CP v2

Tag: Mašininis mokymasis

  • Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos naujienų portale paskelbtas teisinis įspėjimas primena, kad portalo turinio kopijavimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus leidimo yra ribojamas. Tekste akcentuojama, kad tai galioja įvairioms formoms – nuo teksto ir nuotraukų iki audiovizualinių kūrinių ir duomenų bazių.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į automatizuotą turinio naudojimą, įskaitant apdorojimą mašininio mokymosi priemonėmis ar pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tokie formuluočių blokai pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip gali būti renkami ir panaudojami jų tekstai bei kiti kūriniai.

    Toks pranešimas iš esmės yra priminimas apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei leidėjo kontrolę, kaip turinys naudojamas už portalo ribų. Leidėjai dažnai pabrėžia, kad be leidimo negalima nei perspausdinti medžiagos, nei kurti jos archyvų, nei naudoti ją komerciniams tikslams.

    Kartu nurodoma išimtis, kuri paprastai taikoma daugelyje šalių: turinys gali būti apdorojamas tiek, kiek to reikia interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir padėti vartotojams rasti publikacijas. Tai reiškia, kad paieškos sistemos gali nuskaityti puslapius ir rodyti rezultatuose nuorodas bei trumpas ištraukas, jei tai atitinka taikomus teisės aktus ir techninius nustatymus.

    Leidėjų santykis su DI temomis tapo jautrus dėl augančios generatyvinių sistemų rinkos ir ginčų, ar mokymui naudojami tekstai nepažeidžia teisių turėtojų interesų. Dėl to vis dažniau atsiranda aiškesnės naudojimo taisyklės, papildomi licencijavimo modeliai ir techninės priemonės, kuriomis ribojamas automatizuotas duomenų rinkimas.

  • Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Viurcburge įsikūręs startuolis „NanoStruct“ užbaigė pradinio etapo investicijų raundą ir pritraukė 2,6 mln. eurų. Bendrovė kuria greitos analizės platformą, skirtą maisto produktuose aptikti pavojingas bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.

    Įmonė skelbia, kad naujos lėšos bus naudojamos bandomiesiems projektams maisto analizės rinkoje, pardavimų organizacijos kūrimui ir komandos plėtrai. Toks kryptingas etapas paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinės technologijos prie realių klientų ir reguliuojamos rinkos reikalavimų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Raundui vadovavo investuotojai High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO Female Catalyst Fund. „NanoStruct“ taip pat nurodo, kad ankstesniuose etapuose buvo gavusi paramą iš Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos bei Europos Sąjungos programų.

    Finansavimas turėtų padėti įmonei įgyvendinti pilotinius diegimus su maisto gamintojais ir laboratorijomis, išgryninti komercinį pasiūlymą ir pasiruošti platesniam pardavimų masteliui. Maisto saugos sprendimuose būtent validacija realiose grandinėse dažnai tampa kritiniu barjeru, lemiančiu technologijos įsitvirtinimą.

    Kodėl greitis čia tampa lemiamas

    Pasak „NanoStruct“, šiandien plačiai taikomi patogenų nustatymo metodai dažnai užtrunka kelias dienas, todėl rezultatai ateina per vėlai, kad būtų galima laiku sulaikyti rizikingas partijas. Tokia delsos kaina gali virsti brangiais atšaukimais, reputacijos žala ir didesniu maisto švaistymu.

    Įmonė teigia, kad jų sprendimas pavojingų patogenų, tokių kaip listerijos ar salmonelės, identifikavimą gali sutrumpinti nuo 2–3 dienų iki kelių valandų. Tai ypač aktualu, kai tiekimo grandinės trumpėja, o vartotojų ir reguliuotojų lūkestis dėl atsekamumo ir prevencijos nuolat auga.

    Kaip veikia technologija ir kur ji gali plėstis

    „NanoStruct“ technologijos pagrindas yra nanostruktūruotos jutiklių mikroschemos ir optinio matavimo metodai, sujungiami su biotechnologija bei mašininiu mokymusi. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra tą pačią dieną pateikiami rezultatai, kurie leistų greičiau priimti sprendimus gamyboje ir laboratorijose.

    „Su High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO radome būtent tokius partnerius, kokių reikia kitam žingsniui: patyrusius, turinčius ryšius ir tikinčius mūsų vizija. Dabar atnešame greitą bakterijų analizę į maisto pramonę“, – sakė „NanoStruct“ vadovė dr. Henriette Maaß.

    Bendrovė buvo atskirta nuo Julius-Maximilians universiteto Viurcburge ir įkurta 2021 metais. Be maisto pramonės, įmonė mato potencialą plėsti technologiją į veterinarinę ir žmonių diagnostiką bei bakterijų monitoringą jautriose gamybos aplinkose, kur svarbi ankstyva taršos prevencija.

