37 trln. eurų paradoksas
Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.
Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.
Kodėl JAV rinkos traukia labiau
Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.
Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.
„Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.
Kas planuojama Europoje
ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.
Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.
„Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.
Kodėl susitarti taip sunku
Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.
Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.
Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.
