CP v2

Tag: Marco Rubio

  • Lūžis Rusijos ir Ukrainos derybose? JAV mini ribotas paliaubas dėl grūdų ir energetikos

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina rodo susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdų eksportą ir energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, tokia schema karo neužbaigtų, tačiau galėtų sumažinti pasaulinę įtampą dėl energijos išteklių ir maisto rinkų.

    Rubio šią žinią pateikė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginių fone. JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad abi kariaujančios pusės energetiką yra įvardijusios strateginiais taikiniais.

    Kas būtų ribotų paliaubų ašis?

    Kalbant apie energijos sektorių, jautriausia tema išlieka elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūra, taip pat naftos ir dujų tiekimo grandinės. Rubio akcentavo, kad energetikos smūgiai veikia ne tik karo lauką, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Grūdų klausimas siejamas su Juodosios jūros prekybos maršrutais, uostų ir logistikos saugumu bei draudimo kaštais, kurie tiesiogiai lemia tiekimo kainą pasaulio rinkose. Ribotos paliaubos šioje srityje būtų orientuotos į tai, kad būtų sumažinta rizika kritinei infrastruktūrai ir eksportui.

    „Manau, kad abi pusės išreiškė susidomėjimą tam tikromis ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdus ir energetiką“, – sakė Marco Rubio.

    Rubio taip pat leido suprasti, kad JAV išlieka atviros tokio formato svarstymui, net jei tai nebūtų visapusiškas ugnies nutraukimas. Jo vertinimu, net dalinis susitarimas galėtų amortizuoti su karu susijusį spaudimą naftos, dujų ir maisto kainoms, o tai aktualu ir Europai.

    Ką signalizuoja Kyjivas ir Vašingtonas?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu teigė, kad Kyjivas būtų pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, kurie užtikrintų energetikos sistemos apsaugą. Jis nurodė, kad JAV ketina perduoti atitinkamus signalus Rusijos pusei.

    JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad karas, jo manymu, greičiausiai nebus išspręstas vien mūšio lauke ir galiausiai vis tiek priartės prie derybų formato. Kartu jis pripažino, kad net ir ribotos paliaubos būtų sudėtingos, nes abi pusės yra įtraukusios energetikos objektus į karinius planus.

    G20 ir platesnės karo plėtros rizikos

    Rubio pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pakviestas į G20 viršūnių susitikimą, planuojamą gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, Floridoje. Jo teigimu, tai galėtų tapti proga dialogui ne tik su Trumpu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais.

    „Kartais situacija išslysta iš kontrolės taip, kad karas persimeta į kitą pasaulio dalį ar kitą valstybę“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat įvardijo Vašingtono nerimą, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų per hibridines atakas, sabotažą ar net klaidas, kurios galėtų sukelti nenumatytą eskalaciją. Anot JAV, šios rizikos nuolat keliamos įvairiuose susitikimuose su partneriais.

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad Rubio ir Lavrovo pokalbiuose aptarta karo Ukrainoje eiga ir dvišaliai santykiai. Kol kas nėra ženklų, kad ribotų paliaubų idėja būtų virtusi konkrečiu dokumentu, tačiau pats signalas rodo bandymą ieškoti siauresnių, praktiškų susitarimų.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    „Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

    Sandoris Orinoko baseine

    JAV naftos bendrovė „Chevron“ paskelbė planuojanti plėsti veiklą Venesueloje ir investuoti apie 6,3 mlrd. eurų į du naujus telkinius Orinoko naftos juostoje. Įmonė teigia, kad projektai turėtų daugiau nei padvigubinti gavybą per penkerius metus.

    Pagal bendrovės informaciją, plėtra vyks per bendrą įmonę su vietos partnere „Petroindependencia“, kurioje „Chevron“ valdo 49 proc. akcijų. Skelbiama, kad tikslinė gavyba ilgainiui galėtų siekti apie 600 000 barelių per dieną.

    Politinis fonas ir Vašingtono ambicijos

    „Chevron“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Venesuelos Nacionalinė Asamblėja pritarė atskiram susitarimui, kuris, JAV vertinimu, suteiktų Vašingtonui galimybę per kitą operatorių daryti įtaką maždaug penktadaliui šalies naftos išteklių. Dalis opozicijos parlamentarų nuo balsavimo susilaikė, teigdami negavę pilnų sąlygų.

