Tag: Lustai

  • „Nvidia“ skelbia pirmą ketvirčio ataskaitą po Jenseno Huango pasitraukimo: ko lauks rinka

    „Nvidia“ skelbia pirmą ketvirčio ataskaitą po Jenseno Huango pasitraukimo: ko lauks rinka

    DI lustų milžinė „Nvidia“ antradienį skelbia trečiojo ketvirčio rezultatus – pirmuosius nuo bendraįkūrėjo ir ilgamečio vadovo Jenseno Huango pasitraukimo.

    Investuotojams tai gali tapti esminiu testu, ar bendrovė pajėgi išlaikyti DI paklausos tempą, kai rinką supurčiusi istorija pakeitė vadovų komandą. Apie situaciją praneša „Euronews“.

    „Nvidia“ akcijos nuo spalio 6 dieną pasiekto piko yra kritusios daugiau nei 30 proc. Rinkos dalyviai tikisi, kad nauja ataskaita ir prognozės nubrėš aiškesnę kryptį, kur link juda bendrovės vertė.

    Trečiojo ketvirčio rezultatus turėtų pristatyti finansų direktorė Colette Kress, kuri laikinai eina ir generalinės direktorės pareigas. Investuotojai vertins ne tik skaičius, bet ir tai, kaip įmonė komunikuos apie vadovavimo tęstinumą.

    Rekordinis augimas ir klausimas, ar jis tęsis

    Huango vadovaujama „Nvidia“ tapo viena svarbiausių bendrovių DI infrastruktūros bume – būtent jos lustai yra kertinė didelės dalies duomenų centrų plėtros dalis.

    Bendrovė pastaruosius 14 ketvirčių viršijo savo pačios prognozių viršutinę ribą. Antrąjį ketvirtį pardavimai, kaip nurodoma tekste, šoktelėjo 106 proc. iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (87,4 mlrd. eurų).

    Rugpjūtį „Nvidia“ prognozavo, kad trečiojo ketvirčio pajamos sieks apie 108 mlrd. JAV dolerių (98 mlrd. eurų) – tai būtų maždaug 90 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau rinka žiūri toliau nei vienas ketvirtis: net ir geri rezultatai gali nuvilti, jei nebus įtikinamų gairių ketvirtajam ketvirčiui ir vėlesniam laikotarpiui.

    Maržos, tiekimo grandinė ir investuotojų lūkesčiai

    Vienas jautriausių rodiklių – bendroji marža, t. y. kokia pajamų dalis lieka atėmus tiesiogines sąnaudas. Kress anksčiau yra sakiusi, kad dėl brangstančių atminties lustų maržos patiria spaudimą.

    „Nvidia“ prognozavo, kad trečiojo ketvirčio marža sudarys 74 proc. (kai antrąjį ketvirtį siekė 75 proc.) ir gali dar mažėti iki 71–72 proc. ketvirtajame ketvirtyje. Investuotojai lauks, ar šios prielaidos išliks.

    Taip pat svarbu, kaip greitai tiekėjai galės didinti pajėgumus. Tekste pažymima, kad paklausa viršija pasiūlą, tiekėjai dirba pilnu pajėgumu, o atminties lustų rinka susiduria su trūkumu.

    Rinkai svarbus ir atsakymas, kas perims Huango atsakomybes – nuo produktų vystymo iki santykių su didžiausiais klientais. Kartu bus stebima, ar laikinai bendrovei vadovaujanti Kress nekeis investicijų tempo, kuriuo „Nvidia“ iki šiol rėmė klientus ir tiekėjus.

    Nauji JAV apribojimai lustų eksportui

    Analitikai seka ir „Nvidia“ pardavimus Azijoje, ypač Singapūre. Pirmadienį Vašingtonas paskelbė naujus apribojimus DI lustų eksportui, kurie gali turėti įtakos tiek siuntoms, tiek duomenų centrų paklausai.

    Pagal naujas taisykles, duomenų centrams bet kurioje pasaulio vietoje gali prireikti JAV licencijos, jei jie nori teikti didelius pažangiais lustais paremtos skaičiavimo galios kiekius įmonėms, kurių būstinės yra Kinijoje, Makao ar kitose šalyse, kurioms taikomas JAV ginklų embargas.

    Be to, licencijų reikalavimai taikomi pažangių lustų siuntoms į Singapūrą, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją ir Braziliją – JAV prekybos departamentas šias kryptis įvardija kaip turinčias „didesnę nei įprasta nukreipimo riziką“.

    Taisyklės gali reikšti vėlavimus, kol klientai gaus licencijas, ir mažinti užsienio duomenų centrų, nuomojančių skaičiavimo galią Kinijos bendrovėms, paklausą. Tekste nurodoma, kad JAV bendrovėms, kurios šiose penkiose šalyse valdo duomenų centrus, licencijavimo reikalavimas siuntoms netaikomas.

