CP v2

Tag: Marine Le Pen

  • Bardella atkirto Macronui dėl antisemitizmo: kaltinimai kiršina kampaniją, ruošiami ieškiniai

    Bardella atkirto Macronui dėl antisemitizmo: kaltinimai kiršina kampaniją, ruošiami ieškiniai

    Ginčas įsiplieskė po „Mediapart“ publikacijos

    Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis susivienijimas vadovas Jordanas Bardella viešai atkirto prezidentui Emmanueliui Macronui, šiam pareiškus, kad pranešimai apie galimus antisemitinius pasisakymus yra itin rimti ir nepriimtini. Diskusiją paskatino tiriamosios žurnalistikos portalo „Mediapart“ paviešinti teiginiai, jog 2013–2015 metais Bardella galėjo rašyti antisemitinio turinio žinutes.

    Macronas, viešėdamas Ispanijoje, pabrėžė, kad Prancūzija netoleruos antisemitinių pareiškimų, ir paragino atsakingus asmenis pateikti aiškius paaiškinimus. Prezidentas taip pat kritikavo, jo teigimu, agresyvėjančią politinę retoriką, nukreiptą į žiniasklaidą ir oponentus.

    Bardella neigia autorystę ir žada teismą

    Bardella kaltinimus atmeta ir tvirtina nesąs minėtų žinučių autorius. Reaguodamas socialiniame tinkle X, jis bandė perkelti akcentą į savo viešus veiksmus po 2023 metais spalio 7 dieną įvykusių „Hamas“ išpuolių Izraelyje, pabrėždamas, kad lankėsi Paryžiaus gatvėse ir vyko į Izraelį.

    „Po 2023 metais spalio 7 dieną įvykių aš ėjau Paryžiaus gatvėmis ir vykau į Izraelį. Jis to nepadarė“, – sakė Jordanas Bardella.

    Antradienį spaudos konferencijoje politikas pareiškė, kad mato bandymą destabilizuoti artėjančią prezidento rinkimų kampaniją, ir pranešė ketinantis kreiptis į teismą dėl šmeižto. Šalia jo pasirodžiusi Marine Le Pen teigė Bardella pasitikinti ir pabrėžė, kad jis esą tapo politinio puolimo taikiniu.

    Kontekstas: partijos praeitis ir „demonizacijos“ atsikratymas

    Šis ginčas vyksta platesniame Nacionalinio susivienijimo įvaizdžio keitimo kontekste. Partija, anksčiau veikusi kaip Nacionalinis frontas, ilgus metus buvo siejama su radikalia retorika, o jos įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas ne kartą sulaukė teistumų dėl neapykantos kurstymo ir plačiai kritikuotų pasisakymų apie Holokaustą.

    Pastaraisiais metais Marine Le Pen kryptingai siekė atsiriboti nuo tėvo palikimo: jis buvo pašalintas iš partijos, o 2018 metais politinė jėga pervadinta į Nacionalinį susivienijimą. Tyrėjai šią strategiją neretai apibūdina kaip „demonizacijos“ mažinimą, kai siekiama tapti priimtinesne platesniam rinkėjų ratui, kartu akcentuojant griežtesnę migracijos ir saugumo politiką.

    „Mediapart“ teigimu, publikuotos ištraukos esą gautos iš privačių rašytinių susirašinėjimų ir buvo nepriklausomai autentifikuotos, tačiau viešai nebuvo detaliai paaiškinta nei jų gavimo aplinkybės, nei tikslus patikros metodas. Dėl to politinis konfliktas persikelia ir į patikimumo bei atsakomybės klausimus: vienoje pusėje – žiniasklaidos teisė tirti ir viešinti, kitoje – politiko teisė gintis nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.

    Ginčą papildomai kaitina ir rinkimų perspektyva: Le Pen yra pareiškusi, kad laimėjusi prezidento rinkimus Bardellą matytų kaip ministrą pirmininką. Dėl to bet kokie kaltinimai, susiję su antisemitizmu, gali tapti reikšmingu veiksniu siekiant pritraukti vidurio rinkėjus ir neutralizuoti ilgalaikes abejones dėl partijos istorijos.

  • Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuras tampa rinkimų tema

    Prancūzijoje, iki prezidento rinkimų likus maždaug septyniems mėnesiams, degalų kainos virsta vienu ryškiausių politinių klausimų. Pastarosiomis savaitėmis pietuose žvejai blokavo naftos bazes ir uostų įvažiavimus, o ūkininkai skirtinguose regionuose rengė protestus dėl brangstančio kuro.

    Kainų šuolį sustiprino tarptautiniai veiksniai: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“. Tokie trikdžiai paprastai greitai persiduoda didmeninėms kainoms Europoje, ypač dyzelino rinkoje.

