CP v2

Tag: Marco Rubio

  • Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija atmeta JAV kritiką dėl Tiananmenio: Pekinas vadina tai istorijos iškraipymu ir kišimusi

    Kinija ketvirtadienį aštriai sureagavo į JAV pareiškimus Tiananmenio įvykių metinių proga ir apkaltino Vašingtoną faktų iškraipymu bei bandymu juodinti šalies politinę sistemą. Pekino užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie komentarai esą yra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus.

    Reakcija pasirodė po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasisakymo, kuriame jis teigė, kad cenzūra negali ištrinti atminties apie 1989 metų birželio 4-osios susidorojimą su protestais Pekino centre. Jo žodžiais, žuvusiųjų ir persekiojamųjų atminimas išliks, nepaisant bandymų riboti diskusijas.

    „Jokia cenzūra neištrins praeities“, – sakė Marco Rubio.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning tvirtino, kad valdžia „seniai priėjo aiškią išvadą“ dėl vadinamųjų politinių neramumų praėjusio amžiaus pabaigoje. Pasak jos, JAV pareiškimai neva iškraipo istorinius faktus, menkina Kinijos raidos kelią ir daro politinį spaudimą.

    Tiananmenio aikštės protestai 1989 metais kilo kaip studentų ir visuomenės judėjimas, reikalavęs didesnių politinių permainų ir laisvių. Birželio 4 dieną Kinijos valdžia į Pekino centrą pasiuntė kariuomenę ir šarvuotąją techniką, o protestai buvo jėga numalšinti.

    Žuvusiųjų skaičius iki šiol nėra tiksliai žinomas, nes nepriklausomi tyrimai žemyninėje Kinijoje yra ribojami, o viešas įvykių aptarimas daugelį metų cenzūruojamas. Oficialioji Kinijos pozicija ilgą laiką rėmėsi tuo metu vartotu apibūdinimu, kad tai buvo „kontrrevoliucinis maištas“, o jėgos panaudojimas buvo esą būtinas tvarkai atkurti.

    Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai išlieka nevienodi: Kinijos institucijos anksčiau skelbė, kad žuvo keli šimtai žmonių, įskaitant kariškius, o kiti vertinimai nurodo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių aukų. Dėl informacijos ribojimo tikslus mastas tebėra nepatikrintas.

    Atminties politika ir cenzūra

    Pekinas metinių laikotarpiu tradiciškai stiprina informacijos kontrolę, o jautriausi raktiniai žodžiai socialiniuose tinkluose ir paieškose dažnai ribojami. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ne kartą ragino Kiniją sudaryti sąlygas laisvai kalbėti apie 1989 metų įvykius ir užtikrinti aukų artimųjų teises.

    Šiemet žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus, kad daliai žuvusiųjų artimųjų esą buvo trukdoma lankyti kapus Pekine. Tokie atvejai paprastai pristatomi kaip „viešosios tvarkos“ priemonės, tačiau kritikai tai laiko bandymu mažinti viešą atminimo matomumą.

    Honkonge – sustiprinta policijos kontrolė

    Honkonge, kur dešimtmečius vyko masinės žvakių ceremonijos Tiananmenio aukoms atminti, pastaraisiais metais vieši minėjimai iš esmės buvo užgniaužti. Po 2020 metais įsigaliojusio nacionalinio saugumo įstatymo mieste mažėjo erdvės viešoms demonstracijoms, o organizatoriai ir aktyvistai susidūrė su teisinėmis rizikomis.

    Žurnalistai pranešė, kad prie Viktorijos parko, kuris anksčiau buvo pagrindinė minėjimų vieta, metinių dienomis matytas sustiprintas policijos buvimas. Kai kurie aktyvistai buvo sustabdyti, patikrinti, dalis jų trumpam sulaikyti apklausai.

    „Dabar galime padaryti labai mažai. Viktorijos parkas saugo 37 metus honkongiečių kolektyvinės atminties, tikiuosi, jos nepamiršime“, – sakė Chan Po-Ying.

