CP v2

Tag: Mašininis mokymasis

  • Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestuose bendras medžių lajų dangos rodiklis dažnai pasako per mažai: jis neparodo, kur gyventojams labiausiai trūksta pavėsio ir kur realiai įmanoma pasodinti naujų medžių. Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų komanda pasiūlė sprendimą, leidžiantį planuoti želdinimą gerokai tiksliau, iki atskirų gatvių ir kvartalų.

    Tyrėjai siekė atsakyti į du praktinius klausimus: kur mieste susidaro karščiausios vietos ir kuriose teritorijose nauji medžiai duotų didžiausią naudą. Šis požiūris ypač aktualus, nes karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o miestuose kaitra sustiprėja dėl įkaitusių dangų, tankios statybos ir mažesnio vėjo.

    Tikslesni žemėlapiai atskleidė karščio židinius

    Pirmajame tyrime, publikuotame mokslo žurnale Remote Sensing, mokslininkai naudojo atvirą mašininio mokymosi metodą, kuris padidina palydovinių duomenų detalumą. Iki šiol įprasti šiluminiai vaizdai dažnai turėdavo apie 30 metrų skiriamąją gebą, todėl vienas pikselis galėjo apimti ir stogą, ir asfaltą, ir veją, ir medžius.

    Dėl tokio „vidurkinimo“ mažesnio masto temperatūrų skirtumai mieste pasimeta. Pritaikius detalesnius, apie 10 metrų skiriamosios gebos žemėlapius, Keluonos mieste pavyko aptikti beveik penkis kartus daugiau temperatūros kintamumo nei rodė įprastesni duomenys.

    Metodas leido matyti ne tik dideles, maždaug 18 000 kvadratinių metrų teritorijas, bet ir gerokai mažesnius karščio taškus, siekiančius apie 700 kvadratinių metrų. Tyrėjai taip pat nustatė, kad daugiau nei 65 proc. papildomos informacijos apie temperatūrą galima sieti su kraštovaizdžio ypatybėmis, įskaitant medžių buvimą ir kietąsias dangas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad paviršiaus temperatūra nėra tas pats, kas gyventojų jaučiama oro temperatūra. Nepaisant to, detalūs paviršiaus šilumos žemėlapiai padeda tiksliai identifikuoti zonas, kuriose intervencijos, pavyzdžiui, želdinimas ar dangų keitimas, būtų efektyviausios.

    „CanopyFit“ parodo, kur medžiai įmanomi

    Antrajame tyrime, publikuotame žurnale Urban Forestry & Urban Greening, nagrinėta kita problema: net jei vieta karšta, tai dar nereiškia, kad joje galima sodinti medžius. Komanda pritaikė įrankį „CanopyFit“, kuris įvertina realų naujų želdinių potencialą ir atmeta teritorijas, kur sodinimas būtų neįmanomas ar nerekomenduotinas.

    Modelis eliminuoja pastatus, sporto aikštynus, zonas su požemine infrastruktūra, priešgaisrines apsaugos juostas ar vertingas ekosistemas. Tuomet likusios vietos sugretinamos su karščio poveikiu ir socialiniais bei ekonominiais gyventojų poreikiais, kad sprendimai būtų ne vien estetiniai, bet ir socialiai teisingi.

    Keluonoje skaičiavimai parodė apie 248 hektarus potencialios naujos subrendusios medžių lajų dangos. Tačiau galimybės pasiskirsčiusios labai netolygiai: vos 20 proc. analizuotos teritorijos sudarė daugiau nei pusę potencialios naudos, susijusios su papildomu pavėsiu.

    Ką miestai gali daryti ten, kur vietos nėra

    Tyrėjų vertinimu, dalyje rajonų vienu metu sutampa trys veiksniai: aukšta temperatūra, didelis gyventojų pažeidžiamumas ir pakankamai erdvės naujiems medžiams. Kitose vietose didžiausias iššūkis yra fizinės erdvės trūkumas, todėl vien želdinimo planų nepakanka.

    Tokiais atvejais siūloma svarstyti kietųjų dangų mažinimą, pavyzdžiui, dalies asfalto pašalinimą, taip pat urbanistinių taisyklių koregavimą ar sprendimus, kurie sukuria pavėsį be želdinių. Esminė idėja yra derinti detalią karščio žemėlapių analizę su realių sodinimo vietų įvertinimu, kad ribota miesto erdvė ir investicijos duotų didžiausią efektą.

