Tag: Maisto pramonė

  • Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Europos maisto pramonė per metus sugeneruoja 1,5 trln. eurų – kodėl tai svarbu saugumui?

    Maistas – didžiausia gamybos pramonės šaka Europoje: joje dirba beveik 5 mln. žmonių, o metinė apyvarta siekia apie 1,5 trln. eurų.

    Tačiau šio sektoriaus reikšmė neapsiriboja vien ekonomika – maisto grandinė vis dažniau siejama ir su žemyno saugumu bei konkurencingumu. Apie tai kalbama „Euronews“ laidoje „The Big Question“.

    Studijoje vedėja Angela Barnes diskutavo su Willemu Brandtu – „Kraft Heinz“ prezidentu Europai ir išsivysčiusioms Ramiojo vandenyno regiono rinkoms. Jo teigimu, maistas yra pačiame Europos politikos darbotvarkės centre, nes tiesiogiai paliečia tiek stabilumą, tiek ekonomikos atsparumą.

    W. Brandtas pabrėžė, kad Europoje svarbu išlaikyti stiprią vertės grandinę – nuo ūkininkų iki prekybos tinklų. Jo manymu, būtent tai ilgainiui lemia, ar europiečiai ir toliau galės būti tikri dėl maisto tiekimo.

    Maistas kaip saugumo ir konkurencingumo dalis

    Laidoje nuskambėjo ir plačiai cituojama mintis, kad visuomenės stabilumas gali būti trapus, jei sutrinka elementariausių poreikių tenkinimas. Nors tiksli citatos kilmė nėra aiški, ji pasirinkta kaip iliustracija, kodėl maisto klausimai dažnai vertinami per nacionalinio ir regioninio saugumo prizmę.

    W. Brandto teigimu, Europos politikos formuotojai vis labiau akcentuoja saugumą ir konkurencingumą, o maistas šiuos du tikslus jungia. Jo žodžiais, be stiprios ir patikimos maisto sistemos sunku kalbėti apie ilgalaikį stabilumą.

    Kalbėdamas apie tai, ko reikėtų sektoriui, pašnekovas ragino mažinti susiskaidymą Europos Sąjungoje, kad vartotojams visur būtų užtikrinami aukščiausi standartai. Kartu jis siūlė peržiūrėti kai kurias taisykles, kurios, jo nuomone, turėtų būti taikomos ne tik mažesniems, bet ir didesniems rinkos dalyviams.

    Konkrečiai minėta direktyva, skirta apsaugoti smulkius gamintojus, pavyzdžiui, ūkininkus, nuo nesąžiningų prekybos praktikų. Tarp jų – paskutinės minutės greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimai ar vėluojantys mokėjimai.

    Vis dėlto pašnekovas kritikavo tai, kad tokia apsauga taikoma tik įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 350 mln. eurų. Jo manymu, sąžiningumo principas turėtų galioti visiems, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.

    Europa formuoja ir pasaulines maisto madas

    Diskusijoje pabrėžta, kad Europos rinka daro įtaką ne tik vietos vartotojams – čia išbandomos ir naujos produktų kategorijos, kurios vėliau gali būti pristatomos kitur pasaulyje. W. Brandtas teigė, kad Europoje ypač ryškiai matyti sveikatingumo tendencijų poveikis pasirinkimams.

    Pasak jo, 40 proc. Europos vartotojų stengiasi mažinti cukraus vartojimą. Tai, anot „Kraft Heinz“ atstovo, keičia ir produktų pasiūlą, ir tai, kaip kuriami nauji skoniai ar receptūros.

    Kaip pavyzdį jis pateikė kečupą be pridėtinio cukraus ir druskos. W. Brandto teigimu, šis produktas demonstravo 26 proc. augimą, o daugiau nei pusė tokio augimo, kaip teigiama, atėjo iš naujų pirkėjų – žmonių, kurie anksčiau kečupo apskritai nepirkdavo.

    Pašnekovas sakė, kad vėliau šis produktas buvo pristatytas ir už Europos ribų, įskaitant Braziliją. Ten, pasak jo, net 80 proc. pirkėjų anksčiau taip pat nebuvo kečupo vartotojai, todėl nauja pasiūla esą „pasiekė“ naują auditoriją.

