CP v2

Tag: Marokas

  • Archeologai Maroke atkasė stulbinantį gynybos kompleksą: pasirodė, jis tūkstantmečiais senesnis

    Tarptautinė archeologų komanda Maroke, Oued Beht vietovėje, paskelbė aptikusi įspūdingą įtvirtinimų sistemą, kuri, kaip rodo nauji datavimai, buvo pastatyta gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol. Tyrimai atlikti vykdant Oued Beht Archaeological Project, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale Libyan Studies.

    Esminis atradimo elementas yra platus gynybinis griovys ir už jo supiltas žemių pylimas, saugojęs pietinę gyvenvietės dalį. Anksčiau matomos akmeninės struktūros ilgą laiką klaidino tyrėjus ir trukdė tiksliai nustatyti, kada įtvirtinimai atsirado ir kokią funkciją atliko.

    2023 metais vykę kasinėjimai atvėrė ankstesnį vietovės raidos etapą ir leido peržiūrėti senas prielaidas. Net 17 naujų radiokarboninių datų įtvirtinimų statybą nukėlė į II tūkstantmetį prieš mūsų erą, o tai reiškia, kad ši gynybos architektūra regione yra viena seniausių tokio tipo.

    Įtvirtinimai buvo derinami su natūraliu reljefu: gyvenvietė įsikūrė ant kalvos virš Oued Beht upės, todėl pati vieta jau turėjo aiškių gynybinių pranašumų. Vis dėlto papildomi pylimai rodo sąmoningą kraštovaizdžio pertvarkymą ir siekį sukurti dar saugesnę, labiau kontroliuojamą erdvę.

    Oued Beht laikoma išskirtinai svarbia Vakarų Šiaurės Afrikos priešistorei: 2021 metais čia identifikuota apie 10 hektarų ploto gyvenvietė, siejama su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Rasti radiniai leidžia spręsti ir apie tolimus ryšius, galėjusius siekti net Pirėnų pusiasalį, o ankstyviausias apgyvendinimas šioje teritorijoje siejamas su IV tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

    Nauji duomenys keičia ankstesnį vaizdą, nes ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama vėlyvajam neolitui. Dabar patvirtinama, kad II tūkstantmetyje prieš mūsų erą veikla čia taip pat buvo reikšminga, o įtvirtinimų mastas leidžia kalbėti apie planavimą, darbo jėgos telkimą ir sudėtingesnę bendruomenės organizaciją.

    Archeologai pabrėžia, kad tai ne pavienis griovys ar atsitiktinė siena, o dalis nuoseklios gyvenvietės erdvės struktūros. Tyrėjų vertinimu, laikui bėgant gyvenimas galėjo slinkti iš atviresnės šiaurinės zonos į labiau uolėtą pietinę kalvos dalį, kur natūralios gynybinės sąlygos buvo palankesnės.

    Ypatinga ir tai, kad vietos strateginė reikšmė išliko per amžius: vėlesniais laikotarpiais įtvirtinimų idėja buvo perimta iš naujo. Viduramžiais šioje vietoje pastatyta masyvi akmeninė siena sustiprino ankstesnę gynybinę logiką, rodydama, kad tas pats reljefo pranašumas buvo akivaizdus skirtingoms bendruomenėms tūkstantmečių tėkmėje.

  • Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Kodėl Seuta ir Melilija tebėra Ispanijos: istorija, JT pozicija ir Maroko pretenzijų logika

    Du Ispanijos miestai Afrikoje

    Seuta ir Melilija yra du Ispanijai priklausantys autonominiai miestai Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Jų statusas nuolat grįžta į viešas diskusijas, ypač kai suintensyvėja migracijos spaudimas pasienyje ir atsinaujina Maroko politiniai reikalavimai.

    Ispanija pabrėžia, kad šios teritorijos nėra laikinos kolonijos ar protektorato liekanos, o ilgą laiką nepertraukiamai administruojama nacionalinė teritorija. Marokas, savo ruožtu, periodiškai kelia suvereniteto klausimą, siekdamas šias teritorijas traktuoti kaip neišspręstą dekolonizacijos problemą.

    Kada Seuta ir Melilija tapo Ispanijos?

