CP v2

Tag: Magnusas Brunneris

  • ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    ES migracijos komisaras: dėl afganų grąžinimo Europa turės tartis su Talibanu

    Susitikimas Briuselyje kelia ginčus

    Europos Sąjunga, siekdama spartinti neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą, svarsto tiesiogines derybas su Talibano valdžia dėl afganų repatriacijos. Tai sukėlė politinę įtampą Briuselyje, nes ES Talibano administracijos oficialiai nepripažįsta, o žmogaus teisių padėtis Afganistane vertinama kaip itin prasta.

    Europos Komisija patvirtino, kad į Briuselį diskusijoms ketinama kviesti Talibano atstovus, tačiau konkreti data dar nebuvo paskelbta. Taip pat nebuvo aišku, ar delegacijos nariams bus išduotos vizos atvykti į Belgiją.

    „Nėra išeities nesikalbėti su šiais žmonėmis, jei norime pagerinti situaciją“, – sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

    Ką ES nori pasiekti

    Pasak M. Brunnerio, kontaktai su Talibanu nebūtų prilyginami politiniam režimo pripažinimui, o būtų pragmatiškas būdas spręsti grąžinimo klausimus. ES institucijose pastaraisiais metais ryškėja kryptis stiprinti migracijos kontrolę, o didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad grąžinimo sprendimai būtų realiai įgyvendinami.

    Šis procesas sudėtingas, nes be kilmės šalies institucijų bendradarbiavimo dažnai neįmanoma patikrinti tapatybės, gauti kelionės dokumentų ar užtikrinti logistinių grąžinimo procedūrų. Afganistano atveju kliūtis papildomai didina tai, kad nemaža dalis Europos valstybių po 2021 metais įvykusio Talibano sugrįžimo į valdžią uždarė ambasadas Kabule.

    Žmogaus teisių argumentas ir teisinės rizikos

    Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja grąžinimo į Afganistaną idėją, akcentuodamos riziką asmenų saugumui ir galimus tarptautinės teisės pažeidimus. Jungtinių Tautų vertinimu, šalis tebepatiria gilią humanitarinę ir ekonominę krizę, o milijonai žmonių susiduria su maisto stygiumi ir skurdu.

    Ypač daug dėmesio sulaukia moterų ir mergaičių padėtis: Talibanas yra smarkiai apribojęs jų teises viešajame gyvenime, įvedęs aprangos reikalavimus ir ribojimus lankytis viešose erdvėse, o mergaičių ugdymas, kaip plačiai fiksuota tarptautiniuose vertinimuose, sustoja ankstyvoje paauglystėje. Dėl to kritikai teigia, kad grąžinimai gali prieštarauti ES deklaruojamiems vertybiniams įsipareigojimams.

    Skaičiai ir politinis kontekstas Europoje

    ES statistikos duomenimis, 2013–2024 metais ES šalys gavo apie 1 000 000 afganų pateiktų prieglobsčio prašymų. Maždaug pusė jų per šį laikotarpį buvo patenkinti, o likusiais atvejais asmenys dažnai turėjo teisinių kelių apskųsti sprendimus arba tapo grąžinimo sistemos iššūkiu.

    Pastaruoju metu dalis valstybių narių viešai ragina griežtinti praktiką ir aktyviau grąžinti asmenis, neturinčius teisės pasilikti, ypač jei jie yra teisti. Tarp tokių pavyzdžių minima Vokietija, kuri nuo 2024 metų yra deportavusi daugiau nei 100 Afganistano piliečių, turėjusių teistumų.

    Europos Komisija tikisi, kad techninės derybos su Talibanu leistų bent iš dalies atverti kanalus grąžinimams, tačiau politinė kaina gali būti didelė. Kritikai perspėja, kad bet koks formalizuotas dialogas gali būti panaudotas Talibano propagandai, o rėmėjai atkerta, kad be praktinių sprendimų grąžinimo politika lieka tik popieriuje.

  • ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    ES pritarė griežčiausiam migracijos grąžinimo reguliavimui: grąžinimo centrai už Bendrijos ribų

    Kas sutarta Briuselyje

    Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Grąžinimo reglamento, kuriuo siekiama paspartinti neteisėtai ES esančių migrantų išsiuntimą. Dokumentas pristatomas kaip vienas reikšmingiausių migracijos politikos sugriežtinimų per pastaruosius dešimtmečius.