    150 metų „Heinz“ kečupui: sėkmės receptas – pastovumas ir pokyčiai

    Kalbėdamas apie „Heinz“ pomidorų kečupo istoriją, W. Brandtas priminė, kad prekės ženklas mini 150 metų sukaktį. Jo teigimu, produkto ilgaamžiškumą padėjo išlaikyti balansas tarp nuoseklumo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pasak pašnekovo, kečupas išsaugojo atpažįstamą skonį ir identitetą, tačiau per laiką atsirado ir naujų variantų – ekologiškų, be cukraus ar įvairių skonių. Tai esą leidžia neprarasti ištikimų pirkėjų ir kartu pritraukti naujų.

    Jis taip pat akcentavo kainos ir kokybės santykį – augant spaudimui namų ūkių biudžetams, žmonės tampa jautresni kainoms, bet nenori atsisakyti kokybės. Anot W. Brandto, kokybę padeda užtikrinti visos grandinės kontrolė – nuo sėklų iki gamybos procesų.

    Pašnekovas teigė, kad „Kraft Heinz“ turi savo sėklų padalinį, dirbantį su pomidorais, o ilgalaikės partnerystės su augintojais leidžia pasiekti geresnius derlius. Tuo pačiu jis užsiminė apie patentuotą receptūrą ir gamybos procesus, kurie, jo žodžiais, yra kruopščiai saugoma paslaptis.

  • Alyvos gamyba: kas svarbu žinoti apie procesą ir pagrindinius etapus

    Pateiktoje medžiagoje nurodyta tema – alyvos gamyba, tačiau pats tekstas nėra straipsnis apie gamybos procesą.

    Vietoje turinio pateikiami registracijos ir prisijungimo pranešimai bei automatiškai sugeneruotas teisinis pranešimas apie autorines teises ir medžiagos naudojimo sąlygas.

    Dėl to iš pateikto šaltinio neįmanoma patikimai atkurti, apie kokios rūšies alyvą kalbama (pvz., maistinę, variklinę ar pramoninę), kokia šalis ar įmonė minima, ar kokie faktai pateikiami.

    Jei atsiųsite pilną straipsnio tekstą (be prisijungimo/registracijos blokų), galėsiu parengti savarankišką lietuvišką publikaciją, išlaikant faktus, kontekstą ir aktualumą.

  • „Rice Krispies“ pakeitė sudėtį: vietoj ryžių grūdų – ryžių miltai, priežastis sieja su sausromis

    Pusryčių dribsniai „Rice Krispies“ neteko to, ko iš pavadinimo tikėtųsi daugelis: juose nebeliko pilnų ryžių grūdų.

    Gaminyje ryžiai vis dar naudojami, tačiau nuo šiol pagrindinis ingredientas yra ryžių miltai. Panašų pokytį patyrė ir „Coco Pops“, kurių sudėtyje ryžių miltai maišomi su kukurūzų miltais.

    Kaip nurodo gamintojas „Kellogg’s“, receptūra pakeista dėl besikeičiančių oro sąlygų, kurios sutrikdė tinkamų ryžių kokybę ir tiekimą. Įvardijama, kad dėl ekstremalių reiškinių tapo sudėtingiau užtikrinti reikiamų ryžių veislių prieinamumą.

    Šis pokytis turi ir praktinę pasekmę daliai vartotojų: naujame sudedamųjų dalių sąraše atsirado kviečių glitimas, todėl dribsniai tampa netinkami žmonėms, turintiems alergiją kviečiams.

    Sausra Ispanijoje ir recepto pokyčiai

    Bendrovė teigia, kad ryžiai, naudojami šiems produktams, tiekiami iš Ispanijos, o 2022 ir 2023 metais šalyje fiksuotos sausros ir ekstremalūs orai smarkiai paveikė ryžių auginimą.

    Tekste pabrėžiama, kad dėl vandens trūkumo ryžių pasėlių plotai kai kuriose vietovėse ženkliai susitraukė, o tai dideliais kiekiais žaliavos reikalaujančiam gamintojui tapo rimta problema.

    Naujame „Rice Krispies“ sudėties aprašyme pirmuoju ingredientu įvardijami ryžių miltai, o ne ryžiai (grūdai). Kartu primenama, kad ankstesnėje receptūroje jau buvo miežių salyklo ekstraktas, tad produktas ir anksčiau nebuvo tinkamas sergantiems celiakija.

