Tag: Marco Rubio

  • Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad valdžia neturi jokių įrodymų, jog pastarieji technologiniai sutrikimai JAV būtų tarpusavyje susiję arba sukelti „piktavalių veikėjų“.

    Tokius komentarus jis išsakė diplomatinio susitikimo Pietryčių Azijoje metu, reaguodamas į pastarosiomis dienomis fiksuotus trikdžius – nuo oro eismo valdymo iki „Microsoft“ el. pašto ir susirašinėjimo paslaugų, bankininkystės programėlių bei mobiliojo atsiskaitymo sistemų.

    Pasak M. Rubio, nors viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad kyla banga koordinuotų kibernetinių incidentų, šiuo metu tam nėra pagrindo. Jis pabrėžė, kad technologijos yra giliai įaugusios į kasdienį gyvenimą, todėl ir pažeidžiamumų rizika tampa labiau matoma.

    Valstybės sekretorius pridūrė, kad šiandien nusikaltimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu – „už kompiuterio ekrano“, ir tai yra iššūkis visoms didžiosioms pasaulio ekonomikoms. Vis dėlto konkrečių pastarųjų incidentų jis nesiejo su įsilaužėliais, nusikaltėliais ar priešiškomis valstybėmis.

    Trumpam sutriko NSA vidinis tinklas

    Antradienį laikinai neveikė itin slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vidinių ryšių tinklas, ką pati agentūra pripažino. NSA aiškino, kad tai buvo „laikinas veikimo pablogėjimas“ per suplanuotą įprastą techninę priežiūrą.

    Agentūra tikino, jog jos pajėgumai išliko operatyvūs, o galimybės ginti nacionalinį saugumą nenutrūko. NSA, priklausanti JAV Gynybos departamentui, užsiima pasauliniu informacijos stebėjimu, rinkimu ir apdorojimu žvalgybos bei kontržvalgybos tikslams.

    Tuo pat metu Trumpo administracija viešai kartojo, kad šalies sistemos yra saugios. JAV vidaus saugumo sekretorius Markwayne’as Mullinas CNBC sakė esąs tikras, jog šalis „nėra puolama“ ir kad šie sutrikimai nėra susiję su vykstančia kibernetine grėsme.

    Skrydžiai buvo stabdyti dėl pasenusios įrangos

    Pastarosiomis dienomis didelį atgarsį sukėlė ir oro eismo sutrikimai: reguliuotojai penktadienio vakarą kelioms valandoms sustabdė visų skrydžių išvykimą. Trumpo administracija tai siejo su pasenusia įranga.

    Dėl susidariusios sumaišties daliai keleivių ir įgulų problemos persimetė į savaitgalį ir šios savaitės pradžią. Plačiai aptarti buvo ir praėjusią savaitę fiksuoti „Microsoft“ paslaugų sutrikimai, paveikę „Outlook“ ir „Teams“ naudotojus įvairiose šalyse.

    Be to, pirmadienį keli dideli bankai susidūrė su trikdžiais savo programėlėse ir internetiniuose portaluose. Tai dar labiau sustiprino visuomenės nerimą, ar skirtingi incidentai nėra vienos grandinės dalis.

    Opozicija kaltina valdžią nekompetencija

    Demokratų partija, kuri šį mėnesį, per vidurio kadencijos rinkimus, pasiekė ryškią pergalę, kaltino administraciją nekompetencija ir skaidrumo stoka. Kongreso demokratas Hakeemas Jeffriesas teigė, kad valdžia turėtų atvykti į Kongresą ir paaiškinti, kas vyksta ir kokių veiksmų imamasi.

    Jis atkreipė dėmesį į kelis ryškius pastarųjų savaičių atvejus – „Microsoft“ incidentą, šalies masto skrydžių sustabdymą ir nerimą dėl itin slaptų NSA serverių. Vis dėlto M. Rubio pabrėžė, kad šiuo metu nėra indikacijų, jog šie įvykiai būtų susiję tarpusavyje ar su piktavališka kibernetine veikla.

