CP v2

Tag: Lustai

  • „Apple“ siekia leidimo pirkti lustus iš Kinijos įmonių Pentagono juodajame sąraše: kas keistųsi

    „Apple“ JAV institucijoms signalizuoja norą įsigyti mikroschemų iš Kinijos gamintojų, kuriuos Pentagonas yra įtraukęs į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Pasak viešai skelbiamos informacijos, tokie komponentai būtų naudojami įrenginiuose, skirtiems parduoti tik Kinijos rinkoje.

    Klausimas jautrus, nes Pentagono sąrašai paprastai siejami su įtarimais dėl įmonių ryšių su Kinijos kariuomene ir galimu technologijų panaudojimu gynybos reikmėms. Nors „Apple“ daugumos sandorių už JAV ribų formaliai neprivalo derinti, bendrovė siekia sumažinti politinę ir reguliacinę riziką Vašingtone.

    Apie kokius tiekėjus kalbama

    Žiniasklaidoje minima, kad „Apple“ domisi atminties lustų tiekimu iš ChangXin Memory Technologies ir Yangtze Memory Technologies. Abi įmonės tarptautinėje rinkoje vertinamos kaip svarbūs Kinijos puslaidininkių sektoriaus žaidėjai, o atminties lustai yra kritiška daugelio įrenginių, įskaitant telefonus ir kompiuterius, dalis.

    Šis žingsnis rodo, kad „Apple“ bando laviruoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti konkurencingą tiekimo grandinę Kinijoje ir kartu neperžengti JAV nacionalinio saugumo politikos ribų. Būtent dėl to, pasak pranešimų, buvo ieškoma kontakto su JAV administracijos atstovais, kad pozicija dėl tokių pirkimų būtų aiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ ir rinkai

    Kinija „Apple“ išlieka viena didžiausių rinkų, tačiau jai būdingas stiprėjantis vietinių gamintojų spaudimas ir griežtesnis reguliavimas. Galimybė naudoti vietoje pagamintus komponentus galėtų padėti mažinti kaštus, gerinti tiekimo stabilumą ir prisitaikyti prie Kinijos politikos, kuri skatina vietinių technologijų naudojimą.

    Kita vertus, bendradarbiavimas su Pentagono sąrašuose esančiomis įmonėmis gali išprovokuoti aštrią JAV politikų reakciją, ypač tarp griežtesnės linijos Kinijos atžvilgiu šalininkų. Tokie ginčai gali virsti papildomais klausimais Kongrese, viešais tyrimais ar spaudimu reguliuotojams, net jei teisiškai sandoris būtų įmanomas.

    Kokios tendencijos matomos puslaidininkių sektoriuje

    Puslaidininkių rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tiekimo grandinių skaidymas pagal geopolitines linijas: JAV ir sąjungininkės stiprina eksporto kontrolę, o Kinija investuoja į vietinę lustų pramonę. Tokiame fone tarptautinės technologijų bendrovės vis dažniau kuria atskiras tiekimo strategijas skirtingoms rinkoms.

    Jei „Apple“ pasirinktų Kinijos tiekėjus įrenginiams, skirtiems tik Kinijai, tai galėtų tapti precedentu platesnei „dviejų sistemų“ praktikai, kai skirtinguose regionuose naudojami skirtingi komponentai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos ar technologinių parametrų, bet ir nuo to, kiek politinės rizikos bendrovė pasirengusi prisiimti.

    Kol kas aišku viena: „Apple“ sprendimai dėl lustų tiekėjų seniai nebėra vien techninis ar komercinis klausimas. Jie vis dažniau tampa geopolitinės įtampos ir nacionalinio saugumo politikos dalimi, o tai reiškia, kad panašūs atvejai ateityje gali kartotis.

  • Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    Kinai nuvertė JAV lyderį: LineShine tapo greičiausiu superkompiuteriu, bet ryja energiją

    JAV kurį laiką turėjo greičiausią pasaulio superkompiuterį, tačiau naujausi TOP500 reitingo duomenys rodo pasikeitusį lyderį: į pirmą vietą pakilo Kinijoje sukurtas LineShine. Jis aplenkė amerikietišką El Capitan ir tapo našiausiu tokio tipo kompiuteriu pasaulyje.