    Šalia reguliacinių pokyčių dėmesį išlaiko ir skandalas, po kurio pasitraukė Huangas. „Nvidia“ antradienį pareiškė, kad yra įsipareigojusi bendradarbiauti su vyriausybe sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus, o valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, prižiūrėsiantį nacionalinio saugumo politiką ir eksporto kontrolės laikymąsi.

  • Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų: DI žada veikti sparčiai bet kuriame luste

    Vokietijos Darmštate įsikūręs „DeepTech“ startuolis „Daisytuner“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (Seed) investicijos. Įmonė kuria technologijas, kurios automatizuoja DI modelių našumo optimizavimą ir leidžia jiems efektyviai veikti įvairioje aparatinėje įrangoje.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Elaia“ ir „LEA Ventures“, taip pat prisidėjo „Amadeus APEX Technology Fund“ ir „Seedcamp“. Kartu su finansavimu bendrovė pristatė „Daisyflow“ – didelio našumo DI inferencijos variklį.

    „Daisytuner“ idėja sprendžia vieną skaudžiausių DI rinkos problemų – skaičiavimo resursų trūkumą ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo programinės ekosistemos. Įmonė teigia siekianti, kad tas pats kodas be perrašymo pasiektų aukštą našumą pasirinktame luste.

    Praktinė šio požiūrio nauda aktuali tiek didiesiems debesijos tiekėjams, tiek įmonėms, kurios DI diegia savo infrastruktūroje: vietoje nuolatinio naujų pajėgumų pirkimo daugiau dėmesio skiriama tam, kad esama įranga būtų išnaudojama efektyviau. Didėjant lustų įvairovei, rankinis optimizavimas tampa lėtas ir brangus.

    Kaip veikia „Daisytuner“ technologija

    Bendrovę 2024 metais įkūrė Lukas Trümper ir Adrian Schmitz. Komanda remiasi daugiau nei dešimtmetį kaupta tyrimų patirtimi, įgyta tokiose institucijose kaip ETH Zurich, Miuncheno technikos universitetas, RWTH Aachen, TU Darmstadt ir Lawrence Livermore nacionalinė laboratorija.

    „Daisytuner“ kuriamas atvirojo kodo kompiliatorius DOCC verčia kodą iš populiarių karkasų, tokių kaip „PyTorch“, į konkrečiam tiksliniam lustui pritaikytą natyvinį kodą. Taip siekiama, kad DI modeliai galėtų veikti skirtingų gamintojų aparatinėje įrangoje – nuo „NVIDIA“ ir AMD vaizdo plokščių iki naujesnių architektūrų.

    Įmonė teigia, kad optimizavimas vyksta nuolat: DI agentai testuoja optimizacijas realioje aparatinėje įrangoje, o patikrinti rezultatai kaupiami našumo duomenų bazėje. Vėliau šie rezultatai panaudojami panašiems kodo atvejams, taip „mokant“ sistemą greičiau parinkti efektyvias optimizacijas.

    „Daisyflow“ – inferencijos variklis, skirtas diegimui įmonėse

    Kartu su investicija pristatytas „Daisyflow“ apibūdinamas kaip gamybai paruoštas DI inferencijos sprendimas. Jis sukurtas ant atvirų karkasų ir, pasak kūrėjų, gali aptarnauti kalbos, vaizdo, kalbos atpažinimo ir rekomendacijų modelius per tas pačias API, kurias įprastai naudoja inžinierių komandos.

    Akcentuojama, kad sprendimą galima diegti kliento infrastruktūroje – tai leidžia įmonėms kontroliuoti duomenis ir kaštus, neinvestuojant į dideles vidines našumo optimizavimo komandas nuo pirmos dienos.

    „Daisytuner“ nurodo, kad jų platforma parodė iki 18 proc. spartesnį „Qwen 2.5“ veikimą, lyginant su pramonėje plačiai naudojamu „vLLM“, AMD „Instinct“ vaizdo plokštėse. Bendrovė taip pat teigia, kad platforma prieinama per „Cloud Console“, kur sujungiami DOCC kompiliatorius, nuolatiniai bandymai realioje įrangoje, naršyklinis IDE individualioms optimizacijoms ir „gyva“ našumo duomenų bazė, naudojama kompiliavimo metu.

    Kur bus panaudoti 6 mln. eurų

    Startuolis skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas išplėsti „Daisyflow“ naudojimą įmonėse, auginti inžinerinę komandą ir praplėsti kompiliatoriaus palaikymą naujoms lustų architektūroms.

    „Daisytuner“ taip pat sieja savo ambicijas su platesne rinkos kryptimi, kai didieji DI žaidėjai kuria nuosavą silicį: jų tikslas – tapti programiniu sluoksniu, padedančiu „atrakinti“ našumą įvairiuose lustuose, nepriklausomai nuo gamintojo.