    Tokia metodika tampa aktuali ir Europos miestams, ieškantiems priemonių mažinti karščio salų poveikį, gerinti gyvenimo kokybę bei prisitaikyti prie šylančio klimato. Kuo tiksliau nustatomos probleminės vietos ir galimos intervencijos, tuo mažiau sprendimų lieka „iš akies“ ir tuo lengviau pagrįsti prioritetus.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: kokių įmonių reikia ir kokius verslo iššūkius koncernas taikosi spręsti

    „Orlen“ pradėjo DI partnerių paiešką

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ paskelbė pradedantis technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė inicijavo pasiūlymų teikimo procedūrą, į kurią kviečiami tiek dideli integratoriai, tiek mažesnės specializuotos komandos.

    Koncernas pabrėžia, kad DI projektai orientuoti į praktines veiklos problemas ir sprendimus, kuriuos galima taikyti plačiu mastu. Tokia partnerystė turėtų pagreitinti skaitmeninę transformaciją ir sumažinti laiką, kurio reikia naujiems sprendimams paleisti didelėje organizacijoje.

    Kokių kompetencijų tikimasi iš tiekėjų

    „Orlen“ ieško įmonių, turinčių patirties technologijų konsultavimo, sistemų integravimo ir specializuotų produktų kūrimo srityse. Tarp prioritetų įvardijami generatyvinio DI, mašininio mokymosi, pažangiosios duomenų analitikos ir duomenų mokslo sprendimai.

    Taip pat akcentuojama patirtis diegiant DI korporacinėje aplinkoje, kur svarbūs saugumo, atitikties ir patikimumo reikalavimai. Tokiose organizacijose sprendimus dažnai tenka derinti su esamomis IT sistemomis ir duomenų valdymo praktika, todėl integravimo kompetencijos tampa kritinės.

    Kuriose srityse DI gali duoti greičiausią efektą

    Bendrovė nurodo, kad DI pritaikymas svarbus veiklos profiliui artimuose segmentuose: energetikoje, perdirbimo ir prekybos grandinėse, žvalgybos bei gavybos veiklose, taip pat administracinėse funkcijose. Praktikoje tai paprastai reiškia efektyvesnį įrenginių priežiūros planavimą, tikslesnes prognozes, greitesnį sprendimų priėmimą ir geresnį procesų valdymą.

    Dideliems energetikos ir pramonės žaidėjams DI dažnai tampa būdu sumažinti prastovas, optimizuoti logistiką ir tiksliau valdyti rizikas, nes sprendimai remiami dideliu duomenų kiekiu iš gamybos, tiekimo bei klientų aptarnavimo sistemų. „Orlen“ atvirai komunikuoja, kad ieško partnerių, gebančių dirbti su tokiais duomenimis ir diegti sprendimus realioje, o ne bandomojoje aplinkoje.

    „Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia didžiausių įmonių veiklos būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams spartinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės DI diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ atstovas Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, tai yra ir galimybė technologijų įmonėms prisidėti prie didelio masto projektų bei sustiprinti kompetencijas, kurios vis dažniau tampa konkurencingumo pagrindu regione. „Orlen“ taip pat signalizuoja norą įtraukti vietos rinkos dalyvius, ypač turinčius mokslinių tyrimų ir plėtros patirties.

    Prieš pradedant procedūrą koncernas buvo surengęs tiekėjų forumą IT sektoriui, kuriame keli šimtai dalyvių galėjo susipažinti su pirkimų procesais ir reikalavimais. Tokie renginiai paprastai naudojami iš anksto „sulyginti lūkesčius“, kad rinkos žaidėjai geriau pasirengtų dokumentacijai ir realioms diegimo sąlygoms.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: nori greičiau diegti sprendimus energetikoje ir įmonės procesuose

    Atvira atranka technologijų partneriams

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ pradėjo technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė skelbia atvirą pasiūlymų teikimo procedūrą, orientuotą į įmones, turinčias praktinės patirties įgyvendinant DI projektus didelėse organizacijose.