    LineShine išsiskiria tuo, kad, kaip skelbiama, pirmasis perkopė 2 000 eksaflopų našumo ribą, o tai maždaug 20 proc. daugiau nei pasiekė ankstesnis lyderis. Tokie skaičiai svarbūs ne tik prestižui: superkompiuteriai naudojami klimato modeliavimui, medžiagų mokslui, branduolinės sintezės tyrimams, sudėtingoms inžinerinėms simuliacijoms ir DI užduotims.

    Kaip pasiekė rezultatą be GPU

    Tekste pabrėžiama, kad LineShine sukurtas nepaisant JAV įvestų ribojimų pažangiems lustams, todėl architektūra esą paremta universalesniais, lengviau prieinamais procesoriais. Skirtingai nei dauguma modernių superkompiuterių, šioje sistemoje nenaudojami grafikos procesoriai, kurie dažnai yra pagrindinis spartinimo elementas skaičiavimuose ir DI.

    Didelę spartą, kaip teigiama, užtikrina apie 45 000 LX2 procesorių, kurių kiekvienas turi 304 branduolius ir dirba 1,55 GHz dažniu. Juos sujungia greitas tinklas LingQi, skirtas mažinti delsą ir didinti skaičiavimo mazgų tarpusavio duomenų pralaidumą.

    Kaina už galią: energijos apetitas

    Rekordinis našumas turi ir aiškią kainą: energijos sąnaudas. Nurodoma, kad LineShine gali suvartoti apie 42,2 megavato, kai El Capitan – apie 29,7 megavato, todėl Kinijos sistema prastesnė pagal energinį efektyvumą.

    Dėl to LineShine nepatenka tarp lyderių Green500 reitinge, kuriame vertinamas našumas vienam energijos vienetui. Praktikoje tai svarbu tiek dėl eksploatacijos kainos, tiek dėl infrastruktūros reikalavimų, nes tokios sistemos reikalauja itin pažangių elektros tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    Ką rodo realių užduočių rezultatai

    Be teorinių pikinių skaičių, vertinami ir realių apkrovų rezultatai. Skelbiama, kad LineShine realiuose moksliniuose taikymuose pasiekia apie 22 petaflopus, o El Capitan – apie 17,41 petaflopo.

    LineShine veikia LingKun platformoje ir naudoja Kylin OS operacinę sistemą. Šis pasikeitęs lyderių trejetas TOP500 sąraše dar kartą pabrėžia, kad superkompiuterių lenktynės šiandien vyksta ne tik dėl greičio, bet ir dėl lustų tiekimo grandinių, energetikos kaštų bei gebėjimo efektyviai vykdyti DI ir mokslinius skaičiavimus.

  • „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    „Micron“ šokiruoja rinką: pajamos pašoko 4 kartus, pelnas – 15 kartų, akcijos šovė

    DI bumas perrašė skaičius

    JAV lustų gamintoja „Micron“ paskelbė ketvirčio rezultatus, gerokai viršijusius Volstrito lūkesčius. Bendrovė teigia, kad šuolį lėmė itin didelė atminties lustų paklausa, kurią kursto DI infrastruktūros plėtra.

    „Micron“ nurodė, kad trečiąjį finansinių metų ketvirtį pajamos pasiekė 36,5 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnės nei prieš metus. Analitikų prognozės, siekusios apie 31,4 mlrd. eurų, taip pat buvo viršytos.

    Grynasis pelnas, bendrovės duomenimis, išaugo iki 24,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo mažesnis nei 1,7 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat pranoko rinkos lūkesčius.

    Akcijos šovė, vertė perkopė trilijoną

    Įspūdingi skaičiai greitai atsispindėjo biržoje: po prekybos valandų „Micron“ akcijos brango daugiau nei 15 proc. Bendrovės rinkos vertė, skaičiuojant pagal tuo metu buvusią kainą, priartėjo prie 1 trln. eurų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių „Micron“ akcijų kaina, pasak bendrovės minimų rinkos duomenų, buvo pakilusi apie 700 proc. Tai vienas ryškiausių pervertinimų tarp didžiųjų bendrovių, DI bangai pakeitus duomenų centrų ekonomikos logiką.

    Atmintis tampa strategine DI grandimi

    Didžiausi duomenų centrų vystytojai, tokie kaip „Amazon“, „Microsoft“, „Google“ ir „Meta“, į naują infrastruktūrą yra nukreipę šimtų milijardų eurų investicijas. Tokiems centrams reikalingi ne tik procesoriai, bet ir dideli kiekiai didelės spartos atminties, naudojamos greta skaičiavimo lustų.