    Kodėl „spragsėjimas“ gali būti tylesnis

    Pokyčiai, anot straipsnio, gali paveikti ir vieną iš labiausiai atpažįstamų šių dribsnių savybių – garsųjį „spragsėjimą“ piene. Teigiama, kad jis esą tapo tylesnis, o spragsėjimas prasideda lėčiau.

    Paaiškinama, jog tradiciškai gaminant dribsnius iš ryžių grūdų, jų viduje susidaro smulki, porėta struktūra su oro ertmėmis. Užpylus pieno, šios ertmės ima byrėti, todėl pasigirsta traškesys.

    Naudojant ryžių miltus vietoj grūdų, tokia struktūra nebesusidaro taip pat, todėl garso efektas gali kisti.

    Ryžių auginimą vis labiau veikia karštis

    Straipsnyje taip pat aptariama platesnė problema – ryžius kai kuriuose regionuose darosi sunkiau auginti patikimai. Minima 2026 metų metaanalizė, apėmusi 61 tyrimą, kurioje teigiama, kad aukšta temperatūra gali trikdyti ryžių reprodukciją ir mažinti grūdų kokybę, ypač jautriais augimo etapais.

    Pasak apžvalgos, karštis gali lemti „kreidesnius“ ryžių grūdus ir pakeisti jų krakmolo struktūrą – dėl to grūdai tampa trapesni perdirbimo metu, o po lukštenimo gali sumažėti nepažeistų grūdų dalis.

    Kitas darbas, publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“, nagrinėjo ryžių auginimą per maždaug 9 000 metų laikotarpį ir nurodė, kad azijiniai ryžiai retai klestėjo regionuose, kur metinė vidutinė temperatūra viršija 28 laipsnius šilumos.

    Autoriai daro išvadą, kad šylant klimatui ir daugėjant ekstremalių reiškinių, tradicinėms ryžių auginimo teritorijoms gali būti vis sunkiau išlaikyti stabilų derlių ir tiekimą – o tai galiausiai paliečia ne tik pusryčių dribsnius, bet ir platesnę maisto grandinę.

  • Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras spartina ekonomikos diversifikaciją ir vis dažniau akcentuoja ne energijos išteklius, o vietos inovacijas bei eksportui parengtus produktus. Šią kryptį skatina siekis auginti privačią iniciatyvą, technologijas ir naujas darbo vietas, kad šalies augimas būtų atsparesnis naftos ir dujų kainų svyravimams.

    „Qatar in Motion“ laidoje aptariama, kaip vietos talentai ir verslai perkelia idėjas iš vidaus rinkos į tarptautinę. Dėmesys sutelkiamas į tai, ką šiandien reiškia ženklinimas Made in Qatar, kai ambicijos neapsiriboja Persijos įlankos regionu.

    Nuo maisto iki tvarių sprendimų

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Mazzraty“, vystanti vietinę pieno ir paukštienos gamybą. Tokie projektai Katare vertinami ne tik kaip verslas, bet ir kaip strateginis žingsnis stiprinant maisto tiekimo grandinių atsparumą, trumpinant logistikos kelius ir mažinant priklausomybę nuo importo.

    Kitoje spektro pusėje – „Raw Middle East“, orientuota į augalinės kilmės ir sveikesnės mitybos segmentą. Ši kryptis siejasi su globaliomis vartojimo tendencijomis, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tvarumą, aiškesnę sudėtį ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Investicijos ir plėtra į užsienį

    Laidoje taip pat aptariama „JTA International Investment“ veikla, rodanti kitą Kataro strategijos dalį – kapitalo nukreipimą į tarptautinius projektus ir verslų mastelio didinimą. Tokie investuotojai padeda įmonėms greičiau pasiekti naujas rinkas, sustiprinti pardavimų kanalus ir pritraukti partnerius.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad vien produktą sukurti neužtenka: sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti kokybės standartus, nuoseklų tiekimą, atitiktį skirtingiems reguliavimo režimams ir aiškią prekės ženklo istoriją. Būtent šiose srityse Kataro verslams svarbus tiek vietos institucijų palaikymas, tiek investicinis „tiltas“ į užsienį.

    „Norime, kad Made in Qatar reikštų ne tik kilmę, bet ir kokybę, inovacijas bei konkurencingą kainą pasaulio rinkose“, – sakė laidoje pristatytas verslo atstovas.