    Į Karakasą atvykęs JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas susitikimuose pabrėžė investicijų kuriamą ekonominį efektą.

    „Kai į šalį ateina didelės investicijos, atsiranda daugiau darbo vietų, didėja atlyginimų spaudimas ir plečiasi galimybės venesueliečių gerovei“, – sakė Chrisas Wrightas.

    Kodėl Venesuela išlieka rizikinga

    Venesuelos naftos sektorius nuo 2007 metais įvykdytos nacionalizacijos laikomas vienu sudėtingiausių pasaulyje: investuotojai vertina politinę riziką, sankcijų neapibrėžtumą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir ilgus projektų įgyvendinimo terminus. Dalis tarptautinių bendrovių po nacionalizacijos pasitraukė, tačiau „Chevron“ liko viena iš nedaugelio didžiųjų JAV įmonių, tęsianti veiklą.

    Analitikai paprastai pabrėžia, kad net ir patvirtinus investicijas, realus gavybos augimas gali užtrukti: nauji telkiniai, logistika, skiediklių ir įrangos tiekimas bei eksporto kanalai priklauso nuo politinių sprendimų ir finansavimo. JAV pareigūnai viešai akcentuoja, kad Vašingtonas į projektus tiesiogiai lėšų neinvestuoja, o tikisi, jog politinis užnugaris paskatins privačius pinigus.

    „Svarbiausia, kad tai susitarimas su JAV vyriausybe, o tam tikra dalis šių aktyvų gali pereiti į specialią sąskaitą, leidžiančią perimti dalį naudos“, – sakė Marco Rubio.

    Tuo pat metu JAV vidaus politikoje energijos kainos išlieka jautri tema: administracija sieja didesnę pasiūlą su galimybe amortizuoti svyravimus pasaulinėje rinkoje. Venesuelos kryptis Vašingtonui tampa ir geopolitiniu signalu, ypač turint omenyje konkurenciją dėl įtakos Lotynų Amerikoje bei ankstesnį kai kurių telkinių siejimą su Kinijos ir Rusijos interesais.

  • Trumpas žada paimti visą Venesuelos naftą: Baltieji rūmai paviešino sandorio schemą

    Trumpas žada paimti visą Venesuelos naftą: Baltieji rūmai paviešino sandorio schemą

    JAV administracija paviešino detales apie Venesueloje sudarytą susitarimą, kurį Vašingtonas vadina didžiausiu naftos sandoriu istorijoje. Baltųjų rūmų faktų suvestinėje nurodyta, kad pagrindinis operatorius bus privati bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP), o JAV įgyja esmines kontrolės svertus.

    Pagal dokumente aprašytą modelį laikinosios Venesuelos valdžios institucijos suteikė NABEP 100 metų koncesijas 17 naftos telkinių. Skelbiama, kad susitarimą pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV karo sekretorius Pete Hegseth.

    Baltieji rūmai nurodo, kad koncesijomis apimami ištekliai siekia daugiau kaip 65 mlrd. barelių, o tai gerokai viršija JAV teritorijoje esančias atsargas, kurios vertinamos maždaug 46 mlrd. barelių. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl Vašingtonas siekia ilgalaikės įtakos Venesuelos energetikos sektoriuje.

    „Tai neįtikėtina vertė, kuri tiesiog gulėjo nenaudojama, o mes paimsime visa tai. Mes išgausime tą naftą“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Prezidentas taip pat teigė, kad į projektą esą taikosi didžiosios JAV naftos bendrovės, tarp jų „Exxon“ ir „Chevron“, o dėl dalyvavimo vyksta konkurencija. Vis dėlto kol kas neaišku, kiek iš šių pareiškimų virs konkrečiomis pasirašytomis sutartimis ir investiciniais įsipareigojimais.

    Ko tikisi Vašingtonas?

    Pagal paviešintas sąlygas JAV karo departamento Strateginio kapitalo biuras gautų 35 proc. akcijų paketą NABEP valdančioje motininėje įmonėje. Baltieji rūmai tai pristato kaip sandorį, kuris mokesčių mokėtojams neva nekainuotų, o jo vertė galėtų siekti šimtus milijardų eurų.