    JAV ir Kinijos ginčas dėl Tiananmenio atminties kasmet primena platesnę įtampą dėl žmogaus teisių, politinių laisvių ir informacijos kontrolės. Pekinas tokias pastabas dažniausiai atmeta kaip politizuotas, o Vašingtonas jas sieja su demokratinių vertybių ir laisvo žodžio gynimu.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.

  • IRGC įspėja apie neatskleistas Irano galimybes: derybos su JAV sustojo, įtampa auga

    IRGC įspėja apie neatskleistas Irano galimybes: derybos su JAV sustojo, įtampa auga

    Griežtas signalas iš Teherano

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) brigados generolas Mohammadas Jafaras Asadi pareiškė, kad Iranas esą dar neatskleidė visų savo karinių pajėgumų ir yra pasirengęs bet kokiam scenarijui, įskaitant tiesioginę konfrontaciją su JAV ir NATO. Pasak jo, Teheranas išlieka aukščiausio pasirengimo būsenoje, o galimas naujas konfliktas skirtųsi tiek operacijų pobūdžiu, tiek geografija ir naudojamais ginklais.

    Asadi eina pareigas „Khatam al-Anbiya“ centriniame štabe, kuris Irane laikomas pagrindiniu centralizuotu karo meto vadovavimo centru. Ši struktūra koordinuoja strategines karines operacijas, o platesnė kontrolė siejama su IRGC ir Irano religine bei politine vadovybe.

    „Mes ne kartą sakėme, kad dar neatskleidėme visų savo kozirių. Yra daug pajėgumų ir pasirinkimų, apie kuriuos neviešiname, ir prireikus juos panaudosime“, – sakė Mohammadas Jafaras Asadi.

    Derybos su JAV pakibo ore

    Tuo pat metu Irano ir JAV netiesioginės derybos dėl branduolinių ir regioninių klausimų, kaip skelbia Irano valstybei artimi kanalai, kelioms dienoms buvo sustabdytos. Pranešama, kad šiuo metu tarp Teherano ir Vašingtono nekeičiama žinutėmis, o diskusijos dėl pradinio susitarimo rėmų yra įstrigusios.

    Irano derybininkų komandos komunikacijos grandyje minėta, kad pasiūlymai dar vertinami Aukščiausiojo nacionalinio saugumo taryboje ir ekspertų grupėse. Kituose pareiškimuose pabrėžiama, kad Iranas reikalauja apčiuopiamos naudos ir įgyvendinamų garantijų, remdamasis ankstesnių JAV įsipareigojimų nepatikimumu.

    „JAV diskusijos su Iranu dabar gali apimti jų branduolinės programos aspektus, kurių dar visai neseniai jie net nebuvo pasirengę aptarti“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

    „Tai negarantuoja, kad galiausiai bus pasiektas priimtinas susitarimas“, – pridūrė Marco Rubio.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad derybos su Teheranu esą juda sparčiai, nors Irano pusė pateikia kitokią versiją. Tokie prieštaringi signalai didina neapibrėžtumą dėl to, ar artimiausiu metu įmanomas bent jau laikinas, riboto masto susitarimas.

    Vidaus kovos Irane ir regiono „frontai“

    Analitikai pabrėžia, kad Irano sprendimų priėmimą stipriai veikia konkuruojančios jėgos šalies viduje, ypač su IRGC susiję politiniai ir kariniai centrai. Vertinimuose nurodoma, kad vieni veikėjai remia griežtesnę liniją ir didesnį spaudimą derybose, o kiti linkę į pragmatiškesnį kompromisą, siekdami mažinti ekonominį ir politinį spaudimą.

    Tarp kietosios linijos šalininkų minimas laikinasis IRGC vadas Ahmadas Vahidi. Tuo metu Irano parlamento pirmininkas ir deryboms svarbus politinis veikėjas Mohammadas Bagher Ghalibafas dažniau siejamas su lankstesniu požiūriu į dialogą, nors ir kritikuoja JAV dėl, jo teigimu, neįgyvendintų įsipareigojimų.