    Melilija Kastilijos karūnos sudėtyje atsidūrė 1497 metais, kai miestą perėmė ispanų ekspedicija, veikianti tuometinių valdovų įgaliojimu. Istoriniuose šaltiniuose šis žingsnis dažnai aiškinamas kaip strateginis ir gynybinis, susijęs su sąsiaurio kontrole bei pakrančių apsauga nuo piratavimo.

    Seuta iš pradžių buvo užkariauta Portugalijos 1415 metais, o 1580 metais, Portugalijai ir Ispanijai laikinai susijungus dinastine unija, miestas perėjo Ispanijos monarchijai. 1640 metais Portugalijai atkūrus nepriklausomybę, Seuta pasirinko likti su Ispanija, o tai vėliau buvo įtvirtinta 1668 metų Lisabonos sutartimi.

    Ar tuo metu egzistavo šiuolaikinis Marokas?

    Dažnas argumentas diskusijose yra valstybingumo tęstinumas. Dabartinį Maroką valdanti Alavitų dinastija savo valdymą pradėjo 1666 metais, taigi Melilija Ispanijos valdžioje buvo jau daugiau kaip pusantro šimtmečio iki šios dinastijos įsitvirtinimo.

    Dėl to Ispanijos pozicija remiasi teiginiu, kad šie miestai nebuvo perimti iš Maroko valstybės tokia forma, kokią ją suprantame šiandien. Vis dėlto tai neeliminuoja šiuolaikinių politinių pretenzijų, kurios dažniau siejamos su geopolitika, sienų kontrole ir migracijos maršrutais.

    XIX amžiaus plėtra ir protektorato niuansai

    Istorikai atkreipia dėmesį, kad didelė dabartinės Seutos ir Melilijos urbanistinės teritorijos dalis susiformavo XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje. Tai sutapo su Europos valstybių plėtra Afrikoje ir laikotarpiu, kai Ispanija turėjo protektoratą dalyje Maroko teritorijos 1912–1956 metais.

    Tačiau esminis skirtumas, kurį akcentuoja Ispanija, yra tas, kad Seuta ir Melilija nebuvo protektorato dalis ir jų suverenitetas, Madrido vertinimu, buvo nustatytas gerokai anksčiau. Kitaip tariant, pasienio sutartys keitė ribas ir miestų dydį, bet ne jų priklausomybės principą.

    JT vertinimas ir tarptautinės teisės rėmai

    Vienas svarbiausių argumentų, kuriais grindžiama dabartinė padėtis, yra Jungtinių Tautų praktika. 1975 metais Marokas kreipėsi, prašydamas Seutą ir Meliliją įtraukti į teritorijų, laukiančių dekolonizacijos, sąrašą, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.

    Iki šiol Jungtinės Tautos šių miestų nepriskiria kolonijoms ir neįtraukia į dekolonizacijos darbotvarkę. Ispanija taip pat pabrėžia, kad 1995 metais įsigalioję autonomijos statutai sustiprino jų institucinį statusą, o miestai yra integruoti į Europos Sąjungos teisinę erdvę ir turi politinį atstovavimą Ispanijos parlamente.

    „Seuta ir Melilija nėra tik Ispanijos, jos yra iš esmės ispaniškos ir neliečiamos“, – sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

    Pastarųjų metų migracijos epizodai ir diplomatinės įtampos rodo, kad klausimas greičiausiai ir toliau bus naudojamas kaip derybinis svertas. Vis dėlto tarptautinis teisinis formatas ir JT laikysena kol kas iš esmės palankūs Ispanijos pozicijai, todėl greitų statuso pokyčių scenarijus laikomas mažai tikėtinu.

  • Tūkstančiai gandrų po skrydžio į Afriką renkasi Maroko sąvartyne: kas juos ten vilioja

    Tūkstančiai baltųjų gandrų, rudenį pasiekusių Šiaurės Afriką, šią žiemą leidžia netoli Kenitros miesto Maroke. Vietos stebėtojai fiksuoja neįprastą vaizdą: didelės paukščių sankaupos renkasi ne pievose ar laukuose, o šalia miesto sąvartyno.

    Gandrai čia ieško lengvai prieinamo maisto, nes atliekos suteikia nuspėjamą ir nuolat pasipildantį šaltinį. Nors tokia aplinka nėra natūrali buveinė, išsekusiems po ilgo skrydžio paukščiams ji tampa greitu būdu atgauti jėgas ir sukaupti energijos atsargas.