  • Trumpui turint „Nvidia“ akcijų už 62 mln. dol., leidimas eksportuoti H200 į Kiniją kelia klausimų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai, susiję su pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportu į Kiniją, atsidūrė dėmesio centre dėl galimo interesų konflikto. Kaip praneša „Washington Post“, būtent jo administracijos sprendimai galėjo prisidėti prie „Nvidia“ akcijų vertės šuolio.

    Leidimas eksportuoti H200 lustus į Kiniją buvo suteiktas 2025 metų gruodį. Straipsnyje teigiama, kad tai tapo viena iš priemonių, padėjusių kilti bendrovės vertinimui rinkoje.

    Tuo pat metu viešumoje aptariami Trumpo asmeniniai investiciniai interesai. Remiantis rugpjūtį turėtais duomenimis apie jo biržos portfelį, prezidentas buvo sukaupęs „Nvidia“ akcijų paketą, tuo metu vertintą maždaug 62 mln. JAV dolerių, o reali vertė galėjo būti ir didesnė.

    Toks sutapimas, kai politiniai sprendimai gali daryti įtaką įmonės akcijų kainai, o pats sprendimų priėmėjas turi reikšmingą tos įmonės akcijų paketą, vėl kelia diskusijas apie etiką ir galimus tyrimus.

    Senatorės Warren kreipimasis ir SEC klausimas

    „Washington Post“ primena, kad birželį senatorė Elizabeth Warren kreipėsi į JAV iždo departamentą klausdama, ar Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) neturėtų pradėti tyrimo. Senatorę domino pranešimai, jog Trumpas galėjo įsigyti iki milijono „Nvidia“ akcijų likus savaitei iki sprendimo, susijusio su eksporto į Kiniją didinimu.

    Pasak leidinio, šis atvejis patraukė ir federalinių etikos priežiūros institucijų dėmesį, o demokratų gretose vis garsiau kalbama apie galimus papildomus aiškinimusis. Straipsnyje taip pat svarstoma, kad pasikeitus politinėms jėgoms Kongrese gali daugėti iniciatyvų imtis tyrimų.

    Aktyvūs Trumpo sandoriai ir kiti pavyzdžiai

    CNBC anksčiau skelbė, kad vasarą prezidento investicinėje sąskaitoje matėsi didelis aktyvumas, ypač dirbtinio intelekto, technologijų ir gynybos sektoriuose. Pranešta ir apie investicijas energetikos bendrovėse, kurios, anot televizijos, atnešė dideles pajamas po karo su Iranu pradžios.

    Tekste minimas ir kitas pavyzdys: Trumpas esą buvo įsigijęs bendrovės „Axon“ akcijų už 5 mln. JAV dolerių tuo metu, kai JAV imigracijos tarnyba ICE svarstė galimą didelį kontraktą dėl elektrošokų įrenginių.

    CNBC taip pat atkreipė dėmesį į prezidento sandorius su Elono Musko įmonių akcijomis, primindama, kad „SpaceX“ yra reikšmingas tiekėjas Pentagonui ir NASA, todėl tokios investicijos vėl kelia interesų konflikto klausimą.

    Baltųjų rūmų pozicija ir H200 svarba

    Baltieji rūmai laikosi pozicijos, kad Trumpas nevaldo savo investicinio portfelio, o jį administruoja „nepriklausomos finansų institucijos“.

    Tuo metu analitinis centras „Institute for Progress“ po sprendimo dėl H200 eksporto aiškino, kad tai itin galingas DI lustas – beveik šešis kartus našesnis už pažangiausią puslaidininkį, kurį tuo metu dar buvo galima legaliai eksportuoti į Kiniją. Ekspertai vertino, jog tokie lustai galėtų padėti Kinijos DI laboratorijoms kurti superkompiuterius, kurių pajėgumai būtų artimi turimiems JAV.

  • Dėl skandalo pasitraukusio „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango sugrįžimo reikalauja jau 172 tūkst. pasirašiusiųjų

    Dėl skandalo iš „Nvidia“ vadovo pareigų pasitraukusio Jenseno Huango sugrąžinimo į postą pasirašė jau daugiau kaip 172 tūkst. žmonių – tarp jų ir bendrovės akcininkai, ir darbuotojai.

    Peticijoje raginama bendrovės valdybą atšaukti sprendimą ir leisti Jensenui Huangui grįžti į prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas. Apie iniciatyvą praneša Lenkijos portalas WNP.

    J. Huangas pasitraukė po to, kai žiniasklaidoje paviešintas jo romanas su verslininke Alice Huang, kuri, kaip teigiama, galėjo perduoti jautrią informaciją Kinijos žvalgybai arba koncernui „Huawei“.

    Tekste minima, kad tai galėjo būti susiję su bandymais apeiti JAV draudimą tiekti į Kiniją naujausios kartos lustus ir pažangias su dirbtiniu intelektu susijusias technologijas.