    „Orlen“ akcentuoja, kad DI iniciatyvos nėra eksperimentai, o projektai, sprendžiantys konkrečius verslo ir operacinius iššūkius. Tikslas – paspartinti skaitmeninę transformaciją ir užsitikrinti greitesnę prieigą prie specialistų kompetencijų, kai DI sprendimus reikia perkelti iš pilotų į kasdienę veiklą.

    Kokių kompetencijų ieškoma?

    Įmonė partnerių ieško srityse, kurios apima sistemų integraciją, technologines konsultacijas ir specializuotų produktų kūrimą, taip pat DI modelių pritaikymą realiose verslo grandinėse. Daug dėmesio skiriama darbui su duomenimis, pažangiajai analitikai, matematiniam modeliavimui ir sprendimų diegimui korporacinėje aplinkoje.

    Reikalaujama patirtis siejama ir su generatyvinio DI bei mašininio mokymosi taikymais, nes tokios technologijos įmonėse vis dažniau naudojamos procesų automatizavimui, dokumentų apdorojimui, prognozavimui, įrangos priežiūros planavimui bei sprendimų priėmimo spartinimui.

    Prioritetas – veiklos sričių atitikimas

    „Orlen“ nurodo, kad itin svarbi patirtis sprendimuose, tinkančiuose energetikos ir pramonės profiliui, įskaitant žaliavų gavybą, perdirbimą, logistiką, prekybą bei vidines įmonės funkcijas. Praktikoje tai gali reikšti DI taikymą tiekimo grandinėse, gamybos optimizavimui, saugos ir kokybės kontrolei ar klientų aptarnavimo skaitmenizavimui.

    Koncernas pabrėžia, kad bendradarbiauti nori ne tik su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, bet ir su mažesniais, nišiniais dalyviais, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros kryptį stiprinančiais technologijų kūrėjais. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai stambios grupės jungia kelių tiekėjų kompetencijas, kad greičiau pasiektų rezultatą.

    „DI jau dabar keičia didžiausių įmonių veikimo būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams greitinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ vadovybės atstovas Robertas Soszyńskis.

    Įmonė taip pat mini, kad ši paieška gali būti galimybė vietos technologijų tiekėjams įsitraukti į didelio masto projektus ir įgyti aukšto lygio rekomendacijų. Tokie projektai paprastai apima ne tik modelių kūrimą, bet ir duomenų valdymo brandą, saugumo reikalavimus, sistemų sąveiką bei DI sprendimų priežiūrą po įdiegimo.

    Prieš pradedant atranką „Orlen“ buvo surengusi IT tiekėjų forumą, kuriame įmonė pristatė planus, pirkimų procesus ir formalius reikalavimus partneriams. Tokiais renginiais siekiama geriau paruošti tiekėjus dalyvauti konkursuose ir sumažinti barjerus įmonėms, kurios turi technologiją, bet neturi patirties su didelių grupių viešais ar korporaciniais pirkimais.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

  • Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europoje dirvožemio būklė vis dažniau įvardijama kaip viena esminių maisto saugumo ir klimato rizikų. Mokslininkai skaičiuoja, kad dėl dirvožemio degradacijos Europos gyventojai kasmet praranda daugiau nei 50 mlrd. eurų, o nuostoliai apima ir žemės ūkio derlių, ir ekosistemų paslaugas.

    Europos Komisijos vertinimu, apie 60–70 proc. Europos Sąjungos dirvožemių laikomi nesveikais. Problemas lemia erozija, organinės anglies mažėjimas, suslėgimas, rūgštėjimas, druskingumas, tarša sunkiaisiais metalais ir biologinės įvairovės nykimas, o jų pasekmės jaučiamos tiek kaime, tiek miestuose.

    Kas labiausiai ardo dirvožemį?

    Degradaciją spartina intensyvus ūkininkavimas, netinkama sėjomaina, sunkiosios technikos sukeliamas suslėgimas, melioracijos pakeistas vandens režimas ir auganti urbanizacija. Prie spaudimo prisideda ir klimato kaita, didinanti liūčių bei sausrų ekstremumą, todėl dirvožemiai lengviau praranda struktūrą ir derlingumą.