    Įtampą papildo ir tai, kad Teheranas savo sprendimus derybose sieja su regiono situacija, įskaitant konfliktus, kuriuose dalyvauja Irano remiamos grupuotės. Irano diplomatijoje kartojama mintis, kad eskalacija viename regione gali persikelti į platesnį susitarimų paketą, todėl derybų dinamika vis labiau priklauso ne tik nuo branduolinių klausimų, bet ir nuo saugumo situacijos keliuose „frontuose“.

  • Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Trumpas ragina Iraną tartis dėl susitarimo: Baltieji rūmai neigia „projekto“ nutekinimą

    Įtampa dėl derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Baltųjų rūmų ministrų kabineto posėdį pareiškė, kad Vašingtonas kol kas nėra patenkintas Teherano siūlymais dėl susitarimo. Pasak jo, Iranas esą nori tartis, tačiau derybų turinys JAV netenkina.

    Trumpas teigė, kad skubėti pasirašyti susitarimo neketina, nors anksčiau buvo užsiminęs, jog kompromisas gali būti arti. Retorikoje jis paliko aiškią užuominą, kad nesėkmės atveju JAV gali imtis griežtesnių veiksmų.

    Paneigtas „susitarimo projektas“

    Iranui priklausanti valstybinė televizija paskelbė, jog esą egzistuoja JAV ir Irano memorandumo projekto gairės, kuriose minimi keli esminiai punktai. Tarp jų buvo įvardytas galimas jūrinės blokados sušvelninimas, laivybos atnaujinimas Hormūzo sąsiauryje ir JAV pajėgų pasitraukimas iš Persijos įlankos.

    Baltieji rūmai šią informaciją atmetė ir pareiškė, kad pranešimas yra „visiška klastotė“. Toks viešas prieštaravimas išryškino, kad informacinė kova lydi ne tik derybas, bet ir jų suvokimą tarptautinėje erdvėje.

    Hormūzo sąsiauris ir saugumo korta

    Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių regiono taškų, nes jis svarbus pasaulinei naftos ir kitų energijos išteklių logistikai. Trumpas pareiškė, kad sąsiaurio nekontroliuos nė viena šalis, ir atmetė kalbas apie galimą rinkliavų ar „mokesčių“ sistemą laivybai.

    Įtampą kursto ir ankstesni pareiškimai iš Irano pusės: Islamo revoliucinė gvardija buvo pagrasinusi, kad atnaujinus smūgius regiono pakrantė agresoriams taptų mirtinai pavojinga. Tokios žinutės paprastai skirtos ir vidaus auditorijai, ir išoriniam atgrasymui.

    „Iranas labai nori sudaryti sandorį. Kol kas jie dar nepasiekė to, kas mus tenkintų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Trumpas taip pat leido suprasti, kad dalis klausimų galėtų būti nukeliami vėlesnėms derybų fazėms, o pradžioje būtų siekiama greitesnio politinio rėmo, primenančio memorandumą. Vis dėlto branduolinės programos tema, įskaitant prisodrinto urano atsargas, išlieka centrine JAV argumentacijoje.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, dalyvavęs posėdyje šalia prezidento, teigė, kad derybose matyti ir pažangos, ir susidomėjimo ženklų. Pasak jo, artimiausios valandos ir dienos parodys, ar galima pasiekti apčiuopiamą proveržį.

  • JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    JAV ir Armėnija pasirašė strateginę partnerystę: dėmesys kritinių mineralų tiekimo grandinei

    Jungtinės Valstijos ir Armėnija žengė naują žingsnį stiprindamos dvišalius ryšius – Jerevane pasirašyti strateginės partnerystės dokumentai ir susitarimas dėl bendradarbiavimo kritinių mineralų srityje. Apie tai pranešė tarptautinė žiniasklaida, pabrėždama, kad šis sprendimas turi ir ekonominį, ir geopolitinį svorį.

    Susitarimus pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas. Armėnijos pusė viešai akcentavo, kad santykiai su JAV šiuo metu įgauna naują pagreitį ir gali tapti svarbia atrama šalies užsienio politikos krypčiai.