    Ko reikalaujama peticijoje

    Peticiją pasirašę asmenys valdybai pateikia aiškų prašymą: grąžinti J. Huangą į pareigas, kol nepriklausomas tyrimas nustatys faktines aplinkybes.

    Iniciatoriai taip pat nurodo, kad vadovo atleidimas turėtų būti pagrįstas įtikinamais įrodymais, jog toks sprendimas buvo priimtas „Nvidia“ interesais.

    Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Laikinai vadovauja finansų direktorė

    Po J. Huango pasitraukimo „Nvidia“ valdyba priėmė jo sprendimą, o laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress.

    Šis pokytis įvardijamas kaip laikinas sprendimas, kol bendrovė sprendžia dėl tolesnės vadovybės struktūros.

    Rinkos reakcija: akcijos krito daugiau kaip 20 proc.

    Po personalinio sukrėtimo „Nvidia“ akcijų kaina smuko: nurodoma, kad vienu laikotarpiu kritimas viršijo 20 proc., o bendrovės vertė nukrito žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Tekste pateikiami ir konkretūs akcijos kainos pavyzdžiai: spalio 21 dieną ji siekė 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš biržos sesiją buvo 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat teigiama, kad per pastaruosius tris mėnesius bendrovės kapitalizacija sumažėjo maždaug 23 proc., o anksčiau šiais metais ji buvo viršijusi 5 trln. JAV dolerių ribą.

    Peticijos šalininkai viliasi, kad vadovo sugrįžimas padėtų stabilizuoti situaciją ir sustabdyti neigiamą tendenciją rinkoje.

  • Daugiau nei 170 tūkst. pasirašė peticiją grąžinti Jenseną Huangą į „Nvidia“ vadovus

    Daugiau nei 172 tūkst. „Nvidia“ darbuotojų, akcininkų ir technologijų sektoriaus atstovų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama į buvusį postą grąžinti Jenseną Huangą. Tarp pasirašiusiųjų minimas ir Elonas Muskas.

    Peticija adresuota bendrovės valdybai ir ragina panaikinti sprendimą, priimtą po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie J. Huango romaną. Tekste taip pat prašoma, kad vadovas būtų grąžintas bent iki nepriklausomas tyrimas galutinai nustatys faktus.

    Skandalo centre atsidūrė verslininkė Alice Huang, su kuria, kaip teigiama, J. Huangas turėjo romaną. Ji įvardijama kaip tariama Kinijos žvalgybos agentė, galėjusi gauti prieigą prie jautrios informacijos.

    Publikacijoje nurodoma, kad kalbama apie duomenis, susijusius su galimybe apeiti JAV draudimą tiekti naujausios kartos lustus ir pažangias technologijas į Kiniją. Ši tema ypač jautri dėl DI sprendimų ir jų eksporto ribojimų.

    Kas nutiko „Nvidia“ vadovybei

    Po kilusios kritikos ir spaudimo Jenseną Huangą siejamos istorijos fone jis pasitraukė iš „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigų, o įmonės valdyba atsistatydinimą priėmė.

    Laikinąja vadove paskirta bendrovės finansų direktorė Colette Kress. Peticijos autoriai pabrėžia, kad toks sprendimas turi būti peržiūrėtas, kol nėra pateiktos galutinės nepriklausomo tyrimo išvados.

    Peticijos tikslas – sustabdyti kritimą biržoje

    Peticiją pasirašę asmenys teigia, kad pagrindinis jų tikslas – stabilizuoti bendrovės padėtį po personalinio sukrėtimo. Straipsnyje teigiama, kad po šių įvykių „Nvidia“ akcijų kaina krito daugiau nei 20 proc.

    Pateikiami ir konkretūs skaičiai: spalio 21 dieną viena akcija uždarymo metu kainavo 222,17 JAV dolerio, o lapkričio 16 dieną prieš prekybos sesiją – 162,85 JAV dolerio.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės rinkos kapitalizacija smuko žemiau 4 trln. JAV dolerių ribos, kai vėlyvą pavasarį siekė daugiau nei 5 trln. JAV dolerių. Per pastaruosius tris mėnesius vertė, teigiama, sumažėjo maždaug 23 proc.

  • JK startuolis „Tendrils Compute“ pritraukė 30 mln. dolerių kurti naujos kartos CPU

    JK startuolis „Tendrils Compute“ pritraukė 30 mln. dolerių kurti naujos kartos CPU

    Jungtinės Karalystės startuolis „Tendrils Compute“, kuriantis radikaliai kitokio tipo kompiuterių lustą, pritraukė 30 mln. JAV dolerių investicijų.

    Kembridže įsikūrusi bendrovė siekia mesti iššūkį tradicinei CPU ir GPU architektūrai, kuri ilgą laiką dominavo kompiuterių rinkoje.

