CP v2

Tag: Marco Rubio

  • Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    Trumpas: JAV ir Iranas priartėjo prie susitarimo dėl karo pabaigos, sprendimas gali būti per 48 val.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas yra priartėję prie susitarimo, kuris galėtų užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Interviu telefonu JAV televizijai CBS jis sakė, kad derybos esą juda į priekį, tačiau kartu perspėjo apie griežtas pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

    Apie galimą proveržį kalba ir regiono pareigūnai bei diplomatiniai šaltiniai, kurie viešai neįvardijami. Jų teigimu, svarstomas Pakistano parengtas memorandumo projektas, o galutinis sprendimas dėl jo galėtų paaiškėti per artimiausias 48 valandas, kai abi pusės peržiūrės tekstą.

    Kas siūloma ir kas lieka už borto

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei valstybinei televizijai aiškino, kad projektas vertinamas kaip pagrindų susitarimas, kuris atvertų kelią tolesnėms deryboms. Pasak jo, būtų siekiama per 30–60 dienų suderinti detales ir pereiti prie galutinio susitarimo.

    Baghaei taip pat nurodė, kad tarp aptariamų klausimų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį eina reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos dalis. Kartu jis pabrėžė, kad branduoliniai klausimai į šį etapą neįtraukiami, nes Teheranas pirmiausia siekia sustabdyti karo veiksmus.

    „Šiame etape mūsų dėmesys sutelktas į karo pabaigą visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – sakė Esmailas Baghaei.

    JAV pozicija: spaudimas ir raudonos linijos

    Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, būdamas Indijoje, žurnalistams teigė, kad derybose esą padaryta tam tikra pažanga ir artimiausiomis dienomis gali paaiškėti daugiau. Jis pakartojo Vašingtono poziciją, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    Trumpas taip pat yra viešai sakęs, kad laikinai atideda karinį smūgį Iranui dėl vykstančių rimtų derybų ir sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose prašymų. Vis dėlto jo retorikoje kartu išlieka ir grasinimas, kad nesėkmės atveju Iranui grėstų itin skaudūs padariniai.

    Pakistano vaidmuo ir rizikos rinkoms

    Šaltinių teigimu, tarpininkavimo pastangos siejamos su Pakistanu: jo kariuomenės vadas Asimas Muniras Teherane susitiko su aukštais Irano pareigūnais, įskaitant užsienio reikalų ministrą Abbasą Araghchi ir prezidentą Masoudą Pezeshkianą. Teigiama, kad Islamabadui svarbu grąžinti šalis prie tiesioginių pokalbių, tačiau kol kas neaišku, ar pavyks suderinti principinius reikalavimus.

    Karas ir su juo susiję trikdžiai Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu jautriausių veiksnių pasaulio ekonomikai, nes bet koks laivybos ribojimas tiesiogiai veikia energijos išteklių kainas ir tiekimo grandines. Dėl to rinkos atidžiai stebi ne tik pareiškimus, bet ir realius sprendimus, ar bus sustabdytos atakos ir atnaujintas stabilus komercinis judėjimas regione.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimas Kubai kaista: kaltinimai Rauliui Castro ir sankcijos kursto naują krizės etapą

    JAV spaudimo kampanija Kubai pastarosiomis savaitėmis perėjo į naują fazę, kuri Vašingtono ir Havanos santykiuose kelia klausimą dėl galutinio Baltųjų rūmų tikslo. JAV Teisingumo departamentas paskelbė papildytą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro, kuriame jis kaltinamas žmogžudyste.

    Kaltinimai siejami su 1996 metais įvykusiu incidentu, kai Kubos karinės pajėgos numušė du lėktuvus. Tuo metu R. Castro buvo šalies gynybos ministras, o byla JAV vėl sugrįžo į pirmą planą kartu su griežtėjančia sankcijų politika.

    Simbolinė data ir politinė žinutė

    Kaltinamasis aktas paviešintas gegužės 20 dieną, kuri Kubai turi simbolinę reikšmę kaip Respublikos gimimo data. Toks laiko pasirinkimas interpretuojamas kaip papildomas politinis signalas Havanai, ypač turint omenyje bendrą JAV veiksmų paketą.

    JAV administracijos kryptis, kaip teigiama, apima sankcijų griežtinimą ir siekį riboti salos aprūpinimą energijos ištekliais. Tai prisideda prie ekonominės įtampos, kurią Kuba jaučia ne vienerius metus, o energijos trūkumas tapo vienu iš skaudžiausių veiksnių kasdieniame gyvenime.

    Kuboje – nerimas dėl jėgos scenarijų

    Kubos pareigūnai pastaruoju metu viešai perspėja apie galimą JAV karinę intervenciją, nors dalis ekspertų tokį scenarijų vertina atsargiai. Akcentuojama, kad bet kokie tiesioginiai kariniai veiksmai galėtų reikšti dideles politines ir karines sąnaudas, todėl Vašingtonui ekonomiškai patogiau tęsti spaudimą kitomis priemonėmis.