    Specialistai pažymi, kad paukščius prie sąvartynų dažnai traukia keli veiksniai: maisto gausa, atviros erdvės ir santykinai mažesnė plėšrūnų rizika. Kenitros apylinkėse netoli sąvartyno yra ir vandens telkinių, todėl gandrai gali atsigerti, nusiprausti plunksnas ir saugiai ilsėtis.

    Vis dėlto toks „patogus“ maistas turi kainą: didėja rizika praryti plastiko ar kitų nevirškinamų atliekų, susižeisti, įsipainioti į virves ar plėveles. Be to, šalia atliekų dažniau pasitaiko ligų sukėlėjų, o žmonių veikla gali trikdyti poilsio vietas.

    Šiame Maroko regione jau daug metų paukščius stebi fotografas ir buvęs veterinaras Mustapha Abidi, fiksuojantis žieduotus gandrus bei padedantis sužeistiems laukiniams gyvūnams. Žiedai leidžia tiksliau suprasti migracijos kelius ir tai, kaip keičiasi žiemojimo vietos.

    Tarp šį sezoną pastebėtų paukščių išskirtas gandras iš Vokietijos, kurio žiedo numeris 7V175. Jis Kenitroje užfiksuotas 2026 metų rugsėjo 12 dieną, o vietos stebėtojams šis paukštis jau pažįstamas ir iš ankstesnio sezono.

    Dar viena reikšminga registracija, anot stebėtojų, susijusi su išskirtinai ilgaamžiu gandru iš Prancūzijos. Abidi užfiksavo 16 metų paukštį su baltu žiedu AZRH, kuris, kaip nurodoma stebėsenos įrašuose, buvo sužieduotas dar jauniklis 2010 metų gegužės 9 dieną Le-Ménil-Amey savivaldybėje, Manšo departamente.

    Ilgus metus jis daugiausia stebėtas Normandijoje, o už Prancūzijos ribų anksčiau buvo užfiksuotas tik kartą, 2021 metais Ispanijoje, Colmenar Viejo mieste. Dėl to naujas stebėjimas laikomas pirmuoju patvirtintu šio konkretaus paukščio pasirodymu Šiaurės Afrikoje.

    Ornitologų vertinimu, tokie atvejai svarbūs ne tik dėl įdomių „kelionės istorijų“, bet ir dėl duomenų apie gandrų ilgaamžiškumą, ištvermę bei migracijos lankstumą. Stebėsena rodo, kad paukščiai gali koreguoti maršrutus priklausomai nuo oro sąlygų, maisto prieinamumo ir saugių poilsio vietų.

    Migracijos ypatumus lemia ir regiono klimatas: rudenį bei žiemą Šiaurės Afrikoje kai kuriais metais lengviau rasti maisto, todėl dalis paukščių renkasi žiemoti arčiau Europos. Tai gali didinti gandrų koncentraciją prie miestų ir atliekų tvarkymo objektų, kur maisto šaltinis yra ypač stabilus.

  • Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Seutos vadovas ragina ES griežtinti politiką Maroko atžvilgiu: po migrantų antplūdžio miestas ties riba

    Ispanijai priklausančios Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas Briuselyje paragino Europos Sąjungą laikytis griežtesnės pozicijos Maroko atžvilgiu. Jo teigimu, po didelio neteisėtos migracijos šuolio miestas susiduria su humanitariniu ir saugumo iššūkiu.

    Pasak politiko, Seuta, būdama viena iš dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje, išlieka viena jautriausių ES išorės sienos vietų. Jis akcentavo, kad liepos 30 dieną užfiksuotas masinis atvykimas sukėlė ilgalaikių pasekmių, o dalis atvykusiųjų vis dar yra mieste.

    Kas vyksta Seutoje?

    Vivasas teigė, kad miestas sunkiai susitvarko su tūkstančiais trečiųjų šalių piliečių, tarp jų ir nelydimais nepilnamečiais. Seutos administracija prašo daugiau pajėgumų apgyvendinimui, priežiūrai ir procedūroms, kad situacija neperaugtų į nuolatinę krizę.

    Jo vizito Briuselyje metu aptarti ir praktiniai sprendimai: spartesnis neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimas, papildomas finansavimas sienos infrastruktūrai bei priemonės, kurios leistų greičiau atkurti įprastą miesto gyvenimą.