    „Micron“ teigimu, visa 2026 metų didelės spartos atminties lustų gamyba jau yra parduota pagal fiksuotos kainos sutartis. Bendrovė akcentuoja, kad daugiametės sutartys gali sumažinti tradicinį atminties rinkos svyravimą, kai kainos cikliškai šokinėja nuo pakilimų iki nuosmukių.

    „Atminties strateginė vertė DI eroje tapo akivaizdi“, – sakė „Micron“ vadovas Sanjay Mehrotra.

    Pelningumas, prilygstantis didiesiems

    Rinką labiausiai nustebino „Micron“ pelningumas: bendrovė pranešė apie maždaug 85 proc. bendrąją maržą. Toks lygis jau konkuruoja su kai kurių didžiųjų technologijų įmonių rodikliais ir išsiskiria sektoriuje, kuriame istoriškai maržas smarkiai spaudė kainų nepastovumas.

    Bendrovė aiškina, kad situaciją sustiprina pasiūlos ribotumas, o reikšmingesnės naujų gamyklų apimtys, tikėtina, rinką pasieks vėliau. Tai suteikia gamintojams didesnę derybinę galią kainodaroje ir leidžia stabiliau planuoti užsakymų portfelį.

    „Micron“ prognozuoja, kad artimiausią ketvirtį pajamos gali siekti apie 44 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas vienai akcijai turėtų augti. Kartu bendrovė kelia ir investicijų kartelę: šiais finansiniais metais kapitalo išlaidos planuojamos apie 23,7 mlrd. eurų, o 2027 metais numatomas dar didesnis tempas.

    Vis dėlto rinkoje išlieka klasikinis klausimas, būdingas atminties pramonei: kiek ilgai tęsis pakilimas, kol pasiūla pradės vytis paklausą. Net optimistiškai nusiteikę stebėtojai pripažįsta, kad ciklo apsivertimo rizika niekur nedingo.

  • Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Į skaitykles bruka DI: naujos funkcijos žada patogumą, bet ekspertai įspėja dėl lėtėjimo

    Elektroninių rašalinių ekranų kūrėja „E Ink“ skelbia gilinanti bendradarbiavimą su „MediaTek“, kad į būsimus e. skaitytuvus ir e. rašalo planšetes atkeliautų dirbtinis intelektas. Idėja paprasta: dalį užduočių įrenginiai atliktų vietoje, be nuolatinio ryšio su debesija.

    Pasak bendrovių, „MediaTek“ kuria du lustus, pritaikytus e. rašalo įrenginiams, su atskiru DI spartinimu. Tokia architektūra paprastai leidžia greičiau apdoroti kalbos ir teksto užduotis bei mažina priklausomybę nuo interneto, nors galutinės funkcijos dar nėra detaliai išvardytos.

    Rinkoje tikimasi, kad DI bus taikomas realaus laiko vertimui, dokumentų santraukų generavimui ir balso užrašų pavertimui tekstu. Tai ypač aktualu e. rašalo planšetėms, kurios dažnai naudojamos darbui su PDF, konspektais ar mokomąja medžiaga, kur greita paieška ir santraukos gali sutaupyti laiko.

    Tačiau dalis vartotojų į tokią kryptį žiūri skeptiškai. E. skaitytuvų stiprybė tradiciškai yra paprastumas: aiškus ekranas, greitas puslapių vertimas ir baterija, laikanti savaites, todėl papildomos funkcijos gali būti vertinamos kaip perteklinės, didinančios sistemos sudėtingumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugiau programinių galimybių dažnai reiškia ir daugiau sistemos komponentų, kurie užima atmintį, reikalauja atnaujinimų ir gali didinti energijos sąnaudas. Nors vietinis DI apdorojimas teoriškai turėtų būti efektyvesnis nei nuolatinis duomenų siuntimas į debesiją, praktikoje viską lems konkreti programinė įranga ir tai, kaip dažnai vartotojai šiomis funkcijomis iš tiesų naudosis.

    Dar vienas klausimas yra rinkodara. DI žyma šiuo metu tapusi stipriu pardavimų argumentu, todėl kyla rizika, kad dalis funkcijų bus diegiamos ne dėl realaus poreikio, o tam, kad nauji modeliai atrodytų modernesni, net jei daugumai skaitytojų svarbiausia išlieka greitis, patogumas ir ilga baterijos trukmė.

    Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai gamintojai pristatys pirmuosius įrenginius su naujais e. rašalo lustais ir konkrečiais DI scenarijais. Tuomet bus galima įvertinti, ar tai taps tikrai naudingu įrankiu produktyvumui, ar dar viena funkcijų banga, kuri lėtina įrenginius ir klaidina vartotoją.

  • „Nvidia“ akcijos priėjo lemtingą ribą: analitikai įspėja, kas gali nutikti jau šią savaitę

    „Nvidia“ akcijos priėjo lemtingą ribą: analitikai įspėja, kas gali nutikti jau šią savaitę

    „Nvidia“ akcijos šią savaitę atsidūrė ties techniniu lygiu, kurį rinkos dalyviai vadina kritiniu: maždaug 215 JAV dolerių riba. Pastarosiomis dienomis kaina traukėsi po stipraus šuolio ir investuotojai stebi, ar ši zona taps tvirta atrama, ar virs nauju pasipriešinimu.

    Tekstinėje analizėje dažnai taikomas poliariškumo principas: buvęs pasipriešinimas, pramuštas į viršų, vėliau turi tapti atrama. „Nvidia“ atveju 210–215 JAV dolerių ruožas per pastaruosius metus kelis kartus sustabdė kilimą, tačiau galiausiai buvo įveiktas, o kaina pakilo iki naujų rekordų.

    Riba, kuri keičia nuotaikas

    Iki rezultatų paskelbimo „Nvidia“ buvo pasiekusi visų laikų aukštumas, tačiau po jų sekė korekcija, kuri sugrąžino kainą arčiau anksčiau pramušto lygio. Jei akcijos užsidarys žemiau ir kritimas taps tvarus, daliai investuotojų tai būtų signalas, kad rinka vėl grįžta į ankstesnį, sunkiai įveikiamą intervalą.

    Priešingu atveju, jei pirkėjai apgins šį lygį ir kaina vėl kils, tai sustiprintų scenarijų apie naują augimo etapą. Tokiose situacijose techniniai signalai dažnai tampa savaime išsipildančiais, nes daug pavedimų sutelpa ties tais pačiais lygiais.

    Fundamentai stiprūs, bet investuotojai nori rezultato

    Fundamentinė istorija išlieka palanki: „Nvidia“ laikoma viena svarbiausių bendrovių, kurių lustai ir skaičiavimo platformos maitina dirbtinis intelektas sprendimus. DI infrastruktūros paklausa, ypač duomenų centruose, pastaraisiais metais yra viena svarbiausių temų technologijų sektoriuje.

    Vis dėlto rinkoje galioja paprasta taisyklė: net ir stiprios įmonės akcija gali ilgesnį laiką nejudėti investuotojams palankia kryptimi. Kai po įspūdingo šuolio kaina grįžta prie ankstesnių lygių, dalis rinkos dalyvių ima vertinti ne tai, ar istorija teisinga, o tai, ar kapitalas šiuo metu dirba efektyviausiai.

    Diskusijos dėl grąžos akcininkams

    Viena iš idėjų, kuri periodiškai iškyla kalbant apie dideles technologijų bendroves, yra akcijų supirkimo masto didinimas. Akcijų supirkimai mažina apyvartoje esančių akcijų skaičių, o tai teoriškai didina likusių akcijų dalį įmonėje ir gali palaikyti kainą, jei kiti veiksniai nesikeičia.

    Rinkos komentatoriai taip pat atkreipia dėmesį į pasirinkimo sandorių rinką, kuri gali „pririšti“ kainą prie tam tikrų lygių, kai daug pozicijų sutampa tame pačiame intervale. Tokiais atvejais trumpuoju laikotarpiu kainos judėjimas gali būti labiau susijęs su pozicijų balansu nei su naujomis žiniomis apie veiklą.

    Artimiausiomis dienomis investuotojams svarbiausia bus atsakymas į paprastą klausimą: ar 215 JAV dolerių zona „Nvidia“ akcijai taps tvirta atrama. Nuo to priklausys, ar rinka labiau tikės nauju kilimo etapu, ar pradės ruoštis gilesnei korekcijai.

