CP v2

Tag: Mario Draghi

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    „Draghi“ planas po dvejų metų: Europos konkurencingumo ambicijas stabdo senoji valstybių politika

    Praėjus dvejiems metams po Mario Draghi perspėjimo, kad Europa rizikuoja ekonomiškai „pralaimėti dešimtmetį“, Europos Komisija jo idėjas pavertė politine darbotvarke. Tačiau nuo deklaracijų iki realių sprendimų kelias ilgas: daug pasiūlymų stringa derybose, o valstybės narės gina savo prioritetus.

    Pastaraisiais mėnesiais Komisija pateikė eilę iniciatyvų, kurios atliepia „Draghi“ plane akcentuotą kryptį: daugiau investicijų į inovacijas, pramonę, gynybą ir energetinį atsparumą. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka tas pats: kiekvienas didesnis žingsnis atsiremia į nacionalines biudžetų ribas ir skirtingą valstybių požiūrį į tai, ką reikėtų apkarpyti.

    Biudžetas: kur dėti pinigus?

    Vienas kertinių „Draghi“ siūlymų buvo perorientuoti Europos Sąjungos lėšas nuo tradicinių sričių į konkurencingumą ir inovacijas. Komisija tai atspindėjo siūlydama naują Europos konkurencingumo fondą, kurio dydis siektų apie 410 milijardų eurų, tačiau prasidėjus deryboms šalys ėmė spausti dėl išimčių ir didesnio finansavimo žemės ūkiui bei regioninei paramai.

    Toks konfliktas yra struktūrinis: investicijos į technologijas ir pramonę dažnai reiškia lėšų perskirstymą iš sričių, turinčių stiprias interesų grupes ir aiškų politinį svorį. Dėl to Komisijos siūloma „lankstesnė“ biudžeto architektūra vieniems atrodo kaip proveržis, o kitiems kelia nerimą dėl kontrolės ir nacionalinių prioritetų.

    Kapitalo rinkos ir skola: ambicijos mažesnės nei poreikis

    „Draghi“ vizijoje Europa turėjo efektyviau panaudoti didžiules gyventojų santaupas ir kurti gilesnes kapitalo rinkas, kurios galėtų konkuruoti su JAV finansų centru. Komisija inicijavo teisėkūros paketus, tačiau dalis reformų, ypač susijusių su pensijų produktais ir investavimo paskatomis, buvo reikšmingai susilpnintos valstybių narių derybose.

    Kita jautri tema yra bendra ES skola. Nors pandemijos laikotarpis parodė, kad bendras skolinimasis gali veikti kaip greitas finansavimo įrankis, politinė parama naujiems didelio masto skolos instrumentams išlieka ribota, ypač šalyse, kurios baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų ir vidaus politinių pasekmių.

    Pramonė, energija ir skaitmeninis saugumas

    Komisija aktyviau juda pramonės politikos kryptimi, o automobilių sektorius tapo lakmuso popierėliu: Europoje skelbiami dideli kaštų mažinimo planai ir planuojamas darbo vietų mažinimas rodo, kad vien reguliavimo korekcijų nepakanka. Tuo pat metu diskusijos dėl taršos tikslų švelninimo atskleidžia nuolatinę įtampą tarp konkurencingumo ir klimato politikos.

    Energetikoje viena ryškiausių „Draghi“ įžvalgų buvo elektros kainos ir priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro. Komisija siūlo tinklų modernizavimo ir plėtros priemones, tačiau dalis valstybių nenori labiau centralizuoto planavimo Briuselyje, todėl svarbios nuostatos rizikuoja būti „praskiestos“ dar prieš joms įsigaliojant.

    Skaitmeninio saugumo ir infrastruktūros klausimai taip pat lieka neišspręsti iki galo. ES siekia mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų 5G infrastruktūroje ir svarsto griežtesnį teisinį reguliavimą, tačiau bendra praktika valstybėse narėse išlieka nevienoda, o technologinės priklausomybės nuo ne ES debesijos paslaugų sprendžiamos lėčiau nei skelbiama viešojoje retorikoje.

