Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumas smuko iki žemiausio lygio nuo 2017 metų, rodo nauja Ipsos BVA barometro apklausa. Joje palankiai šalies vadovą vertina 15 proc. respondentų, o 82 proc. nurodo jam nepritariantys.
Apklausa paskelbta likus maždaug septyniems mėnesiams iki antrosios kadencijos pabaigos, o politinę darbotvarkę pastaruoju metu temdo keli vienu metu užsiplieskę konfliktai. Prie jų priskiriami moksleivių protestai, įtempta degalų tiekimo situacija ir komplikuotos biudžeto derybos Nacionalinėje Asamblėjoje, kur valdančioji stovykla neturi stabilios daugumos.
Duomenys rodo, kad visuomenės nuotaikas labiausiai veikia kasdienės ekonominės problemos. 54 proc. apklaustųjų pagrindiniu rūpesčiu įvardijo perkamąją galią, o socialinės apsaugos sistemos ateitis pakilo į antrą vietą ir siekia 44 proc.
Kas laikomi įpėdiniais?
Vertinant politikus, kurie dažniausiai minimi kaip galimi E. Macrono įpėdiniai, reitingų viršuje išlieka kraštutinių dešiniųjų lyderiai Jordanas Bardella ir Marine Le Pen. Jie atitinkamai sulaukia 33 proc. ir 32 proc. palankių vertinimų, tačiau abu rodikliai per mėnesį smuktelėjo.
Šis kritimas siejamas su žiniasklaidoje aptartais pranešimais apie galimai antisemitinio ir sąmokslo pobūdžio turinio žinutes, kurios priskiriamos J. Bardellai ir siejamos su senu socialinio tinklo profiliu. Politikas kaltinimus neigė, o istorija tapo papildomu spaudimu Rassemblement national vadovybei jautriu laikotarpiu.
Toliau reitinguose rikiuojasi buvęs ministras pirmininkas Edouardas Philippe’as, kurį palankiai vertina 20 proc. respondentų. Penketuką užbaigia Sarah Knafo ir buvęs prezidentas François Hollande’as, abu surinkę po 18 proc. palankių vertinimų.
Kodėl nepasitenkinimas auga?
Apklausa atskleidžia ir platesnę tendenciją: visuomenės spaudimas didėja, kai ekonominiai klausimai susikerta su politiniu nestabilumu parlamente. Prancūzijoje jau ne vienerius metus ryškėja nuovargis nuo reformų tempo, o augantis nerimas dėl valstybės finansų ir socialinės sistemos ateities kelia papildomų įtampų.
Reikšmingas signalas ir tas, kad dalis visuomenės skeptiškai vertina ne tik prezidentą, bet ir visą politinę klasę. Apklausos duomenimis, kai kurie lyderiai turi itin aukštus atmetimo rodiklius, o tai reiškia, kad kova dėl 2027 metų prezidento rinkimų gali tapti ypač poliarizuota.
Apklausa internetu atlikta spalio 7 ir 8 dienomis, joje dalyvavo 1 000 suaugusių Prancūzijos gyventojų. Rezultatai atspindi momentinę nuotaiką, tačiau ekspertai paprastai pabrėžia, kad tokie rodikliai dažnai kinta priklausomai nuo ekonominių sprendimų, socialinių protestų masto ir politinių skandalų dinamikos.
Leave a Reply