  • „Qualcomm“ akcijos šovė į rekordą: Volstrytas praregėjo dėl DI įrenginių bumo

    „Qualcomm“ akcijos šovė į rekordą: Volstrytas praregėjo dėl DI įrenginių bumo

    JAV lustų gamintojo „Qualcomm“ akcijos vienos prekybos sesijos metu pašoko apie 12 proc., o per maždaug mėnesį pabrango apie 75 proc. Kaina pasiekė rekordines aukštumas, nes investuotojai vis aktyviau vertina bendrovės vaidmenį DI įrenginių bume.

    Nors didžiausią dėmesį duomenų centrų DI rinkoje pastaraisiais metais traukė „Nvidia“, „Qualcomm“ stiprybė slypi kitur. Bendrovė dominuoja išmaniųjų telefonų lustuose ir tuo pagrindu plečia pozicijas įrenginiuose, kuriuose DI skaičiavimai atliekami pačiame įrenginyje, o ne debesijoje.

    DI persikelia į įrenginius

    Rinkoje tai dažnai vadinama kraštiniu skaičiavimu, kai dalis DI užduočių vykdoma vietoje, taupant ryšio vėlinimą ir mažinant duomenų siuntimą. Toks modelis ypač svarbus telefonams, kompiuteriams, išmaniesiems akiniams, robotikai ir automobiliams, kur energijos sąnaudos ir reakcijos laikas yra kritiniai.

    „Qualcomm“ lustai sutinkami įvairiuose prijungtuose įrenginiuose, o bendrovė akcentuoja energinį efektyvumą ir integruotą ryšį. Tokia kryptis dera su gamintojų siekiu dalį DI funkcijų perkelti iš serverių į vartotojo įrangą.

    „Investuotojai pradeda suprasti, kad „Qualcomm“ gali tapti vienu iš prijungtų įrenginių revoliucijos lyderių“, – sakė rinkos analitikas Ivanas Feinsethas.

    Partnerystės ir automobilių rinka

    Papildomą impulsą lūkesčiams suteikia žinios apie galimą „OpenAI“ bendradarbiavimą su „Qualcomm“, kuriant lustą būsimam įrenginiui su DI agentais. Tokie įrenginiai rinkoje dažniausiai siejami su idėja, kad dalį užduočių vartotojo vardu atliks DI, o pati sąsaja taps labiau paremtu veiksmais, o ne programėlių naršymu.

    Tuo pat metu „Qualcomm“ stiprina automobilių kryptį, kur lustai naudojami pramogų sistemoms, ryšiui ir pagalbos vairuotojui funkcijoms. Bendrovė plečia bendradarbiavimą su automobilių gamintoju „Stellantis“, kuris planuoja „Snapdragon“ procesorius taikyti skirtingoms automobilio skaičiavimo sritims.

    „Stellantis“ atstovas Nedas Curičas investuotojams teigė, kad tikslas yra sklandi ir saugi patirtis tiek mieste, tiek magistralėse, siūlant kelis vairavimo režimus. „Qualcomm“ taip pat yra sudariusi panašių susitarimų su kitais automobilių pramonės žaidėjais.

    Naujas lažybas kelia duomenų centrai

    Dar viena investuotojų susidomėjimą kelianti kryptis yra „Qualcomm“ planai grįžti į duomenų centrų segmentą su specializuotais DI akseleratoriais. Bendrovė anksčiau skelbė apie kuriamus „AI200“ ir „AI250“ sprendimus bei ketinimą pasiūlyti pilnos sistemos lygio produktus, kurie būtų diegiami serverinėse.

    „Qualcomm“ vadovas Cristiano Amonas investuotojams yra sakęs, kad per kalendorinius metus planuojama pradėti tiekti duomenų centrų lustus dideliam hiperskaleriui. Rinka į tokius pareiškimus reaguoja jautriai, nes duomenų centrų DI paklausa yra viena sparčiausiai augančių technologijų investicijų krypčių.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad šuoliai biržoje nereiškia garantuotos sėkmės: konkurencija tiek įrenginių, tiek serverių lustų rinkose didžiulė, o rezultatus lems realūs kontraktai ir produktų našumas. Artimiausiais mėnesiais investuotojai tikėsis daugiau aiškumo apie „Qualcomm“ planus ir užsakymus tiek automobilių, tiek duomenų centrų segmentuose.