    Skirtingi signalai iš Madrido ir Briuselio

    Seutos vadovas viešai atsiribojo nuo Ispanijos centrinės valdžios tonacijos, kuri toliau pabrėžia bendradarbiavimą su Rabatu migracijos valdyme. Jis kritikavo Madrido reakciją prieš įvykius, jų metu ir po jų, teigdamas, kad miestas liko per daug vienas su pasekmėmis.

    „Europos Sąjunga turėtų pasakyti Marokui, kad bet koks vaisingas ir abipusiai naudingas bendradarbiavimas prasideda nuo mūsų sienų gerbimo“, – sakė Juanas Jesúsas Vivasas.

    Ispanija viešai nėra kaltinusi Maroko dėl masinio antplūdžio, nors incidentą vertino kaip teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo pat metu Vivasas kalbėjo apie spaudimo politiką, kuri, jo įsitikinimu, didina riziką, kad panaši banga gali pasikartoti.

    Prašymai ES: pinigai, agentūros ir specialus statusas

    Seutos vadovas paragino ES skirti daugiau dėmesio išorės sienos apsaugai ir numatyti aiškesnius finansavimo mechanizmus miestui, kuris faktiškai veikia kaip sausumos vartai į Bendriją. Jo teigimu, dabartinė tvarka nepakankamai atspindi išskirtinę Seutos ir Meliljos padėtį.

    Jis taip pat siūlė sustiprinti nuolatinį ES prieglobsčio agentūros ir Frontex buvimą Seutoje. Tokia priemonė, anot jo, leistų greičiau apdoroti prašymus, geriau koordinuoti sienos kontrolę ir sumažinti spaudimą vietos institucijoms.

    Vivasas pabrėžė, kad pokalbiuose su Europos Komisijos nariais išgirdo politinio palaikymo signalų, tačiau konkrečių įsipareigojimų ar sprendimų grafiko kol kas nebuvo paskelbta. Tuo metu Seuta tvirtina, kad laiko faktorius yra kritinis, nes miestui kyla rizika nebesusitvarkyti su naujais srautais.

  • Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Ceutos krizė virto melagienų karu: kodėl taikinyje atsidūrė „Raudonasis Kryžius“

    Melagienų banga dėl Ceutos

    Ispanijai priklausanti Ceuta, besiribojanti su Maroku, pastaraisiais mėnesiais tapo ne tik migracijos, bet ir dezinformacijos židiniu. Socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose humanitarinė organizacija „Raudonasis Kryžius“ kaltinama esą padedanti neteisėtai perkelti migrantus į žemyninę Ispaniją ar neva ignoruojanti pačių ispanų bėdas.

    Tokie naratyvai įgauna pagreitį krizės fone, kai staigus žmonių srautas į enklavą sukėlė politinę įtampą, perkrovė vietos infrastruktūrą ir paskatino protestus. Krizė išryškino, kaip greitai emocingos žinutės gali nustelbti tikrinamus faktus.

    Ką sako Ispanijos valdžia

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai teigė, kad Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos vertinimu, melagingų įrašų bangą internete stiprino Rusijos ir Izraelio tinklai. Abi šalys šiuos kaltinimus neigė, o Ispanijos premjeras pabrėžė, kad migracijos tema dažnai naudojama radikalizuojančiai propagandai.

    Tokie pareiškimai atkreipia dėmesį į platesnę Europos problemą: migracija vis dažniau tampa informacinių operacijų taikiniu, o socialinių platformų algoritmai, skatindami įsitraukimą, neretai iškelia konfliktinį turinį.

    Vaizdo įrašai, kuriuos aiškina klaidingai

    Viena labiausiai paplitusių žinučių rėmėsi vaizdo įrašu, kuris, kaip teigta, rodo vyrų perkėlimą iš Ceutos į žemyninę Ispaniją. Tačiau papildoma medžiaga ir vietos pranešimai leidžia identifikuoti, kad įrašas filmuotas Ceutoje, El Trampolín paplūdimyje, kur „Raudonasis Kryžius“ dalijo maistą ir vandenį dideliam migrantų būriui.

    Kilus interpretacijų bangai, buvo kartojama ir versija, kad perkėlimo priemonėmis esą piktnaudžiaujama, prisidengiant nepilnamečių perkėlimu. Vis dėlto aptariamas vaizdo įrašas tokio veiksmo nerodo, o jo turinys labiau atitinka humanitarinės pagalbos veiksmus vietoje.