    Kodėl svarbūs kritiniai mineralai?

    Kritiniai mineralai ir retųjų žemių metalai yra būtini šiuolaikinei pramonei: nuo baterijų ir elektros tinklų iki elektronikos, gynybos pramonės ir DI infrastruktūros. Pastaraisiais metais šių žaliavų tiekimas tapo jautria tema, nes didelė dalis gavybos ar perdirbimo pajėgumų pasaulyje yra sutelkta keliose valstybėse.

    JAV siekia mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekimo kanalo ir kurti alternatyvias tiekimo grandines su partneriais. Todėl sutartys, apimančios ne tik žaliavų tiekimą, bet ir perdirbimo bei tiekimo užtikrinimo principus, laikomos strateginėmis.

    Signalas apie Armėnijos kryptį

    Stebėtojai šį susitarimą vertina kaip dar vieną ženklą, kad Armėnija palaipsniui artėja prie Vakarų. Po pastarųjų metų saugumo iššūkių regione ir įtampos dėl Kalnų Karabacho Armėnija ieško platesnio tarptautinių partnerių rato.

    Kartu tai gali būti ir platesnių pokyčių Pietų Kaukaze dalis, kai valstybės persvarsto savo priklausomybes ir stiprina ryšius su JAV bei Europos Sąjunga. Praktinis bendradarbiavimas dėl kritinių žaliavų šiuo atveju tampa ne tik ekonominiu projektu, bet ir geopolitiniu instrumentu.

    Ką gali reikšti praktikoje?

    Tokie susitarimai paprastai apima politinius įsipareigojimus, informacijos apsikeitimą, investicijų skatinimą ir bendrų projektų paiešką. Jei bus pereita prie konkrečių iniciatyvų, Armėnijai tai galėtų reikšti naujų technologijų, kompetencijų ir kapitalo pritraukimą, o JAV – patikimesnį tiekimo grandinės planavimą.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar partnerystė bus papildyta konkrečiais įgyvendinimo mechanizmais, projektų grafiku ir atsakomybėmis. Nuo šių detalių priklausys, ar susitarimas taps realiai veikiančiu tiekimo grandinės modeliu, ar liks daugiausia politiniu signalu.

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV smogė Irane, bet D. Trumpas tikina: taikos sandoris jau arti – ką tai reiškia naftai?

    JAV kariuomenė antradienio paryčiais surengė smūgius pietų Irane, kuriuos įvardijo kaip veiksmus savigynos tikslais. Pasak JAV Centrinės vadavietės, operacijos tikslas buvo apsaugoti JAV karius nuo grėsmių, kylančių iš Irano pajėgų.

    Nurodoma, kad taikiniais tapo raketų paleidimo pozicijos ir Irano laivai, kurie, JAV vertinimu, bandė išdėstyti minas. JAV pabrėžė, kad veikia „suvaržytai“ ir laikosi vykstančių paliaubų rėmų, tačiau esant grėsmei atsakys jėga.

    Kas vyksta su derybomis?

    Šie smūgiai įvyko tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kalba apie pažangą derybose su Iranu. Jis teigė, kad pokalbiai juda į priekį, tačiau perspėjo, kad susitarimas turįs būti visapusiškas, antraip galimas grįžimas prie intensyvesnių karinių veiksmų.

    Tuo pat metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio akcentavo, kad Hormūzo sąsiauris turi likti atviras bet kokiomis aplinkybėmis. Ši žinutė svarbi ne tik regiono saugumui, bet ir pasaulinėms energijos rinkoms, nes per sąsiaurį eina reikšminga dalis naftos ir dujų srautų.

    Paliaubos trupa jau ne pirmą kartą

    Nors oficialiai tarp Vašingtono ir Teherano paskelbtos paliaubos, įtampa regione išlieka aukšta. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota daugiau incidentų, įskaitant jūrinės navigacijos susidūrimus ir apsikeitimą ugnimi Hormūzo sąsiauryje, o abi pusės kaltino viena kitą provokacijomis.