    Nors Kataro ekonomikoje energijos sektorius išlieka kertinis, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad augimas būtų paremtas platesniu verslų spektru. Vietos gamyba, tvarūs maisto sprendimai ir aktyvesnės investicijos į plėtrą rodo kryptį, kuria šalis bando kurti naują konkurencinį identitetą.

  • Kas iš tiesų gamina „Taco Bell“ aštrius padažus parduotuvėms: ne visi tai atspėja

    2014 metais greitojo maisto tinklas „Taco Bell“ pirmą kartą pristatė savo garsiuosius aštrius padažus buteliukuose, skirtus prekybos centrams. Tai leido gerbėjams naudoti „Hot Sauce“ ir „Fire Sauce“ ne tik su tacos ar burrito, bet ir namuose ruošiant sriubas, salotas ar ant grotelių keptą mėsą.

    Už šiuos parduotuvėse parduodamus „Taco Bell“ padažus atsakinga „Kraft Heinz“ – tarptautinė maisto produktų gamintoja, kuri pagal licenciją gamina ir platina dalį „Taco Bell“ prekės ženklo produktų mažmenai. Bendradarbiavimas siejamas su tuo, kad „Taco Bell“ priklauso „Yum! Brands“, o licencijavimo modelis leidžia restoranų skonius perkelti į mažmeninę prekybą.

    Be padažų, mažmeninėje rinkoje per laiką atsirado ir daugiau su „Taco Bell“ vardu siejamų produktų, pavyzdžiui, prieskonių mišiniai ar salsa. Tokia strategija atitinka bendrą sektoriaus tendenciją, kai restoranų tinklai plečia pajamas ne vien per restoranus, bet ir per prekybos tinklus, pasitelkdami didelius gamintojus ir jų logistiką.

    Kodėl skonis gali skirtis?

    Nors pirkėjai dažnai tikisi, kad buteliuke esantis padažas bus identiškas tam, kurį gauna paketėliuose restorane, praktika kiek kitokia. „Kraft Heinz“ viešai yra aiškinusi, kad receptūros siekiama kuo labiau priartinti prie originalo, tačiau dalis produktų gali būti šiek tiek koreguojami.

    Pokyčius dažniausiai lemia galiojimo laiko reikalavimai, transportavimas, pakuotės forma ir tai, kaip produktą žmonės naudoja namuose. Dėl šių priežasčių ingredientų sąrašai ir jų proporcijos gali skirtis, o etiketėse pateikiama informacija nebūtinai sutaps su restoranų pateikiamais duomenimis.

    Ką rodo etiketės ir sudėtys?

    Lyginant „Taco Bell“ padažų maistinę informaciją, svarbu atkreipti dėmesį į skirtingus porcijos dydžius. Restoranuose porcija apibrėžiama kaip vienas paketėlis, o buteliukuose dažniau nurodoma kelių gramų porcija, todėl tiesioginis palyginimas gali klaidinti.

    Viešai pateikiami duomenys rodo, kad abiejose versijose paprastai išlieka itin mažas kaloringumas, o esminiai skirtumai dažniausiai slypi sudedamųjų dalių eilėje ir detalėse, susijusiose su alergenu ar specialių mitybos poreikių informacija. Kitaip tariant, skonis gali būti labai panašus, bet ne visada bus vienas prie vieno toks pats kaip restorane.

    Vartotojams, kuriems svarbūs konkretūs ingredientai ar alergenai, patikimiausias kelias yra tikrinti būtent to buteliuko etiketę parduotuvėje, o ne remtis restoranų informacija. Mažmeninės prekybos produktams taikomi atskiri ženklinimo ir sudėties sprendimai, kurie gali keistis bėgant laikui.

  • „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    „MicroLub“ pritraukė 10 mln. eurų: technologija žada iki 75 proc. mažiau riebalų, bet tą patį skonį

    Iš Lidso universiteto išaugusi giluminėms technologijoms priskiriama maistinių ingredientų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 10 mln. eurų finansavimo etapą. Raundui vadovavo investicijų bendrovė „Northern Gritstone“, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, įskaitant NPIF II – PXN Equity Finance fondą, valdomą „PXN Ventures“.

    Maisto gamintojai vis dažniau spaudžiami gerinti produktų maistinę sudėtį, nes keičiasi vartotojų įpročiai ir griežtėja reikalavimai sudėčiai bei ženklinimui. Papildomą impulsą reformulavimui suteikia ir sparčiai plintantys GLP-1 grupės vaistai svoriui mažinti, skatinantys paklausą baltymingesniems ir mažesnio kaloringumo produktams.