  • 1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    Rusija pranešė per vieną naktį atrėmusi beprecedentę bepiločių ataką: esą numušta 1 214 dronų, o smūgiai fiksuoti beveik dvidešimtyje regionų. Maskvos kryptimi ir Maskvos srityje, anot rusų pareiškimų, skrido daugiau nei 613 bepiločių, todėl laikinai ribotas darbas Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.

    Ataka sutapo su Maskvoje vykusiu Afrikos valstybių lyderių susitikimu, o tai, stebėtojų vertinimu, padidino incidento politinį rezonansą. Socialiniuose tinkluose, įskaitant OSINT bendruomenės paskyras, Rusijos skelbiami numušimų skaičiai lyginti su vaizdais iš vietos, kur matyti gaisrai ir sprogimų padariniai.

    Dronų smūgiai ir žala

    Baškirijos Sterlitamako mieste, kaip skelbta, drono nuolaužos apgadino Baškirų sodos kompanijos gamyklą, siejamą su komponentų tiekimu apsaugos priemonėms. Samaros srityje, Novokuibyševske, pranešta apie gaisrą „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloje, o tokie objektai pastaraisiais mėnesiais laikomi vienu svarbiausių taikinių Ukrainos tolimojo nuotolio kampanijoje.

    Nepriklausomi analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad net ir esant didelei oro gynybos apkrovai, dalis bepiločių prasimuša dėl masės efekto. Dronų atakos paprastai planuojamos taip, kad apkrautų priešlėktuvinę gynybą, priverstų naudoti brangias raketas ir sukeltų logistikos trikdžius, įskaitant aviacijos apribojimus.

    JAV spaudimas ir pauzės pabaiga?

    Tekste cituojama informacija, kad Jungtinės Valstijos pastarosiomis savaitėmis ragino Kyjivą riboti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, argumentuodamos galimu poveikiu dyzelino kainoms ir derybų aplinkai. Skelbta, jog nuo spalio vidurio galėjo galioti neoficiali pauzė, kai kai kurie padaliniai buvo raginami neplanuoti naujų misijų prieš rafinerijas.

    Tačiau smūgis Novokuibyševsko rafinerijai, kaip teigiama, buvo pirmasis per beveik dvi savaites, todėl tai vertinama kaip ženklas, kad ribojimai baigėsi arba buvo sušvelninti. Ukrainos pozicija viešai ne kartą buvo siejama su principu, kad deeskalacija įmanoma tik esant abipusiškumui ir aiškioms saugumo garantijoms.

    Vašingtono reakcija: pasikeitusi karo dinamika

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio komentaruose teigė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos gilumoje pakeitė konflikto dinamiką, faktiškai perkeldami karo realybę į Rusijos teritoriją. Pasak jo, Vašingtonas pasirengęs vertinti, ar ši nauja situacija gali atverti kelią rimtesnėms deryboms, nors abi pusės ir toliau laikosi griežtų raudonųjų linijų.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai vis labiau keičia karo eigą, nes leidžia santykinai pigiai pasiekti už šimtų kilometrų esančius taikinius ir kelti spaudimą kritinei infrastruktūrai. Kartu tai didina riziką civilinei aviacijai ir priverčia šalis stiprinti oro erdvės kontrolę, ypač aplink sostines ir strateginius pramonės mazgus.

  • Vengrijos ministrė skrenda pas Trumpą: Budapeštas siekia išimties rusiškoms dujoms ir naftai

    Vengrijos užsienio reikalų ministrė antradienį vyksta į Vašingtoną, kur numatyti pokalbiai su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Budapeštas siekia, kad rusiškų angliavandenilių tiekimui Vengrijai nebūtų taikomos JAV sankcijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip vienas svarbiausių dvišalių kontaktų dėl energetikos per pastaruosius mėnesius, nes Vengrija atvirai įvardija sankcijų išimčių pratęsimą kaip prioritetą santykiuose su Donaldo Trumpo administracija. Vengrijos valdžia pabrėžia, kad be rusiškų tiekimų šalis artimiausiu metu esą dar neišsiverčia.

