Turguje lašinių kokybę dažnas vertina iš įpročio, tačiau keli paprasti požymiai leidžia greitai atskirti šviežią, minkštą produktą nuo tokio, kuris bus kietas ir sprangus. Svarbiausia nepasikliauti vien kaina ar pardavėjo pažadais, o įvertinti tai, ką galima pamatyti ir užuosti vietoje.
Pirmas signalas yra spalva. Kokybiški lašiniai dažniausiai būna balti arba vos rausvi, be pilkų ar gelsvų atspalvių. Pageltimas paprastai rodo ilgesnį laikymą arba netinkamas laikymo sąlygas, o tokia žaliava dažniau būna kietesnė ir prastesnio skonio.
Ne mažiau svarbi ir odelė. Ji turėtų būti švari, šviesi, be šerių likučių, o pats gabalas turi atrodyti tvarkingai apdorotas. Jei odelė tamsi, nešvari ar lipni, tai dažnai signalizuoja apie prastesnę higieną arba netinkamą laikymą.
Renkantis verta įvertinti ir sluoksnio storį. Dažnai minimas orientyras yra apie 3–6 centimetrų storis, nes tokie lašiniai paprastai būna minkštesni ir lengviau pjaustomi. Gerokai storesnis sluoksnis neretai siejamas su kietesne tekstūra, todėl, jei norite tirpstančio kąsnio, per storų gabalų geriau vengti.
Kitas patikimas kriterijus yra kvapas. Švieži lašiniai turi malonų, švarų aromatą be rūgšties, kartumo ar pašalinių kvapų. Jei užuodžiate rūgštelę, aitrų ar „sandėlio“ kvapą, tai ženklas, kad produktas gali būti pradėjęs gesti arba buvo laikytas netinkamai.
Svarbu prisiminti ir maisto saugos principus: gyvūninės kilmės produktai turėtų būti laikomi tinkamoje temperatūroje, apsaugoti nuo tiesioginės saulės ir aplinkos taršos. Jei prekystalyje lašiniai laikomi šilumoje, be aiškios apsaugos, geriau rinktis kitą pardavėją, net jeigu gabalas vizualiai atrodo patraukliai.