    Praktikoje mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį dažnai nukenčia tai, kas lemia pakartotinį pirkimą: skonis, tekstūra ir burnos pojūtis. Augalinės alternatyvos ar riebalų pakeitimas krakmolais, tirštikliais ir gumomis gali padėti pasiekti skaičius etiketėje, bet ne visada atkuria įprastą „sotumo“ ir kremiškumo jausmą.

    Kaip veikia „MicroLub“ idėja

    „MicroLub“ teigia šią problemą sprendžianti patentuota baltymų pagrindu sukurta ingredientų technologija. Užuot imitavusi riebalus tradiciniais pakaitalais, bendrovė siekia atkurti riebalų suteikiamą „sutepimo“ efektą naudodama vandenį, kad maistas burnoje jaustųsi panašiai kaip riebesnis produktas.

    Pasak bendrovės, tam tikruose pritaikymuose tai leidžia sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc. kartu išlaikant vartotojams svarbią tekstūrą. Kai kuriais atvejais technologija taip pat gali padėti padidinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių, kurių pirkėjai vis dažniau vengia.

    Nuo laboratorijos iki gamybos

    „MicroLub“ įkūrė Lidso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos profesorė Anwesha Sarkar. Bendrovė nurodo, kad jau perėjo kelią nuo laboratorinio masto iki pramoninės gamybos ir bendradarbiauja su kai kuriomis didžiausiomis pasaulio maisto ir ingredientų įmonėmis.

    Įmonė toliau palaiko glaudų ryšį su Lidso universitetu, naudodamasi tyrimų infrastruktūra, ir kartu valdo maisto inovacijų laboratoriją „Nexus“ centre Lydse. Tai leidžia greičiau testuoti pritaikymus skirtingoms produktų kategorijoms ir pereiti nuo bandymų prie komercinės gamybos.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis tarp skanaus, bet mažiau sveiko produkto ir maistingesnio, tačiau prastesnio valgymo pojūčio“, – sakė „MicroLub“ vadovas Davidas Petersas.

    „Mūsų technologija leidžia gamintojams mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir paprastinti sudėtį, kartu išlaikant tą patį malonų burnos pojūtį ir tekstūrą. Ši investicija padės plėstis tarptautiniu mastu, auginti komandą ir priartėti prie produktų lentynose“, – teigė jis.

    „MicroLub“ sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: kaip reformuluoti produktus neprarandant skonio ir tekstūros, kurie lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncanas Johnsonas.

    „Nuo pat išėjimo iš Lidso universiteto bendrovė sparčiai augo, išplėtė technologiją iki didesnio masto ir sulaukė pasaulinių gamintojų dėmesio“, – pridūrė jis.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Gautas finansavimas bus skirtas kitam augimo etapui: komandos plėtrai, plėtrai JAV ir Azijos rinkose bei klientų bandymų pavertimui ilgalaikėmis komercinėmis sutartimis. Bendrovė taip pat planuoja toliau tobulinti savo ingredientų technologiją, kad ji būtų pritaikoma platesniam produktų spektrui.

    Raunde dalyvavęs NPIF II – PXN Equity Finance yra „Northern Powerhouse Investment Fund II“ dalis, skirta ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumui gerinti ir inovacijoms Šiaurės Anglijoje skatinti. Fondo tikslas – padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms sparčiau augti ir pasiekti tarptautines rinkas.

  • Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedse įsikūrusi ingredientų sprendimų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 8,7 mln. eurų finansavimo etapą ir teigia, kad naujas kapitalas padės spartinti technologijos komercinimą tarptautinėse rinkose. Įmonė kuria baltymų pagrindu paremtas biolubrikantų technologijas, skirtas maisto ir asmens priežiūros produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo investuotojas „Northern Gritstone“, taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų ir NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“. „MicroLub“ nurodo, kad lėšos bus naudojamos komandos plėtrai, gamybos apimčių didinimui ir deryboms su potencialiais klientais už Europos ribų.

    Kodėl gamintojai skuba keisti receptūras?

    Maisto gamintojai vis dažniau susiduria su dvigubu spaudimu: vartotojai nori mažiau kaloringų, maistingesnių produktų, o kartu tikisi išliksiančio skonio ir tekstūros. Paprastai mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį keičiasi burnos pojūtis, o tai tiesiogiai veikia pakartotinius pirkimus.