    „Sutinkame dėl simptomų, dabar turime susitarti dėl gydymo“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Bendra išvada, kuri ryškėja vertinant „Draghi“ plano įgyvendinimą, yra paprasta: Komisija stumia darbotvarkę į priekį, tačiau tikrasis tempas priklauso nuo valstybių narių noro perrašyti nusistovėjusias biudžeto ir galios taisykles. Kol kas Europa dažniau susitaria dėl krypties, nei dėl kainos, kurią reikia sumokėti, kad konkurencingumo šūkiai virstų apčiuopiamais rezultatais.

  • Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    Europa turi 37 trln. eurų santaupų, bet verslui pinigai nepasiekia: kas stringa?

    37 trln. eurų paradoksas

    Europos Sąjungoje gyventojų santaupos siekia apie 37 trln. eurų, tačiau sparčiausiai augančioms įmonėms kapitalo dažnai pritrūksta. Dėl to dalis Europos technologijų ir finansinių paslaugų bendrovių vis dažniau renkasi JAV biržas, kur investuotojų bazė gilesnė, o sandoriai paprastesni.

    Toks pasirinkimas tapo ryškiu signalu Briuseliui: net ir turint milžinišką taupymo potencialą, pinigai ne visada virsta investicijomis į vietos verslus. ES institucijos pripažįsta, kad konkurencingumui, gynybai ir DI plėtrai reikės gerokai daugiau privačių investicijų nei iki šiol.

    Kodėl JAV rinkos traukia labiau

    Pagrindinė problema – Europos kapitalo rinka išlieka fragmentuota: taisyklės, priežiūros praktika ir administracinės procedūros skiriasi tarp valstybių. Net kai reguliavimas formaliai panašus, jo taikymas gali skirtis, todėl tarpvalstybinis finansavimas brangsta ir lėtėja.

    Dėl šios priežasties Europos įmonės tradiciškai labiau priklausomos nuo bankų kreditavimo, o ne nuo akcijų ar obligacijų rinkų. JAV situacija priešinga: vieninga rinka, didesnis investuotojų aktyvumas ir paprastesnė priežiūros architektūra leidžia greičiau pritraukti kapitalą augimui.

    „Mums reikia labiau diversifikuotų finansavimo šaltinių, kad įmonės galėtų augti ne vien per bankų kreditą“, – sakė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross.

    Kas planuojama Europoje

    ES pastaraisiais metais didina spaudimą kurti labiau integruotą kapitalo rinką, kuri leistų santaupas nukreipti į investicijas visame bloke. Šis tikslas siejamas su taupymo ir investicijų sąjungos paketu, kuriuo siekiama lengvinti kapitalo judėjimą, mažinti barjerus ir didinti gyventojų dalyvavimą finansų rinkose.

    Politinis argumentas paprastas: be didesnių investicijų Europa rizikuoja atsilikti konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija, ypač strateginiuose sektoriuose. Mario Draghi parengtoje ES konkurencingumo analizėje pabrėžiama, kad reikalingos šimtų milijardų eurų kasmetinės investicijos, jog būtų išlaikytas augimas, inovacijos ir atsparumas.

    „Tai arba padarysime, arba laukia lėta agonija“, – perspėjo Mario Draghi, kalbėdamas apie ilgalaikį Europos ekonominės pozicijos silpnėjimą dėl struktūrinių problemų, įskaitant rinkų susiskaidymą.

    Kodėl susitarti taip sunku

    Nors bendras tikslas plačiai pripažįstamas, derybos stringa ties techninėmis ir nacionalinių interesų detalėmis. Viena jautriausių temų – kapitalo rinkų priežiūros centralizavimas ir dalies galių perdavimas ES lygio institucijoms, ypač ESMA.