    Prancūzijoje dyzelino vidutinė kaina pasiekė apie 2,41 euro už litrą, o benzino kainos taip pat peržengė ankstesnius pikus. Plačiausiai parduodamas SP95-E10 pakilo virš 2,17 euro už litrą, o SP98 vidutiniškai viršijo 2,28 euro už litrą.

    Matyti ir paklausos silpnėjimo ženklų, kai dalis vairuotojų pradeda mažinti keliones arba ieško alternatyvų. Vis dėlto praktikoje daugelyje priemiesčių ir kaimiškų vietovių automobilis išlieka būtinybė, todėl kainų smūgis jaučiamas tiesiogiai.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Didelę galutinės kainos dalį Prancūzijoje sudaro mokesčiai, tarp jų ir TICPE – vidaus vartojimo mokestis energetikos produktams. Prie kainos dar prisideda apie 20 proc. PVM, kuris skaičiuojamas jau įtraukus TICPE, todėl vartotojui susidaro „mokesčio nuo mokesčio“ efektas.

    Ekonomistė Anna Creti iš Paryžiaus Dauphine universiteto pabrėžia, kad mokesčiai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, tačiau jie didina spaudimą vartotojams. Kartu egzistuoja ir visuomenės įsitikinimas, kad didžiausią naudą pasiima degalinių tinklai, nors realybėje didesnės maržos dažniau siejamos su perdirbimu, o ne mažmenine prekyba.

    „Tai suteikia reikšmingas pajamas valstybei, tačiau galutinėje kuro kainoje sudaro didelę naštą“, – sakė Anna Creti.

    Nors kainas daugiausia lemia rinka, sektorius yra prižiūrimas, o degalinių kainos stebimos per valstybinę kainų palyginimo sistemą. Mažmeninėje grandyje konkurencija didelė, tačiau dideli žaidėjai, tokie kaip „TotalEnergies“, dėl plataus tinklo gali daryti netiesioginę įtaką kainodarai, pavyzdžiui, taikydami laikinus kainų „lubų“ sprendimus.

    Dar vienas svarbus aspektas – didelis dyzelinių automobilių skaičius. Dyzelinas plačiai naudojamas ne tik privačiame transporte, bet ir smulkiajame bei vidutiniame versle, todėl kainų šuoliai greitai atsiliepia ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Vyriausybės atsakas ir kandidatai

    Reaguodama į brangimą, Prancūzijos vyriausybė pranešė apie tikslinių pagalbos priemonių plėtrą ir pratęsimą labiausiai paveiktiems namų ūkiams. Nurodoma, kad naujas paketas kainuos apie 450 000 000 eurų, o bendra pagalba degalams pasieks apie 1 400 000 000 eurų.

    Tai vyksta sudėtingoje fiskalinėje aplinkoje: biudžeto deficitas šiemet prognozuojamas apie 5,4 proc. BVP, o valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP. Dėl to erdvė plačioms mokesčių lengvatoms ribota, todėl valdžia renkasi labiau taikines, o ne visuotines priemones.

    Vyriausybė taip pat pasiūlė vadinamąją kuro auksinę taisyklę 2027 metų biudžetui. Jos esmė – papildomas mokestines pajamas, atsirandančias dėl brangstančio kuro, nukreipti vartotojų rėmimui, kad valstybė nebūtų laikoma „uždirbančia“ iš kainų šuolio.

    Politologė Diane Bollet iš Sciences Po Paris teigia, kad degalų kainos tapo privaloma kandidatų darbotvarkės dalimi dar nuo 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimo. Tuomet protestai kilo dėl pragyvenimo brangimo ir planuoto anglies dioksido mokesčio kurui, o neramumai tapo vienu ryškiausių socialinių sukrėtimų šiuolaikinėje Prancūzijoje.

    „Tai privertė politikus aiškiai pasakyti, ar jie pripažįsta kuro kainų poveikį ir kiek pasirengę remti žmones, kurie su tuo susiduria kasdien“, – sakė Diane Bollet.

    Kampanijoje jau skamba skirtingi pažadai. Marine Le Pen ir jos Nacionalinis sambūris kelia idėją mažinti PVM nuo 20 proc. iki 5,5 proc., tačiau toks sprendimas susidurtų su Europos Sąjungos PVM taisyklėmis ir ribojimais.

    Kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas ir La France Insoumise siūlo nustatyti kainų lubas: benzinui – 1,70 euro už litrą, dyzelinui – 1,80 euro už litrą. Jis kritikuoja vien mokesčių mažinimą argumentuodamas, kad nėra garantijos, jog sumažinimas pilnai pasieks vartotoją.

    Kol kas dauguma kandidatų dar nėra paskelbę išsamių programų, todėl rinkėjams trūksta aiškumo dėl finansavimo ir detalių. Tačiau vienas dalykas jau matomas: rekordinės kainos degalinėse gali tapti tema, kuri spręs ne tik nuotaikas, bet ir balsus prezidento rinkimuose.

  • Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija esą „nekelia grėsmės“ Prancūzijai ir kitoms Europos valstybėms. Taip jis reagavo į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Marine Le Pen ir Jordano Bardellos savaitgalį paskelbtą pareiškimą, kuriame kritikuojami Maskvos veiksmai.

    Le Pen ir Bardella teigė, kad Prancūzija „netoleruos“ bandymų daryti įtaką šalies politikai per bauginimą, grasinimus ar destabilizaciją. Politikai pabrėžė, kad, jų vertinimu, tokie metodai galėtų būti taikomi ir netiesiogiai, pasitelkiant psichologinį spaudimą.

    „Rusija negrasina nei Prancūzijai, nei jokiai kitai Europos šaliai“, – sakė D. Peskovas.

    Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas ne kartą viešai kartojo analogišką poziciją, o su Europos valstybėmis Maskva esą neturinti ginčų, kurie galėtų peraugti į rimtus nesutarimus. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad Rusija nieko nešantažuoja ir niekam negrasina.

    Šie pareiškimai pasirodė Prancūzijoje stiprėjant diskusijoms dėl Rusijos keliamų rizikų, įskaitant vadinamąsias hibridines operacijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai buvo sukvietęs skirtingų politinių jėgų lyderius į krizinį susitikimą, kuriame aptartos saugumo grėsmės ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Macrono įspėjimai dėl hibridinių atakų

    Po susitikimo E. Macronas viešai kalbėjo apie, jo teigimu, Europoje plečiamas Maskvos šešėlines operacijas. Jis nurodė, kad Prancūzija imsis priemonių stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą nuo galimų hibridinių atakų.

    Le Pen ir Bardella savo pareiškime Rusijos veiksmus įvardijo kaip priešiškus Prancūzijos ir Europos interesams. Tuo pat metu jų pozicija Maskvos atžvilgiu vertinama nevienareikšmiškai dėl ankstesnių pareiškimų, kuriuose buvo matyti švelnesnis tonas Rusijos atžvilgiu.

    Pastaraisiais metais Prancūzijos politinėje darbotvarkėje Rusijos tema išlieka viena jautriausių, ypač karo Ukrainoje ir Europos saugumo architektūros pokyčių kontekste. Vakarų valstybės ne kartą akcentavo, kad grėsmės vertinamos ne vien per karinių pajėgumų prizmę, bet ir per kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažo rizikas bei spaudimą ekonominiais instrumentais.

    Įtampa dėl įmonių ir turto Rusijoje

    Įtampą didina ir žinios, kad Rusijos institucijos ėmėsi žingsnių dėl kai kurių užsienio bendrovių turto ir veiklos. Tarp minimų atvejų nurodomos ir tarptautinės įmonės, turinčios ryšių su Prancūzija, o Paryžius tokias priemones kritikavo kaip nepagrįstas.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokie sprendimai dėl Rusijoje veikiančių padalinių laikino administravimo kelia rimtų klausimų dėl teisinio tikrumo ir investicijų saugumo. Verslo ir politikos sankirta šioje situacijoje tampa dar vienu spaudimo kanalu, kuris, Prancūzijos vertinimu, gali turėti platesnių pasekmių Europos ekonominiams interesams.

    Tuo metu Kremlius laikosi linijos, kad veiksmai esą nėra nukreipti prieš konkrečias Europos valstybes, o Maskva neva tik reaguoja į jai nepalankius sprendimus. Vis dėlto Europos sostinėse šie signalai vertinami bendrame kontekste, kuriame daugėja perspėjimų apie plataus spektro grėsmes.

    Rusijos rinkimai ir tarptautinė reakcija

    Dar vienu fonu šiai diskusijai tapo Rusijos rinkimų rezultatai, po kurių valdantieji sustiprino pozicijas parlamente. Kritikai Vakaruose teigia, kad politinė konkurencija šalyje yra smarkiai apribota, o nepriklausoma opozicija ir karo Ukrainoje kritikai išstumiami iš viešosios erdvės.

    Prancūzija, reaguodama į rinkimus, akcentavo, kad rezultatai buvo prognozuojami, tačiau apgailestavo dėl sąlygų, kurios, jos vertinimu, neužtikrina laisvų, pliuralistinių ir demokratinių procedūrų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarptautinio stebėjimo svarbą ir skaidrumo stoką.

    Šiame kontekste aštrėjantis politinis tonas Prancūzijoje rodo, kad Rusijos klausimas taps vienu iš pagrindinių debatų taškų ir toliau. Kremlius, savo ruožtu, siekia formuoti žinutę, jog grėsmių Europai nekelia, tačiau Europos lyderių retorika ir saugumo sprendimai signalizuoja priešingą vertinimą.

  • Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Marine Le Pen savaitgalį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont mieste, pasakė pirmąją didžiąją kalbą, kuria pradėjo kampanijos etapą prieš 2027 metų prezidento rinkimus. Politikė akcentavo dvi temas, kurios šiuo metu ypač jautrios daugeliui rinkėjų: būsto prieinamumą ir pragyvenimo kainų šuolį.

    Savo kalboje ji kartojo nacionalinio prioriteto principą ir teigė, kad prancūzai turi būti „pirmi savo šalyje“, nepriklausomai nuo odos spalvos, religijos ar kilmės. Šį principą ji siejo su socialinio būsto sistema ir pažadėjo keisti jo skirstymo taisykles.

    Nacionalinis prioritetas ir socialinis būstas

    Le Pen teigimu, nacionalinis prioritetas būtų taikomas būstui, ypač socialiniam, kur eilės daugelyje regionų tęsiasi metų metus. Tokia kryptis iš karto kelia klausimų dėl suderinamumo su Prancūzijos konstituciniais lygybės principais ir Europos Sąjungos teise, nes diskriminacija pagal pilietybę ar kilmę socialinėse paslaugose paprastai vertinama itin griežtai.

    Prancūzijos būsto krizę pastaraisiais metais aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, brangus finansavimas ir išaugusios statybų sąnaudos. Didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose juntamas nuomos rinkos įkaitimas, o socialinio būsto laukiančiųjų skaičiai dideli ne tik Paryžiaus regione.

    Pažadai dėl kainų ir mokesčių

    Politikė daug dėmesio skyrė pragyvenimo kaštams ir kritikavo mokesčių naštą, klausdama, kodėl didėjant mokesčiams viešųjų paslaugų kokybė, anot jos, prastėja. Ji taip pat žadėjo mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ir šildymui, kad gyventojams sumažėtų sąskaitos.

    Toks pasiūlymas Prancūzijoje tradiciškai sulaukia plataus visuomenės dėmesio, nes energijos kainos ir infliacija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių politinių temų visoje Europoje. Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad PVM mažinimas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti kainų spaudimą, tačiau kartu reikšmingai mažina biudžeto pajamas, todėl būtina aiškiai įvardyti kompensavimo šaltinius.

    Hénin-Beaumont fenomenas ir vietos nuotaikos

    Hénin-Beaumont jau seniai laikomas Nacionalinio susivienijimo tvirtove: miestas ir aplinkinės teritorijos patyrė deindustrializaciją, o dalis rinkėjų nusivylė tradicinėmis partijomis. Būtent tokiose vietovėse dažnai stiprėja suvereniteto, migracijos ir viešųjų paslaugų atstatymo naratyvai.

    Vietos gyventojų nuotaikos išlieka įvairios. Vieni kalbėjo apie paramą Le Pen ir jos akcentuojamai „tvarkos“ darbotvarkei, kiti priminė, kad regione yra daug žmonių, kurie nepritaria kraštutinių dešiniųjų idėjoms, tačiau ne visada tai viešai reiškia.

    Priešingą vertinimą pateikė ir antifašistinių judėjimų atstovai, tvirtinę, kad ekonominiai sunkumai, nedarbas ir postindustrinis nuosmukis sudaro palankią dirvą paprastiems kaltininkų paieškos pasakojimams. Jie pabrėžė, kad vietos bendruomenė nėra vienalytė, o dalis gyventojų bijo konfliktų ar stigmos.

    Kampanijos foną temdo ir teisiniai klausimai. Šią vasarą Paryžiaus apeliacinis teismas pakoregavo, bet iš esmės paliko galioti Le Pen nuosprendį byloje dėl Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo, kartu pritaikydamas ribojimą eiti pareigas, kurio dalis sustabdyta. Teismas taip pat konstatavo, kad ji gali dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, o politikė pranešė ketinanti sprendimą skųsti Kasaciniam teismui.

    Nacionalinio susivienijimo strategija, stebėtojų vertinimu, ir toliau remiasi bandymu sujungti socialinio jautrumo temas su griežtesne tapatybės ir suvereniteto darbotvarke. Artėjant rinkimams, būsto prieinamumas, energijos kainos ir realių pajamų dinamika greičiausiai taps vienais svarbiausių klausimų, pagal kuriuos rinkėjai vertins kandidatų siūlomas priemones.

  • Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Le Pen startuoja 2027 rinkimuose, bet „Nacionalinis sambūris“ braška: įtampa, Ukraina ir skandalas

    Marine Le Pen sekmadienį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont, pradeda naują 2027 metų prezidento rinkimų kampanijos etapą. Ši vieta laikoma jos politiniu bastionu, todėl pasirinkta kaip simbolinė erdvė mobilizuoti rėmėjus ir parodyti kontrolę partijoje.