    Pastaraisiais metais šį judėjimą stiprina ir platesnės tendencijos: augantis dėmesys sudėties paprastumui, mažesniam priedų kiekiui bei didėjanti aukštesnio baltymingumo produktų paklausa. „MicroLub“ akcentuoja, kad receptūrų peržiūra vyksta daugelyje kategorijų, nuo pieno alternatyvų iki desertų ar padažų.

    Kaip veikia „MicroLub“ technologija?

    „MicroLub“ teigia, kad jų patentuotas sprendimas siekia atkurti riebalų suteikiamą lubrikaciją pasitelkiant vandenį, o ne tradicinius pakaitalus, tokius kaip krakmolai, tirštikliai ar kiti riebalai. Bendrovės teigimu, tai gali leisti sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc., išlaikant vartotojams įprastą burnos pojūtį.

    Technologija remiasi baltymų mikrogeliais, kurie dengiami polisacharidais tiksliai parinktose proporcijose, kad būtų sumažinta molekulinė trintis ir sukurtas aliejui artimas jutiminis efektas. Įmonė taip pat nurodo, kad kai kuriais atvejais sprendimas gali padėti didinti baltymų kiekį ir trumpinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių.

    „MicroLub“ įkurta 2023 metais, ją pradėjo profesorė Anwesha Sarkar iš Lydso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos. Bendrovė teigia jau perėjusi nuo laboratorinio etapo prie pramoninių apimčių gamybos ir šiuo metu vykdanti bandymus su didelėmis maisto bei ingredientų įmonėmis, o lėšas planuoja nukreipti plėtrai JAV ir Azijoje.

    „MicroLub sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: keisti receptūras neatsisakant jutiminės patirties, kuri lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncan Johnson.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis: arba skanus, bet mažiau sveikas produktas, arba maistingesnis, tačiau prastesnė valgymo patirtis. Mūsų technologija leidžia mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, išlaikant pageidaujamą tekstūrą“, – sakė „MicroLub“ vadovas David Peters.

  • „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    „Ferm Labs“ pritraukė 3 mln. eurų: fermentacijos platforma žada natūralius skonius be kompromisų

    Šveicarijos ir Italijos startuolis „Ferm Labs“, įsikūręs Cuge, pritraukė 3 mln. eurų investiciją, kad išplėstų savo bioprocesų pagrindu kuriamą B2B ingredientų platformą. Bendrovė teigia siekianti pagreitinti švarios sudėties (clean label) ingredientų kūrimą ir gamybą pasaulinei maisto pramonei.

    Finansavimo raundui vadovavo CDP Venture Capital per Green Transition Fund, kuris siejamas su NextGenerationEU priemonėmis, o prie investuotojų prisidėjo ir keli Europos fondai bei maisto pramonės atstovai. Pasak „Ferm Labs“, kapitalas bus skirtas gamybos pajėgumams, pardavimų komandai Europoje ir naujų produktų tyrimams bei plėtrai.

    Kas yra „Ferm Labs“ platforma

    Bendrovę 2025 metais įkūrė serijiniai verslininkai Stephanie Lüpold ir Mattia Baroni. „Ferm Labs“ kuria fermentacijos sprendimus, kurie leidžia iš mikroorganizmų išgauti skonį stiprinančius junginius ir juos paversti stabiliais pramoniniais ingredientais.

    Įmonė aiškina, kad maisto gamintojai dažnai renkasi tarp pigesnių sintetinių priedų ir brangesnių, lėčiau pagaminamų natūralių alternatyvų. „Ferm Labs“ tikina, jog jų bioprocesų valdymas leidžia trumpinti fermentacijos ciklus nuo savaičių iki valandų, išlaikant natūralesnę sudėtį.

    „„Ferm Labs“ sukūrė išskirtinę „DeepTech“ platformą, kuri iš naujo apibrėžia efektyvumą, tvarumą ir skonio kokybę. Džiaugiamės galėdami vadovauti raundui ir padėti komandai didinti gamybą bei plėstis Europoje“, – sakė Enrico Filì.