  • „Nvidia“ vėl muša rekordus: pajamos pranoko prognozes, bet investuotojams neramu dėl DI rinkos

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną itin stiprų ketvirčio rezultatą: įmonės pajamos per pirmąjį 2026 finansinių metų ketvirtį pasiekė apie 71,7 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos reakcija buvo santūri, nes investuotojai vis dažniau klausia, ar dabartinis DI bumas gali išlaikyti tokį pat tempą ir 2027–2028 metais.

    Didžiausią augimo dalį ir toliau generuoja duomenų centrų segmentas, kuris tapo pagrindiniu „Nvidia“ varikliu. Šioje srityje bendrovė gavo apie 66 mlrd. eurų pajamų, o tai rodo, kad didieji debesijos ir infrastruktūros žaidėjai toliau investuoja į skaičiavimo galią, reikalingą DI modeliams mokyti ir diegti.

    Duomenų centrai kelia kartelę

    „Nvidia“ rezultatai dažnai vertinami kaip vienas tiksliausių DI infrastruktūros paklausos barometrų, nes jos grafikos procesoriai ir spartinimo sprendimai naudojami daugelyje pažangiausių pasaulio duomenų centrų. Augimą palaiko ne tik modelių mokymas, bet ir vis sparčiau didėjanti vadinamųjų išvadų skaičiavimų paklausa, kai DI sprendimai pritaikomi realioms paslaugoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie išaugusį su debesijos skaičiavimu susijusių sutarčių portfelį: jo vertė siekia apie 26,3 mlrd. eurų ir yra didesnė nei ankstesnį ketvirtį. Tai investuotojams siunčia signalą, kad klientai planuoja ne pavienes, o tęstines infrastruktūros investicijas.

    Kodėl akcijos reagavo atsargiai?

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos buvo linkusios smukti maždaug 1,6 proc., o tai atspindi „aukštų lūkesčių“ efektą: rinka jau buvo įkainojusi dar vieną rekordinį ketvirtį. Tokia dinamika dažna įmonėms, kurių augimas pastaraisiais metais tapo beveik „norma“.

    Prie atsargumo prisideda ir konkurencijos stiprėjimas: debesijos gigantai sparčiai kuria nuosavus lustus, o tradiciniai puslaidininkių gamintojai agresyviai plečia pasiūlą. Be to, investuotojai vertina riziką, kad DI infrastruktūros plėtros tempas gali kisti, jei rinkoje ims dominuoti efektyvesni modeliai ir labiau optimizuotas skaičiavimas, reikalaujantis mažiau brangių resursų.

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang investuotojams pabrėžė, kad bendrovė tikisi išlaikyti augimo trajektoriją dėl plačios klientų bazės ir naujų produktų, kurie turėtų didinti paklausą ateinančiais ketvirčiais.

    „„Nvidia“ dar kartą pagerino rekordą, tačiau šiuo metu tai jau beveik įskaičiuota į kainą, nes įmonė ketvirtį po ketvirčio demonstruoja vis geresnius rezultatus“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Į priekį bendrovė prognozuoja dar didesnes pajamas antrajam ketvirčiui – apie 79,9 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo mažesni. Ši prognozė rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau pagrindinis klausimas lieka tas pats: kiek ilgai DI investicijų ciklas galės augti tokiu tempu, kai konkurentai siūlo alternatyvas, o klientai vis atidžiau skaičiuoja vienos skaičiavimo valandos kainą.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė Singapūre atidarysianti naują dirbtinio intelekto tyrimų centrą. Tai bus pirmasis bendrovės tokio pobūdžio tyrimų padalinys šioje šalyje ir antrasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Nvidia“ teigia, kad naujasis centras daugiausia dėmesio skirs įkūnytam dirbtiniam intelektui, kai DI sprendimai veikia fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, robotuose, autonominėse transporto priemonėse ar dronuose. Kartu numatoma ieškoti būdų, kaip efektyvinti DI infrastruktūrą, mažinant skaičiavimų sąnaudas ir energijos poreikį.

    Tyrimų veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais, pramonės partneriais ir valstybės institucijomis. Toks modelis leidžia greičiau perkelti prototipus į realias aplinkas, kuriose svarbūs ne tik algoritmai, bet ir sauga, patikimumas bei eksploatavimo kaštai.

    Singapūras stiprina DI ekosistemą

    „Nvidia“ žingsnis sutampa su platesniais Singapūro planais stiprinti šalies, kaip regioninio DI centro, vaidmenį. Miestas-valstybė pabrėžia, kad dėl kompaktiškos infrastruktūros ir tankios verslo aplinkos čia patogu kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus realiomis sąlygomis.