    Įmonė teigia, kad jos skaičiavimo modeliu paremti bendros paskirties lustai – vadinamieji „interaction nets“ – galėtų geriau didėti masteliu ir išvengti kai kurių dabartiniams procesoriams būdingų istorinių konstrukcinių problemų bei kaštų.

    „Tendrils Compute“ idėja paremta tuo, kad sistema galėtų vienu metu vykdyti tūkstančius mažų procesų ir taip efektyviau susidoroti su sudėtingais darbo krūviais.

    Procesorius su tūkstančiais lygiagrečių branduolių

    Aiškindama savo technologiją bendrovė pabrėžia, kad procesorius kuriamas ne kaip nuosekli (sekvencinė) sistema, o kaip tūkstančių lygiagrečiai veikiančių branduolių architektūra.

    Pasak startuolio, tam reikia atsitraukti nuo įprastos bendros, nuolat kintančios atminties (shared mutable memory) sampratos ir linijinių instrukcijų sekų, kurios būdingos klasikiniams procesoriams.

    Kad toks požiūris būtų įmanomas, „Tendrils Compute“ lygiagrečiai kuria ir atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, kuri, kaip teigiama, nuo pat pradžių projektuota taip, kad būtų pritaikyta „parallel-first“ (pirmiausia lygiagretumą akcentuojančioms) architektūroms.

    Kol kas – be paviešintų našumo testų

    Startuolis dar nepaskelbė jokių aparatinės įrangos našumo rodiklių ar viešų testų rezultatų, todėl realų technologijos pranašumą kol kas įvertinti sudėtinga.

    Vis dėlto investuotojų susidomėjimas rodo, kad alternatyvių skaičiavimo architektūrų idėjos sulaukia vis daugiau dėmesio, ypač augant sudėtingų skaičiavimo užduočių poreikiui.

    Kas investavo į „Tendrils Compute“

    Investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, o prie jo prisidėjo „Visionaries Clubs“, UK Sovereign AI Fund, FR8, Antimatter, Cloudberry VC, Conviction, Embassy Ventures ir SV Angels.

    „Tendrils Compute“ yra viena iš kelių JK lustų kūrėjų, į kuriuos, kaip minima, investuotojai šiuo metu aktyviai investuoja – greta įvardijamos ir bendrovės „Olix“ bei „Fractile“.

  • Londono startuolis „Fractile“ pritraukė 649 mln. eurų DI lustams ir taikosi į „Nvidia“

    Londone įsikūręs startuolis „Fractile“, kuriantis pažangius lustus ir sistemas dirbtiniam intelektui, pritraukė 649 mln. eurų „Series C“ investiciją. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijos siekia 6,3 mlrd. eurų.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Investiciją bendrai vedė „Thrive Capital“, „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“, o prie raundo prisijungė ir daugiau investuotojų, tarp jų „CapitalG“, „DST Global“, „BlackRock“, „Bain Capital Ventures“ bei kiti.

    „Fractile“ tikslas – į rinką atvesti DI inferencijai skirtą aparatinę įrangą. Inferencija – tai procesas, kai jau apmokyti DI modeliai generuoja atsakymus, prognozes ar kitus rezultatus, o didėjant modelių sudėtingumui šiai daliai reikia vis daugiau skaičiavimo resursų.

    Bendrovė teigia, kad didžiausias pažangaus DI apribojimas vis dažniau tampa ne „protas“, o laikas ir kaina, kurių reikia naudingiems rezultatams gauti. Dėl to įmonė kuria specializuotus inferencijos procesorius, siekdama didesnio greičio ir efektyvumo.

    Kas yra „Fractile“ ir ką ji kuria

    „Fractile“ įkurta 2022 metais Walterio Goodwino ir Yuhango Songo, pagrindinė būstinė yra Londone, o veikla vykdoma ir Bristolyje. W. Goodwinas, einantis vadovo pareigas, anksčiau Oksfordo universitete atliko doktorantūros tyrimus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

    Įmonė vysto procesorius, specialiai pritaikytus DI inferencijai. Pastaruoju metu, augant vadinamiesiems samprotaujantiems modeliams ir autonominiams DI agentams, didėja poreikis greičiau apdoroti užklausas ir generuoti išvestis.

    Pagrindinė „Fractile“ technologijos idėja – trimačio tipo architektūra, kai dinaminė operatyvioji atmintis (DRAM) sudedama tiesiai ant skaičiavimo logikos. Toks sprendimas turėtų sumažinti laiką ir energiją, reikalingą duomenims perkelti tarp atminties ir skaičiavimo komponentų – tai laikoma vienu iš našumo „butelio kakliukų“ esamuose DI spartintuvuose.

    Pasak bendrovės, ši architektūra gali užtikrinti gerokai didesnį atminties pralaidumą nei įprasta didelės spartos atmintis (HBM) ir suteikti didesnę talpą nei statinė operatyvioji atmintis (SRAM). Tarp įvardijamų ambicijų – tūkstančių žetonų per sekundę inferencijos spartos siekis net ir su dideliais modeliais bei plačiais konteksto langais.