    Pirmasis produktas ir jo pažadai gamintojams

    Viena pirmųjų platformos komercinių krypčių – sūrio skonio sprendimai, skirti pramoninei gamybai. Startuolis kaip flagmaną įvardija skonio stipriklį „Kokumesan“, gaminamą panaudojant skystas išrūgas ir orientuotą į Europos bei JAV pramoninio sūrio segmentą.

    „Ferm Labs“ teigia, kad „Kokumesan“ gali sumažinti brangaus natūralaus sūrio dalį receptūroje nuo maždaug 20 proc. iki mažiau nei 1 proc., išlaikant panašų jutiminį profilį. Bendrovės vertinimu, tai gali duoti apie 75 proc. sąnaudų sutaupymą pagal panaudojimą, nors tokie skaičiai paprastai priklauso nuo receptūros, žaliavų kainų ir gamintojo proceso.

    „Skonio kompromisų era baigiasi. „Kokumesan“ rodo, ką galime padaryti sūrio aromatizavimo srityje, tačiau tai tik startas – kuriame B2B ingredientų variklį, kuris sujungs pažangų bioprocesų valdymą ir skonį pasauliniu mastu“, – sakė Stephanie Lüpold.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Nors „Ferm Labs“ būstinė yra Šveicarijoje, gamybinė bazė veikia Bolcane, Pietų Tirolyje. Įmonė skelbia, kad investicija padės padidinti bioprocesų pajėgumus šiame regione ir greičiau vykdyti užsakymus didesniems maisto pramonės klientams.

    Taip pat planuojama stiprinti B2B pardavimus Europoje ir auginti mokslinių tyrimų komandą, kad platforma būtų pritaikyta naujoms ingredientų kategorijoms. Maisto pramonėje tokie fermentacijos sprendimai vis dažniau vertinami kaip būdas mažinti priklausomybę nuo svyruojančių žaliavų kainų ir greičiau kurti švaresnės sudėties produktus.

  • Startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: DI žada automatizuoti maisto kokybės ir atitikties kontrolę

    Startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: DI žada automatizuoti maisto kokybės ir atitikties kontrolę

    Maisto pramonei skirtas programinės įrangos startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų išankstinio etapo investiciją. Lėšos bus naudojamos DI grįstai kokybės ir atitikties platformai toliau vystyti bei komercinei plėtrai Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital, taip pat esamas investuotojas 100IN. Į raundą įsitraukė ir Belgijos maisto sektoriaus investuotojai, tarp jų „Agristo“ ir „Darta“.

    „Backbone“ 2025 metais įkūrė Louis Opsomer, Siska Lannoo ir Julien Steel. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų padėti maisto gamintojams ir tiekėjams valdyti kokybės bei reguliacinės atitikties procesus, kuriuose vis dar dažnai remiamasi skaičiuoklėmis, dokumentais ir el. paštu.

    Tokiose įmonėse kokybės duomenys dažnai būna išskaidyti: tiekėjų dokumentai atsiduria pirkimų skyriuje, receptūros ir sudėtys priklauso tyrimams bei plėtrai, laboratorijų rezultatai saugomi atskirai, o klientų ir reguliavimo reikalavimai gula ant kokybės komandų pečių.

    Dėl to net ir įprasti pokyčiai, pavyzdžiui, naujo tiekėjo įvedimas ar receptūros korekcija, gali reikšti daug rankinio darbo ir kelių komandų derinimą. Praktikoje tai didina riziką praleisti pasikeitusius reikalavimus, neatnaujinti specifikacijų laiku ar neteisingai suvaldyti neatitikimų incidentus.

    Vienoje vietoje sujungiami duomenys

    „Backbone“ siekia šią fragmentaciją mažinti sujungdama duomenis į vieną platformą, apimančią tiekėjų dokumentaciją, laboratorinius rezultatus, specifikacijas ir reguliacinius reikalavimus. Tikslas yra sukurti aiškų, audituojamą informacijos sluoksnį, kuriame būtų paprasčiau rasti spragas ir nustatyti prioritetus.

    Platforma kokybės informaciją struktūruoja ir sutikrina su plačiai naudojamais maisto saugos ir kokybės standartais, įskaitant IFS, BRCGS ir FSSC 22000. Tai svarbu įmonėms, kurios dirba tarptautinėse tiekimo grandinėse ir privalo atitikti skirtingų klientų bei rinkų reikalavimus.