    Taip pat skelbiama, kad JAV valstybės departamentas įgytų teisę įsigyti 20 proc. visos produkcijos iš esamų ir būsimų NABEP telkinių savikaina. Šis mechanizmas siejamas su planu bent iš dalies papildyti Strateginį naftos rezervą, o likusiai produkcijos daliai Vašingtonas turėtų pirmumo teisę.

    Dokumentuose numatytas ir valdymo kontrolės modelis: JAV suteikiama veto teisė dėl valdybos paskyrimų, o dauguma direktorių privalėtų būti JAV piliečiai. Be to, nurodoma, kad susitarimui būtų taikoma JAV teisė ir ginčai būtų sprendžiami JAV teismuose.

    Investicijos, rizikos ir neatsakyti klausimai

    NABEP įsipareigotų investuoti iki 86 mlrd. eurų į Venesuelos naftos infrastruktūrą. Taip pat teigiama, kad per 25 metus galėtų būti sumokėta apie 172 mlrd. eurų mokesčių ir autorinių atskaitymų, tačiau šios projekcijos priklausys nuo gavybos apimčių, kainų ciklų ir politinio stabilumo.

    Viešojoje erdvėje minima, kad nemaža dalis telkinių anksčiau buvo siejami su Rusijos ar Kinijos interesais, o Baltieji rūmai šį posūkį pateikia kaip JAV įtakos susigrąžinimą regione. Energetikos rinkose tokie pareiškimai paprastai vertinami ir kaip geopolitinis signalas, galintis turėti įtakos tiekimo lūkesčiams.

    Tačiau kartu kyla klausimų dėl politinės ir teisinės rizikos. Pranešama, kad NABEP kontroliuoja Venesuelos verslininkas Alejandro Betancourt, kurio ankstesnė veikla buvo tiriama JAV ir Europos institucijų, nors kaltinimai nebuvo pareikšti, o pats jis neigia bet kokius pažeidimus.

    Teigiama, kad kai kurios didžiosios naftos bendrovės, svarstančios atskiras sutartis, siekia aiškių garantijų dėl teisinio apibrėžtumo ir kontraktų stabilumo. Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad susitarimo derybos vyko be Kongreso įsitraukimo, todėl įstatymų leidėjai jau prašo daugiau informacijos apie jo sąlygas.

  • Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie susitarimą, kuris, jo teigimu, suteiktų Jungtinėms Valstijoms reikšmingą prieigą prie Venesuelos naftos išteklių. Baltieji rūmai kol kas pateikė mažai detalių, o pats susitarimo tekstas viešai nepaskelbtas.

    Pagal Venesuelos laikinosios lyderės Delcy Rodríguez išplatintą informaciją, kalbama apie 17 telkinių vystymą, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. Ji teigia, kad projektai galėtų modernizuoti sektorių ir tapti ekonomikos atsigavimo varikliu.

    Ką žinome apie sąlygas

    Skelbiama, kad JAV vyriausybė kartu su neįvardytu privačiu operatoriumi Venesueloje įsteigė naują įmonę, kuriai suteiktos teisės plėtoti dar neišnaudotus telkinius. Rodríguez teigimu, tai galėtų pritraukti iki 86 mlrd. eurų investicijų ir atnešti daugiau kaip 180 mlrd. eurų mokesčių pajamų Karakasui.

    Trumpas tvirtina, kad derybose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir D. Rodríguez. JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nurodė, kad susitarimas numato JAV 55 proc. faktinės naujos bendrovės produkcijos dalį, įskaitant nuosavybės interesą ir teisę pirkti naftą savikaina.

    Pasak to paties pareigūno, dalis JAV įsigyjamos naftos būtų nukreipiama į Strateginį naftos rezervą ir kariuomenės poreikius. Tačiau lieka neaišku, kokią 55 proc. dalies dalį sudaro nuosavybė, o kokią – išskirtinės pirkimo teisės.

    Reakcija Venesueloje ir JAV

    Venesueloje jau pasigirdo kaltinimų, kad toks žingsnis prieštarauja ilgus metus kartotai nuostatai, jog šalies ištekliai turi tarnauti tik Venesuelos interesams. Harvardo universiteto profesorius Ricardo Hausmannas susitarimą pavadino gėdingu ir suabejojo jo tvarumu, teigdamas, kad ateities valdžios gali jo nepripažinti.

    „Venesuela išlaiko nuosavybę ir suverenitetą savo ištekliams“, – sakė Delcy Rodríguez.