    Fone pasirodė pranešimų, kad Kuba esą stiprina karinių bepiločių pajėgumus, siejamus su Rusijos ir Irano technologijomis, o JAV vykdo žvalgybinio pobūdžio skrydžius šalia Kubos pakrantės. Tokie signalai didina įtampą ir kuria tarpusavio nepasitikėjimo spiralę, net jei tiesioginės konfrontacijos tikimybė išlieka neaiški.

    „Auganti humanitarinė krizė Kuboje išlieka nenuspėjamas veiksnys, kuris gali priversti abi puses improvizuoti“, – sakė Robertas Munksas.

    Energetikos krizė ir vidaus stabilumo rizika

    Kubos valdžia pripažįsta, kad šalį smarkiai veikia degalų ir energijos stygius, dėl kurio dažnėja elektros tiekimo sutrikimai. Tai tiesiogiai atsiliepia vandens tiekimui, maisto grandinėms, viešajam transportui ir kitoms paslaugoms, todėl visuomenės nepasitenkinimo rizika didėja.

    Analitikai pažymi, kad didžiausias Kubos pažeidžiamumas šiuo metu yra ne karinė intervencija, o valstybės gebėjimas užtikrinti bazines paslaugas ir suvaldyti galimas neramumų bangas. Net jei saugumo struktūros trumpuoju laikotarpiu gali išlaikyti kontrolę, ilgalaikis energijos ir prekių deficitas kelia sisteminę grėsmę stabilumui.

    Havana kaltinimus atmeta, Vašingtonas griežtina toną

    Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis kaltinimus R. Castro pavadino politiniu manevru ir teigė, kad jie esą skirti pateisinti agresyvesnę JAV laikyseną. Jis taip pat perspėjo, kad bet koks jėgos scenarijus galėtų turėti neprognozuojamų pasekmių regione.

    Tuo metu JAV pareigūnai tvirtina, kad Kuba kelia nacionalinio saugumo grėsmių, o taikaus susitarimo perspektyvos vertinamos skeptiškai. Kubos užsienio reikalų ministras tokius teiginius neigia, o diplomatinė retorika dar labiau tolina kompromiso galimybes.

    „Didžiausia Kubos rizika yra ne užsienio intervencija, o tai, ar valstybė sugebės išlaikyti šviesas įjungtas pakankamai ilgai, kad išliktų valdžioje“, – sakė Robertas Munksas.

  • JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    JAV ir Iranas artėja prie taikos, bet įstrigo dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio mokesčių

    Jungtinės Valstijos ir Iranas pastarosiomis dienomis signalizavo tam tikrą pažangą derybose dėl karo pabaigos, tačiau esminiai klausimai lieka neišspręsti. Didžiausia įtampa kyla dėl Irano prisodrinto urano atsargų ir galimų mokesčių laivybai per Hormūzo sąsiaurį.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė matantis gerus ženklus, kad susitarimas gali būti pasiekiamas. Vis dėlto jis perspėjo, kad susitarimas būtų sunkiai įmanomas, jei Teheranas siektų įtvirtinti nuolatinę laivybos kontrolę ir apmokestinimą Hormūzo sąsiauryje.

    „Niekas pasaulyje nepalaiko mokesčių sistemos. Tai negali įvykti ir būtų nepriimtina“, – sakė Marco Rubio.

    Hormūzo sąsiauris ir laivyba

    Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, per kurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks jo ribojimas ar apmokestinimas rinkose paprastai reiškia staigią rizikos premiją, brangstančius krovinius ir augančias draudimo kainas.

    Pranešama, kad buvo aptariamos galimos schemos, susijusios su mokėjimų ar rinkliavų sistema už laivybą, o tai Vašingtonas vertina kaip bandymą peržengti tarptautinės laivybos principus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė tokią iniciatyvą ir pabrėžė, kad sąsiauris, jo teigimu, turi išlikti atviras ir laisvas.

    „Mes norime, kad jis būtų atviras. Mes norime, kad jis būtų laisvas. Mes nenorime mokesčių. Tai tarptautinis vandens kelias“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prisodrintas uranas lieka kliūtis

    Kitas kertinis derybų akmuo yra Irano prisodrinto urano atsargos. Vašingtonas spaudžia Teheraną atsisakyti dalies atsargų ar išgabenti jas iš šalies, argumentuodamas, kad jos gali būti panaudotos branduolinio ginklo programai.

    Iranas tvirtina, kad jo programa esą yra taiki, o prisodrintas uranas reikalingas civiliniams tikslams. Tuo pat metu Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei, remiantis viešai cituotais šaltiniais, nurodė, kad arti ginklams tinkamo lygio prisodrintas uranas neturėtų būti siunčiamas į užsienį.

    Karinis fonas ir tarpininkavimas

    Nors viešojoje erdvėje skamba diplomatiniai pareiškimai, situaciją apsunkina ir kariniai veiksniai. JAV Centrinė vadavietė nurodė, kad lėktuvnešio USS Abraham Lincoln smogiamosios grupės pajėgos išlaiko aukščiausią parengtį Arabijos jūroje, kartu vykdydamos Irano uostų blokadą.