    Dirvožemis yra lėta atsinaujinanti sistema: jo sluoksnis, kuriame kaupiama organinė anglis ir maistinės medžiagos, formuojasi dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Dėl to prevencija ir ankstyvas problemų aptikimas dažnai yra pigesnis kelias nei vėlyvas atstatymas.

    Naujas ES kursas: stebėsena iki 2050 metų

    Europos Sąjungoje 2025 metais priimtas Dirvožemio stebėsenos teisės aktas, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų visi ES dirvožemiai būtų sveiki ir atsparesni. Praktinis iššūkis akivaizdus: reikia patikimai stebėti milijonus hektarų žemės ūkio, miškų ir urbanizuotų teritorijų, o tradiciniai lauko tyrimai yra brangūs ir lėti.

    Todėl vis daugiau vilčių siejama su Žemės stebėjimo sprendimais, pavyzdžiui, „Copernicus“ „Sentinel“ palydovų duomenimis, ir pažangia analitika. Tokia kryptis leidžia matyti pokyčius dideliu mastu, o skirtingų šaltinių sujungimas suteikia tikslesnį vaizdą nei vienkartiniai matavimai.

    Kaip DI keičia dirvožemio žemėlapius

    Mokslininkai ir technologijų kūrėjai kuria sistemas, kurios dirvožemio rodiklius vertina pasitelkdamos DI ir mašininį mokymąsi. Vienas iš pavyzdžių Europoje yra projektas „AI4SoilHealth“, kuriame siekiama sukurti dirvožemio sveikatos indikatorių stebėsenos sistemą, sujungiančią palydovinius vaizdus, vietoje paimtus mėginius ir nacionalinius inventorizacijos duomenis.

    Tokio tipo sprendimai remiasi didelės apimties geoduomenų rinkiniais, kuriuose derinami dirvožemio, augalijos, klimato, reljefo ir žemėnaudos sluoksniai, dažnai 30 metrų ar dar smulkesne skiriamąja geba. Praktinė nauda būtų aiški: tiksliau įvertinti dirvožemio anglies atsargas, rūgštingumą, drėgmės režimą ir degradacijos rizikas konkrečiose vietose.

    Idėja nėra vien techninė. Atvirai prieinami ir palyginami duomenys galėtų tapti bendru pagrindu ūkininkams, savivaldybėms ir politikos formuotojams, kad sprendimai remtųsi tais pačiais faktais, o ne fragmentiškais vertinimais.

    „Dirvožemio duomenys turi būti kiek įmanoma atviri, bet tiek uždari, kiek būtina“, – pabrėžia projekte dirbantys mokslininkai.

    Ekspertai akcentuoja, kad be skaidrumo ir aiškių duomenų valdymo taisyklių technologijos nepasieks tikslo. Esminis principas yra suderinti atvirumą su jautrios informacijos apsauga, kad naudą gautų ne tik institucijos ar didelės bendrovės, bet ir ūkininkai bei vietos bendruomenės.

    Ilgainiui DI pagrįsta stebėsena galėtų pakeisti reakciją į problemas: vietoje to, kad dirvožemio degradacija būtų fiksuojama po fakto, rizikas būtų galima prognozuoti ir mažinti iš anksto. Tai reikštų tvirtesnes regionines maisto sistemas, mažesnį priklausomumą nuo trapių tiekimo grandinių ir efektyviau nukreiptas investicijas į dirvožemio atkūrimą.

  • Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos naujienų portale paskelbtas teisinis įspėjimas primena, kad portalo turinio kopijavimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus leidimo yra ribojamas. Tekste akcentuojama, kad tai galioja įvairioms formoms – nuo teksto ir nuotraukų iki audiovizualinių kūrinių ir duomenų bazių.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į automatizuotą turinio naudojimą, įskaitant apdorojimą mašininio mokymosi priemonėmis ar pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tokie formuluočių blokai pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip gali būti renkami ir panaudojami jų tekstai bei kiti kūriniai.

    Toks pranešimas iš esmės yra priminimas apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei leidėjo kontrolę, kaip turinys naudojamas už portalo ribų. Leidėjai dažnai pabrėžia, kad be leidimo negalima nei perspausdinti medžiagos, nei kurti jos archyvų, nei naudoti ją komerciniams tikslams.