    JAV Kongrese vertinimai išsiskyrė: dalis respublikonų susitarimą vadina strateginiu laimėjimu, o demokratai jį kritikuoja kaip politinį ir ekonominį sandorį, kuriame per daug neatsakytų klausimų. Diskusijas kaitina ir faktas, kad detalių trūksta, o sprendimų pasekmės gali būti ilgalaikės.

    Didžiausios nežinomybės ir rizikos

    Kol kas neaišku, kas finansuos būtinas investicijas, kokia yra privataus operatoriaus tapatybė ir kokie teisiniai bei saugumo mechanizmai garantuotų projekto tęstinumą. Venesuelos naftos infrastruktūra daug metų kentėjo nuo nepakankamų investicijų, o politinė rizika tradiciškai laikoma viena didžiausių regione.

    JAV bendrovių vaidmuo taip pat miglotas. „Chevron“, kuri minima kaip vienintelė JAV kompanija, dar vykdžiusi gavybą Venesueloje, atsisakė komentuoti, kaip ir „Exxon Mobil“. Analitikai pabrėžia, kad net ir atsiradus palankesnėms sąlygoms, įmonės gali rinktis kitus regionus, jei komercinės galimybės ten atrodys patrauklesnės.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad teoriškai tokio masto susitarimas galėtų sustiprinti JAV energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, tačiau praktikoje lemiami bus logistika, investicijų mastas ir politinis stabilumas. Kol nepaskelbtas susitarimo tekstas, rinkos ir visuomenė lieka spėlioti, kiek realiai greitai ir kokiais kaštais būtų įmanoma didinti gavybą.

  • Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    Marco Rubio retame podkaste: nuo Pop-Tarts ir Tupaco iki santuokos, kurią žmona nuolat pakoreguoja

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įprastai kalba apie karus, diplomatiją ir nacionalinį saugumą, tačiau šįkart dėmesio centre atsidūrė jo asmeninis gyvenimas. Retame ir plačios temos amplitudės pokalbyje tinklalaidėje The Katie Miller Podcast jis pasirodė kartu su žmona Jeanette, o socialiniuose tinkluose labiausiai aptarinėtas tapo būtent jų tarpusavio dialogas.

    Pokalbyje 55 metų politikas leido pažvelgti į save ne kaip į oficialų pareigūną, o kaip į vyrą ir tėvą, turintį labai skirtingų pomėgių. Laidoje skambėjo temos nuo koledžų futbolo ir siaubo filmų su vaikais iki muzikos, įskaitant velionį reperį Tupacą Shakurą, ir net jo kasdienių mitybos įpročių.

    Trys dešimtmečiai santuokos

    Rubio pora susituokusi daugiau nei 30 metų ir augina keturis vaikus, todėl pokalbyje netrūko tarpusavio juokų ir pašaipų. Paklausta apie laimingos santuokos paslaptį, Jeanette pirmiausia paminėjo tikėjimą, tačiau Rubio į tai sureagavo savitu humoru.

    Vėliau politikas kalbėjo apie laiką ir šeimą, pabrėždamas, kad su amžiumi išmoksti labiau vertinti dabartinį momentą. Jo teigimu, kiekvienas gyvenimo etapas turi savų dalykų, kuriuos verta išgyventi ir prisiminti, nes jie nepasikartoja.

    „Tikriausiai vienas dalykų, kurį laikui bėgant supratau, yra tai, kad reikia vertinti akimirką, kurioje esi dabar, nes ji nebegrįš“, – sakė Marco Rubio.

    Pop-Tarts epizodas, kuris išplito

    Vienas plačiausiai socialiniuose tinkluose cituotų momentų įvyko, kai vedėja paklausė Rubio apie Make America Healthy Again idėją ir jo požiūrį į sveikatingumą. Politikas teigė palaikantis mintį, kad žmonės turėtų būti sveiki, tačiau Jeanette tuoj pat įsiterpė ir pareiškė, kad vyras toli gražu ne visada taip elgiasi.

    Paklausta, ką Rubio iš tiesų valgo, ji atsakė, kad tai Pop-Tarts ir kiti produktai, kurių, jos vertinimu, jam reikėtų vengti. Pats Rubio ginčijosi, kad šių saldžių kepinių nevalgo kasdien, tačiau kartu juos pavadino vienu didžiųjų amerikietiškų išradimų, pabrėždamas net jų pakuotę.