    Le Pen kampanijos startas vyksta po „Nacionalinio sambūrio“ parlamentarų susitikimo Le Touquet mieste. Pastarosiomis savaitėmis partiją lydėjo virtinė reputacinių smūgių ir diskusijų, kurios atgaivino kalbas apie vidinę trintį aukščiausiu lygiu.

    Rugsėjo 8 ir 9 dienomis atlikta „OpinionWay“ apklausa, skelbta „Les Échos“, rodė, kad pirmajame ture Le Pen galėtų tikėtis apie 34 proc. balsų įvairiais scenarijais. Tačiau aukšti reitingai neužtikrina sklandžios kampanijos, kai viešojoje erdvėje dominuoja nesutarimai ir skandalai.

    Įtampa su Jordanu Bardella

    Žiniasklaidoje daugėja pranešimų apie galimą įtampą tarp Le Pen ir „Nacionalinio sambūrio“ prezidento Jordan Bardella, kuris dažnai minimas kaip realus kandidatas į ministro pirmininko postą, jei partija laimėtų. Pats Bardella viešai tai neigia ir pabrėžia lojalumą Le Pen.

    „Viskas klostosi labai, labai gerai. Aš ją palaikau 2 000 proc.“, – sakė Jordan Bardella.

    Vis dėlto politiniai skirtumai tarp dviejų ryškiausių partijos figūrų išryškėja kalbant apie ekonomikos kryptį ir socialinę politiką, ypač pensijų sistemą. Bardella viešai kėlė klausimą dėl dabartinio modelio tvarumo, o tai gali reikšti griežtesnį toną nei tradiciškai Le Pen naudota socialiai jautresnė retorika.

    Dar vienas jautrus kampanijos klausimas yra religinių simbolių tema, įskaitant skarelės dėvėjimą viešose erdvėse. Bardella signalizavo atsargesnį požiūrį, akcentuodamas, kad tai neturėtų virsti drabužių kodekso primetimu, o klausimas, jo teigimu, turėtų būti sprendžiamas referendumu.

    Ginčai dėl paramos Ukrainai

    „Nacionalinio sambūrio“ pozicijos užsienio politikoje vėl atsidūrė dėmesio centre po partijos viceprezidento ir Perpignan mero Louis Aliot pasisakymų apie paramą Ukrainai. Jo žodžiai paskatino naują diskusijų bangą, ar partija siektų mažinti paramą Kyjivui.

    „Užsukame čiaupą. Sveikatos apsauga, švietimas, visa ekonomika – viskas karpoma iki kaulo, o pinigų ginklams vis tiek randama. Kas už tai sumoka? Karą reikia mokėti ir sustabdyti“, – sakė Louis Aliot.

    Į tai sureagavo centristinės dešinės kandidatas Édouard Philippe, pareiškęs, kad paramos Ukrainai mažinimas reikštų paslaugą Rusijai ir keltų grėsmę Europos saugumui. Le Pen jam atkirto, primindama ankstesnius Prancūzijos vadovų kontaktus su Vladimiru Putinu ir tuometinės valdžios laikysenas, taip bandydama perkelti diskusiją į politinės atsakomybės istoriją.

    Skandalas dėl policijos pareigūnų

    Papildomą smūgį partijai sudavė paviešintas vaizdo įrašas iš Carcassonne, kuriame keli savivaldybės policijos pareigūnai per naktinį patruliavimą esą laidė rasistinius, seksistinius ir sąmokslo teorijomis paremtus komentarus. Prokuratūra pranešė apie keturių pareigūnų nušalinimą, o situacija tapo dar jautresnė dėl vieno asmens ryšių su partijos saugumo struktūromis.

    Pranešta, kad pareigūnas, kuriam priskirta didžioji dalis pasisakymų, buvo savanoris „Nacionalinio sambūrio“ vidinės apsaugos komandoje ir kai kuriuose renginiuose lydėjo Bardella. Partija informavo, kad šis asmuo pašalintas, o Bardella viešai pasmerkė įrašą, vadindamas pasisakymus pasibjaurėtinais.

    Le Pen kampanijos startas tokiame fone rodo, kad 2027 metų lenktynės jau prasidėjo ne vien programiniais pažadais, bet ir kova dėl partijos disciplinos bei aiškios linijos Ukrainos, vidaus saugumo ir socialinės politikos klausimais. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Nacionalinis sambūris“ sugebės suvaldyti vidinius signalus ir išlaikyti rinkėjų pasitikėjimą, kai viešojoje darbotvarkėje dominuoja krizės.

  • Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Pirmasis mūšis dėl Eliziejaus

    Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija įgauna pagreitį: pirmajame didžiųjų kandidatų debatuose pagrindine tema tapo ekonomika, valstybės skola ir pensijų reforma. Diskusiją surengė didžiausia šalies darbdavius vienijanti federacija MEDEF, o renginys vyko Roland-Garros komplekse Paryžiuje.