    Kartu nurodoma išimtis, kuri paprastai taikoma daugelyje šalių: turinys gali būti apdorojamas tiek, kiek to reikia interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir padėti vartotojams rasti publikacijas. Tai reiškia, kad paieškos sistemos gali nuskaityti puslapius ir rodyti rezultatuose nuorodas bei trumpas ištraukas, jei tai atitinka taikomus teisės aktus ir techninius nustatymus.

    Leidėjų santykis su DI temomis tapo jautrus dėl augančios generatyvinių sistemų rinkos ir ginčų, ar mokymui naudojami tekstai nepažeidžia teisių turėtojų interesų. Dėl to vis dažniau atsiranda aiškesnės naudojimo taisyklės, papildomi licencijavimo modeliai ir techninės priemonės, kuriomis ribojamas automatizuotas duomenų rinkimas.

  • Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Viurcburge įsikūręs startuolis „NanoStruct“ užbaigė pradinio etapo investicijų raundą ir pritraukė 2,6 mln. eurų. Bendrovė kuria greitos analizės platformą, skirtą maisto produktuose aptikti pavojingas bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.

    Įmonė skelbia, kad naujos lėšos bus naudojamos bandomiesiems projektams maisto analizės rinkoje, pardavimų organizacijos kūrimui ir komandos plėtrai. Toks kryptingas etapas paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinės technologijos prie realių klientų ir reguliuojamos rinkos reikalavimų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Raundui vadovavo investuotojai High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO Female Catalyst Fund. „NanoStruct“ taip pat nurodo, kad ankstesniuose etapuose buvo gavusi paramą iš Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos bei Europos Sąjungos programų.

    Finansavimas turėtų padėti įmonei įgyvendinti pilotinius diegimus su maisto gamintojais ir laboratorijomis, išgryninti komercinį pasiūlymą ir pasiruošti platesniam pardavimų masteliui. Maisto saugos sprendimuose būtent validacija realiose grandinėse dažnai tampa kritiniu barjeru, lemiančiu technologijos įsitvirtinimą.

    Kodėl greitis čia tampa lemiamas

    Pasak „NanoStruct“, šiandien plačiai taikomi patogenų nustatymo metodai dažnai užtrunka kelias dienas, todėl rezultatai ateina per vėlai, kad būtų galima laiku sulaikyti rizikingas partijas. Tokia delsos kaina gali virsti brangiais atšaukimais, reputacijos žala ir didesniu maisto švaistymu.

    Įmonė teigia, kad jų sprendimas pavojingų patogenų, tokių kaip listerijos ar salmonelės, identifikavimą gali sutrumpinti nuo 2–3 dienų iki kelių valandų. Tai ypač aktualu, kai tiekimo grandinės trumpėja, o vartotojų ir reguliuotojų lūkestis dėl atsekamumo ir prevencijos nuolat auga.

    Kaip veikia technologija ir kur ji gali plėstis

    „NanoStruct“ technologijos pagrindas yra nanostruktūruotos jutiklių mikroschemos ir optinio matavimo metodai, sujungiami su biotechnologija bei mašininiu mokymusi. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra tą pačią dieną pateikiami rezultatai, kurie leistų greičiau priimti sprendimus gamyboje ir laboratorijose.

    „Su High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO radome būtent tokius partnerius, kokių reikia kitam žingsniui: patyrusius, turinčius ryšius ir tikinčius mūsų vizija. Dabar atnešame greitą bakterijų analizę į maisto pramonę“, – sakė „NanoStruct“ vadovė dr. Henriette Maaß.

    Bendrovė buvo atskirta nuo Julius-Maximilians universiteto Viurcburge ir įkurta 2021 metais. Be maisto pramonės, įmonė mato potencialą plėsti technologiją į veterinarinę ir žmonių diagnostiką bei bakterijų monitoringą jautriose gamybos aplinkose, kur svarbi ankstyva taršos prevencija.

    „NanoStruct“ investuotojai akcentuoja ir technologinį progresą jutiklių kūrime, ir komandos ryšius tikslinėje rinkoje. Jei pilotiniai projektai patvirtins patikimumą ir ekonominę naudą, greitesnė patogenų diagnostika gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek gamintojams, tiek laboratorijoms.

  • Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono ligos „potipiai“

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali būti ne viena vienalytė būklė, o kelios biologiškai skirtingos ligos formos. Tai padėtų paaiškinti, kodėl tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.

