Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį pareiškė solidarumą Ispanijai po staigaus migracijos suaktyvėjimo ties Ceuta. Europos Komisijos migracijos komisaras Magnusas Brunneris situaciją pavadino Europos atsparumo ir išorės sienų saugumo išbandymu.
Nuotoliniame skubiame posėdyje aptartos priemonės, kurios turėtų sumažinti naujų masinių atvykimų riziką ir kartu numalšinti politinę įtampą tarp valstybių narių. Pasak Komisijos atstovų, pagrindinis tikslas buvo sutarti dėl bendrų veiksmų ir „nuleisti politinę temperatūrą“.
Ceuta: kas įvyko per 24 valandas
Ceuta yra Ispanijos miestas Šiaurės Afrikoje, turintis sausumos sieną su Maroku, todėl jis laikomas vienu jautriausių ES išorės sienos taškų. Po krizės ES institucijos akcentavo, kad įvykis tapo rimtu signalu, kaip greitai gali susiformuoti spaudimas pasienyje.
Remiantis posėdyje aptarta informacija, per parą į Ceutą pateko apie 70 000 ne ES piliečių. M. Brunneris teigė, kad įvykiai parodė, jog yra veikėjų, kurie neatsižvelgia į civilių saugumą ir žmonių gyvybes, o tokios situacijos gali būti naudojamos politiniam spaudimui kurti.
Kokias priemones svarsto ES
Po posėdžio ES Tarybos pirmininkaujanti Airija išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ministrai iš esmės sutaria dėl kelių krypčių. Tarp jų įvardytas kova su migrantų kontrabandos tinklais, grąžinimų stiprinimas ir išorės sienų apsaugos priemonės.
Taip pat kalbėta apie glaudesnę partnerystę su trečiosiomis šalimis ir geresnį rizikų numatymą. Tarp konkretesnių idėjų minimos ankstyvojo perspėjimo sistemos, įskaitant priešsienio žvalgybinę informaciją ir socialinių tinklų stebėseną, siekiant greičiau pastebėti organizuoto judėjimo signalus.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad ES pripažino Ispanijos atliktą darbą ir įvertino pastangas kovoti su neteisėta migracija bendrame Europos Sąjungos rėme. Jo vertinimu, susitikimas buvo reikalingas, kad būtų suderinti dabartiniai ir būsimi veiksmai.
Įtampa dėl migracijos politikos
Krizė Ceutoje tapo katalizatoriumi platesnei diskusijai apie skirtingas valstybių narių pasirinktas migracijos kryptis. Dalies šalių požiūris pastaruoju metu griežtėja: daugiau dėmesio skiriama ribojimams, kontrolės stiprinimui ir grąžinimų didinimui.
Tuo metu Ispanija šiemet priėmė sprendimą regularizuoti apie pusę milijono neteisėtai šalyje gyvenusių migrantų, suteikiant jiems teisę gyventi ir dirbti. Kai kurių šalių atstovai svarstė, ar tokie politiniai sprendimai ir siunčiami signalai negalėjo padidinti paskatų bandyti patekti į ES.
Įtampą dar labiau sustiprino kelių valstybių politinės reakcijos po masinių atvykimų, o diskusijos foną veikė ir vidaus politikos ciklai, įskaitant artėjančius rinkimus kai kuriose šalyse. Europos Komisijos pareigūnai pabrėžė, kad sprendimų paieška turi būti orientuota į praktines priemones, o ne tarpusavio kaltinimus.
Artimiausiu metu ES institucijos ir valstybės narės turės apsispręsti, kaip greitai šias priemones paversti konkrečiais sprendimais pasienyje ir migracijos valdyme. Ceutos atvejis parodė, kad net trumpalaikis suaktyvėjimas gali sukelti grandininę politinę reakciją visoje Europoje.
Leave a Reply