CP v2

Tag: Marakuja

  • Vadinama ilgaamžiškumo vaisiumi: marakuja turi 17 kcal, gali mažinti LDL ir saugoti širdį

    Marakuja, dar vadinama pasiflora, yra Pietų Amerikoje kilęs vaisius, kuris pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda ir Lietuvos parduotuvėse. Ji vertinama dėl ryškaus skonio ir maistinių medžiagų gausos, tačiau svarbu suprasti, ką mokslas iš tiesų patvirtina, o kur dar trūksta tvirtų įrodymų.

    100 gramų marakujos yra palyginti nedaug energijos, o vienas vaisius dažniausiai turi apie 17–30 kilokalorijų, priklausomai nuo dydžio ir veislės. Dėl skaidulų ji gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir sumažinti norą užkandžiauti, todėl tinka žmonėms, siekiantiems kontroliuoti svorį.

    Didžiausias marakujos privalumas mitybos požiūriu yra skaidulos: 100 gramų jų gali būti daugiau nei 10 gramų. Skaidulos siejamos su geresniu žarnyno darbu, stabilesniu gliukozės šuolių valdymu po valgio ir palankesniais kraujo lipidų rodikliais, ypač kai jos tampa nuolatine subalansuotos mitybos dalimi.

    Marakujoje taip pat yra vitaminų ir mineralų, tarp jų kalio, magnio, fosforo, geležies ir cinko. Kartu joje aptinkami antioksidantai ir fenoliniai junginiai, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą, o tai laikoma vienu iš veiksnių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei lėtiniu uždegimu.

    Tyrimai rodo, kad marakujos sudedamosios dalys gali prisidėti prie mažesnio LDL cholesterolio ir trigliceridų, tačiau tai nereiškia, kad vien šis vaisius išspręs padidėjusio cholesterolio problemą. Šis efektas labiausiai tikėtinas, kai marakuja vartojama kartu su kitais širdžiai palankiais įpročiais: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies, mažiau itin perdirbto maisto ir pakankamas fizinis aktyvumas.

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, marakuja gali būti įdomus pasirinkimas dėl skaidulų, tačiau ją vis tiek verta valgyti saikingai. Vaisyje yra natūralių cukrų, todėl geriausia ją vertinti kaip dalį bendro angliavandenių kiekio, ypač jei glikemijos kontrolė jautri.

    Parduotuvėse dažniausiai sutinkamos dvi marakujos rūšys: violetinė ir geltonoji. Jų maistinės savybės panašios, tačiau skiriasi skonis: violetinė paprastai aromatingesnė ir saldesnė, o geltonoji didesnė ir rūgštesnė, todėl dažnai naudojama sultims ar tyrėms.

    Renkantis prinokusią marakują verta atkreipti dėmesį į odelę: lengvai susiraukšlėjusi, pafałdinta išvaizda dažniausiai reiškia, kad vaisius yra prinokęs, o ne sugedęs. Marakują patogu valgyti šaukšteliu, o jos sėklos yra valgomos, nors kai kam gali nepatikti jų tekstūra.

  • Vietoj avokado rinkitės marakują: tiek skaidulų, kad nustebsite – nauda širdžiai ir odai

    Vietoj avokado rinkitės marakują: tiek skaidulų, kad nustebsite – nauda širdžiai ir odai

    Marakuja, dar vadinama pasifloros vaisiumi, vis dažniau minima kaip egzotiškas pasirinkimas, galintis varžytis su avokadu. Nors atrodo neįmantriai, jos maistinė sudėtis išsiskiria didele skaidulų ir antioksidantų gausa, o tai siejama su širdies ir kraujagyslių sistemos bei odos būklės palaikymu.

    Pagal maistinių medžiagų duomenis, žaliame marakujos minkštime skaidulų gali būti apie 10,4 gramo 100 gramų. Palyginimui, avokade jų dažnai nurodoma apie 6,8 gramo 100 gramų, todėl marakuja šiuo aspektu kai kuriuos nustebina dar labiau.

    Skaidulos laikomos viena svarbiausių kasdienės mitybos dalių, nes prisideda prie virškinimo sistemos veiklos, padeda palaikyti pastovesnį gliukozės kiekį kraujyje ir gali būti naudingos cholesterolio kontrolei. Dėl to skaidulomis turtingi vaisiai dažnai rekomenduojami žmonėms, siekiantiems ilgiau išlikti sotiems ir subalansuoti mitybą.

    Marakujoje taip pat aptinkama vitamino C ir provitamino A junginių, o šie antioksidantai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso. Būtent oksidacinis stresas dažnai minimas kaip vienas veiksnių, prisidedančių prie greitesnio odos senėjimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos rizikų.

    Vaisiuose esantys augaliniai junginiai ir riebalų rūgštys gali prisidėti prie odos apsauginio barjero palaikymo, ypač kai mityboje trūksta kokybiškų riebalų. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad vienas produktas neišsprendžia visų problemų, o geriausias poveikis pasiekiamas derinant įvairius vaisius, daržoves, baltymus ir sveikuosius riebalus.

    Marakujos Lietuvoje dažniausiai randamos didesniuose prekybos tinkluose beveik visus metus, o sezoniškumas gali skirtis priklausomai nuo kilmės šalies. Renkantis vaisių verta atkreipti dėmesį, kad lengvai susiraukšlėjusi odelė neretai reiškia labiau prinokusį, aromatingesnį minkštimą, tačiau jis neturi būti pažeistas ar su pelėsio žymėmis.

