Tag: Maisto gaminimo triukai

  • Šefai atskleidė mėgstamus Padėkos vakarienės „trumpinius“: kas sutaupo daugiausia laiko

    Padėkos dienos vakarienė daugeliui namų virėjų reiškia tikrą virtuvės maratoną: kalakutas užima orkaitę, garnyrai laukia savo eilės, o ant viryklės dar reikia padažo ir bulvių košės. Pridėkite netikėtai atsineštus svečių patiekalus – ir virtuvė ima priminti neįveikiamą „tetrį“.

    Vis dėlto penki profesionalūs šefai sako, kad šventinį stalą galima paruošti gerokai ramiau – svarbiausia protingai planuoti, dalį darbų padaryti iš anksto ir nebijoti kai kurių parduotuvinių sprendimų. Portalas „EatingWell“ surinko jų patikrintus būdus, kaip sutaupyti laiko, bet išlaikyti šventišką skonį.

    Pagrindinė taisyklė – energiją skirti tam, kas iš tiesų lemia rezultatą. O visa kita galima supaprastinti: nuo paruoštų ingredientų iki iš anksto pagaminto padažo pagrindo ar gudresnio kalakuto kepimo būdo.

    Šie patarimai praverčia ne tik Padėkos dienai JAV – daugelis jų lengvai pritaikomi ir bet kuriai didesnei šeimos šventei, kai vienu metu reikia pagaminti daug skirtingų patiekalų ir suvaldyti orkaitės laiką.

    Pradėkite nuo parduotuvinių ingredientų

    Beveik visi šefai kaip didžiausią pagalbininką mini gerą sultinį: jis sutrumpina padažo gamybą ir suteikia skonio gylio. Vieni renkasi mažai druskos turintį sultinį, kiti – šaldytą kalakutienos kaulų sultinį, kad nereikėtų valandų valandas virti nuo nulio.

    Laiką taupo ir jau supjaustytos daržovės. Viena šefė prisipažįsta nuolat perkantį iš anksto paruoštą sviestinį moliūgą – nes per gyvenimą jo jau esą pakako skusti pačiai.

    Įdarui (stuffingui) siūloma rinktis neskanintus duonos kubelius – taip lengviau kontroliuoti druską, žoleles ir bendrą skonį. O jei po ranka tik jau pagardinti kubeliai, šefai pataria pirmiausia paragauti ir tik tada spręsti, ar tikrai reikia dar druskos.

    Net dalį garnyrų galima patikėti parduotuvei: pavyzdžiui, paruoštas salotas ar salotų rinkinį, kurį vėliau galima papildyti keptomis daržovėmis, šiltais grūdais ar skrudintais riešutais.

    Daržoves pasiruoškite iš anksto

    Žalių daržovių pjaustymas – vienas tų darbų, kuriuos verta „išnešti“ į ankstesnes dienas. Šefai pasakoja, kad briuselinius kopūstus, pupeles, moliūgą, svogūnus, salierus ar morkas įdarui galima susipjaustyti likus trims dienoms ir laikyti atskiruose indeliuose ar maišeliuose.

    Kad daržovės šaldytuve mažiau drėktų, siūloma įdėti popierinį rankšluostį, kuris sugertų drėgmės perteklių. Bulves kai kas nulupa iš vakaro ir laiko apsemtas vandeniu šaldytuve, o produktus, kurie greitai paruduoja ar vysta (pavyzdžiui, obuolius ar salotų lapus), pataria tvarkyti tik tą pačią dieną.

    Kai kurias daržoves galima pasiruošti dar labiau: pavyzdžiui, žalias pupeles ar brokolius apvirti trumpai ir staigiai atvėsinti lediniame vandenyje likus iki dviejų dienų. Šventės dieną jas užtenka greitai pakepinti svieste ar alyvuogių aliejuje – taip greičiau nei orkaitėje ir mažesnė rizika perkepti.

    Vis dėlto kepant orkaitėje dalis šefų siūlo neskubėti: morkas, pastarnokus ar briuselinius kopūstus galima susipjaustyti iš vakaro, bet skrudinti geriau prieš pat patiekimą – dėl šviežiai karamelizuotų kraštelių.

    Gudresnis kalakutas ir greitesnis kepimas

    Populiariausias „trumpinys“ kalakutui – vadinamasis spatchcock metodas, kai pašalinamas stuburkaulis ir paukštis išskleidžiamas. Tuomet jis kepa greičiau ir tolygiau nei visas, o jei patiems tai atrodo nepatogu, šefai pataria paprašyti mėsininko padėti.