    Investicijų bumas Europoje

    „Fractile“ raundas vyksta 2026 metais Europoje išaugus investicijoms į specializuotą DI skaičiavimo aparatinę įrangą ir infrastruktūrą. Straipsnyje minimi ir kiti to paties laikotarpio sandoriai, susiję su inferencijos lustais, individualiai pritaikytu siliciu ar optiniais tinklais DI duomenų centrams.

    Šie sandoriai rodo, kad konkurencija DI puslaidininkių rinkoje aštrėja, o „Nvidia“ išlieka vienu pagrindinių procesorių tiekėjų pažangių DI modelių mokymui ir veikimui. Įmonės, kuriančios inferencijos spartintuvus, ieško greitesnių ir energiškai efektyvesnių alternatyvų.

    Pažymima, kad „Fractile“ gegužę jau buvo pritraukusi 198 mln. eurų „Series B“ investiciją, o 2024 metais – apie 13 mln. eurų pradiniame etape. Dabartinis finansavimas turėtų pagreitinti kelią iki komercinio produkto.

    Kada pasirodys pirmasis lustas

    Kitas svarbiausias „Fractile“ etapas – komercinis aparatinės įrangos diegimas. Bendrovė planuoja pristatyti pirmąjį komercinį lustą 2027 metais.

    Įmonės žadami našumo ir efektyvumo patobulinimai, kaip nurodoma, dar turės būti patvirtinti platesniu realios gamybos ir naudojimo mastu. Vis dėlto pritraukta suma rodo, kad investuotojai mato potencialą DI inferencijos „butelio kakliuką“ spręsti nauja aparatinės įrangos architektūra.

  • NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIĄ sukrėtė Jenseno Huango atsistatydinimas: akcijos krito daugiau nei 10 proc.

    NVIDIA ilgametis vadovas ir vienas įkūrėjų Jensenas Huangas atsistatydino iš generalinio direktoriaus pareigų, o rinkoje kilo stipri reakcija – bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc.

    Kaip rašoma „Interia“, sprendimas įsigaliojo nedelsiant lapkričio 12 dieną. Huangas NVIDIĄ valdė nuo 1993 metų – nuo pat įmonės įkūrimo kartu su Chrisu Malachowsky’iu ir Curtisu Priemu.

    Pranešime teigiama, kad atsistatydinimas siejamas su keliais pastarųjų dienų viešumoje aptartais asmeniniais skandalais. Pats Huangas prisipažino turėjęs romaną su Alice Huang, užimančia vadovaujančias pareigas bendrovėje „Megaspeed“.

    Publikacijoje taip pat minimos spekuliacijos, esą ši moteris galėjo būti susijusi su Kinijos žvalgyba, o tai papildomai pakurstė kalbas apie galimą geopolitinę riziką ir poveikį bendrovės veiklai.

    Laikinai NVIDIAi vadovaus Colette Kress

    Laikinosios vadovės pareigos patikėtos ilgametei finansų direktorei Colette Kress. Ji prie NVIDIA prisijungė 2013 metais ir ilgą laiką buvo viena svarbiausių vadovų, atsakingų ir už santykius su investuotojais.

    Pranešama, kad naujuoju valdybos pirmininku tapo buvęs „Synopsys“ vadovas Harvey C. Jonesas. Jis tvirtino, kad valdyba pasitiki C. Kress ir vadovų komanda, o įmonės veikla, įsipareigojimai klientams ir produktų planai turėtų būti tęsiami be trikdžių.

    Tuo pat metu pradedama ieškoti nuolatinio J. Huango įpėdinio – svarstomi tiek vidiniai kandidatai, tiek žmonės iš išorės.

    Rinkos reakcija: smukusios akcijos ir investuotojų nerimas

    Tekste pažymima, kad po atsistatydinimo NVIDIA akcijos krito daugiau nei 10,3 proc. Taip pat skelbiama, jog bendra išpardavimo banga galėjo „išgarinti“ iš bendrovės kapitalizacijos net iki 1 trilijono JAV dolerių.

    Investuotojus neramina ne vien skandalai, bet ir tai, kaip įmonė bus valdoma po staigaus lyderio pasitraukimo. Publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad NVIDIA ilgus metus rėmėsi specifiniu valdymo modeliu, kuriame J. Huangas asmeniškai prižiūrėjo esminius sprendimus ir didelį skaičių aukšto lygio vadovų.

    Be to, įtarimų šešėlis dėl galimų ryšių su Kinijos žvalgyba, pasak teksto autorių, gali didinti riziką, kad JAV administracija imtųsi griežtesnės eksporto kontrolės ar kitų reguliacinių ribojimų technologijų milžinei.