    Kaltinimai dėl gaisrų ir potvynių

    Kituose įrašuose „Raudonasis Kryžius“ kaltintas neva padedantis migrantams, bet ne Ispanijos gyventojams, nukentėjusiems nuo miškų gaisrų. Šią vasarą dideli gaisrai Ispanijoje ir kitose Europos dalyse sieti su ekstremaliomis karščio bangomis ir klimato kaitos poveikiu, o visuomenės emocijos tapo palankia terpe supriešinančioms žinutėms.

    Tačiau pačios organizacijos skelbti duomenys rodo, kad gaisrų metu buvo mobilizuota daugiau nei 938 darbuotojai ir savanoriai, pagalba suteikta beveik 6 900 kartų, o laikinas apgyvendinimas užtikrintas daugiau nei 5 600 žmonių. Tokia statistika prieštarauja teiginiams, kad pagalba buvo nukreipta tik migrantams.

    Internete taip pat prisiminti 2024 metais DANA potvyniai, kurių metu, kaip skelbta, žuvo daugiau nei 220 žmonių, o žala siekė milijardus eurų. Dezinformaciniai įrašai tvirtino, esą nevyriausybinės organizacijos pasirodė tik tada, kai atvyko kameros, tačiau „Raudonasis Kryžius“ nurodė per pagalbos ir atsigavimo programas suteikęs paramą daugiau nei 143 000 žmonių.

    Protestai ir tikroji situacija vietoje

    Įtampa Ceutoje pasiekė tašką, kai rugpjūčio 27 dieną protestuotojai bandė blokuoti „Raudonojo Kryžiaus“ transportą, vežusį maistą. Socialiniuose tinkluose tai pristatyta kaip įrodymas, kad organizacija buvo priversta pasitraukti, tačiau vietos pranešimai rodė, jog kolona pasiekė tikslą kitu maršrutu ir maisto dalijimas įvyko.

    „Raudonasis Kryžius“ viešų komentarų apie konkrečius melagingus įrašus plačiau neteikė, tačiau krizių komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose itin svarbu greitai pateikti patikimą informaciją ir aiškiai atskirti faktus nuo manipuliacijų.

    Kodėl tokios žinutės plinta

    Ceutos atvejis parodo, kaip lengvai humanitarinės organizacijos tampa patogiu taikiniu, kai visuomenė pavargusi nuo krizių, o migracijos tema politizuojama. Emocijos, baimė ir pyktis dažnai nukreipiami į matomus pagalbos teikėjus, nors jų veikla paprastai grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja diskusijos dėl platformų atsakomybės, turinio moderavimo ir žymėjimo, ypač kai melagienos gali paskatinti realius incidentus, tokius kaip pagalbos konvojų blokavimas ar smurto protrūkiai. Ceuta tampa pavyzdžiu, kad informacinė higiena krizėse yra ne mažiau svarbi nei logistika ir humanitariniai resursai.

  • Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Ceutos migrantų krizė kelia audrą Briuselyje: EP dešinieji kaltina Pedro Sánchez ir rodo į Maroką

    Protestas prie Europos Parlamento

    Apie 500 žmonių rugsėjo 2 dieną susirinko prie Europos Parlamento Briuselyje protestuoti dėl Ispanijos vyriausybės veiksmų, reaguojant į krizę Seutoje. Ispanijai priklausančiame Šiaurės Afrikos anklave po liepos 30 dienos masinio atvykimo vis dar yra keli tūkstančiai iš daugiau nei 70 000 atvykusių migrantų.

    Į mitingą atvyko dalis Europos Parlamento narių ir jų darbuotojų, siejamų su Europos liaudies partija bei dešiniųjų pažiūrų frakcija Patriots for Europe. Jie mojavo Ispanijos ir Seutos vėliavomis, o pagrindiniu taikiniu tapo ministras pirmininkas Pedro Sánchez.

    „Sánchez perdavė atsakomybę už Seutos saugumą trečiajai valstybei“, – žurnalistams sakė Europos liaudies partijos vicepirmininkė Dolors Montserrat.