    Kitas triukas – sausas sūdymas (dry brine): kalakutas iš anksto pasūdomas ir kelias dienas laikomas šaldytuve neuždengtas. Taip oda geriau išdžiūsta ir kepant tampa traškesnė, o mėsa – prieskoniuota per visą storį.

    Kartu pabrėžiama svarbi detalė: prieš papildomai sūdant verta perskaityti etiketę. Kai kurie kalakutai parduodami jau įsūdyti arba apdoroti sūriu tirpalu, todėl papildoma druska gali lengvai „perlenkti lazdą“.

    Šefai ragina nespėlioti dėl iškepimo – tam geriausiai tinka maisto termometras. Teigiama, kad kalakutą saugu valgyti, kai storiausia krūtinėlės vieta ir vidinės šlaunies bei sparno dalys pasiekia 165 °F (apie 74 °C).

    Kaip supaprastinti padažą ir garnyrus

    Didelę dalį padažo darbų galima atlikti dar prieš šventę. Vienas siūlomų būdų – iš anksto paskrudinti kalakuto kaulus (stuburą, kaklą, kelis sparnus), tuomet išvirti su sultiniu, svogūnu ir žolelėmis bei perkošti. Toks padažo pagrindas šaldytuve gali išsilaikyti kelias dienas, o prieš pat vakarienę belieka jį sutirštinti.

    Kitas variantas – sutirštinimą pasiruošti iš anksto: išvirti sviesto ir miltų mišinį, įplakti šiltą sultinį, pavirti ir atšaldyti. Šventės dieną tereikia pašildyti ir įmaišyti kepimo skysčių, prieš sūdant būtinai paragaujant, nes jie gali būti sūrūs.

    Garnyrus šefai siūlo planuoti pagal tai, kaip jie laikosi ir persišildo. Kai kuriuos patiekalus galima suruošti dieną prieš, laikyti šaldytuve ir kepti šventės dieną, o bulvių košę – net pasiruošti gerokai anksčiau ir baigti „užbaigti“ kaitinant, tada įmaišant sviestą ir pieną.

    Dar vienas akcentas – orkaitės vieta. Siūloma dalį patiekalų perkelti ant viryklės, o kai kalakutas ilsisi, tuo metu orkaitėje pašildyti garnyrus. Kad maistas neatvėstų, pasitelkiamas ir paprastas catering‘o triukas: tuščias šaltkrepšis ar termo dėžė, išklota švariais rankšluosčiais, gali padėti patiekalus išlaikyti šiltus beveik valandą.

    Desertas iš kepyklos – ir kaip jį „pagražinti“

    Laiko taupymo klasika – desertą nupirkti arba paprašyti svečių jį atsinešti. Šefai sako, kad net ir parduotuvinį pyragą nesunku padaryti panašesnį į naminį: išplakti grietinėlę su trupučiu klevų sirupo ir šlakeliu burbono ar vanilės, pabarstyti dribsnių druska ar skrudintais riešutais.

    Dar vienas patarimas – prieš pateikiant desertą verta jį perkelti iš plastikinės pakuotės į dailią lėkštę. Smulkmena, bet ji akimirksniu pakeičia įspūdį ant šventinio stalo.

    Šefai apibendrina paprastai: nereikia visko daryti nuo nulio. Jei dalį pasiruošite iš anksto, kai ką nusipirksite paruošta ir įtrauksite pagalbininkus, vakarienė bus skani, o ne tapusi jėgų išbandymu.

  • Keptos bulvės kaip kepsninėje: traški oda ir puri šerdis su keliais paprastais triukais

    Keptos bulvės kepsninėse dažnai būna išskirtinės – su traškia, „pūslelėta“ odele ir minkštu, puriu vidumi. Nors namuose tai pakartoti ne visada paprasta, keli aiškūs žingsniai leidžia priartėti prie restorano rezultato.

    Pagrindinis triukas – gausiai įtrinti bulvės odelę alyvuogių aliejumi ir druska. Druska padeda ištraukti drėgmės perteklių, o tai prisideda prie puresnės tekstūros, tuo metu aliejus suteikia skonio ir padeda odelei gražiau apskrusti.

    Dar vienas netikėtas patarimas – nebūtinai reikia badyti bulves šakute. Nors daug receptų tai siūlo, kepant lėtai orkaitėje garai bulvės viduje gali būti naudingi: jie prisideda prie švelnesnio, minkštesnio rezultato.