    Tokie epizodai rodo, kad net ir esant politinėms deryboms, kariniai rizikos veiksniai niekur nedingsta. Rinkos ir sąjungininkai vertina ne tik pareiškimus, bet ir tai, ar abi pusės realiai sugeba kontroliuoti eskalaciją vietoje.

    Nafta ir kainos: kodėl reakcija nevienareikšmė?

    Po žinių apie smūgius naftos kainų dinamika buvo prieštaringa: dalis rinkos reagavo rizikos priedu, kiti dalyviai daugiau dėmesio skyrė signalams apie galimą susitarimą. Tokiais atvejais kainas dažnai lemia ne vien pats incidentas, o tikimybė, kad sutriks tiekimas, ir tai, kiek ilgai tęsis įtampa.

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias jautrumas kyla dėl Hormūzo sąsiaurio: bet kokie trikdžiai ten galėtų greitai persiduoti į degalų kainas. Viešojoje erdvėje taip pat skamba mintis, kad JAV visuomenė tikisi konflikto pabaigos, nes energijos kainos tiesiogiai veikia kasdienes išlaidas.

    „Žmonėms svarbiausia, kad karas baigtųsi ir degalų kainos kristų, o ne derybų detalės“, – sakė konsultacijų bendrovės „Brunswick“ partneris Chen Lanhee.

    Artimiausiomis dienomis daug kas priklausys nuo to, ar derybiniai kanalai išliks aktyvūs ir ar abi pusės sugebės išvengti naujų incidentų. Kol kas situacija primena balansavimą tarp politinio susitarimo paieškų ir realios karinės konfrontacijos rizikos.

  • Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija pranešė perspėjusi JAV valstybės sekretorių Marco Rubio dėl planuojamų naujų smūgių Kyjivui ir paragino amerikiečius bei diplomatines misijas įvertinti būtinybę kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę. Maskva teigė ketinanti rengti nuoseklius smūgius, nukreiptus į, jos teigimu, karinius objektus.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak Rusijos pusės, per pokalbį su M. Rubio informavo apie planus smogti karinei infrastruktūrai ir vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams. JAV pusė patvirtino, kad pokalbis įvyko S. Lavrovo prašymu, tačiau detalių apie tariamus perspėjimus viešai nepateikė.

    „Dėl to, kad minimi objektai Kyjive yra išsidėstę skirtingose vietose, užsienio piliečiai ir diplomatinių misijų personalas turėtų kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama Rusijos pareiškime.

    Rusija taip pat tvirtino, kad dėmesys esą bus sutelktas į infrastruktūrą, susijusią su bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba, įskaitant projektavimo, gamybos ir programavimo grandis. Tokia formuluotė dera su pastarųjų mėnesių karo dinamika, kai dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių įrankių tiek fronte, tiek smūgiuojant į taikinius gilesniame užnugaryje.

    Kyjivas nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos nuolat patiria raketų ir dronų atakas, o Ukrainos oro gynybos pajėgumai išlieka vienu svarbiausių miestų apsaugos veiksnių. Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie dar vieną intensyvių atakų bangą, kuri, žiniasklaidos vertinimu, buvo tarp didžiausių nuo karo pradžios.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos dėl galimų derybų stringa. JAV pareigūnai pastaruoju metu yra pripažinę, kad ankstesni bandymai pasiekti proveržį nebuvo rezultatyvūs, tačiau Vašingtonas deklaruoja esantis pasirengęs grįžti prie derybų formato, jei atsirastų realios prielaidos konstruktyviam procesui.

    Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, o tų pačių metų rytuose prasidėjęs konfliktas virto plataus masto karu 2022 metais. Šiandien karą vis labiau apibrėžia technologijų ir žvalgybos lenktynės, o dronų pritaikymas, elektroninė kova ir oro gynybos sistemų trūkumas ar perteklius tiesiogiai veikia civilių saugumą didžiuosiuose miestuose.

  • JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    Iš Vašingtono pastarosiomis dienomis sklinda signalai apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas, paaštrėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o didžiausias ekonominis jo taikinys išlieka Ormūzo sąsiauris.