    Budapešto argumentas – priklausomybė dar neišnyko

    Vengrijos pareigūnai teigia, kad šalis tęsia energijos šaltinių ir tiekimo maršrutų diversifikavimą, tačiau perėjimas užtrunka. Todėl, jų vertinimu, išimtys sankcijoms reikalingos bent pereinamuoju laikotarpiu.

    Vengrija akcentuoja, kad rusiška nafta naudojama perdirbimui Vengrijos bendrovės „MOL“ gamyklose. Dėl šios priežasties bet koks staigus tiekimo ribojimas, pasak Budapešto, sukeltų rizikų vidaus rinkai ir pramonei.

    Kokiais keliais Vengriją pasiekia rusiški ištekliai

    Vengrija didžiąją dalį naftos vis dar gauna naftotiekiu „Družba“ pietine atšaka. Dujos į šalį, remiantis Vengrijos pateikiama informacija, keliauja per „Turkish Stream“ ir jo jungtis per Bulgariją bei Serbiją.

    Vengrijos duomenimis, 2025 metais į šalį iš Rusijos atgabenta daugiau kaip 8,5 milijono tonų naftos ir daugiau kaip 7 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Šie skaičiai rodo, kad Vengrijos energetinis ryšys su Rusija išlieka reikšmingas.

    Energetika – politinių derybų centre

    Ekspertai pažymi, kad energijos tiekimas Europoje jau ne vienerius metus yra ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas, o sankcijų režimai tampa derybų objektu. Vengrijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis nuosekliai siekia specialių sąlygų, motyvuodama infrastruktūros ir perdirbimo priklausomybe.

    Numatomas ministrės susitikimas Vašingtone gali tapti svarbiu signalu, kiek JAV administracija pasirengusi taikyti išimtis sąjungininkėms dėl rusiškos naftos ir dujų. Tuo pat metu Budapeštui teks atsakyti į klausimą, kaip greitai realiai mažės priklausomybė nuo rusiškų tiekimų.

  • Rubio atvyko į Samarkandą: JAV per C5+1 stiprina ryšius su Centrine Azija ir verslo planais

    Rubio atvyko į Samarkandą: JAV per C5+1 stiprina ryšius su Centrine Azija ir verslo planais

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 18 dieną atvyko į Samarkandą Uzbekistane, kur numatytos derybos su penkių Centrinės Azijos šalių atstovais. Vizitas rengiamas Vašingtonui siekiant plėsti diplomatinius, ekonominius ir saugumo ryšius su regionu, kuris pastaraisiais metais tapo vis svarbesnis dėl žaliavų, transporto ir energetikos maršrutų.

    Samarkande Rubio dalyvaus C5+1 formato ministrų susitikime, į kurį įeina Jungtinės Valstijos ir Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas bei Turkmėnistanas. Be daugiašalių pokalbių, darbotvarkėje numatyti ir atskiri dvišaliai susitikimai su visų penkių šalių aukšto rango pareigūnais.

    Vizitas turi ryškų komercinį aspektą: JAV Valstybės departamentas nurodo, kad Rubio lydi daugiau nei 200 JAV verslo atstovų delegacija. Derybose ketinama aptarti prekybos, investicijų ir platesnio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, o ypač tas sritis, kuriose Jungtinės Valstijos siekia ilgalaikių tiekimo grandinių ir partnerystės.

    „Tai svarbūs santykiai“, – sakė Marco Rubio, aiškindamas, kodėl pasirinko vykti į Uzbekistaną tuo metu, kai tarptautinėje arenoje netrūksta krizių.

    „Dažnai nukenčia strateginis darbas, nes dėmesys sutelkiamas į neatidėliotinas problemas. Tačiau yra šalių, su kuriomis norime nuosekliai stiprinti ryšius“, – pridūrė jis.