    Žiūrovų reakcijos išsiskyrė: vieni dialogą vertino kaip lengvą sutuoktinių humorą, kiti akcentavo, kad Jeanette dažnai taisė vyrą ir taip neva jį menkino. Dėl to ištrauka tapo plačiai dalijama, o dalis komentarų labiau suko ne apie politiką, o apie poros bendravimo stilių.

    Trumpa politika ir pastaba apie Kubą

    Nors pokalbio tonas buvo labiau pramoginis, trumpai paliesta ir politika, ypač Kuba, kuri Rubio šeimai yra asmeniškai svarbi tema. Jis sakė manantis, kad šalis ilgainiui judės į kitokią ateitį, tačiau pokyčiai, jo vertinimu, neįvyksta per naktį.

    Rubio palygino tokias transformacijas su ilgu procesu, kai po dešimtmečius trunkančios sistemos keitimas reikalauja pereinamojo laikotarpio. Jis taip pat užsiminė apie Rytų Europos valstybių patirtį, teigdamas, kad politinių sistemų persitvarkymas paprastai trunka ne vienerius metus.

    Laidos formatas iš esmės nebuvo konfrontacinis, daugiausia dėmesio skirta kasdieniams įpročiams, šeimai ir asmeninėms nuostatoms. Papildomos intrigos suteikia ir tai, kad tinklalaidės vedėja Katie Miller yra ištekėjusi už Stepheno Millerio, Baltųjų rūmų politikos klausimų pavaduotojo vadovo.

  • Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rekordinis Ukrainos smūgis: Rusija skelbia numušusi 1 158 dronus, sureagavo JAV

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas jos oro gynyba esą numušė 1 158 Ukrainos dronus. Maskva taip pat teigia sunaikinusi šešias valdomas aviacines bombas ir vieną HIMARS raketą. Jei skaičiai tikslūs, tai būtų vienas didžiausių tokio tipo išpuolių per visą karo laikotarpį.

    Nepriklausomi vertinimai pabrėžia, kad karo sąlygomis abiejų pusių pateikiami duomenys dažnai skirti ir informaciniam poveikiui, todėl realus dronų skaičius bei pataikymų apimtis gali būti kitokia. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais fiksuojama bendra tendencija aiški: Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanijos tampa vis didesnio masto ir geriau koordinuotos.

    Rusijos šaltiniai ir atviri duomenys mini atakas prieš energetikos ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo pajėgumus bei sandėliavimo objektus. Tokie taikiniai paprastai pasirenkami siekiant trikdyti degalų tiekimą, logistikos grandines ir karinės pramonės ritmą. Net ir daliai dronų būnant numuštiems, pavieniai pataikymai gali sukelti didelius nuostolius.

    JAV reakcija ir diplomatinė linija

    Į situaciją sureagavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pastebėjęs, kad tolimojo nuotolio smūgiai keičia konflikto dinamiką, nes karo poveikis vis dažniau jaučiamas ir Rusijos teritorijoje. Pasak jo, pastarųjų savaičių įvykiai rodo, jog Ukrainos pajėgumai perkelti spaudimą į gilesnius užnugario rajonus išaugo.

    „Tolimojo nuotolio smūgiai pakeitė konflikto dinamiką, nes karas vis dažniau persikelia į Rusijos teritoriją“, – sakė Marco Rubio.

    Marco Rubio taip pat teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs įvertinti, ar pasikeitusi situacija gali atverti kelią deryboms. Jo vertinimu, artimiausiomis savaitėmis JAV ketina intensyvinti diplomatines pastangas, tačiau abi pusės vis dar laikosi griežtų pozicijų, o realiam proveržiui reikėtų mažinti vadinamąsias raudonąsias linijas.

    Ką rodo dronų karo tendencijos

    Ekspertai pažymi, kad dronų karas Ukrainoje evoliucionavo nuo pavienių atakų iki masinių bangų, kuriose derinami skirtingo nuotolio ir skirtingos paskirties aparatai. Tokia taktika siekia perkrauti oro gynybą, priversti ją švaistyti brangias raketas ir atverti langus pataikymams į svarbius objektus.