    Singapūras taip pat paskelbė, kad dar šiais metais startuos bandomoji platforma, skirta privačioms bendrovėms kartu kurti, diegti, testuoti ir validuoti komerciškai perspektyvias robotikos technologijas. Tikimasi, kad pirmieji dalyviai bus apsaugos, logistikos, pristatymo ir mobilumo sektorių atstovai, tarp jų „Certis“, „DHL“, „Grab“ ir „QuikBot“.

    Robotai paslaugose ir logistikoje

    Vyriausybė taip pat planuoja bendradarbiauti su robotikos įmonėmis „Slamtec“, „Unitree“ ir „QuikBot“, o bandymai bus telkiami į praktines užduotis. Tarp numatomų scenarijų minimi maisto ir siuntų pristatymas, patalpų valymas bei saugos patruliavimas, siekiant papildyti žmonių darbą, o ne jį visiškai pakeisti.

    Šios iniciatyvos pristatytos technologijų konferencijos ATxSummit pradžioje, kur šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas DI sprendimų diegimui. Augant robotikos paklausai, įkūnytas dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas viena svarbiausių krypčių, galinčių paspartinti paslaugų sektoriaus ir pramonės automatizavimą.

  • Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui Fortune pareiškė, kad derybose dėl JAV valstybės įėjimo į „Intel“ kapitalą esą padarė klaidą. Pasak jo, jis prašė 10 proc. bendrovės akcijų „nemokamai“, o išgirdęs pritarimą vėliau suabejojo, ar nereikėjo reikalauti didesnės dalies.

    „Aš paprašiau 10 proc. bendrovės akcijų nemokamai, ir man atsakė, kad susitarta. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo prašyti daugiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus maždaug devyniems mėnesiams po sprendimo, kai JAV vyriausybė tapo 9,9 proc. „Intel“ akcininke. Tuomet buvo pranešta, kad anksčiau skirtos, bet dar neišmokėtos paramos lėšos pagal CHIPS programą buvo pakeistos nuosavybės dalimi, papildomai įtraukiant ir kitas valstybines paskatas.

    Rinkos dalyviai šį sandorį vertino kaip bandymą stabilizuoti „Intel“ padėtį po ilgesnio sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė prarado dalį pozicijų pažangiausių gamybos technologijų lenktynėse. Po valstybės įsitraukimo ir pasikeitusių lūkesčių dėl užsakymų „Intel“ akcijų kaina, remiantis viešai skelbtais duomenimis, per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau nei tris kartus.

    Donaldas Trumpas interviu taip pat kartojo teiginį, kad muitų politika galėjo sustiprinti vidaus gamintojus ir pristabdyti lustų importą iš Kinijos. Jo retorikoje tai siejama su platesniu tikslu didinti strateginių technologijų gamybą JAV ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių, kur dominuoja Taivano gamintojai.

    Per pastaruosius mėnesius rinkoje daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie „Intel“ derybas dėl gamybos paslaugų didiesiems klientams. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Apple“ ir „Intel“ galėjo pasiekti preliminarų susitarimą dėl kai kurių lustų gamybos „Apple“ įrenginiams, o „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra viešai užsiminęs apie planus ateityje remtis „Intel“ lustais didelio masto infrastruktūros projektuose.

    Technologijų sektoriuje „Intel“ atsigavimas siejamas ir su sugrįžusiu centrinių procesorių paklausos augimu duomenų centruose. Tai ypač aktualu DI plėtrai, nes didėjant skaičiavimo apkrovoms vis dažniau akcentuojama, kad našūs procesoriai ir atminties posistemės tampa vienu svarbiausių našumo ribotuvų.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiama DI epochos atrama“, – balandį per „Intel“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vadovas Lip-Bu Tanas.

    Tarp investuotojų ir politikos formuotojų tokie pareiškimai kelia diskusijas apie valstybės vaidmenį strateginėse pramonės šakose. Viena vertus, valstybės dalyvavimas gali suteikti kapitalo, stabilumo ir užsakymų, kita vertus, jis kelia klausimų dėl derybų skaidrumo, interesų konflikto ir to, kaip tokie sandoriai turėtų būti vertinami rinkos ekonomikos sąlygomis.