    C5+1 formatas ir jo raida

    C5+1 dialogas pradėtas būtent Samarkande 2015 metais, kai tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pirmą kartą susitiko su penkių Centrinės Azijos respublikų užsienio reikalų ministrais. Vėliau formatas išaugo iki aukščiausio lygio susitikimų, kuriuose dalyvavo ir JAV prezidentai.

    Pastaraisiais metais C5+1 darbotvarkėje vis dažniau dominuoja prekyba, investicijos ir vadinamieji kritiniai mineralai. Jungtinių Valstijų institucijos akcentuoja, kad tokios žaliavos yra reikšmingos moderniai pramonei, energetikos sistemoms ir pažangioms technologijoms, todėl Vašingtonas ieško alternatyvių tiekimo šaltinių bei patikimų partnerių.

    JAV valdžios institucijų vertinimu, per 2025 metais vykusius C5+1 renginius Vašingtone buvo paskelbta apie maždaug 22 mlrd. eurų vertės komercinius susitarimus ir įsipareigojimus. Pabrėžiama, kad tai apėmė skirtingų stadijų projektus, o ne vien jau įgyvendintas investicijas.

    Prekyba, investicijos ir saugumas

    Kazachstanas ir Uzbekistanas išlieka vieni svarbiausių JAV ekonominių partnerių regione, o abipusės prekybos apimtys pastaraisiais metais augo. Be tradicinių sektorių, Centrinė Azija Vašingtonui patraukli ir dėl galimybių plėtoti energetikos, transporto infrastruktūros, skaitmeninių sprendimų bei kasybos projektus.

    Regiono šalys savo ruožtu siekia pritraukti daugiau Vakarų investicijų ir technologijų, kartu išlaikydamos glaudžius ekonominius ryšius su Rusija ir Kinija. Tokia pusiausvyra Centrinėje Azijoje laikoma viena svarbiausių geopolitinių temų, nes valstybės stengiasi diversifikuoti partnerystes ir sumažinti priklausomybę nuo vienos krypties.

    Saugumo darbotvarkėje akcentuojama ir kova su terorizmu bei sienų saugumas, ypač atsižvelgiant į regiono artumą Afganistanui ir platesnę nestabilumo riziką. JAV pareigūnai yra nurodę, kad su kai kuriomis regiono šalimis mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui šioje srityje.

    Derybos su Uzbekistanu ir kelionės tęsinys

    Samarkande numatytas ir išplėsto strateginės partnerystės dialogo etapas su Uzbekistanu, kuriame Rubio turėtų susitikti su šalies užsienio reikalų ministru Bakhtiyor Saidov. Uzbekistano pusė skelbia, kad dėmesys bus skiriamas politiniams santykiams, prekybai, investicijoms bei aktualijoms regione ir tarptautinėje arenoje.

    Prieš vizitą Uzbekistano prezidentas Shavkat Mirziyoyev susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Pietų ir Centrinei Azijai Sergio Gor, aptardamas pasirengimą C5+1 susitikimui ir investicijų darbotvarkei. Taip pat pranešta apie laikinus eismo ribojimus Samarkande kelioms dienoms, siekiant užtikrinti saugumą renginių metu.

    Po susitikimų Uzbekistane Rubio planuoja vykti į Indiją, kur numatyti pokalbiai su valdžios atstovais ir verslo lyderiais. Skelbiama, kad vienos pagrindinių temų turėtų būti prekyba ir energetika, o kelionė regione turėtų baigtis savaitės pabaigoje.

  • Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad svarsto atleisti JAV ambasadorę Graikijoje Kimberly Guilfoyle. Sprendimas, anot pranešimų JAV žiniasklaidoje, bręsta po virtinės kaltinimų dėl galimų etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie sukėlė įtampą Vašingtone.

    Žurnalistams Baltuosiuose rūmuose Trumpas teigė, kad situacija vertinama, o pasitenkinimo ambasadorės darbu nėra. Jo sprendimo kryptį esą artimiausiu metu turėtų nulemti papildomos aplinkybės ir vidinės konsultacijos administracijoje.