    Sprendimas grindžiamas argumentu, kad dabartinė sistema neveikia pakankamai efektyviai: oficialūs ES duomenys rodo, jog išvyksta tik apie 29 proc. asmenų, kuriems nurodyta palikti Bendriją. Dėl to valstybės narės vis dažniau kalba apie poreikį didinti kontrolę ir spartinti procedūras.

    „Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad turėtume kontrolę: kas atvyksta į ES, bet ir kas turi ją palikti“, – sakė už vidaus reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris.

    Grąžinimo centrai už ES ribų

    Vienas labiausiai diskutuojamų pakeitimų numato galimybę valstybėms narėms steigti vadinamuosius grąžinimo centrus už ES ribų, jei su trečiąja šalimi sudaromas atitinkamas susitarimas. Tokie centrai galėtų būti tiek tranzito vietos, tiek teritorijos, kuriose asmuo būtų laikomas iki grąžinimo.

    Naujas modelis reikštų reikšmingą posūkį nuo iki šiol taikytos praktikos, kai grąžinimas dažniausiai vykdomas į kilmės šalį arba į valstybę, su kuria asmuo turi aiškų ryšį. Pagal susitarimo logiką, šis ryšio reikalavimas būtų susilpnintas, o išimtis numatoma nelydimiems nepilnamečiams.

    „Kitas žingsnis yra stiprinti migracijos diplomatiją kartu su trečiosiomis šalimis“, – sakė Magnusas Brunneris.

    Dalies ES valstybių politinėje darbotvarkėje idėja jau buvo iškelta anksčiau, o kai kurios šalys ieško potencialių partnerių. Tokios iniciatyvos vertinamos ir kaip bandymas perkelti dalį migracijos valdymo už ES teritorijos ribų, kartu tikintis atgrasyti nuo neteisėto atvykimo.

    Daugiau galių, ilgesnis sulaikymas, griežtesni draudimai

    Susitarimas taip pat numato didesnes valstybių narių galias ieškant neteisėtai esančių migrantų. Tekste įtvirtinta galimybė atlikti patikrinimus „gyvenamojoje vietoje ar kitose susijusiose patalpose“, o tai žmogaus teisių organizacijos vertina kaip riziką platesniam interpretavimui.

    Be to, griežtinamos sulaikymo ir draudimų atvykti taisyklės. Maksimalus sulaikymo terminas asmenims, laukiantiems išsiuntimo, didinamas nuo 6 mėnesių iki 2 metų, numatant galimą papildomą 6 mėnesių pratęsimą, o saugumo rizika laikomiems asmenims terminas gali būti taikomas neribotai.

    „Nuostata sąmoningai suformuluota miglotai, kad skirtingose valstybėse narėse būtų galima ją aiškinti plačiai“, – sakė Italijos teisininkų asociacijos atstovė Eleonora Celoria.

    Įvažiavimo draudimai daugeliu atvejų būtų ilginami nuo 5 iki 10 metų, o kai kuriais atvejais numatoma ir galimybė taikyti draudimą visam gyvenimui. Kartu keičiama ir apskundimo logika: automatinis išsiuntimo sustabdymas vien dėl pateikto skundo nebebūtų taikomas, paliekant teismams spręsti individualiai.

    Dar viena priemonė yra Europos grąžinimo orderis, kuris turėtų palengvinti valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimą. Vis dėlto numatoma, kad ši priemonė liks savanoriška, todėl jos poveikis priklausys nuo to, kiek plačiai ją taikys nacionalinės institucijos.

    Kritika ir tolesni žingsniai

    Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies nevyriausybinių organizacijų ir kai kurių Europos Parlamento narių, teigiančių, kad priemonės gali didinti piktnaudžiavimo riziką ir kelti grėsmę pagrindinėms teisėms. Ypač jautriai vertinami grąžinimo centrai už ES ribų, ilgesnis sulaikymas ir galimi patikrinimai privačiose erdvėse.

    Procedūriškai dokumentą dar turės formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Pagal kompromisą dalis nuostatų galėtų įsigalioti praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo, o visa apimtimi taisyklės pradėtų veikti etapais.