    Darbo autoriai, naudodami mašininio mokymosi metodus, išskyrė dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analizė atlikta ne su žmonėmis, o su vaisinėmis muselėmis, todėl išvadų tiesiogiai perkelti į kliniką dar negalima.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Tyrimą atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisinių muselių modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilgą laiką stebėjo jų elgsenos pokyčius.

    Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ieškant pasikartojančių dėsningumų. Toks požiūris leido tyrėjams pradėti nuo duomenų, o ne nuo išankstinių prielaidų, kaip konkreti mutacija „turėtų“ pasireikšti.

    „Kai gydytojai ar pacientai žiūri į ligą, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina žmones, sergančius Parkinsono liga“, – sakė VIB-KU Leuven molekulinės neurobiologijos grupės vadovas Patrik Verstreken.

    „Tačiau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorijų, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikytų į skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, iš esmės nėra“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Parkinsono liga paprastai apibūdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susijęs su judėjimo sunkumais ir kitais simptomais. Tačiau ją gali lemti daugybė skirtingų genetinių pokyčių, kurie gali sutrikdyti smegenų veiklą nevienodais biologiniais keliais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad būtent ši įvairovė apsunkina efektyvių terapijų kūrimą. Vaistas, nukreiptas į vieną mechanizmą, gali padėti vienai pacientų grupei, bet būti mažai naudingas kitai.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas neįgalumas ir mirtingumas pasaulyje sparčiai auga. Organizacija yra nurodžiusi, kad 2019 metais su šia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. žmonių.

    Skirtingi atsakai į gydymą

    Tyrimo metu buvo išbandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose išskirtuose muselių modelių potipiuose. Mokslininkai nustatė, kad priemonė, pagerinusi į Parkinsoną panašius simptomus vienoje grupėje, nebūtinai veikė kitoje.

    Šie rezultatai sustiprina mintį, kad ateityje gydymas gali būti parenkamas labiau individualizuotai, atsižvelgiant į biologinę ligos priežastį. Praktikoje tai reikštų tikslesnę diagnostiką, potipių atpažinimą ir geriau pritaikytas terapijas.

    „Turėdami subkategorijas, galime ieškoti specifinių biologinių žymenų toje pacientų grupėje ir kurti vaistus, pritaikytus būtent jai“, – sakė P. Verstreken.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyvūnų modeliais, todėl reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis. Vis dėlto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali būti pritaikomas ir kitoms sudėtingoms ligoms, kurias lemia daugelis genų ar aplinkos veiksnių.

  • Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londone įsikūrusi mobiliųjų žaidimų analitikos ir vartotojų pritraukimo optimizavimo bendrovė „Kohort“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė apie 6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kurti DI agentams, kurie padėtų mobiliųjų žaidimų studijoms efektyviau valdyti vartotojų pritraukimo kampanijas.

    Investicijų etapui vadovavo Niujorke įsikūrusi prekybinė bankininkystės grupė The Raine Group, kuri į „Kohort“ buvo investavusi ir ankstesniame etape. Bendrovė pabrėžia, kad konkurencija dėl vartotojų dėmesio mobiliojoje rinkoje auga, o reklamos biudžetai reikalauja vis tikslesnių sprendimų.

    Kas keičiasi vartotojų pritraukime

    „Kohort“ teigimu, mobiliojo žaidimo sėkmę vis dažniau lemia ne vien kūrybiniai sprendimai ar žanras, bet gebėjimas realiu laiku optimizuoti pirkimo kanalus ir prognozuoti ilgalaikę žaidėjų vertę. Vartotojų pritraukimo komandos, pasak įmonės, praktiškai dirba panašiu tempu kaip aukšto dažnio prekybos dalyviai, nes sprendimai turi būti greiti ir paremti kontekstu.

    Įmonė akcentuoja problemą, su kuria susiduria daugelis rinkos įrankių: kampanijos optimizuojamos remiantis ribotais signalais, neįvertinant reklamos tinklų algoritmų reakcijos. Taip pat sudėtinga suderinti trumpalaikius rodiklius su ilgalaike žaidėjų verte, kai mažos žaidėjų dalies sugeneruojamos pajamos gali iškreipti vaizdą.

