mln. eurų B serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad pirmuosius produktus klientams planuoja pristatyti kitais metais.

    Naujas vertinimas reiškia daugiau nei tris kartus didesnę vertę, palyginti su ankstesniu etapu, kai bendrovė buvo vertinama apie 940 mln. eurų. Per pastaruosius mėnesius investuotojų apetitas lustų ir skaičiavimo infrastruktūros sprendimams išlieka itin didelis, ypač dėl augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kas investavo ir kas keičiasi vadovybėje

    Finansavimo etapui vadovavo Niujorko rizikos kapitalo fondas „Fundomo“, prisijungė lustų rinkos žaidėja Arm bei kiekybinės prekybos bendrovė Hudson River Trading. Investicijas didino ir ankstesni investuotojai, tarp jų ir Jungtinės Karalystės valdžios fondas, orientuotas į suverenių DI pajėgumų stiprinimą.

    Kartu paskelbti ir du reikšmingi paskyrimai. Finansų vadovu tapo buvęs „Wise“ finansų direktorius Mattas Briersas, o į valdybą prisijungė Stanfordo universiteto profesorius ir buvęs „Intel“ vadovas Nickas McKeownas.

    Kokią technologiją kuria „Olix“

    „Olix“ kuria optinį skaitmeninį procesorių su nauja atminties ir sujungimų architektūra, kuri, pasak bendrovės, suderinama su dabartiniais DI modeliais. Pagrindinis taikinys yra DI inferencijos užduotys, kai modeliai jau pritaikomi praktikoje ir generuoja atsakymus realiu laiku.

    Bendrovė tikina, kad dabartinis požiūris į DI inferencijos aparatinę įrangą artėja prie efektyvumo ribų, todėl rinkai reikės labiau specializuotų sprendimų. Tai platesnė tendencija visoje pramonėje, kur vis dažniau kalbama apie skirtingų darbo etapų optimizavimą, o ne vien bendrą vieno universalaus lusto galios didinimą.

    „Judame į specialistų pasaulį: laikai, kai viena įmonė galėjo aprėpti visas DI lustų užduotis, baigiasi“, – sakė įkūrėjas Jamesas Dacombe’as.

    Pasak bendrovės, lustai šiuo metu yra paskutinėse projektavimo ir testavimo stadijose. „Olix“ taip pat planuoja savo sprendimus pardavinėti kaip serverių stovo dalį, kartu pateikdama programinę įrangą ir tinklo įrangą.

    Gautos lėšos bus skirtos produktų išleidimui į rinką, silicio platformos vystymui bei gamybos ir tiekimo grandinės įsipareigojimams finansuoti. Tokie kaštai puslaidininkių sektoriuje paprastai yra didžiausi, nes nuo prototipo iki masinės gamybos reikia ne tik technologinio, bet ir gamybinio pasirengimo.

  • UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    Terahercinis elektromagnetinio spektro ruožas yra tarp mikrobangų ir infraraudonosios spinduliuotės. Nors jis tiriamas dešimtmečius, terahercinės sistemos iki šiol dažniausiai lieka laboratorijose, nes signalams generuoti ir aptikti reikalinga įranga būna didelė, brangi ir sunkiai pritaikoma masinei gamybai.

    Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) tyrėjai skelbia parodę, kad daug terahercinės sistemos funkcijų galima sutalpinti į vieną puslaidininkinį lustą. Jų idėja remiasi kvantinių šulinių struktūromis, kurios yra itin ploni puslaidininkių sluoksniai ir jau plačiai naudojami fotoniniuose integriniuose grandynuose.

    Tyrime naudotos PIN fotodiodų struktūros su kvantiniais šuliniais, pagamintos iš galio arsenido ir aliuminio galio arsenido (GaAs ir AlGaAs). Mokslininkai pademonstravo, kad tokios struktūros gali ir generuoti, ir aptikti terahercinius signalus procesu, vadinamu tarpinjuostiniu fotomaišymu su stiprinimu.

    Efektyvumas dar labiau pagerintas į tą patį puslaidininkinį lustą integruojant optinį stiprintuvą. Tai leido maždaug dešimt kartų padidinti terahercinių bangų generavimo našumą ir kartu sumažinti veikimui reikalingą optinę galią, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link kompaktiškų ir praktiškų sprendimų.