    Svarbu neperlenkti lazdos: jei garų išleisite per daug, vidus gali išsausėti ir tapti miltingas. Tad jei visgi norisi saugumo, užtenka vos kelių dūrių, o ne daugybės skylučių per visą bulvę.

    Kaip kepti, kad oda būtų traški

    Norint kepsninėms būdingo efekto, bulvių nevertėtų vynioti į foliją. Folija sulaiko drėgmę, todėl odelė labiau „garinasi“ nei traškėja.

    Jeigu yra galimybė, bulves rekomenduojama kepti tiesiai ant orkaitės grotelių, o ne ant skardos. Taip karštis lengviau cirkuliuoja aplink visą bulvę ir odelė apskrunda tolygiau.

    Šis būdas reikalauja laiko: bulvėms prireiks bent valandos aukštoje temperatūroje (ne mažesnėje nei 400 laipsnių pagal Farenheitą). Išimti verta tik tada, kai bulvės suminkštėja, o odelė tampa traški.

    „Steakhouse“ gudrybės puresniam vidui

    Dar vienas restoranuose pasitaikantis triukas – iškepus bulvę ją numesti iš nedidelio aukščio ant lentelės ar lėkštės. Taip „sukratomas“ vidus, ir tekstūra gali tapti puresnė.

    Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą bulvių rūšį: geriausiai tinka krakmolingos, mažiau drėgmės turinčios bulvės, pavyzdžiui, russet tipo, o ne vaškinės raudonosios.

    Reikšmės turi ir druska – stambesni kristalai gali suteikti malonų traškumą. Kai kurie vietoje aliejaus odelę tepa lašinukų riebalais, o kiti renkasi jautienos taukus, kad traškumas būtų dar ryškesnis.

    Kuo pagardinti, kad neprarastumėte balanso

    Klasikiniai priedai – sviestas, grietinė, šoninė, sūris ar svogūnų laiškai. Visgi čia lengva persistengti: per daug priedų gali užgožti pačios bulvės skonį ir sugadinti traškios odelės efektą.

    Jei norisi „kepsninės“ patirties namuose, tokias bulves galima patiekti greta kepsnio. Tuomet paprastas patiekalas tampa artimesnis tam, ką daugelis prisimena iš restoranų.

  • Maisto stilistų triukas: vištieną suplėšysite per minutę ir be vargo – tereikės vieno prietaiso

    Vištienos plėšymas rankomis ar šakutėmis dažnai užima daugiau laiko, nei norėtųsi ruošiant greitą vakarienę. Tačiau maisto stilistų ir virtuvės profesionalų naudojamas būdas leidžia tą patį padaryti gerokai greičiau ir su mažiau netvarkos.

    Principas paprastas: išvirtą ar iškeptą vištieną be kaulų ir odos reikia sudėti į virtuvinį kombainą maišytuvą ir naudoti mentelės formos antgalį. Įjungus nedidelį greitį, mėsa per trumpą laiką tolygiai suplėšoma, todėl patogu ją naudoti salotoms, sriuboms, troškiniams ar lavašo suktinukams.

    Kaip tai padaryti teisingai?

    Kad neperkrautumėte indo ir neapkrautumėte variklio, vištieną verta plėšyti mažesnėmis porcijomis. Praktikoje patikima taisyklė yra ne daugiau kaip apie 340 gramų vienu kartu, ypač jei mėsa dar šilta ir minkšta.

    Pirmiausia vištieną rekomenduojama suplėšyti į kelis stambius gabalus, kad antgalis lengviau ją „pagautų“. Tada pradėkite nuo lėto greičio ir tik matydami, kad gabalai smulkėja, pereikite prie vidutinio.

    Didelio greičio geriau vengti, nes dalis mėsos gali išlėkti iš indo, o per ilgai plakant ji gali virsti koše. Svarbiausia maišytuvo nepalikti be priežiūros ir sustoti vos pasiekus norimą plėšymo smulkumą.

    Ką daryti, jei neturite pastatomo maišytuvo?

    Šis būdas veikia ir su elektriniu rankiniu plakikliu, jei naudojate didelį dubenį. Tuomet dubenį būtina laikyti tvirtai, nes prietaisas gali pradėti sukti turinį ir indas ims slysti.

    Naudojant rankinį plakiklį vištieną verta dar labiau pasmulkinti prieš pradedant, nes jo šluotelės ar mentelės paprastai mažesnės. Taip mėsa bus suplėšyta tolygiau ir procesas vyks sklandžiau.