  • „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    DI lustų milžinė „Nvidia“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – iš pareigų pasitraukus ilgamečiui vadovui ir vienam iš įkūrėjų Jensenui Huangui, bendrovei tenka spręsti, kaip atrodys jos veikla be žmogaus, su kuriuo ji buvo siejama daugiau nei tris dešimtmečius.

    Apie tai praneša „Euronews“. J. Huangas pasitraukė ketvirtadienį po to, kai pripažino turėjęs romaną su moterimi, kurią JAV pareigūnai laiko dirbusia Kinijos žvalgybai, taip pat pasirodžius pranešimams apie dar vienus santykius su pavaldine.

    Kol kas „Nvidia“ vairą perima finansų direktorė Colette Kress – ji paskirta laikinąja generaline direktore ir tuo pat metu išsaugo finansų vadovės pareigas. Tuo metu valdybos pirmininku tampa Harvey C. Jonesas, anksčiau vadovavęs mikroschemų projektavimo programinės įrangos bendrovei „Synopsys“.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad „Nvidia“ gali tekti atsakyti į klausimą, kurio iki šiol vengė: kas yra aiškus įpėdinis. Straipsnyje pabrėžiama, jog viešai žinomo paveldėjimo plano bendrovė neturėjo, o J. Huangas esą ne kartą vengė įvardyti būsimą lyderį.

    Laikinoji vadovė ir įpėdinio paieškos

    C. Kress prie „Nvidia“ prisijungė 2013 metais, prieš tai beveik 25 metus dirbo įvairiose technologijų bendrovėse, tarp jų – „Cisco“ ir „Microsoft“. Dėl patirties ji dažnai minima kaip viena realiausių vidinių kandidačių vadovauti įmonei ilguoju laikotarpiu.

    Vis dėlto ekspertai, cituojami publikacijoje, atkreipia dėmesį, kad įpėdinystės klausimas bendrovėje nėra aiškiai išspręstas. Buvusi vyresnioji DI patarėja Baltųjų rūmų administracijoje Carmem Domingues teigė nematanti žmogaus, kuris būtų akivaizdžiai paruoštas „kitas eilėje“.

    Technologijų leidinio „The Information“ atstovas Martinas Peersas, kurio komentarai pateikiami straipsnyje, sako, kad viduje nėra „akivaizdžių kandidatų“, ir nurodo galimus išorinius pasirinkimus: AMD vadovę Lisą Su (ji įvardijama kaip J. Huango giminaitė) bei britų lustų kūrėjo „Arm“ vadovą Rene Haasą. Kitas analitikas minėjo ir „Intel“ vadovą Lip-Bu Taną.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad J. Huango vaikai Madison ir Spencer užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, tačiau, pasak C. Domingues, neaišku, ar jie būtų pasirengę perimti aukščiausią postą.

    Investuotojų „Huango premija“ ir artimiausias testas

    Straipsnyje teigiama, kad investuotojai ilgą laiką „mokėjo daugiau“ už „Nvidia“ akcijas, vertindami ne tik technologijas, bet ir J. Huango viziją. SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas cituojamas sakantis, jog rinka dabar gali perskaičiuoti, kiek šios vertės buvo susieta su vienu žmogumi.

    „Bloomberg Intelligence“ technologijų tyrimų vadovas Mandeepas Singhas mano, kad pasikeitus lyderystei „Nvidia“ gali tapti mažiau agresyvi – o tai svarbu įmonei, kuri varžosi dėl kiekvienos naujos DI lustų kartos pristatymo tempo.

    Tuo pat metu konkurentai gali pasinaudoti momentu, jei klientai nuspręstų labiau paskirstyti užsakymus. „Saxo Markets“ atstovė Charu Chanana teigė, kad DI lyderystė gali „išsiplėsti“, ir kaip galimus laimėtojus įvardijo AMD, „Broadcom“, „Alphabet“ ir „Samsung“.

    Pirmasis ryškesnis rinkos ir bendrovės valdymo stabilumo išbandymas, anot publikacijos, ateis jau lapkričio 17 dieną, kai „Nvidia“ turėtų skelbti ketvirčio rezultatus jau laikinosios vadovybės laikotarpiu.

    Rizikos DI ekosistemai ir įtaka Europai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „Nvidia“ užima itin svarbią vietą DI rinkoje, todėl didžiausias nerimas – galimas „užkrato“ efektas visai ekosistemai. C. Domingues teigimu, daugelis DI bendrovių arba yra finansiškai susijusios su „Nvidia“, arba nuo jos priklauso, o vienos grandies suklupimas gali turėti poveikį kitiems.

    Ch. Chanana taip pat akcentuoja, jog didesnė rizika gali būti ne vienos bendrovės reputacijos ar valdymo krizė, bet galimi sutrikimai DI investicijose apskritai. Tarp veiksnių minimi finansavimo klausimai, debesijos gigantų išlaidų mastas ir vis griežčiau vertinama DI investicijų grąža.