    Du mitingai vienoje vietoje

    Protestai Briuselyje buvo rengiami Seutos dienos proga ir formaliai organizuoti atskirai: vieną inicijavo Ispanijos Liaudies partija, kitą – „Vox“. Tačiau abu susibūrimai vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, o politikai stovėjo greta, pabrėždami bendrą kritiką Madrido vyriausybei.

    Demonstracijų dalyviai teigė, kad Ispanija nepakankamai ryžtingai gina savo teritorinį vientisumą ir suverenitetą, o krizė Seutoje tapo politinės atsakomybės testu ir šalies viduje, ir Europos Sąjungos institucijose.

    Žiniasklaidos pranešimas ir tyrimas

    Diskusijas dar labiau įkaitino Ispanijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, kad Nacionalinis imigracijos ir sienų centras, tyręs masinio atvykimo aplinkybes, galėjo pateikti išvadą apie Maroko saugumo pajėgų vaidmenį. Toks vertinimas kertasi su premjero pozicija, jog įrodymų apie Rabato institucijų įsitraukimą nėra.

    Madridas iki šiol viešai vengė tiesiogiai kaltinti Rabatą ir dažniau pabrėžė, kad Maroką laiko bendradarbiaujančiu partneriu migracijos valdymo klausimais. Vis dėlto politinis spaudimas didėja, ypač kai migracijos tema tampa viena jautriausių ir Ispanijos vidaus politikoje, ir Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paprašė policijos vadovo patikrinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. Tuo pat metu tęsiasi teisiniai ir administraciniai procesai, susiję su liepos 30 dienos įvykių vertinimu.

    „Vox“ siekia griežtesnio atsako

    „Vox“ pareiškė, kad vyriausybė esą „išdavė“ šalį, ir ėmė raginti aktyvuoti Ispanijos Konstitucijos 102 straipsnį, kuris numato galimybę inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Partija krizę Seutoje vadina viena rimčiausių pastarųjų metų politinių įtampų akimirkų.

    „Situacija nepakeliama. Ši vyriausybė negali toliau vadovauti Ispanijai“, – žurnalistams sakė „Vox“ europarlamentaras Jorge Buxadé Villalba.

    „Vox“ europarlamentarai taip pat kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ES užsienio politikos vadovę Kają Kallas ir už vidaus reikalus atsakingą komisarą Magnusą Brunnerį. Laiške raginama griežčiau vertinti Maroko veiksmus, svarstyti sankcijas, taip pat peržiūrėti ES ir Maroko susitarimus bei vizų politiką.

    Europos Komisija nurodė nekomentuojanti nutekintos informacijos, o galimą Maroko institucijų vaidmenį įvardijo kaip klausimą, kurį turi vertinti nacionalinės institucijos ir vykdomas tyrimas. Kol kas Briuselis viešai akcentuoja procedūrinį atsargumą, vengdamas išankstinių politinių išvadų.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.

  • Ispanija meta 165 mln. eurų gelbėjimo ratą Ceutai: po migrantų bangos žada grąžinti visus

    Ispanija meta 165 mln. eurų gelbėjimo ratą Ceutai: po migrantų bangos žada grąžinti visus

    Ispanijos Vyriausybė ruošiasi skirti 165 mln. eurų nepaprastųjų priemonių paketą Ceutai – autonominiam miestui Šiaurės Afrikoje, kurį pastarąjį mėnesį sukrėtė staigus neteisėtai atvykusių migrantų antplūdis. Sprendimą artimiausiame posėdyje planuoja patvirtinti Ministrų Taryba.

    Pasak Ispanijos valdžios, paketu siekiama atgaivinti vietos ekonomiką ir stabilizuoti viešąsias paslaugas, kurios dėl išaugusio spaudimo atsidūrė ant ribos. Priemonės pristatomos kaip skubios ir skirtos greitam poveikiui, kad miestas galėtų sugrįžti prie įprasto ritmo.

    Kur bus nukreipti pinigai

    Iš 165 mln. eurų 80 mln. eurų numatoma nukreipti į ekonomiką per artimiausius keturis mėnesius, o dar 70 mln. eurų suplanuota 2027 metais. Likusi suma būtų skirta viešųjų paslaugų stiprinimui ir greitesniam reagavimui į krizės padarinius.