    „Mes tai tikriname. Mes nesame patenkinti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dėl Guilfoyle ateities šią savaitę gali tartis Trumpas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pasak su klausimu susipažinusių šaltinių, administracija ypač jautriai vertina bet kokias užuominas apie galimą interesų konfliktą, dovanų priėmimą ar diplomatinei tarnybai netinkamą elgesį.

    Istoriją paaštrino publikacijos, kuriose aprašomi kaltinimai dėl esą netinkamų paslaugų ar dovanų priėmimo, privataus skrydžio aplinkybių ir bandymų daryti įtaką. Taip pat minimi teiginiai apie galimą spaudimą pareigūnams bei tariamą siūlymą panaudoti ryšius administracijoje mainais į finansinių įsipareigojimų sureguliavimą.

    Pati Kimberly Guilfoyle kaltinimus kategoriškai neigia ir per teisininkus pateikė atsaką, kuriame teigiama, jog jai metami priekaištai neatitinka tikrovės. Ji nurodė, kad konfliktas susijęs su ginču su JAV verslininku Ericu Detersu dėl neapmokėtų paslaugų, kurios, pasak ambasadorės, siekia apie 134 000 eurų.

    Ambasadorės komanda taip pat tvirtina, kad dėl kelionių ar dovanų buvo laikytasi nustatytų Valstybės departamento prašymo ir derinimo procedūrų. Jos atstovai pabrėžia, kad bet kokie teiginiai apie etikos taisyklių pažeidimus yra nepagrįsti, o sprendimus turi lemti faktai ir oficialūs vertinimai.

    Diplomatinėje praktikoje ambasadorių skyrimai ir atšaukimai yra politinio pasitikėjimo klausimas, todėl net ir neįrodytos, bet plačiai aptariamos istorijos gali tapti pakankamu pagrindu keisti atstovą. Artimiausiomis dienomis tikimasi aiškesnių signalų, ar bus pradėtos formalios procedūros dėl Guilfoyle atšaukimo iš pareigų Atėnuose.

  • ES smerkia JAV sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui: svarstomas blokavimo mechanizmas

    ES smerkia JAV sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui: svarstomas blokavimo mechanizmas

    Europos Sąjunga pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas taikyti sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui yra „labai apgailėtinas“, ir pažadėjo ieškoti būdų, kaip apsaugoti teismo darbą. Europos Komisija nurodė esanti pasirengusi imtis „bet kokių būtinų priemonių“, kad teismas galėtų vykdyti savo mandatą.

    Pasak Europos Komisijos, tai, kad sankcijų įsigaliojimas atidėtas šešiems mėnesiams, palieka erdvės dialogui. Briuselis pabrėžia, jog Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas tam, kad karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui neliktų nenubausti.

    Viena iš galimų ES reakcijų būtų vadinamasis blokavimo mechanizmas, draudžiantis Europos įmonėms aktyviai laikytis tam tikrų trečiųjų šalių sankcijų. Šis instrumentas taip pat gali suteikti teisinį pagrindą mažinti sankcijų poveikį Europos bendrovėms ir organizacijoms, kurios bendradarbiauja su teismu.

    Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas šį variantą pavadino „branduoliniu pasirinkimu“, tačiau patvirtino, kad Haga paprašė Briuselio pradėti pasirengimą. Nyderlandai yra itin jautrūs šiai temai, nes Hagoje įsikūrę svarbiausi tarptautinės teisės institucijų centrai, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

    Kas numatyta JAV sprendimu?

    JAV administracija paskelbė naujas plataus masto sankcijas, teigdama, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas veikia politiškai šališkai ir neteisingai nukreipia veiksmus prieš amerikiečius bei izraeliečius dėl įtariamų karo nusikaltimų. Priemonės apima galimo teismo turto JAV įšaldymą ir laikotarpį, per kurį įmonės bei asmenys turi nutraukti su teismu susijusius verslo ryšius.