    Šis jūrinis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje: iki karo juo, įvairiais vertinimais, keliaudavo nuo penktadalio iki trečdalio jūra gabenamos naftos. Užsitęsusi blokada tiesiogiai veikia energijos rinkas, draudimo kaštus ir logistiką, todėl net menkiausios žinios apie derybas iš karto atsispindi kainų svyravimuose.

    Kas šiuo metu sakoma Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad paliaubų sąlygos esą „didele dalimi suderintos“, tačiau vėliau pabrėžė neskubantis su galutiniu sprendimu. Jo retorika signalizuoja, kad susitarimas gali būti svarstomas etapais: pirmiausia siekiant stabilizuoti laivybą, o sudėtingesnius klausimus paliekant ilgesnėms deryboms.

    JAV administracijos pozicija siejama ir su ankstesniais ginčais dėl branduolinės programos. Trumpas kritikuoja Baracko Obamos laikų susitarimą, teigdamas, kad jis suteikė Iranui finansinių resursų ir paliko spragų dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo, todėl per pirmąją kadenciją JAV iš jo pasitraukė.

    Apie spaudimo ir diplomatijos derinį kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo žodžiais, pirmenybė teikiama deryboms, tačiau nesėkmės atveju Vašingtonas svarstytų ir griežtesnius veiksmus.

    Neoficialios sąlygos: Ormūzas, uostas, uranas

    Žiniasklaidoje cituojami šaltiniai tvirtina, kad derybose pažanga esą pasiekė 90–95 proc., tačiau kai kurios detalės vis dar kliūva. Tarp jų minimi įsipareigojimai dėl Irano praturtinto urano atsargų, sankcijų režimo sušvelninimo ir platesnių Teherano reikalavimų dėl konflikto „visuose frontuose“.

    Pagal neoficialiai minimą schemą Iranas „iš esmės“ galėtų sutikti atverti Ormūzo sąsiaurį, o JAV savo ruožtu atlaisvintų dalį Irano uostų veiklos apribojimų. Kartu aptariamas Irano praturtinto urano atsargų klausimas, o kai kuriuose pranešimuose minimas maždaug 400 kilogramų kiekis, kurio likimas būtų vienas pagrindinių derybų akmenų.

    Reuters skelbė, kad siūlomame derybų rėme galėtų atsirasti 60 dienų terminas galutiniam susitarimui pasiekti. Kaip viena iš techninių išeičių minima galimybė urano atsargas apdoroti tarptautinės priežiūros sąlygomis, kad jos netaptų pagrindu kariniams pajėgumams.

    Iranas tradiciškai atmeta kaltinimus, kad urano sodrinimas skirtas branduoliniam ginklui, ir tvirtina, jog programos tikslai yra civiliniai, susiję su energetika. Vis dėlto būtent pasitikėjimo ir verifikavimo mechanizmai paprastai yra didžiausia kliūtis, kai kalbama apie susitarimų patvarumą.

    Kodėl Ormūzo atvėrimas ne viską išspręstų?

    Net jei laivyba Ormūzo sąsiauryje būtų atnaujinta, tai nebūtinai reikštų grįžimą į ikikarinę situaciją. Irano pareigūnų pareiškimai leidžia suprasti, kad Teheranas gali siekti išlaikyti didesnę kontrolę šiame ruože ir po susitarimo, argumentuodamas saugumo interesais.

    Mohsenas Rezaei, laikomas artimu aukščiausiam Irano vadovui, viešai teigė, kad Iranas turi teisę „valdyti“ sąsiaurį ir tai esą didintų šalies saugumą Persijos įlankoje. Tokie signalai kelia klausimų investuotojams ir laivybos bendrovėms, ar sumažėtų rizikos premija, net jeigu formali blokada būtų nutraukta.

    „Jeigu priešas užpuls Ormūzo sąsiaurį, Iranas pralauš jūrinę blokadą ir gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – sakė Irano Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Ibrahimas Zolfaghari.