    Straipsnyje atskirai aptariama ir Europa. Teigiama, kad J. Huangas asmeniškai rėmė kelis didelius „Nvidia“ projektus žemyne, tačiau dabar lieka neaišku, ar jo įpėdinis turės tokį pat entuziazmą. Tarp minimų iniciatyvų – DI partnerystė Vokietijoje ir 2025 metais beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 900 mln. eurų) siekusios „Nvidia“ investicijos šioje šalyje, taip pat spalį paskelbtas DI startuolių centras Stokholme.

    Silpnesnė pozicija Vašingtone ir Kinijos faktorius

    Publikacijoje rašoma, kad J. Huangas buvo neformalus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas DI klausimais ir ilgą laiką lobavo prieš pažangių lustų eksporto į Kiniją ribojimus. Minima, kad praėjusiais metais D. Trumpas leido eksportuoti „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, nepaisant griežtesnės pozicijos šalininkų abiejose politinėse stovyklose.

    Autorių teigimu, J. Huangui pasitraukus, o virš bendrovės pakibus šnipinėjimo įtarimų šešėliui, „Nvidia“ įtaka Vašingtone gali mažėti. Demokratų senatoriai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas esą jau paprašė administracijos išsaugoti dokumentus, susijusius su „Nvidia“ lustų eksportu į Kiniją.

    Kinija neigia šnipinėjimo teiginius ir kaltina Vašingtoną bandant technologijomis „blokuoti“ šalį. Tuo pat metu kinų bendrovės mėgina mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, o „Huawei“ save pristato kaip Kinijos atsaką „Nvidia“.

  • JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    JK lustų startuolis „Fractile“ pritraukė per 500 mln. svarų: vertė perkopė 5 mlrd.

    Jungtinės Karalystės DI lustų startuolis „Fractile“ pritraukė daugiau nei 500 mln. svarų investicijų, o įmonės vertė perkopė 5 mlrd. svarų, skelbiama JK vyriausybės pranešime.

    Finansavimo rate dalyvavo JAV rizikos kapitalo milžinai „Lightspeed“ ir „CapitalG“ (valdoma „Alphabet“), taip pat visa eilė kitų investuotojų. „Fractile“ yra įsikūrusi Bristolyje ir Londone.

    Įmonė kuria lustus DI inferencijai – procesui, kai jau apmokytas dirbtinio intelekto modelis naudojamas praktinėms užduotims vykdyti. Tai viena brangiausių ir sparčiausiai augančių DI infrastruktūros grandžių, ypač didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimo kontekste.

    „Fractile“ teigia, kad jos architektūra duomenis laiko pačiame luste, o ne nuolat „keliauja“ tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Bendrovės teigimu, toks sprendimas galėtų leisti LLM veikti iki 100 kartų greičiau ir sumažinti eksploatacines sąnaudas 90 proc., o specializuoti lustai duomenų centrams turėtų būti paruošti diegti kitais metais.

    Kas investavo ir kaip pasikeitė vertinimas

    Pranešama, kad šio „Series C“ finansavimo rato pagrindiniai investuotojai yra „Thrive Capital“, Peterio Thielio „Founders Fund“, „Lightspeed“ ir „Redpoint“. Tarp dalyvių minimi ir JK „Sovereign AI“ fondas, „British Business Bank“, „Shopify“, „Balderton“, „Dragoneer“ bei „Blackrock“.

    Pati bendrovė nurodė, kad raunde iš viso surinko apie 540 mln. svarų. Tai reiškia, kad sandoris viršijo 500 mln. svarų ribą, apie kurią pranešė ir JK vyriausybė.

    Naujasis vertinimas ryškiai skiriasi nuo ankstesnio etapo: „Fractile“ gegužę paskelbė apie 220 mln. JAV dolerių „Series B“ finansavimą, kuriame, kaip skelbta, įmonė buvo vertinama maždaug 820 mln. JAV dolerių.

    JK siekis stiprinti „suverenias“ DI technologijas

    Investicija pristatoma platesniame kontekste: Jungtinė Karalystė siekia tapti lydere kai kuriose DI technologijų „krūvos“ (angl. AI stack) dalyse ir stiprinti vadinamąsias suverenias galimybes kritinėse technologijose, mažinant priklausomybę nuo trapinių užsienio tiekimo grandinių.

    JK DI ministras Kanishka Narayan pranešime akcentavo, kad šalis nori ne tik kurti mokslo idėjas, bet ir daugiau technologijų bei pramonės vertės išlaikyti pačioje Britanijoje. Pasak jo, jei DI turi tarnauti žmonėms ir kurti geras darbo vietas, valstybė turi labiau prisidėti prie technologijų, kurios DI „varikliui“ suteikia galią, kūrimo.

    „Fractile“, ministro teigimu, atspindi britišką ambiciją kurti greitesnę, pigesnę ir energiją taupančią aparatinę įrangą, sujungiant lustų projektavimo, inžinerijos ir DI kompetencijas.