CP v2

Tag: Manganas

  • Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijų mieste tęsiami vandenvietės ir vandens tiekimo sistemos priežiūros bei atnaujinimo darbai, kuriais siekiama stabilizuoti geriamojo vandens kokybę. UAB „Lazdijų vanduo“ teigia, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami teigiami pokyčiai, tačiau dalis rodiklių dar kelia klausimų.

    Naujausias vandens mėginys Lazdijų vandenvietėje paimtas 2026 metų gegužės 25 dieną iš po filtro. Bendrovė nurodo, kad šių tyrimų atsakymai turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 1 dienos, o apie rezultatus gyventojai bus informuoti atskirai.

    Kas rodo tyrimai?

    Remiantis 2026 metų gegužės 18 dieną atliktų tyrimų duomenimis, gerėja vandens skonio, kvapo, spalvos ir drumstumo rodikliai, taip pat mažėja geležies kiekis. Tai paprastai siejama su vandens gerinimo įrenginių darbo sureguliavimu ir intensyvesne tinklų priežiūra.

    Vis dėlto fiksuotas padidėjęs mangano kiekis, siekęs 112 mikrogramų litre. Tai reiškia, kad darbus planuojama tęsti intensyviu režimu, kol parametrai stabilizuosis ir atitiks higienos reikalavimus.

    Kokie darbai vykdomi dabar?

    Bendrovė praneša, kad šiuo metu reguliuojamas filtrų technologinis režimas, atliekami papildomi filtrų plovimai. Taip pat vykdomas magistralinių vandentiekio tinklų praplovimas ir valymas, kad nuosėdos ir susikaupusios priemaišos kuo mažiau paveiktų tiekiamo vandens kokybę.

    Lazdijų vandenvietėje veikia trys vandens gerinimo filtrai, o viename jų keičiama užkrova. Po pakeitimo, prieš tiekiant vandenį gyventojams, numatyta atlikti papildomus vandens tyrimus iš po filtro.

    Rekomendacijos gyventojams

    Pasikeitus vandens spalvai, skoniui ar kvapui, gyventojams rekomenduojama pirmiausia atsukti čiaupą ir leisti vandeniui nubėgti, kol jis taps įprastos išvaizdos. Jei išlieka neįprastas skonis ar kvapas, siūloma laikinai rinktis virintą arba alternatyvų vandenį.

    Gyventojams ir toliau organizuojamas nemokamas geriamojo vandens tiekimas cisternomis. Talpos su vandeniu įrengtos prie Seinų g. 5, Vilties g. 9 ir Dainavos g. aikštelėje.

    Bendrovė taip pat primena apie planuojamą infrastruktūros atnaujinimo projektą: per 18 mėnesių numatoma visiškai rekonstruoti miesto vandenvietę. Tikimasi, kad modernizuota įranga padės ateityje išvengti panašių kokybės svyravimų ir užtikrins stabilesnį vandens tiekimą.

    Gyventojai raginami pranešti apie pastebėtus vandens kokybės pokyčius, nes tai leidžia greičiau identifikuoti problemų vietas tinkle. Darbo dienomis galima kreiptis telefonu +370 620 51 826 arba el. paštu lazdijai@lazdijuvanduo.lt, o po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis telefonu +370 640 51 753.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.