    Iki rinkimų likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams, kandidatai stengėsi įtikinti verslo bendruomenę, tačiau kartu gynė skirtingas politines vizijas. Debatuose dalyvavo septyni kandidatai iš skirtingų politinio spektro pusių.

    Tarp jų buvo du buvę prezidento Emmanuelio Macrono premjerai: centristas Gabrielis Attalis ir centro dešinės atstovas Edouardas Philippe’as. Taip pat dalyvavo kraštutinių pažiūrų lyderiai Jeanas-Lucas Mélenchonas ir Marine Le Pen, centro kairės europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas, konservatorius Bruno Retailleau ir žaliųjų lyderė Marine Tondelier.

    Europa tapo takoskyra

    Diskusijoje ryškiai išsiskyrė kandidatų požiūriai į Europos Sąjungą ir Prancūzijos vaidmenį joje. Jeanas-Lucas Mélenchonas akcentavo idėją, kad Prancūzija turėtų nesilaikyti ES sprendimų, jei jie, jo teigimu, kertasi su šalies interesais.

    „Jei tai prieštarauja prancūzų žmonių interesams, mes to nevykdysime“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.

    Marine Le Pen daug dėmesio skyrė viešųjų išlaidų mažinimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu ir kritikavo augančias Prancūzijos įmokas į bendrijos biudžetą. Kiti kandidatai pabrėžė, kad didžiausią spaudimą Prancūzijos konkurencingumui kelia globali konkurencija, ypač Kinijos pramonės pajėgumai, o ne ES partneriai.

    Edouardas Philippe’as ragino Europą griežčiau kalbėti su Kinija ir JAV, o Raphaëlis Glucksmannas teigė, kad naujasis prezidentas turės aktyviau ginti Prancūzijos interesus Briuselyje. Debatuose taip pat skambėjo kritika dėl perteklinių reguliavimo normų ir jų poveikio verslui.

    Skola ir pensijos – sprendimai išsiskyrė

    Valstybės skolą kandidatai įvardijo vienu didžiausių iššūkių, tačiau siūlomi sprendimai kardinaliai skyrėsi. Edouardas Philippe’as kritikavo Jeano-Luco Mélenchono idėjas apie dalies skolos nurašymą, teigdamas, kad tai keltų dideles rizikas finansiniam stabilumui.

    „Siūlymas nurašyti skolą yra pavojingas“, – sakė Edouardas Philippe’as.

    Gabrielis Attalis taip pat atmetė skolos nurašymo logiką ir aštriai kėlė klausimą, kaip tai derėtų su didesnių mokesčių idėja. Tuo metu Jeanas-Lucas Mélenchonas tvirtino, kad ekonomikoje esą yra erdvės manevrui, o atlyginimų nedidinimas, jo teigimu, didintų recesijos riziką.

    Marine Le Pen pareiškė ketinanti pristatyti maždaug 125 milijardų eurų valstybės išlaidų mažinimo planą. Tai būtų siūloma kaip priemonė mažinti deficitą ir stabilizuoti viešuosius finansus prieš svarbiausias biudžeto diskusijas.

    Ne mažiau aštriai aptarta ir pensijų reforma, kuri Prancūzijoje pastaraisiais metais tapo politinės įtampos židiniu. Po masinių protestų ir politinio spaudimo Nacionalinė Asamblėja buvo pritarusi reformos sustabdymui iki 2028 metų sausio, todėl klausimas neišvengiamai sugrįš naujojo prezidento kadencijoje.

    Žaliųjų lyderė Marine Tondelier pasisakė prieš pensinio amžiaus didinimą, o Jeanas-Lucas Mélenchonas gynė grįžimą prie 62 metų ir siekį kuo greičiau pasiekti 60 metų ribą. Marine Le Pen kalbėjo apie pensinio amžiaus grąžinimą iki 62 metų daugumai, kartu numatant ankstesnį išėjimą dirbti pradėjusiems labai jauniems žmonėms.

    Bruno Retailleau siūlė pensinio amžiaus klausimą labiau sieti su tikėtina gyvenimo trukme, o Edouardas Philippe’as akcentavo, kad norint suvaldyti deficitą ir skolą, Prancūzija turės dirbti ilgiau. MEDEF vadovas Patrickas Martinas prieš debatą kritikavo, jo teigimu, verslą varžantį perteklinį reguliavimą ir mikrovadybą.

    „Valstybė pernelyg dažnai bando viską sureguliuoti iki smulkmenų, o tai dusina šalį“, – sakė Patrickas Martinas.

