Tag: Malta kava

  • Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Kava išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas. Vis daugiau duomenų rodo, kad saikingas vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbios ir pasirinktos rūšies bei paruošimo detalės.

    Neretai teigiama, kad tirpi kava esą yra prastesnė už maltą, nes gamyba ją „nuskurdina“. Vis dėlto tirpi kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių, o skirtumai dažniau susiję su technologija, skoniu ir tam tikrų medžiagų kiekiu, o ne su tuo, ar produktas yra tikras.

    Kaip gaminamos skirtingos kavos?

    Malta kava – tai iš anksto paskrudintos pupelės, kurios sumalamos ir vėliau užplikomos. Tokį gėrimą ruošiame aparatu, kavinuku, filtru arba tiesiog užpildami karštu vandeniu, o galutinis skonis labai priklauso nuo malimo, vandens temperatūros ir plikymo laiko.

    Tirpi kava pirmiausia užplikoma pramoniniu būdu, o tada iš paruošto kavos koncentrato pašalinamas vanduo. Dažniausiai taikomas purškiamasis džiovinimas arba liofilizacija, kai produktas džiovinamas po užšaldymo, todėl neretai geriau išsaugomas aromatas.

    Kofeinas: mitai ir realybė

    Įsitikinimas, kad malta kava visada turi daugiau kofeino, ne visuomet teisingas. Kofeino kiekį lemia pupelių rūšis, skrudinimas, porcijos dydis ir paruošimo būdas, todėl tas pats kavos tipas skirtingose situacijose gali „veikti“ nevienodai.

    Skaičiai gali skirtis ir dėl paprastos priežasties: vieni į puodelį deda arbatinį šaukštelį, kiti pila kelis, o dar kiti renkasi koncentruotus gėrimus. Dėl to jautresniems kofeinui svarbiau stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną, o ne vadovautis vien etikete „tirpi“ ar „malta“.

    Dažnai cituojama riba sveikiems suaugusiesiems – iki 400 miligramų kofeino per parą, tačiau individuali tolerancija gali būti mažesnė. Atsargiau kofeiną vertinti rekomenduojama nėščiosioms, žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų ar miego problemų.

    Akrilamidas, antioksidantai ir filtravimas

    Vienas iš dažniau aptariamų skirtumų – akrilamidas, susidarantis aukštoje temperatūroje apdorojant maistą, įskaitant kavos pupelių skrudinimą. Europos maisto saugos institucijos vertinimu, akrilamido yra abiejų rūšių kavoje, tačiau sausame tirpios kavos produkte jo koncentracija neretai būna didesnė.

    Nors akrilamidas kelia mokslininkų susidomėjimą dėl galimo nepageidaujamo poveikio, tai nereiškia, kad vienas puodelis tirpios kavos sukelia vėžį. Ekspertai paprastai akcentuoja bendrą ilgalaikį poveikį ir pataria mažinti nereikalingą šios medžiagos suvartojimą iš įvairių šaltinių.

    Tiek malta, tiek tirpi kava suteikia polifenolių, įskaitant chlorogenines rūgštis, kurios vertinamos dėl antioksidacinių savybių. Jų kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, skrudinimo lygio ir apdorojimo, todėl vieno universaliai „geresnio“ pasirinkimo visiems nėra.

    Sveikatai reikšmingas ir paruošimo būdas: nefiltruotoje kavoje daugiau junginių, siejamų su didesniu MTL cholesterolio lygiu. Popierinis filtras dalį jų sulaiko, todėl filtruota kava kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis pasirinkimas.

    Praktinis patarimas paprastas: jei renkatės tirpią kavą, verta tikrinti sudėtį ir vengti perteklinių priedų, ypač cukraus ir aromatizuotų mišinių. O svarbiausia taisyklė abiem atvejais ta pati: lemia saikas, bendra kofeino dozė ir tai, ką į puodelį papildomai įdedame.

  • Padirbta kava plinta internete: į „Lavazza“ ir „Nescafe“ pakuotes beria soją ir krakmolą

    Europoje daugėja atvejų, kai interneto parduotuvėse ir turguose siūloma įtartinai pigi kava, kuri vizualiai primena populiarių gamintojų produkciją. Dažniausiai taikomasi į gerai atpažįstamus prekės ženklus, nes pirkėjai pasitiki pakuote ir mažiau tikrina informaciją.

    Didžiausia rizika siejama su malta kava, nes joje lengviausia paslėpti priemaišas. Į tokius mišinius neretai patenka skrudintos sojos ar kitų ankštinių dalelės, krakmolas, smulkintos šakelės ar gamybos likučiai, kurie sumažina savikainą, bet suprastina skonį ir kokybę.

    Jei kaina ryškiai atsilieka nuo įprastų rinkos lygių, tai vienas aiškiausių signalų suklusti. Pavyzdžiui, jei kilogramas žinomų gamintojų pupelių kainuoja keliasdešimt eurų, o neaiškaus pardavėjo skelbime siūlomas perpus pigiau, tikimybė gauti ne originalą smarkiai išauga.

    Kaip atpažinti rizikingą pirkimą?

    Pirmiausia verta įvertinti, kur perkate: saugiausia rinktis oficialius prekybos tinklus, gamintojų partnerius ir pardavėjus, kurie išrašo sąskaitą. Skelbimų platformose ar socialiniuose tinkluose prekiaujantys privatūs asmenys dažnai nepateikia aiškios kilmės dokumentų, o tai apsunkina pretenzijas.

    Dėmesio verta ir pakuotė: originaliuose produktuose dažniausiai matyti kokybiška spauda, aiškiai įskaitomas galiojimo datos žymėjimas, partijos numeris. Kavos pakuotėse dažnai būna ir vienkryptis aromato vožtuvas, kuris leidžia pasišalinti dujoms po skrudinimo, o klastotėse kartais naudojamos tik imitacijos.

    Reikėtų atidžiai perskaityti sudėtį: jei ant pakuotės nurodomos priemaišos arba apskritai vengiamas aiškaus įvardijimo, tai rimtas perspėjimas. Taip pat verta pasitikrinti kokybės ir tvarumo žymėjimus, tačiau aklai jais pasikliauti nereikėtų, nes klastotojai bando kopijuoti ir tokius ženklus.

    Paprastas testas namuose

    Jei įtariate, kad kava gali būti prastesnės sudėties, galima atlikti paprastą vandens testą. Į stiklinę šalto vandens įberkite šaukštelį maltos kavos: tikra kava dėl natūralių aliejų kurį laiką laikosi paviršiuje, o priemaišos dažnai greitai prisigeria, nugrimzta ir intensyviai nudažo vandenį.

    Klastotės neretai išduoda ir skonis bei kvapas: gėrimas gali būti neįprastai šviesus, turėti žemišką, degėsių ar grūdų aromatą, o poskonyje trūkti natūralių riešutinių, šokoladinių, vaisinių ar gėliškų natų. Tokie požymiai ypač pastebimi, jei esate pripratę prie konkretaus mišinio.

    Specialistai pataria, jei norite sumažinti riziką, dažniau rinktis kavą pupelėmis ir sumalti ją prieš ruošiant. Pupos klastojamos rečiau, nes priemaišas vizualiai paslėpti sunkiau, o neatitikimai greičiau krenta į akis.