    Tokia retorika rodo, kad lygiagrečiai deryboms išlieka ir eskalacijos scenarijai. Dėl to energijos rinkos dažnai reaguoja ne tik į faktines žinias, bet ir į užuominas apie terminus, kontrolės mechanizmus bei tai, ar susitarimas turėtų aiškią tarptautinę priežiūrą.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: jeigu Ormūzo sąsiauryje laivyba bus stabilizuota, tai sumažintų trumpalaikį spaudimą naftos tiekimui. Tačiau ilgalaikis rinkų ir regiono saugumo stabilumas priklausytų nuo to, ar pavyks susitarti dėl branduolinės programos ribojimų ir jų patikrinamumo.

  • Iranas užsimena apie susitarimą su JAV: Ormūzo sąsiaurio laivyba į vėžes gali grįžti per 30 dienų

    Iranas užsimena apie susitarimą su JAV: Ormūzo sąsiaurio laivyba į vėžes gali grįžti per 30 dienų

    Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbia, kad galimas Teherano ir Vašingtono susitarimas numatytų Ormūzo sąsiaurio laivybos srautų grąžinimą į prieš konflikto eskalaciją buvusį lygį per 30 dienų. Apie tai pranešta remiantis „Reuters“ informacija, pabrėžiant, kad kalbama apie memorandumo projektą, o ne galutinai pasirašytą dokumentą.

    Pasak „Tasnim“, viena pagrindinių Irano sąlygų yra visiškas jūrinės blokados panaikinimas per 30 dienų, taip pat dalies įšaldytų Irano lėšų atlaisvinimas pirmajame deeskalacijos etape. Teheranas signalizuoja, kad be šių žingsnių greitas komercinės laivybos normalizavimas būtų sunkiai įmanomas.

    Kas derinama ir kas dar neaišku

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad susitarimas esą „iš esmės suderintas“, tačiau jo įsigaliojimas priklausytų nuo galutinio patvirtinimo. Tai reiškia, kad net ir vieši pareiškimai rinkoms bei partneriams kol kas turėtų būti vertinami kaip preliminarūs.

    „Susitarimas iš esmės suderintas, tačiau galutinai įsigalios tik po patvirtinimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal viešai minimą derybų logiką Iranas galėtų palaipsniui atverti sąsiaurį ir įsipareigoti pradėti derybas dėl aukštai prisodrinto urano atsargų ateities. Tuo metu JAV galėtų švelninti sąsiaurio kontrolės priemones, koreguoti sankcijų režimą ir iš dalies atlaisvinti įšaldytas lėšas.

    Kodėl Ormūzo sąsiauris toks svarbus

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“: per jį juda reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų eksporto. Bet kokie ribojimai ar rizika šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainose, laivybos draudimo įmokose ir tiekimo grandinėse.

    Dėl to rinkos itin jautriai reaguoja į žinias apie galimą laivybos normalizavimą, net jei jos dar nėra patvirtintos pasirašytais įsipareigojimais. Praktikoje laivybos „grįžimas į vėžes“ reiškia ne tik didesnį praplaukiančių laivų skaičių, bet ir mažesnę riziką vežėjams, trumpesnius maršrutų apėjimus bei stabilesnes pristatymo kainas.

    Rubio užuomina ir artimiausi terminai

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat užsiminė, kad sprendimai dėl Ormūzo sąsiaurio gali paaiškėti artimiausiu metu. Jo teigimu, pasiektas tam tikras progresas, galintis padėti išjudinti situaciją, tačiau detalių jis nepateikė.

    „Pasiektas tam tikras progresas, kuris gali išspręsti situaciją Ormūzo sąsiauryje“, – sakė Marco Rubio.

    Žiniasklaidoje taip pat minima, kad platesni klausimai, susiję su Irano prisodrinto urano atsargomis, galėtų būti derinami per 30–60 dienų. Tai rodo, kad net ir sutarus dėl sąsiaurio, kitos susitarimo dalys gali būti įgyvendinamos etapais, o derybų dinamika išliks trapi.