    Šis debatas parodė, kad rinkimų kampanijoje dominuos ne tik socialinės garantijos, bet ir klausimas, kaip Prancūzija derins viešųjų finansų drausmę, konkurencingumą ir santykį su Europa. Artėjant kitiems debatams, kandidatų planai dėl skolos, pensijų ir ekonomikos augimo taps pagrindiniu rinkėjų sprendimo faktoriumi.

  • Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos politinėje arenoje bręsta naujas posūkis: europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas ruošiasi oficialiai paskelbti dalyvausiantis 2027 metų prezidento rinkimuose. Politikas, vadovaujantis centro kairės judėjimui „Place publique“, apie sprendimą ketina pranešti vakaro pagrindinio laiko interviu per televiziją TF1.

    46 metų buvęs eseistas pastaraisiais mėnesiais signalizavo, kad sieks platesnės kairės stovyklos mobilizacijos ir kalba apie naują patriotinio susitarimo idėją. Jo įėjimas į lenktynes stiprina ir taip gausų kandidatų sąrašą, ypač kairėje, kur jau dabar ryškėja konkurencija dėl vieno bendro lyderio.

    Glucksmanno sprendimas turi ir tiesioginį šalutinį poveikį žiniasklaidoje. Jo partnerė, žurnalistė Léa Salamé, dirbanti visuomeniniame kanale France 2, anksčiau yra pareiškusi, kad kampanijos metu trauksis iš pagrindinių laidų, kad būtų išvengta interesų konflikto.

    Rinkimų fonas Prancūzijoje įtemptas: kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen siekia dar vieno bandymo pasiekti Eliziejaus rūmus, o prezidento Emmanuelio Macrono aplinkoje dėl įpėdinystės taip pat kalbama apie kelis galimus kandidatus. Macronas, pagal Konstituciją, po dviejų kadencijų siekti trečios nebegali, todėl centristų stovykloje tikėtina intensyvi atranka.

    Kairėje konkurencija ne mažiau aštri: Jean-Lucas Mélenchonas siekia prezidento posto jau ketvirtą kartą, o Žaliųjų lyderė Marine Tondelier tęsia kampaniją, nors laukiasi. Tuo pat metu dalis Socialistų partijos lyderių svarsto kandidatuoti, o viešojoje erdvėje minimas ir buvęs prezidentas François Hollande’as.

    Apklausos Glucksmannui šiuo metu priskiria apie 10–12 proc. rinkėjų palaikymą, o tai laikoma solidžiu startu, tačiau ne garantija patekti į antrąjį turą. Jo politinį svorį sustiprino ankstesni Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jo vedamas socialistų ir „Place publique“ sąrašas surinko 13,8 proc. balsų ir tapo ryškiausiu kairės rezultatu.

    Siekiant išvengti balsų išskaidymo, Socialistų partija ir „Place publique“ planuoja spalį rengti pirminius rinkimus, kad išsirinktų vieną kandidatą. Diskusijose dominuoja klausimas, kas turės teisę balsuoti: dalis socialistų pasisako už uždaresnį modelį, kuriame dalyvautų tik partijų nariai ir artimas socialdemokratinis elektoratas.

    Glucksmannas dažnai pristatomas kaip labiau reformistiškas ir centristiškas nei tradicinė Socialistų partija, tačiau jam būtina platesnė organizacinė atrama. Būtent todėl bendradarbiavimas su senąja partine struktūra laikomas kertiniu, jei jis sieks realiai konkuruoti su didžiųjų stovyklų kandidatais nacionaliniu mastu.

    Politikas taip pat žinomas kaip ryškus Europos Sąjungos šalininkas ir griežtas kraštutinių dešiniųjų kritikas. Užsienio politikos temose jis laikosi kietos linijos Rusijos atžvilgiu ir remia Ukrainą, o tokia laikysena kampanijoje gali tapti tiek stiprybe, tiek taikiniu oponentams, ypač diskutuojant apie gynybą, sankcijas ir ekonomikos spaudimą.

    „Esu nepriklausoma ir sąžininga žurnalistė, laisva moteris“, – sakė Léa Salamé, anksčiau aiškindama, kad visuomenės klausimai dėl jos situacijos kampanijos metu yra suprantami.

    Kol kas Glucksmanno kandidatūra labiau keičia kairės flango matematiką nei visos šalies prognozes, tačiau būtent tokie startai dažnai tampa ilgos kampanijos lūžio tašku. Artimiausi mėnesiai parodys, ar jis sugebės sutelkti platesnį elektoratą ir išlaikyti impulsą iki pirminių rinkimų, kurie gali nulemti, kas taps pagrindiniu kairės veidu 2027 metais.

  • Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Teismo verdiktas Paryžiuje gali pakeisti 2027 metų rinkimus: ką dėl vienybės sako Le Pen ir Bardella

    Sprendimas dėl kandidatavimo

    Paryžiaus apeliacinis teismas artimiausiomis dienomis turi paskelbti, ar Marine Le Pen galės dalyvauti 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Sprendimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, galinčių iš esmės perbraižyti priešrinkiminį žemėlapį.