    Trys kryptys, į kurias taikosi „Kohort“

    Bendrovė nurodo, kad planuojami agentai bus sutelkti į tris pagrindines funkcijas. Pirmoji kryptis yra kampanijų optimizavimas ir tolesnė produkto „Ktrl“ plėtra, kuri turėtų generuoti skirtingiems reklamos tinklams pritaikytas kainodaros strategijas bei tikslus.

    Antra kryptis yra greita rinkos tendencijų analizė, kai užklausa būtų tikrinama su konkrečios studijos istorija ir lyginama su dideliu per platformą valdomų išlaidų srautu. Trečioji kryptis yra automatizuota ataskaitų rengimo logika, kad skirtingos organizacijos funkcijos priimtų sprendimus remdamosi tais pačiais duomenimis.

    Prognozės kaip agentų pagrindas

    „Kohort“ tvirtina, kad agentų veikimo pagrindas yra prognozavimo modeliai, treniruojami su dideliais istoriniais vartotojų pritraukimo išlaidų duomenų kiekiais. Bendrovė taip pat teigia, kad jos sprendimai gali generuoti kasdienes, konkrečioms kampanijoms pritaikytas prognozes ir greitai apmokyti kliento specifinius modelius integruojantis su esama duomenų infrastruktūra.

    „Mes kuriame agentus ir jų pagrindą sudarančias prognozes, kad vartotojų pritraukimo sprendimai veiktų su realiu kontekstu, o ne miglotais signalais“, – sakė „Kohort“ vadovas Danas Marcusas.

    The Raine Group atstovai pabrėžė, kad mato „Kohort“ potencialą tapti kategoriją apibrėžiančia platforma vartotojų pritraukimo agentų srityje. Pasak investuotojų, stiprybė slypi prognozuojamos ilgalaikės žaidėjų vertės modeliuose ir optimizavimo technologijose, kurios ateityje gali atverti papildomų produktų kryptis.

  • Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Scientists in Sweden and Norway say they have identified early biological signals of Parkinson’s disease that can be detected in blood, potentially years before the hallmark movement symptoms appear. The work points to a narrow early window when the disease may be easier to spot and, in the long run, easier to target with treatments.

    The study, led by researchers at Chalmers University of Technology with collaborators at Oslo University Hospital, focuses on changes linked to DNA repair and cellular stress response. These processes appear to leave short-lived traces in blood during the prodromal phase, when brain damage is still limited.

    Why early detection is difficult

    Parkinson’s affects more than 10 million people worldwide, and prevalence is expected to rise sharply as populations age. Yet most diagnoses still come after motor symptoms begin, when substantial loss of dopamine-producing nerve cells has often already occurred.

    Because the disease can develop gradually over many years, researchers have been searching for practical screening tools that work before disability sets in. Approaches such as brain imaging and cerebrospinal fluid testing can be informative, but they are harder to use broadly for early screening than a routine blood draw.

    Machine learning spots a distinct signature

    Using advanced analytics, including machine learning, the team reported a pattern of gene activity tied to DNA repair and stress response that appeared in people at an early stage of Parkinson’s. The same pattern was not observed in healthy controls or in patients with established motor symptoms, suggesting it may be time-sensitive.

    The researchers argue that this time-limited signal could be useful in identifying people at risk before tremor, rigidity, or slowed movement become obvious. They also say the biology behind the signature could help guide the search for therapies, including evaluating existing drugs for repurposing.

    What comes next for a blood test

    The team says the next steps include validating the findings in additional patient groups and refining tools to measure the signature reliably in clinical settings. They estimate that blood tests based on this approach could begin to be trialed in healthcare within about five years, though broader rollout would depend on further evidence.

    Experts generally caution that promising biomarkers must clear major hurdles, including accuracy across diverse populations and the ability to distinguish Parkinson’s from other neurodegenerative conditions. Still, a scalable blood test remains one of the most sought-after developments in Parkinson’s research because it could enable earlier monitoring and, eventually, earlier intervention.

    The findings were published in npj Parkinson’s Disease, and the research was supported by several funders, including the Michael J. Fox Foundation and national research bodies in Sweden and Norway. If confirmed, the work could add momentum to the global push for practical biomarkers that shift Parkinson’s care toward prevention and earlier treatment decisions.