    Tinka ne tik vištienai

    Toks mechaninis plėšymas praverčia ir ruošiant kitą jau termiškai apdorotą mėsą, kai reikia greitai gauti vienodo dydžio pluoštelius. Pavyzdžiui, taip galima paruošti kalakutieną likučiams, plėšytą kiaulieną sumuštiniams ar mėsą įdarams.

    Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad geriausi rezultatai gaunami su mėsa be kaulų ir odos, o plėšant porcijomis lengviau kontroliuoti tekstūrą. Tai vienas tų mažų triukų, kurie sutaupo laiko ir padeda palaikyti tvarką virtuvėje.

  • Šaukštelis sodos verdant pupas: kodėl jos tampa ryškiai žalios ir švelnesnio skonio

    Vasarą verdamos šviežios pupos dažnai praranda ryškiai žalią spalvą ir tampa pilkšvos. Taip nutinka dėl karščio ir rūgštesnės vandens terpės, kuri ardo chlorofilą, todėl net ir gerai išvirus patiekalas lėkštėje atrodo prasčiau.

    Virtuvėje paplitęs triukas paprastas: į verdantį vandenį įberti nedidelį kiekį valgomosios sodos. Soda padidina vandens šarmingumą, o tokioje terpėje chlorofilas paprastai išlieka stabilesnis, todėl pupos po virimo gali išlaikyti intensyvesnę žalią spalvą.

    Kitas pastebimas efektas susijęs su tekstūra: šarminėje terpėje pupų odelė ir skaidulos minkštėja greičiau. Dėl to pupos gali išvirti tolygiau, būti švelnesnės, o odelė mažiau kieta, ypač jei pupos jau ne pačios jauniausios.

    Kaip virti, kad triukas suveiktų

    Dažniausiai pakanka maždaug 1 arbatinio šaukštelio sodos 1 litrui vandens, tačiau svarbu nepadauginti. Per didelis sodos kiekis gali sugadinti skonį ir suteikti muilingą poskonį, o pati tekstūra gali tapti per minkšta.

    Pupas prieš verdant verta perplauti ir išrinkti pažeistas. Virti geriausia be dangčio: jaunos pupos dažniausiai suminkštėja per 3–5 minutes, o didesnėms ir senesnėms gali prireikti apie 10–12 minučių, todėl patikimiausia paragauti.

    Spalvą „užfiksuoja“ šaltas vanduo

    Išvirus pupas rekomenduojama kuo greičiau nukošti ir perlieti labai šaltu vandeniu. Staigus atvėsinimas sustabdo tolesnį virimą ir padeda išlaikyti ryškesnę spalvą, todėl pupos atrodo šviežesnės.

    Taip paruoštos pupos tinka valgyti vienos su sviestu ir krapais, taip pat dėti į salotas ar naudoti kaip garnyrą. Jei svarbiausia ne spalva, o skonis, sodos galima ir visai nenaudoti, o vietoj to virti trumpiau ir nepervirti.

  • Močiutės triukas kopūstams balandėliams: lapai minkšti ir elastingi, bet nesubyra

    Kopūstų lapai balandėliams dažnai plyšta, būna per kieti arba, priešingai, per ilgai verdant ima irti. Tačiau yra paprastas būdas, kurį naudojo ne viena šeimininkė: kopūsto gūžę prieš ruošiant trumpam užšaldyti. Atitirpinus lapai tampa elastingesni, lengviau susisuka ir geriau išlaiko formą troškinant.

    Šio metodo esmė paprasta: šaldant kopūste susidarantys ledo kristalai pažeidžia dalį ląstelių struktūros, todėl atitirpę lapai suminkštėja. Dėl to jų nebereikia ilgai virti, o dirbti su jais tampa gerokai patogiau net ir be papildomų gudrybių. Toks paruošimas ypač praverčia, kai norisi tvarkingų, standžių balandėlių.

    Kaip veikia šaldymo triukas?

    Prieš šaldant nuo kopūsto patogu išpjauti kotą, kad vėliau lapai lengviau atsiskirtų. Gūžę reikėtų laikyti šaldiklyje bent 12 valandų, o tuomet visiškai atitirpinti šaldytuve. Skubinti atitirpinimo karštu vandeniu neverta, nes lapai gali tapti per minkšti ir pradėti plyšti.