    Didžiosios ES ekonomikos yra siūliusios stiprinti bendrą priežiūrą, tačiau šalys skirtingai vertina, kiek suvereniteto jos pasirengusios atiduoti. Skiriasi ir kapitalo rinkų kultūra: vienur gyventojai aktyviau investuoja, kitur santaupos dažniau laikomos indėliuose, todėl politinė rizika ir reformų tempas nevienodi.

    Vis dėlto Briuselis akcentuoja, kad pažanga neišvengiama: integruotesnė rinka turėtų palengvinti finansavimą įmonėms, pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų ir ilgainiui sustiprinti euro vaidmenį pasaulyje. Klausimas lieka ne ar, o kada ir kokiu greičiu Europa sugebės paversti santaupas realiu augimo varikliu.

  • Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas ir buvęs Italijos premjeras Mario Draghi Vokietijos Acheno mieste pasiuntė griežtą žinią Europai: žemyne reikia sparčių pokyčių, nes Jungtinės Valstijos tampa vis labiau nenuspėjamos ir gali nebeužtikrinti Europos saugumo.

    Kalbėdamas tarptautinio Karolio Didžiojo premijos įteikimo metu, Draghi pabrėžė, kad Europa atsidūrė naujoje geopolitinėje realybėje, kurioje vien pasitikėti ilgalaikiais įpročiais nebeužtenka. Jo teigimu, būtina iš naujo įvertinti strategines priklausomybes, kurios ilgą laiką atrodė savaime suprantamos.

    Perspėjimas dėl saugumo ir priklausomybių

    Draghi akcentavo, kad atviro pasaulio ir laisvos prekybos logika Europai ilgai buvo stiprybė, tačiau vien ji nebegali būti atsakymas į visus iššūkius. Jo vertinimu, jei atvirumas tampa vienintele laikysena, Europa rizikuoja likti be aiškaus sprendimo tais atvejais, kai reikia veikti greitai.

    Ši žinia nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas, grįžus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trumpui, griežtina toną prekybos ir saugumo klausimais. Europoje tai stiprina diskusijas apie didesnį gynybos savarankiškumą ir patikimesnius ilgalaikius planus, nepriklausomus nuo JAV vidaus politikos ciklų.

    Silpnas augimas ir našumo atotrūkis

    Draghi perspėjimas susijęs ne tik su gynyba: Europa taip pat susiduria su lėtu ekonomikos augimu ir didėjančiu našumo atotrūkiu nuo JAV. Šios problemos, anot jo, mažina gebėjimą finansuoti ambicingus sprendimus ir ilgainiui silpnina politinį svorį pasaulyje.

    2024 metais Draghi pristatė planą, kaip stabdyti Europos ekonominį smukimą, o dabar šio plano rekomendacijų įgyvendinimo kaina, skaičiuojama kasmet, sieja­ma su maždaug 1 200 000 000 000 eurų mastu. Tai atspindi, kokio dydžio investicijų, jo manymu, reikia, kad Europa susigrąžintų konkurencingumą.

    DI, gynyba ir energetika

    Kaip kritines sritis Draghi išskyrė dirbtinis intelektas ir gynybą, kur būtina greitai didinti investicijas ir pajėgumus. Jo teigimu, technologinė raida tampa geopolitinės galios dalimi, todėl delsimas reiškia ir ekonominį, ir saugumo atsilikimą.

    Taip pat pabrėžta energetikos infrastruktūros svarba: energijos kainos, tiekimo saugumas ir tinklų modernizavimas tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą bei valstybės atsparumą krizėms. Draghi vertinimu, be patikimos energetikos bazės sunku kalbėti apie tvarią gynybą ir ilgalaikį augimą.

    „Pirmą kartą per gyvą atmintį esame iš tiesų vieni kartu“, – sakė Mario Draghi.

    Jis kritikavo ir lėtą sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kai kompromisai neretai praskiedžia priemones ir atitolina jų įgyvendinimą. Draghi įspėjo, kad silpnas įgyvendinimas mažina pasitikėjimą institucijomis, o mažėjantis pasitikėjimas dar labiau apsunkina gebėjimą veikti.