    DI agentai vietoj rankinio tikrinimo

    Ant šio duomenų pagrindo bendrovė kuria DI agentus, kurie turėtų automatizuoti dalį kokybės valdymo rutinos. Tarp numatomų funkcijų minimi tiekėjų sertifikatų galiojimo sekimas, laboratorinių tyrimų rezultatų ir gaunamų dokumentų palyginimas su aktualiomis specifikacijomis bei incidentų registravimas.

    Tokios priemonės, pasak rinkos dalyvių, gali sumažinti „aklųjų zonų“ skaičių, kai kritiška informacija pasimeta tarp skyrių. Be to, centralizuotas skydelis vadovybei ir kokybės komandoms paprastai padeda greičiau suprasti, kuriose vietose rizika didžiausia ir kokių veiksmų reikia pirmiausia.

    „Šiandien maisto įmonė turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, tačiau skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nesusikalba. Mes kuriame intelekto sluoksnį, kuris sujungia tuos taškus, supranta kontekstą ir paverčia tai praktiniu darbu“, – sakė „Backbone“ bendraįkūrėjas Louis Opsomer.

    Plėtra už Belgijos ribų

    „Backbone“ jau išsiplėtė už Belgijos ribų ir dirba Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose. Klientų ratas apima skirtingas maisto tiekimo grandinės grandis: nuo žaliavų ir ingredientų tiekėjų iki gamintojų, pakuočių įmonių ir platintojų.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas produktui tobulinti, rinkodarai stiprinti ir partnerystėms plėtoti. Tarp prioritetų įvardijamas bendradarbiavimas su tarptautinėmis sertifikavimo organizacijomis bei įmonėmis, diegiančiomis ERP sistemas, kad kokybės duomenys sklandžiau jungtųsi su kitais verslo procesais.

  • Mokslininkai davė DI beveik neįmanomą užduotį: rado šimtus naujų baltymų kasdieniams produktams

    Mokslininkai davė DI beveik neįmanomą užduotį: rado šimtus naujų baltymų kasdieniams produktams

    Leedso universiteto ir Edinburgo universiteto mokslininkai sukūrė sistemą, kuri pasitelkdama dirbtinį intelektą greitai atrenka perspektyvius augalinius baltymus. Tyrėjų tikslas buvo rasti baltymus, galinčius veikti kaip emulsikliai, tai yra medžiagos, kurios padeda vandeniui ir riebalams susijungti į stabilius mišinius.

    Emulsikliai yra svarbūs daugelyje kasdienių gaminių: nuo majonezo, ledų ir padažų iki kremų bei losjonų. Pramonėje naudojami tiek natūralūs emulsikliai, gaunami iš augalinių ar gyvūninių šaltinių, tiek sintetiniai ar pusiau sintetiniai, o pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma tvaresnių alternatyvų.

    Augalinio baltymo tinkamumą emulsinimui lemia jo struktūra, tirpumas ir aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, pH, druskingumas ar temperatūra. Dėl to naujų baltymų paieška ilgą laiką rėmėsi lėtais laboratoriniais bandymais, o iš milijonų kandidatų realiai patikrinti įmanoma tik nedidelę dalį.

    Komanda sujungė mašininį mokymąsi su fizikiniais modeliais, kurie padeda prognozuoti baltymų elgseną mišiniuose. Taip sistema galėjo greitai atrinkti geriausius kandidatus, o pagal tyrėjų skelbiamus rezultatus identifikuota beveik 800 perspektyvių augalinių baltymų, kurių dalis anksčiau net nebuvo svarstyta šiame kontekste.

    Laboratoriniai bandymai patvirtino algoritmo prognozes, o ypač gerai pasirodė iš žirnių ir bulvių gauti baltymai. Mokslininkai pabrėžia, kad metodas gali sumažinti tyrimų kainą, sutrumpinti naujų ingredientų kūrimo laiką ir mažinti priklausomybę nuo gyvūninės kilmės emulsiklių.

    „Tai parodo, kaip dirbtinis intelektas gali padėti atrasti perspektyvius ingredientus gerokai greičiau nei iki šiol“, – teigė tyrėjų komanda.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Communications Chemistry“. Tyrėjai akcentuoja, kad kitas žingsnis bus platesnis atrinktų baltymų įvertinimas realiose gamybos sąlygose, nes pramoniniai procesai gali kelti papildomus reikalavimus stabilumui, skoniui, tekstūrai ir suderinamumui su kitais ingredientais.