  • Traški alternatyva čipsams: džiovinta marakuja gali mažinti cholesterolį ir padėti lieknėti

    Marakuja, dar vadinama pasifloros vaisiumi, yra tropinis vaisius, kilęs iš Pietų Amerikos ir šiandien plačiai auginamas įvairiuose šiltuose regionuose. Ji išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu, ryškiu aromatu ir sultingu minkštimu su smulkiomis sėklomis, o parduotuvėse vis dažniau siūloma ir džiovinta.

    Renkantis marakują svarbu atkreipti dėmesį į žievelę: lengvai susiraukšlėję vaisiai dažniausiai būna labiau prinokę ir intensyvesnio skonio. Glotnūs, dar kietoki egzemplioriai neretai būna mažiau aromatingi, todėl jiems gali prireikti kelių dienų sunokti kambario temperatūroje.

    Džiovinant vaisius iš jo pašalinama didelė dalis vandens, todėl skonis tampa labiau koncentruotas, o maistinės medžiagos viename kąsnyje gali būti „sutankintos“. Būtent dėl to džiovinta marakuja dažnai pristatoma kaip patogi užkandžio alternatyva, kai norisi kažko traškaus, bet ne riebaus.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama marakujos skaidulų ir polifenolių reikšmė. Tyrimuose, kuriuose vertinta pasiflorų žievelių ar sėklų produktų sudėtis, minimas potencialus ryšys su palankesniais lipidų rodikliais ir antioksidaciniu poveikiu, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

    Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad kalbant apie svorio kontrolę svarbiausia yra bendras racionas ir porcijų dydis. Džiovinti vaisiai paprastai turi daugiau energinės vertės nei švieži, todėl siekiant lieknėti reikėtų rinktis nedideles porcijas ir vengti produktų, į kuriuos pridėta cukraus ar sirupų.

    Praktikoje džiovintą marakują galima valgyti vieną, maišyti su riešutais ir sėklomis, dėti į jogurtą ar košę. Ji tinka ir kaip akcentas desertams, o mėgstantiems netikėtus derinius gali praversti ir padažams ar lengvoms salotoms, jei norisi saldžiarūgščio poskonio.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: didėjant susidomėjimui tvarumu, vis daugiau tyrimų nagrinėja, kaip panaudoti marakujos perdirbimo likučius, pavyzdžiui, žieveles ir sėklas. Tokios žaliavos gali tapti funkciniais ingredientais maisto produktuose, papildų ar kosmetikos gamyboje, tačiau vartotojams svarbiausia išlieka sudėtis ir saikingumas.

  • Parduotuvėje dažnai praeiname pro šalį: šis vaisius gali padėti širdžiai ir kraujospūdžiui

    Marakuja, dar vadinama valgomoji pasiflora, Lietuvos parduotuvėse neretai lieka nepastebėta, nors jos maistinė vertė išties solidi. Tropinis vaisius vertinamas dėl vitamino C, skaidulų ir kalio, o šios medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Valgomoji pasiflora kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau dabar plačiai auginama tropiniuose regionuose. Prinokusi marakuja dažniausiai būna tamsiai violetinė arba geltona, o jos viduje yra kvapnus, saldžiarūgštis minkštimas su valgomomis sėklomis.

    Kas joje naudinga?

    Marakujoje yra skaidulų, antioksidantų ir kelių vitaminų, tarp jų A ir C, taip pat folio rūgšties. Nors vienas vaisius stebuklų nepadarys, tokia sudėtis prisideda prie subalansuotos mitybos, ypač jei maiste trūksta vaisių ir daržovių.

    Ypatingo dėmesio verta skaidulų dalis: jos svarbios virškinimui, gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir prisideda prie normalios žarnyno veiklos. Specialistai pabrėžia, kad skaidulų poveikis labiausiai pasireiškia tuomet, kai jos gaunamos reguliariai, iš įvairių šaltinių.

    Širdis ir kraujospūdis

    Marakuja išsiskiria kalio kiekiu, o kalis yra viena svarbiausių mineralinių medžiagų, siejamų su normalios kraujospūdžio kontrolės palaikymu. Būtent todėl kalio turintys produktai dažnai minimi mitybos rekomendacijose žmonėms, kurie nori mažinti suvartojamos druskos kiekį.

    Be to, vaisiuose esantys antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Vis dėlto medikai pabrėžia, kad kraujospūdžio ar cholesterolio pokyčiams įtaką daro visas gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, kūno svoris, miegas ir stresas.

    Kaip išsirinkti ir valgyti?

    Perkant marakują verta ieškoti vaisių su lengvai susiraukšlėjusia odele: tai dažnai rodo didesnį prinokimą ir intensyvesnį skonį. Per kieti, visiškai lygūs vaisiai gali būti dar neprinokę, todėl skonis būna blankesnis.

    Valgyti paprasta: perpjaukite per pusę ir šaukšteliu išimkite minkštimą kartu su sėklomis. Marakuja tinka įmaišyti į natūralų jogurtą, varškę, košes, kokteilius ar naudoti desertų kremams pagardinti, o rūgštelė gali maloniai subalansuoti saldžius patiekalus.

    Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl individualių mitybos rekomendacijų. Marakuja gali būti puikus kasdienio raciono priedas, tačiau ji nepakeičia gydymo ir nėra vaistas.