    Eksperimentai taip pat parodė, kad elektronai iš kvantinių šulinių pasišalina greičiau nei per vieną trilijoninę sekundės dalį. Toks greitis laikomas pakankamu darbui teraherciniame diapazone, todėl rezultatai stiprina prielaidą, kad terahercinė optoelektronika gali būti perkelta iš sudėtingų laboratorinių stendų į integruotus įrenginius.

    Komanda šią kryptį apibrėžia kaip monolitiškai integruotą terahercinę optoelektroniką, kai ant bendro puslaidininkio pagrindo veikia šaltiniai, detektoriai, stiprintuvai, moduliatoriai ir kiti fotoniniai elementai. Esminė detalė ta, kad platforma kuriama taip, jog būtų suderinama su komercinėse fotonikos gamyklose taikomais gamybos metodais.

    Vis dėlto prototipas dar remiasi išoriniais lazeriais, o tai riboja sistemos kompaktiškumą. Tyrėjai planuoja ateityje į patį lustą integruoti derinamus lazerius ir papildomus fotoninius komponentus, kad terahercinės sistemos taptų pilnai uždaros ir tinkamos realiems produktams.

    Jei tokia integracija pasiteisins, terahercinės technologijos galėtų reikšmingai paspartinti duomenų perdavimą trumpais atstumais ir atverti naujas vaizdinimo galimybes. Praktiniai pritaikymai dažniausiai siejami su saugumo patikromis, pramonine kokybės kontrole, medicininiu vaizdinimu ir itin didelės spartos belaidžiais ryšiais, tačiau iki plataus diegimo dar reikės įrodyti patikimumą, energijos efektyvumą ir gamybos mastelio galimybes.

  • „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    „TSMC“ pardavimai šovė 68 proc.: DI lustų bumas kelia prognozes prieš pelno ataskaitą

    Taivano puslaidininkių milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) paskelbė, kad birželio pajamos per metus išaugo 67,9 proc. ir siekė apie 10,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą palaiko itin didelė DI lustų paklausa, o rinkos laukia pilnos antrojo ketvirčio rezultatų ataskaitos.

    Per pirmąjį 2026 metų pusmetį TSMC pajamos sudarė apie 65,4 mlrd. eurų, tai yra 35,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Mėnesinių pajamų skelbimai rodo, kad antrojo ketvirčio pajamos apytikriai siekė 34,6 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už analitikų prognozes.

    Pirmadienį pateikti skaičiai apima birželio pajamas ir pusmečio sumą, tačiau neatskleidžia pelno, bendrojo ar veiklos pelningumo. Visą antrojo ketvirčio ataskaitą TSMC ketina paskelbti vėliau šią savaitę, kartu atnaujindama metų gaires ir investicijų planus.

    Ko tikisi investuotojai

    Rinka ypač stebi, ar augančios apimtys atsvers spaudimą maržoms, kurį gali lemti didelės investicijos į naujas gamyklas ir pažangias pakuotės technologijas. Puslaidininkių sektoriuje būtent pažangus lustų pakavimas tampa vienu svarbiausių butelio kakliukų, nes nuo jo priklauso našiausių DI procesorių tiekimas.

    TSMC anksčiau yra nurodžiusi, kad 2026 metais planuoja agresyviai plėsti pajėgumus, o metinių pajamų augimą sieja su DI infrastruktūros plėtra. Investuotojams svarbūs ir komentarai apie paklausos tvarumą, nes užsakymų tempą vis labiau lemia didieji duomenų centrų projektai.

    DI lustų bumas ir technologijų lenktynės

    TSMC yra viena svarbiausių grandžių pasaulinėje pažangių lustų tiekimo grandinėje, nes gamina dalį moderniausių procesorių, naudojamų didelio našumo skaičiavimuose. Bendrovė taip pat diegia naujos kartos gamybos procesus, o rinkos dėmesys krypsta į 2 nanometrų technologijos diegimo tempą ir pirmuosius klientų užsakymus.

    Pastaraisiais metais išaugusi DI sistemų paklausa didina poreikį ne tik pačioms mikroschemoms, bet ir pažangiai gamybai bei tiekimo stabilumui. Dėl to TSMC plečia gamybos geografiją ir vysto projektus už Taivano ribų, siekdama atsparumo ir artumo prie strateginių rinkų.