    Bendrai per artimiausius pusantrų metų į tiesioginę ekonominę paramą planuojama nukreipti 150 mln. eurų. Iš jų 35 mln. eurų žadama skirti tiesioginei paramai smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei savarankiškai dirbantiems, o 15 mln. eurų – prekybai ir turizmui, kurie pastaruoju metu patyrė didžiausią smūgį.

    Dar 15 mln. eurų numatyta švietimui, sveikatos apsaugai ir teisingumo sistemai – trims sritims, kurios Ceutoje tapo pagrindiniu visuomenės nerimo taikiniu. Vyriausybė akcentuoja, kad sustiprintos paslaugos būtinos ne tik krizės valdymui, bet ir ilgalaikiam socialiniam stabilumui.

    Migrantų grąžinimai tęsiami

    Migracijos situacija išlieka esminiu veiksniu, lemiančiu miesto atsitiesimą. Praėjus mėnesiui po masinių atvykimų liepos 30 ir 31 dieną, Ceutoje, nurodoma, vis dar yra apie 5 000 žmonių iš maždaug 72 000, kurie tuomet pateko į miestą neteisėtai.

    Ispanijos institucijos tuo pat metu plečia laikino apgyvendinimo pajėgumus ir siekia spartinti procedūras, kad žmonės būtų perkelti į kitas vietas arba grąžinti. Toks modelis pastaraisiais metais tapo dažna ES išorės sienų praktika, kai skubiai didinami priėmimo pajėgumai, o vėliau akcentuojamas grąžinimų efektyvumas.

    Už krizės valdymą atsakingas teritorinės politikos ministras Ángel Víctoras Torresas yra pareiškęs, kad tikslas – sugrąžinti į Maroką visus, kurie į šalį pateko neteisėtai per minimą antplūdį.

    „Mūsų tikslas – kad visi jie būtų grąžinti, visi, kurie įėjo liepos 30 ir 31 dieną, laikantis įstatymų“, – sakė Ángel Víctoras Torresses.

    Atskiras nuo ilgalaikio atsigavimo plano

    Vyriausybė pabrėžia, kad 165 mln. eurų nepaprastųjų priemonių paketas yra atskiras nuo vidutinės trukmės 180 mln. eurų atsigavimo plano, kuris laikomas struktūriniu. Pastarasis, kaip nurodoma, derinamas su verslo organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir skirtingiems sektoriams atstovaujančiais miesto partneriais.

    Ceuta kartu su Melilija yra vienos jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos vietų, todėl panašūs staigūs migracijos šuoliai čia dažnai tampa ir politinių santykių su kaimyninėmis šalimis indikatoriumi. Dėl to ekonominiai paketai, viešųjų paslaugų stiprinimas ir grąžinimų politika šiame regione paprastai vertinami kaip vieno sprendimų paketo dalys.

  • Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Solidarumo flotilė į Seutą: 50 laivų iš Ispanijos uostų reaguoja į migracijos krizę

    Šeštadienį į Seutą išplaukė maždaug 50 laivų flotilė iš Kosta del Solio ir kitų Ispanijos uostų. Iniciatyva siekiama viešai parodyti paramą autonominiam miestui po liepos pabaigoje išaugusio migracijos spaudimo, kurį vietos valdžia įvardija kaip grėsmę miesto pajėgumams.

    Organizatorių teigimu, kelionėje dalyvauja apie 120 žmonių, o Seutos uoste laivams numatyta iki 60 nemokamų švartavimosi vietų. Laivai neplaukia vienu konvojumi: kiekvienas kapitonas išvyksta iš savo uosto ir savarankiškai kerta Gibraltaro sąsiaurį.

    Impulsu šiai akcijai tapo liepos 30 ir 31 dienomis užfiksuotas masinis žmonių atvykimas iš Maroko į Seutą. Tai buvo vienas didžiausių nereguliarios migracijos epizodų šiame pasienio ruože per pastaruosius metus, po kurio laikino apgyvendinimo ir registracijos infrastruktūra mieste ėmė veikti ant ribos.

    Kas numatyta Seutoje?

    Atvykę dalyviai planuoja ekskursiją po miestą ir bendrą vakarienę jachtklube. Sekmadienį numatytas plaukimas aplink Seutos pakrantę, o vėliau laivai turėtų susirinkti pietinėje įlankoje, siekiant simboliškai pabrėžti vienybę abipus sąsiaurio.

