CP v2

Tag: Maisto atliekų mažinimas

  • Žalią cukiniją į šaldiklį? Po atitirpinimo laukia košė – štai kaip išsaugoti tvirtumą

    Kodėl cukinija po atitirpinimo sukrenta?

    Cukinija turi daug vandens, todėl užšaldžius žalią daržovę jos ląstelių struktūrą pažeidžia ledo kristalai. Atitirpinus vanduo išteka, o gabalėliai tampa minkšti, vandeningi ir primena košę.

    Tai ypač pastebima, jei cukinija laikyta šaldiklyje ilgiau arba buvo užšaldyta dideliais gabalais. Kad rezultatas būtų geresnis, svarbiausia yra tinkamas paruošimas prieš šaldymą.

    Paruošimas prieš šaldymą

    Pirmiausia cukiniją nuplaukite, nupjaukite galus ir gerai nusausinkite. Jei daržovė peraugusi, verta nuimti kietesnę odelę ir išskobti sėklų minkštimą, nes jis po atitirpinimo būna vandeningiausias.

    Tada supjaustykite pagal tai, kaip vėliau naudosite: kubeliais sriuboms ar troškiniams, riekelėmis apkepams, o juostelėmis kepimui orkaitėje. Patogu šaldyti porcijomis atskiruose maišeliuose ar dėžutėse, kad nereikėtų atitirpinti viso kiekio.

    Blanširavimas: paprastas žingsnis, kuris keičia viską

    Kad atitirpinta cukinija išlaikytų tvirtesnę tekstūrą, prieš šaldymą ją verta blanširuoti. Trumpas kaitinimas sustabdo fermentų veiklą, dėl kurios ilgiau laikant prastėja skonis, spalva ir konsistencija.

    Paruoškite puodą verdančio vandens ir atskirą indą su labai šaltu vandeniu, geriausia su ledukais. Pjaustytą cukiniją įmeskite į verdantį vandenį maždaug 1,5 minutės, tuomet iškart perkelkite į ledinį vandenį dar apie 1,5 minutės.

    Po to daržovę gerai nusunkite ir kruopščiai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kuo mažiau drėgmės liks ant paviršiaus, tuo mažiau susidarys ledo, o gabalėliai neprilips vienas prie kito.

    Jei cukiniją planuojate naudoti blyneliams ar trintoms sriuboms, ją galima sutarkuoti ir šaldyti porcijomis. Atitirpinus tarkį patogiausia laikyti sietelyje šaldytuve ir prieš gaminant gerai nuspausti skysčio perteklių.

    Šaldytą cukiniją rekomenduojama sunaudoti per 3 mėnesius, jei ji šaldyta žalia, o blanširuota dažnai išlaiko geresnę kokybę apie 6–8 mėnesius. Kartą atitirpintos cukinijos pakartotinai nebeužšaldykite.

    Gaminant sriubas, troškinius ar daržovių padažus, cukinijos dažnai net nereikia atitirpinti atskirai, ją galima berti tiesiai į puodą. Venkite greito atitirpinimo šiltame vandenyje, nes taip daržovė dar labiau sukrenta ir praranda skonį.

  • Neišmeskite braškių kotelių: iš jų per kelias savaites pasigaminsite kvapnų naminį actą

    Nuo atliekų iki prieskonio

    Braškių sezonas daugeliui reiškia uogas dubenėlyje, o žali koteliai dažniausiai keliauja į šiukšliadėžę. Vis dėlto būtent juos galima paversti aromatingu naminiu actu, tinkamu salotoms, marinatams ir lengviems padažams.

    Toks actas paprastai būna švelnesnis už įprastą spiritinį ar vyno actą, su lengvu vaisiškumu ir subtilia rūgštimi. Svarbiausia laikytis higienos ir neskubėti, nes skoniui susiformuoti reikia laiko.

    Kaip pasigaminti žingsnis po žingsnio

    Pirmiausia kotelius kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite, tada sudėkite į švarų stiklainį ar keramikinį indą. Užpilkite drungnu vandeniu su cukrumi, kad prasidėtų fermentacija, dažniausiai naudojama apie 50–80 gramų cukraus vienam litrui vandens.

    Indą uždenkite marle ar švaria šluoste ir pritvirtinkite gumyte, kad patektų oras, bet nepatektų vabzdžiai. Pirmosiomis dienomis kartą per dieną švariu šaukštu pamaišykite ir stebėkite, ar atsiranda smulkių burbuliukų bei būdingas fermentacijos kvapas.

    Maždaug po 10–14 dienų skystį perkoškite per tankų sietelį ar marlę ir palikite bręsti dar 2–4 savaites. Kai rūgštis taps ryški ir skonis aiškus, actą supilstykite į švarius butelius ir laikykite vėsioje, tamsesnėje vietoje.

    Kur virtuvėje jis praverčia labiausiai

    Naminis braškių kotelių actas ypač tinka salotų užpilams, kai norisi švelnesnės rūgšties. Jį galima maišyti su aliejumi, trupučiu garstyčių, medumi ir pipirais, o skonis gerai dera su lapinėmis salotomis, rukola ar sezoniniais vaisiais.

    Jis taip pat tinka marinatams ir padažams prie keptų daržovių, žuvies ar vištienos, ypač kai patiekale yra žolelių. Dėl lengvo uoginio aromato toks actas gali subtiliai papildyti ir brandintų sūrių derinius.

    Baltas apnašas: pelėsis ar normalu?

    Fermentuojant ant paviršiaus kartais susidaro plona balta plėvelė, kuri iš pirmo žvilgsnio gali išgąsdinti. Dažnu atveju tai vadinamoji acto motina, natūralus acto rūgšties bakterijų sluoksnis, rodantis, kad procesas vyksta.

    Riziką, kad atsiras nepageidaujamas pelėsis, mažina švarūs indai ir kasdienis pamaišymas pradžioje, kad koteliai neliktų iškilę virš skysčio. Jei atsiranda ryškiai pūkuotas, dėmėtas apnašas ar nemalonus, supuvęs kvapas, tokį gaminį saugiau išpilti.