    Byla susijusi su įtarimais dėl neteisėto Europos Parlamento lėšų panaudojimo, o ankstesnis teismo sprendimas Le Pen aplinkoje buvo vertinamas kaip politiškai itin jautrus. Jei apeliacinė instancija paliktų jį galioti, politinei lyderei grėstų realus kelias į rinkimų kampanijos sustabdymą.

    Le Pen ir Bardella akcentuoja duetą

    Verdikto išvakarėse Le Pen ir partijos Nacionalinis sambūris prezidentas Jordanas Bardella viešai pabrėžė, kad dirbs kartu, nepriklausomai nuo teismo išvados. Tokia žinutė nukreipta į partijos elektoratą ir siekia gesinti kalbas apie galimus vidinius nesutarimus.

    „Tai žinutė tiems, kurie mano, kad užteks mums pastatyti kliūtį ir mes sustosime. Mes niekada nenusivilsime“, – sakė Marine Le Pen.

    Le Pen taip pat leido suprasti, kad nepalankaus sprendimo atveju remtų Bardellą kaip galimą pagrindinį partijos veidą rinkimuose. Tai reikštų, kad Nacionalinis sambūris stengtųsi išlaikyti rinkėjų mobilizaciją ir kampanijos inerciją, net jei kandidatė būtų priversta pasitraukti.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų rinkimams

    Marine Le Pen jau tris kartus siekė prezidento posto ir du kartus pateko į antrąjį turą, pralaimėjusi Emmanueliui Macronui. Vis dėlto Macronas negalės kandidatuoti dar kartą, nes Prancūzijos Konstitucija riboja dvi kadencijas iš eilės.

    Todėl 2027 metų rinkimai laikomi itin atvira kova, kurioje Le Pen šalininkai mato vieną realiausių jos galimybių laimėti. Būtent dėl to bet koks teisinis apribojimas kandidatavimui įgauna ne tik teisinę, bet ir strateginę, visą politinę sistemą veikiančią reikšmę.

    Nacionalinis sambūris šią savaitę bandė parodyti, kad partija pasirengusi įvairiems scenarijams, o Bardella pozicionuojamas kaip politikas, galintis perimti iniciatyvą. Tuo pačiu tai yra signalas rinkėjams ir konkurentams, kad lyderystės vakuumo partija neketina palikti.

  • Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Užuomina, kuri sujudino Europą

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pareiškė svarstanti galimybę įsitraukti į artėjančių Prancūzijos prezidento rinkimų diskusiją. Tokia užuomina Prancūzijos žiniasklaidai reiškia, kad ji neatmeta ir ankstesnio pasitraukimo iš pareigų.

    Lagarde tiksliai neįvardijo, kokį vaidmenį turėtų omenyje, tačiau pabrėžė šiuo metu neplanuojanti kandidatuoti. Jos teigimu, tikslas būtų prisidėti prie debatų krypties ir turinio, ypač kalbant apie Europos temas.

    „Manau, kad Prancūzijos prezidento debatuose turi būti girdimas europinis balsas“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkimai Prancūzijoje ir įtemptas fonas

    Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį, o politinė situacija šalyje išlieka fragmentuota. Susiskaldęs parlamentas ir trapios daugumos apsunkina svarbių sprendimų priėmimą, ypač ekonomikos ir biudžeto srityse.

    Prie politinės įtampos prisideda ir ekonominiai iššūkiai: didelė valstybės skola bei ribotos fiskalinės galimybės finansuoti prioritetus. Tarp jų vis dažniau minimos gynybos investicijos ir skaitmeninė transformacija, įskaitant dirbtinis intelektas plėtrą.

    Ką reikštų ankstyvas pasitraukimas iš ECB

    Lagarde komentarai atgaivino diskusiją, kas galėtų tapti kita ECB vadove, jei ji pasitrauktų anksčiau kadencijos pabaigos. ECB vadovo kaita rinkoms svarbi ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų, infliacijos valdymo ir euro zonos finansinio stabilumo.

    Šis klausimas jautrus ir politiškai: ECB nepriklausomumas yra vienas kertinių euro zonos principų, todėl bet kokios sąsajos su nacionaliniais rinkimais paprastai vertinamos itin atsargiai. Dėl to Lagarde pabrėžtas neketinimas kandidatuoti gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti galimus priekaištus.

    Prancūzijoje jau dabar matyti aktyvus pasirengimas rinkimams, o dėl kandidato iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos įvardijami keli galimi scenarijai. Tarp jų minimas variantas, kad Nacionalinis sambūris galėtų kelti Marine Le Pen, jei teisiniai klausimai būtų išspręsti jos naudai, arba Jordaną Bardellą.