    „NanoStruct“ investuotojai akcentuoja ir technologinį progresą jutiklių kūrime, ir komandos ryšius tikslinėje rinkoje. Jei pilotiniai projektai patvirtins patikimumą ir ekonominę naudą, greitesnė patogenų diagnostika gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek gamintojams, tiek laboratorijoms.

  • Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono liga gali turėti kelias formas: tyrimas rodo, kodėl vienas gydymas tinka ne visiems

    Parkinsono ligos „potipiai“

    Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali būti ne viena vienalytė būklė, o kelios biologiškai skirtingos ligos formos. Tai padėtų paaiškinti, kodėl tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.

    Darbo autoriai, naudodami mašininio mokymosi metodus, išskyrė dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analizė atlikta ne su žmonėmis, o su vaisinėmis muselėmis, todėl išvadų tiesiogiai perkelti į kliniką dar negalima.

    Kaip buvo atliktas tyrimas

    Tyrimą atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisinių muselių modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilgą laiką stebėjo jų elgsenos pokyčius.

    Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ieškant pasikartojančių dėsningumų. Toks požiūris leido tyrėjams pradėti nuo duomenų, o ne nuo išankstinių prielaidų, kaip konkreti mutacija „turėtų“ pasireikšti.

    „Kai gydytojai ar pacientai žiūri į ligą, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina žmones, sergančius Parkinsono liga“, – sakė VIB-KU Leuven molekulinės neurobiologijos grupės vadovas Patrik Verstreken.

    „Tačiau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorijų, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikytų į skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, iš esmės nėra“, – pridūrė jis.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Parkinsono liga paprastai apibūdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susijęs su judėjimo sunkumais ir kitais simptomais. Tačiau ją gali lemti daugybė skirtingų genetinių pokyčių, kurie gali sutrikdyti smegenų veiklą nevienodais biologiniais keliais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad būtent ši įvairovė apsunkina efektyvių terapijų kūrimą. Vaistas, nukreiptas į vieną mechanizmą, gali padėti vienai pacientų grupei, bet būti mažai naudingas kitai.

    Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas neįgalumas ir mirtingumas pasaulyje sparčiai auga. Organizacija yra nurodžiusi, kad 2019 metais su šia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. žmonių.

    Skirtingi atsakai į gydymą

    Tyrimo metu buvo išbandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose išskirtuose muselių modelių potipiuose. Mokslininkai nustatė, kad priemonė, pagerinusi į Parkinsoną panašius simptomus vienoje grupėje, nebūtinai veikė kitoje.

    Šie rezultatai sustiprina mintį, kad ateityje gydymas gali būti parenkamas labiau individualizuotai, atsižvelgiant į biologinę ligos priežastį. Praktikoje tai reikštų tikslesnę diagnostiką, potipių atpažinimą ir geriau pritaikytas terapijas.

    „Turėdami subkategorijas, galime ieškoti specifinių biologinių žymenų toje pacientų grupėje ir kurti vaistus, pritaikytus būtent jai“, – sakė P. Verstreken.

    Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyvūnų modeliais, todėl reikalingi papildomi tyrimai su žmonėmis. Vis dėlto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali būti pritaikomas ir kitoms sudėtingoms ligoms, kurias lemia daugelis genų ar aplinkos veiksnių.

  • Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londono „Kohort“ pritraukė apie 6 mln. eurų: kuria DI agentus mobiliųjų žaidimų vartotojų pritraukimui

    Londone įsikūrusi mobiliųjų žaidimų analitikos ir vartotojų pritraukimo optimizavimo bendrovė „Kohort“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė apie 6 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kurti DI agentams, kurie padėtų mobiliųjų žaidimų studijoms efektyviau valdyti vartotojų pritraukimo kampanijas.

    Investicijų etapui vadovavo Niujorke įsikūrusi prekybinė bankininkystės grupė The Raine Group, kuri į „Kohort“ buvo investavusi ir ankstesniame etape. Bendrovė pabrėžia, kad konkurencija dėl vartotojų dėmesio mobiliojoje rinkoje auga, o reklamos biudžetai reikalauja vis tikslesnių sprendimų.

    Kas keičiasi vartotojų pritraukime

    „Kohort“ teigimu, mobiliojo žaidimo sėkmę vis dažniau lemia ne vien kūrybiniai sprendimai ar žanras, bet gebėjimas realiu laiku optimizuoti pirkimo kanalus ir prognozuoti ilgalaikę žaidėjų vertę. Vartotojų pritraukimo komandos, pasak įmonės, praktiškai dirba panašiu tempu kaip aukšto dažnio prekybos dalyviai, nes sprendimai turi būti greiti ir paremti kontekstu.