    Atitirpinus lapai paprastai atsiskiria rankomis, o storąsias gyslas galima švelniai paploninti peiliu. Taip lapai lengviau susisuka, o balandėliai būna vienodesni ir gražiau troškinasi. Jei lapai pasirodo kiek per drėgni, juos galima trumpai nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

    Kad balandėliai nesubyrėtų puode

    Kitas dažnai pasiteisinantis žingsnis yra puodo dugną iškloti keliais kopūsto lapais. Jie veikia kaip apsauginis sluoksnis, mažina prikepimo riziką ir padeda balandėliams troškintis tolygiau. Svarbu ir kaitra: lėtas troškinimas po dangčiu leidžia kopūstui suminkštėti neirstant.

    Paprastai balandėliai troškinami apie 90 minučių ant labai mažos ugnies, o padažas ar pomidorų tyrė įpilami vėliau, kad rūgštis nesustabdytų minkštėjimo. Ilgesnis, bet ramus troškinimas padeda išgauti švelnią tekstūrą, o įdaras išlieka sultingas. Daug kas pastebi, kad patiekalas dar skanesnis kitą dieną, kai skoniai susijungia.

    Paprasta balandėlių kryptis namuose

    Ruošiant įdarą patogu ryžius apvirti iki pusiau minkštos konsistencijos ir atvėsinti, kad masė nebūtų per skysta. Svogūnus galima trumpai pakepinti, kad skonis būtų sodresnis, o į faršą dėti tik gerai nusausintus priedus. Tokie smulkūs sprendimai dažnai lemia, ar balandėliai bus tvirti ir gražiai pjaustomi.

    Jei norisi dar švelnesnio rezultato, prieš troškinant galima balandėlius sudėti glaudžiai, kad jie mažiau judėtų. Troškinimo pabaigoje tinka krapai ar kiti žalumynai, kurie suteikia gaivos, bet neužgožia kopūsto ir mėsos skonio. Šaldymo triukas leidžia šį klasikinį patiekalą paruošti paprasčiau ir patikimiau net pradedantiesiems.

  • Šis triukas pakeis bulves ant grilio: iškeps greičiau ir oda bus traški, nebeprilips

    Kur dažniausiai suklystama?

    Kepant bulves ant grilio dažnai atrodo, kad užtenka jas nuplauti ir dėti ant grotelių, tačiau rezultatas neretai nuvilia. Per karšta kaitra greitai apsvilina odelę, o vidus lieka kietas, nes krakmolui reikia laiko suminkštėti.

    Bulvių tekstūra keičiasi tada, kai krakmolas įgeria drėgmę ir „sustingsta“ minkštoje masėje, todėl vien stiprios ugnies neužtenka. Dėl to svarbiausia yra suvaldyti laiką, drėgmę ir riebalų sluoksnį, kuris padeda traškėti paviršiui.

    Kaip sutrumpinti kepimo laiką?

    Patikimiausias būdas paspartinti kepimą yra trumpai apvirti bulves pasūdytame vandenyje, kol jos tik vos suminkštėja. Tada ant grilio jos baigia kepti gerokai greičiau, o tikimybė, kad vidus liks kietas, smarkiai sumažėja.

    Jei apvirti nesinori, padeda pjaustymas: skiltelės, ketvirčiai ar plonesni griežinėliai įkaista greičiau ir tolygiau. Prieš dedant ant grotelių bulves verta gerai nusausinti, nes drėgmė ant paviršiaus labiau garina nei skrudina.

    Plonas aliejaus sluoksnis prieš pat kepimą yra dar vienas svarbus žingsnis: jis gerina šilumos perdavimą ir padeda susiformuoti traškesnei odelei. Be to, riebalai mažina prilipimo riziką, ypač jei grotelės švarios ir pakankamai įkaitintos.

    Traškios odelės ir neprilimpantis paviršius

    Geriausia bulves dėti ant gerai įkaitintų, nuvalytų ir lengvai pateptų grotelių, nes ant šalto metalo jos dažniau prilimpa. Taip pat svarbu jų nevartyti kas minutę: paviršiui reikia kelių minučių, kad „užsitrauktų“ ir atsirastų apskrudusi plutelė.

    Jei bulves kepėte folijoje, traškumą galima susigrąžinti paprastai. Likus maždaug dešimčiai minučių iki pabaigos nuimkite foliją ir perkelkite bulves tiesiai ant grotelių, kad odelė apskrustų, o vidus liktų minkštas.

    Prieskonius verta maišyti su aliejumi, kuriuo tepate bulves, tuomet jie geriau prilimpa prie odelės ir tolygiau skrunda. Klasikinis derinys yra druska, pipirai ir česnakas, o ryškesniam aromatui tinka rozmarinas, čiobrelis ar raudonėlis.