    Tuo pat metu Rusija stiprina oro gynybą aplink strateginius taikinius, plečia elektroninės kovos priemonių naudojimą ir skelbia apie naujus perėmimo sprendimus. Tačiau infrastruktūros objektų apsauga didžiulėje teritorijoje išlieka sudėtinga, todėl net ribotas proveržis gali turėti reikšmingą ekonominį ir psichologinį efektą.

  • Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija ketvirtadienį aštriai sureagavo į JAV pareiškimus Tiananmenio įvykių metinių proga ir apkaltino Vašingtoną faktų iškraipymu bei bandymu juodinti šalies politinę sistemą. Pekino užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie komentarai esą yra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus.

    Reakcija pasirodė po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasisakymo, kuriame jis teigė, kad cenzūra negali ištrinti atminties apie 1989 metų birželio 4-osios susidorojimą su protestais Pekino centre. Jo žodžiais, žuvusiųjų ir persekiojamųjų atminimas išliks, nepaisant bandymų riboti diskusijas.

    „Jokia cenzūra neištrins praeities“, – sakė Marco Rubio.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad valdžia „seniai priėjo aiškią išvadą“ dėl vadinamųjų politinių neramumų praėjusio amžiaus pabaigoje. Pasak jos, JAV pareiškimai neva iškraipo istorinius faktus, menkina Kinijos raidos kelią ir daro politinį spaudimą.

    Tiananmenio aikštės protestai 1989 metais kilo kaip studentų ir visuomenės judėjimas, reikalavęs didesnių politinių permainų ir laisvių. Birželio 4 dieną Kinijos valdžia į Pekino centrą pasiuntė kariuomenę ir šarvuotąją techniką, o protestai buvo jėga numalšinti.

    Žuvusiųjų skaičius iki šiol nėra tiksliai žinomas, nes nepriklausomi tyrimai žemyninėje Kinijoje yra ribojami, o viešas įvykių aptarimas daugelį metų cenzūruojamas. Oficialioji Kinijos pozicija ilgą laiką rėmėsi tuo metu vartotu apibūdinimu, kad tai buvo „kontrrevoliucinis maištas“, o jėgos panaudojimas buvo esą būtinas tvarkai atkurti.

    Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai išlieka nevienodi: Kinijos institucijos anksčiau skelbė, kad žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant kariškius, o kiti vertinimai nurodo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių aukų. Dėl informacijos ribojimo tikslus mastas tebėra nepatikrintas.

    Atminties politika ir cenzūra

    Pekinas metinių laikotarpiu tradiciškai stiprina informacijos kontrolę, o jautriausi raktiniai žodžiai socialiniuose tinkluose ir paieškose dažnai ribojami. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ne kartą ragino Kiniją sudaryti sąlygas laisvai kalbėti apie 1989 metų įvykius ir užtikrinti aukų artimųjų teises.

    Šiemet žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad daliai žuvusiųjų artimųjų esą buvo trukdoma lankyti kapus Pekine. Tokie atvejai paprastai pristatomi kaip „viešosios tvarkos“ priemonės, tačiau kritikai tai laiko bandymu mažinti viešą atminimo matomumą.

    Honkonge – sustiprinta policijos kontrolė

    Honkonge, kur dešimtmečius vyko masinės žvakių ceremonijos Tiananmenio aukoms atminti, pastaraisiais metais vieši minėjimai iš esmės buvo užgniaužti. Po 2020 metais įsigaliojusio nacionalinio saugumo įstatymo mieste mažėjo erdvės viešoms demonstracijoms, o organizatoriai ir aktyvistai susidūrė su teisinėmis rizikomis.

    Žurnalistai pranešė, kad prie Viktorijos parko, kuris anksčiau buvo pagrindinė minėjimų vieta, metinių dienomis matytas sustiprintas policijos buvimas. Kai kurie aktyvistai buvo sustabdyti, patikrinti, dalis jų trumpam sulaikyti apklausai.

    „Dabar galime padaryti labai mažai. Viktorijos parkas saugo 37 metus honkongiečių kolektyvinės atminties, tikiuosi, jos nepamiršime“, – sakė Chan Po-Ying.

    JAV ir Kinijos ginčas dėl Tiananmenio atminties kasmet primena platesnę įtampą dėl žmogaus teisių, politinių laisvių ir informacijos kontrolės. Pekinas tokias pastabas dažniausiai atmeta kaip politizuotas, o Vašingtonas jas sieja su demokratinių vertybių ir laisvo žodžio gynimu.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.