    „Uždrausime sandorius su šiuo teismu, atimsime iš jo išteklius ir apsunkinsime galimybes veikti prieš mus“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sankcijas pasveikino, o jo biuras pareiškė, kad teismas, jų vertinimu, kelia grėsmę demokratijoms ir nacionalinio suvereniteto principui. Tarptautinis baudžiamasis teismas yra paskelbęs su Netanyahu susijusį arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų Gazoje.

    Kaip atsakė Tarptautinis baudžiamasis teismas?

    Tarptautinis baudžiamasis teismas sankcijas pasmerkė, jas įvardydamas kaip puolimą prieš teisinės valstybės principą ir tarptautinę teisinę tvarką. Teismas pabrėžė, kad toks spaudimas gali būti vertinamas kaip bandymas trukdyti teisingumui ir stabdyti tyrimus.

    „Tai bandymas sutrukdyti teisingumo eigai ir neleisti teismui daryti to, kam jis buvo sukurtas“, – teigiama Tarptautinio baudžiamojo teismo pareiškime.

    Teismo pirmininkė Tomoko Akane pareiškė, kad institucija ir toliau vykdys mandatą nepriklausomai ir nešališkai, remdamasi tik teise ir įrodymais. ES institucijos savo ruožtu akcentuoja, kad bet koks sprendimas dėl atsako turės apsaugoti teismo veikimą ir kartu sumažinti rizikas Europos verslui.

  • JAV apie Islandiją: Arkties saugumas – prioritetas, bet daugiau karių dislokuoti kol kas neplanuojama

    Arkties saugumas – darbotvarkės centre

    Jungtinės Valstijos šiuo metu neplanuoja didinti savo karinės obecities Islandijoje, tačiau su Reikjaviku tęsia konsultacijas dėl saugumo Šiaurės Atlante ir platesniame Arkties regione. Tai aptarta per JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitą Islandijos sostinėje.

    Pasak JAV diplomatinės vadovybės, dėmesys telkiamas į regiono stabilumą ir NATO atgrasymo priemones, o bet kokie sprendimai dėl papildomų pajėgų priklausytų ir nuo pačios Islandijos politinės valios. Islandija yra NATO narė, tačiau neturi nuosavos kariuomenės.

    „Jūs neturite savo kariuomenės, bet esate NATO narė ir prisidedate – tai svarbu“, – sakė Marco Rubio.

    Ką reiškia JAV ir Islandijos gynybos ryšiai?

    Islandija saugumo architektūroje remiasi 1951 metais pasirašyta dvišale gynybos sutartimi su JAV. Pagal šį susitarimą Vašingtonas įsipareigojo prisidėti prie salos gynybos, o Islandija sudaro sąlygas sąjungininkų veiklai ir priimančios šalies paramai.

    Rubio vizito metu pabrėžta, kad Islandija prie regiono saugumo prisideda leisdama JAV ir sąjungininkų pajėgoms naudotis infrastruktūra, taip pat rengdama ir priimdama pratybas. JAV karinis vaidmuo Islandijoje per pastaruosius dešimtmečius kito: po Šaltojo karo nuolatinė laikysena buvo mažinama, o 2006 metais reikšminga dalis nuolatinių pajėgumų buvo iškelta.

    Kodėl Islandija svarbi Šiaurės Atlantui?

    Islandijos geografinė padėtis tarp Šiaurės Amerikos, Grenlandijos ir Europos daro ją strategiškai reikšmingą NATO logistikai bei stebėsenai Šiaurės Atlante. Uostai ir oro uostai šiame maršrute vertinami kaip svarbūs sąjungininkų mobilumui, greitam pastiprinimų permetimui ir jūrinių grėsmių kontrolei.

    Ekspertų vertinimu, praktinėse derybose gali būti kalbama ne tiek apie naujų karių dislokavimą, kiek apie infrastruktūros plėtrą ar modernizavimą, kad prireikus sąjungininkų pajėgos galėtų veikti greičiau. Tokios priemonės atitiktų pastaraisiais metais stiprėjančią NATO orientaciją į atgrasymą šiauriniuose flanguose.