    Diplomatinėms pastangoms papildomos reikšmės suteikia ir tarpininkavimo kanalai. Pranešta, kad Pakistano kariuomenės vadas Asim Munir lankėsi Irano sostinėje, o tokie vizitai vertinami kaip bandymas išlaikyti derybų ryšį ir mažinti eskalacijos riziką.

    Kol kas abi pusės viešai kalba apie galimą susitarimą, tačiau esminiai sprendimai dėl urano ir Hormūzo sąsiaurio režimo išlieka kertiniai. Būtent šie klausimai lems, ar pažangos signalai virs realiu taikos susitarimu, ar derybos vėl įstrigs.

  • Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    Rubio prabilo ispanų kalba: Kubai siūlo naują kelią, o Raúliui Castro ruošia kaltinimus

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio specialiame vaizdo kreipimesi į Kubos gyventojus pareiškė, kad Vašingtonas siūlo „naują kelią“ santykiuose su šalimi. Kreipimasis paskelbtas tuo metu, kai JAV institucijos, žiniasklaidos duomenimis, ruošėsi pranešti apie galimus baudžiamuosius kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui Raúliui Castro.

    Kalbėdamas ispanų kalba, M. Rubio kaltino Kubos komunistinę valdžią korupcija, priespauda ir valstybės išteklių grobstymu. Jis pabrėžė, kad, JAV vertinimu, pagrindinė kliūtis geresnei ateičiai yra dabartinė politinė sistema ir ją palaikantys galios centrai.

    „Prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naują kelią tarp Jungtinių Valstijų ir naujos Kubos“, – sakė Marco Rubio.

    JAV valstybės sekretorius teigė, kad kalba apie Kubą, kurioje piliečiai realiai gali pasirinkti, kas juos valdys, ir rinkimuose pakeisti valdžią, jei ši nedirba žmonių labui. Tokia retorika atspindi griežtėjančią Vašingtono liniją, kai demokratijos ir žmogaus teisių klausimai siejami su sankcijomis bei ekonominiais svertais.

    Įtampa su Havana auga

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir Kubos santykiai tapo dar labiau įtempti. Publikacijoje teigiama, kad po JAV veiksmų prieš Venesuelos režimą ir vėliau įvestų energetinių ribojimų Kuba atsidūrė dar gilesnėje krizėje, o tai ypač atsiliepė elektros tiekimui ir degalų prieinamumui.

    M. Rubio taip pat kritikavo karinę įtaką ekonomikai ir įvardijo konglomeratą GAESA kaip struktūrą, kuri, kaip teigiama, valdo reikšmingą Kubos ūkio dalį. Pasak jo, tokios organizacijos esą koncentruoja pelną siauro elito rankose, o visuomenei tenka nuolatinių „aukojimosi“ raginimų ir represijų našta.

    „Tai valstybė valstybėje, niekam neatskaitinga ir kaupianti pelną mažo elito naudai“, – sakė Marco Rubio.

    Pagalbos pažadas su sąlyga

    Kreipimesi ir vėlesniuose pareiškimuose M. Rubio priminė apie JAV siūlomą humanitarinės pagalbos paketą, siekiantį apie 85 000 000 eurų. Skelbiama, kad Vašingtonas pagalbą siūlo su sąlyga, jog ji būtų paskirstoma per Katalikų Bažnyčią, apeinant Kubos valdžios institucijas.

    Tokios sąlygos atspindi JAV politikos kryptį, kai siekiama mažinti Havanos kontrolę tiekimo grandinėse ir kartu užsitikrinti, kad parama pasiektų gyventojus. Kuba tokį modelį tradiciškai vertina kaip kišimąsi į vidaus reikalus ir sankcijų politikos tąsą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis ragino JAV ne siūlyti pagalbą su politinėmis sąlygomis, o švelninti arba panaikinti ekonominius ribojimus. Havanos pozicija išlieka nuosekli: humanitarinę padėtį, pasak Kubos valdžios, lemia ilgalaikė JAV sankcijų politika.

    Galimi kaltinimai Raúliui Castro

    Pranešama, kad JAV Teisingumo departamentas svarstė galimybę paskelbti baudžiamuosius kaltinimus 94 metų Raúliui Castro. Nurodoma, kad galimas tyrimo ir kaltinimų pagrindas siejamas su 1996 metais numuštais dviem civiliniais orlaiviais, kuriuos pilotavo anti-Castro aktyvistai.

    Raúlis Castro po brolio Fidelio Castro perėmė valdžią Kuboje ir vėliau dalyvavo laikotarpyje, kai 2015 metais buvo pradėtas santykių atšilimas su JAV Baracko Obamos administracijos metu. Vėliau šią politiką D. Trumpo administracija pakeitė, grįždama prie griežtesnių ribojimų ir spaudimo priemonių.

    Nepaisant augančios įtampos, publikacijoje teigiama, kad diplomatiniai kontaktai nenutrūko. Minimas aukšto lygio susitikimas Havanoje balandžio 10 dieną, taip pat tai, kad tai buvo pirmas kartas nuo 2016 metų, kai JAV vyriausybinis lėktuvas nusileido Kubos sostinėje.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.