    Tokios pilietinės iniciatyvos Ispanijoje dažnai gimsta tada, kai viešojoje erdvėje susikerta saugumo, humanitarinės pagalbos ir sienų kontrolės klausimai. Seutos atvejis ypač jautrus, nes tai Europos Sąjungos išorės siena Afrikos žemyne, kur migracijos srautai priklauso ir nuo dvišalių Madrido bei Rabato sprendimų, ir nuo platesnių regiono veiksnių.

    Protestų savaitgalį kol kas neplanuojama

    Tuo pat metu Seutoje šį savaitgalį, vietos šaltinių duomenimis, naujų protestų kol kas neplanuojama. Pastarosiomis dienomis mieste vyko keli susibūrimai dėl tūkstančių atvykusių migrantų, o dalis gyventojų ragino juos grąžinti į Maroką ir mažinti spaudimą perpildytoms laikino apgyvendinimo vietoms.

    Vis dėlto vietos bendruomenė perspėja, kad įtampa gali atsinaujinti bet kuriuo metu, nes socialiniuose tinkluose mobilizacija vyksta greitai. Pranešama, kad rugsėjo 2 dieną numatyta demonstracija, kurią ketina rengti kaimynijų asociacijų federacija ir viena pilietinė organizacija.

    Seutos situacija išlieka atidžiai stebima ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu, nes tokie staigūs srautų šuoliai gali greitai peržengti vietos institucijų galimybes. Artimiausiomis dienomis daug lems tai, kaip bus paskirstyti atvykėliai, kokias priemones taikys Ispanijos institucijos ir ar pavyks sumažinti įtampą bendruomenėje.

  • Lenkijos KGHM taikosi į Maroką: vertina naują kasybos projektą ir galimą žingsnį dėl žvalgybos licencijos

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM analizuoja galimybę įsitraukti į žaliavų gavybos projektą Maroke. Bendrovės specialistai jau lankėsi vietoje ir atliko pirminį geologinį vertinimą, tačiau galutiniams sprendimams, pasak įmonės vadovo, dar trūksta duomenų.

    KGHM šis žingsnis siejamas su platesne strategija stiprinti užsienio žaliavų bazę ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ar vienos žaliavos šaltinio. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje vis labiau akcentuojamas tiekimo grandinių saugumas, o metalų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Kas planuojama Maroke?

    KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius nurodė, kad Marokas šiuo metu laikomas viena įdomiausių krypčių, o pokalbiai su vietos partneriais apima daugiau nei iki šiol buvusią prekybinę partnerystę. Pasak jo, svarstoma ir galimybė KGHM dalyvauti telkinio eksploatacijoje.

    „Mūsų specialistai jau buvo vietoje, turime pirminį geologinį įvertinimą ir daug kas atrodo perspektyviai. Vis dėlto mums reikia papildomų duomenų“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Jo teigimu, kitas logiškas žingsnis, jei papildoma informacija patvirtintų projekto patrauklumą, galėtų būti paraiška dėl žvalgybos koncesijos. Tokia koncesija paprastai suteikia teisę atlikti detalesnius tyrimus ir tikslinti telkinio ekonominį potencialą.

    Kodėl tai svarbu Lenkijos pramonei?

    Marokas KGHM domina ne vien dėl paties telkinio: reikšmę turi ir geografinė padėtis bei logistika, kuri gali palengvinti koncentrato tiekimą į Lenkijos metalurgijos grandį. Įmonės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad marokietiško sukoncentruoto žaliavos sudėtis galėtų būti suderinama su Hutos Miedzi Głogów technologiniais pajėgumais.

    Toks suderinamumas reikštų, kad dalis žaliavos galėtų būti integruojama į esamus perdirbimo procesus be brangių technologinių pertvarkų. Kasybos bendrovėms tai svarbu, nes metalo perdirbimo grandyje didelę sąnaudų dalį sudaro ne tik gavyba, bet ir rūdos paruošimas, transportavimas bei pritaikymas konkrečių gamyklų technologijoms.

    Projektas Maroke įsilieja į KGHM kryptį aktyviau ieškoti naujų telkinių ir projektų už Lenkijos ribų, kad ateityje būtų užtikrintas stabilesnis žaliavų srautas ir didesnis atsparumas rinkų svyravimams. Kasybos sektoriuje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių, ypač augant pasaulinei vario paklausai.