    Pokalbiuose – ir kiti geopolitiniai klausimai

    Susitikimuose Reikjavike aptarti ne tik gynybos, bet ir platesni tarptautiniai klausimai, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais Arkties saugumo temomis, karą Ukrainoje ir situaciją Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliestos prekybinės temos bei didžiųjų valstybių konkurencija, kuri vis dažniau persikelia ir į šiaurines platumas.

    Vizitas turėjo ir simbolinį aspektą: Rubio priimtas Hofdi viloje – vietoje, siejamoje su istoriniais JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių susitikimais. Šis kontekstas pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptis vėl tampa viena svarbiausių geopolitinės darbotvarkės ašių.

  • Lūžis Rusijos ir Ukrainos derybose? JAV mini ribotas paliaubas dėl grūdų ir energetikos

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina rodo susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdų eksportą ir energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, tokia schema karo neužbaigtų, tačiau galėtų sumažinti pasaulinę įtampą dėl energijos išteklių ir maisto rinkų.

    Rubio šią žinią pateikė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginių fone. JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad abi kariaujančios pusės energetiką yra įvardijusios strateginiais taikiniais.

    Kas būtų ribotų paliaubų ašis?

    Kalbant apie energijos sektorių, jautriausia tema išlieka elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūra, taip pat naftos ir dujų tiekimo grandinės. Rubio akcentavo, kad energetikos smūgiai veikia ne tik karo lauką, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Grūdų klausimas siejamas su Juodosios jūros prekybos maršrutais, uostų ir logistikos saugumu bei draudimo kaštais, kurie tiesiogiai lemia tiekimo kainą pasaulio rinkose. Ribotos paliaubos šioje srityje būtų orientuotos į tai, kad būtų sumažinta rizika kritinei infrastruktūrai ir eksportui.

    „Manau, kad abi pusės išreiškė susidomėjimą tam tikromis ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdus ir energetiką“, – sakė Marco Rubio.

    Rubio taip pat leido suprasti, kad JAV išlieka atviros tokio formato svarstymui, net jei tai nebūtų visapusiškas ugnies nutraukimas. Jo vertinimu, net dalinis susitarimas galėtų amortizuoti su karu susijusį spaudimą naftos, dujų ir maisto kainoms, o tai aktualu ir Europai.

    Ką signalizuoja Kyjivas ir Vašingtonas?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu teigė, kad Kyjivas būtų pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, kurie užtikrintų energetikos sistemos apsaugą. Jis nurodė, kad JAV ketina perduoti atitinkamus signalus Rusijos pusei.

    JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad karas, jo manymu, greičiausiai nebus išspręstas vien mūšio lauke ir galiausiai vis tiek priartės prie derybų formato. Kartu jis pripažino, kad net ir ribotos paliaubos būtų sudėtingos, nes abi pusės yra įtraukusios energetikos objektus į karinius planus.

    G20 ir platesnės karo plėtros rizikos

    Rubio pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pakviestas į G20 viršūnių susitikimą, planuojamą gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, Floridoje. Jo teigimu, tai galėtų tapti proga dialogui ne tik su Trumpu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais.

    „Kartais situacija išslysta iš kontrolės taip, kad karas persimeta į kitą pasaulio dalį ar kitą valstybę“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat įvardijo Vašingtono nerimą, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų per hibridines atakas, sabotažą ar net klaidas, kurios galėtų sukelti nenumatytą eskalaciją. Anot JAV, šios rizikos nuolat keliamos įvairiuose susitikimuose su partneriais.

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad Rubio ir Lavrovo pokalbiuose aptarta karo Ukrainoje eiga ir dvišaliai santykiai. Kol kas nėra ženklų, kad ribotų paliaubų idėja būtų virtusi konkrečiu dokumentu, tačiau pats signalas rodo bandymą ieškoti siauresnių, praktiškų susitarimų.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.