    Įmonė akcentuoja problemą, su kuria susiduria daugelis rinkos įrankių: kampanijos optimizuojamos remiantis ribotais signalais, neįvertinant reklamos tinklų algoritmų reakcijos. Taip pat sudėtinga suderinti trumpalaikius rodiklius su ilgalaike žaidėjų verte, kai mažos žaidėjų dalies sugeneruojamos pajamos gali iškreipti vaizdą.

    Trys kryptys, į kurias taikosi „Kohort“

    Bendrovė nurodo, kad planuojami agentai bus sutelkti į tris pagrindines funkcijas. Pirmoji kryptis yra kampanijų optimizavimas ir tolesnė produkto „Ktrl“ plėtra, kuri turėtų generuoti skirtingiems reklamos tinklams pritaikytas kainodaros strategijas bei tikslus.

    Antra kryptis yra greita rinkos tendencijų analizė, kai užklausa būtų tikrinama su konkrečios studijos istorija ir lyginama su dideliu per platformą valdomų išlaidų srautu. Trečioji kryptis yra automatizuota ataskaitų rengimo logika, kad skirtingos organizacijos funkcijos priimtų sprendimus remdamosi tais pačiais duomenimis.

    Prognozės kaip agentų pagrindas

    „Kohort“ tvirtina, kad agentų veikimo pagrindas yra prognozavimo modeliai, treniruojami su dideliais istoriniais vartotojų pritraukimo išlaidų duomenų kiekiais. Bendrovė taip pat teigia, kad jos sprendimai gali generuoti kasdienes, konkrečioms kampanijoms pritaikytas prognozes ir greitai apmokyti kliento specifinius modelius integruojantis su esama duomenų infrastruktūra.

    „Mes kuriame agentus ir jų pagrindą sudarančias prognozes, kad vartotojų pritraukimo sprendimai veiktų su realiu kontekstu, o ne miglotais signalais“, – sakė „Kohort“ vadovas Danas Marcusas.

    The Raine Group atstovai pabrėžė, kad mato „Kohort“ potencialą tapti kategoriją apibrėžiančia platforma vartotojų pritraukimo agentų srityje. Pasak investuotojų, stiprybė slypi prognozuojamos ilgalaikės žaidėjų vertės modeliuose ir optimizavimo technologijose, kurios ateityje gali atverti papildomų produktų kryptis.

  • Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Researchers move closer to an early Parkinson’s blood test, with a five-year timeline in sight

    Scientists in Sweden and Norway say they have identified early biological signals of Parkinson’s disease that can be detected in blood, potentially years before the hallmark movement symptoms appear. The work points to a narrow early window when the disease may be easier to spot and, in the long run, easier to target with treatments.

    The study, led by researchers at Chalmers University of Technology with collaborators at Oslo University Hospital, focuses on changes linked to DNA repair and cellular stress response. These processes appear to leave short-lived traces in blood during the prodromal phase, when brain damage is still limited.

    Why early detection is difficult

    Parkinson’s affects more than 10 million people worldwide, and prevalence is expected to rise sharply as populations age. Yet most diagnoses still come after motor symptoms begin, when substantial loss of dopamine-producing nerve cells has often already occurred.

    Because the disease can develop gradually over many years, researchers have been searching for practical screening tools that work before disability sets in. Approaches such as brain imaging and cerebrospinal fluid testing can be informative, but they are harder to use broadly for early screening than a routine blood draw.

    Machine learning spots a distinct signature

    Using advanced analytics, including machine learning, the team reported a pattern of gene activity tied to DNA repair and stress response that appeared in people at an early stage of Parkinson’s. The same pattern was not observed in healthy controls or in patients with established motor symptoms, suggesting it may be time-sensitive.

    The researchers argue that this time-limited signal could be useful in identifying people at risk before tremor, rigidity, or slowed movement become obvious. They also say the biology behind the signature could help guide the search for therapies, including evaluating existing drugs for repurposing.

    What comes next for a blood test

    The team says the next steps include validating the findings in additional patient groups and refining tools to measure the signature reliably in clinical settings. They estimate that blood tests based on this approach could begin to be trialed in healthcare within about five years, though broader rollout would depend on further evidence.

    Experts generally caution that promising biomarkers must clear major hurdles, including accuracy across diverse populations and the ability to distinguish Parkinson’s from other neurodegenerative conditions. Still, a scalable blood test remains one of the most sought-after developments in Parkinson’s research because it could enable earlier monitoring and, eventually, earlier intervention.

    The findings were published in npj Parkinson’s Disease, and the research was supported by several funders, including the Michael J. Fox Foundation and national research bodies in Sweden and Norway. If confirmed, the work could add momentum to the global push for practical biomarkers that shift Parkinson’s care toward prevention and earlier treatment decisions.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.