Tag: Mašininis mokymasis

  • DI išmoko iš šuns veido atpažinti nuovargį: pakanka įprasto telefono vaizdo

    Šunys negali pasakyti, kada jau yra pervargę, tačiau mokslininkai kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą, kuri nuovargį bando atpažinti vien iš jų veido.

    Izraelyje sukurta technologija analizuoja įprastais išmaniaisiais telefonais nufilmuotus vaizdo įrašus ir seka smulkius pokyčius aplink šuns akis, ausis, nosį ir burną, praneša „ZME Science“.

    Pagrindinė idėja nėra skirta spręsti, ar augintinis dar nori bėgioti. Daugiausia potencialo matoma tarnybinių šunų darbe, kai vedliui svarbu laiku nuspręsti, jog paieškos, gelbėjimo ar sprogmenų aptikimo šuniui reikia pertraukos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra „universalus nuovargio matuoklis“, tačiau rezultatai rodo: po intensyvaus darbo šuns veide lieka subtilių, žmogaus akiai ne visada pastebimų signalų, kuriuos kompiuteris gali išmokti atpažinti.

    Kodėl nuovargis svarbus tarnybiniams šunims

    Šunys pasaulį stipriai „skaito“ per kvapus: būtent todėl jie naudojami sprogmenims ar narkotikams aptikti, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijose.

    Tačiau darbas, kuriame reikia daug uostyti, priklauso nuo ritmo – šuo nuolat traukia orą per nosį, kad surinktų kvapų „pėdsakus“. Kartu šunys kūno temperatūrą reguliuoja daugiausia dūsavimu, todėl intensyviai dirbdami ir įkaitę jie gali dažniau dūsauti ir rečiau uostyti.

    Ankstesni tyrimai yra parodę, kad po fizinio krūvio sprogmenų paieškos šunų rezultatai gali prastėti: jie daugiau dūsauja, rečiau uostinėja, o paieška užtrunka ilgiau. Papildomas veiksnys – karštis ir drėgmė, kurie taip pat gali apsunkinti kvapų aptikimą.

    Dėl to realiame darbe labai svarbu laiku pastebėti, kada šuns būklė ima kenkti ir jo savijautai, ir užduoties kokybei – tačiau greitai bei objektyviai tai įvertinti ne visada paprasta.

    Kaip DI „skaito“ šuns veidą

    Haifos universiteto komanda išbandė sistemą su keturiais profesionaliai parengtais tarnybiniais šunimis: dviem paieškos ir gelbėjimo bei dviem aptikimo šunimis.

    Vedliai gyvūnus filmavo paprastais telefonais. Vieni įrašai buvo daryti šunims pailsėjus bent 24 valandas, kiti – iškart po 20–45 minučių intensyvaus darbo. Iš viso surinkta 177 vaizdo klipai.

    Skirtingai nei paprasti bandymai vertinti, ar šuns burna atvira ar išraiška „nuleista“, sistema sekė 46 anatominius taškus – aplink akis, ausis, nosį ir lūpas – ir analizavo, kaip jų padėtys bei judesiai keičiasi tarpusavyje.

    Išbandžius kelis mašininio mokymosi metodus, sistema išmoko atskirti įrašus „prieš darbą“ ir „po darbo“. Šunims, kuriuos DI jau buvo „matęs“, teisingas atpažinimas siekė apie 78 proc., o visiškai nematytiems šunims tikslumas krito iki 69 proc.

    Kur tai gali praversti ir kokie ribojimai

    Tyrėjų teigimu, technologija ateityje galėtų tapti greitu „kameriniu“ įrankiu situacijose, kai sustoti išsamesniam šuns būklės įvertinimui nepraktiška.

    Vis dėlto šuns veido interpretacija sudėtinga: dūsavimas gali reikšti ne tik nuovargį ar karštį, bet ir stresą ar susijaudinimą, o ausų padėtis ir veido anatomija smarkiai skiriasi tarp veislių.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad šiuo etapu dar nenustatyta, ar sistema tiesiogiai „matuoja“ patį nuovargį – kol kas ji atpažįsta pokyčius, susijusius su būsena po intensyvaus darbo.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.

  • Mokslininkai aptiko kojotų DNR čihuahua genuose: pėdsakai siekia šimtus kartų atgal

    Čihuahua – vieni mažiausių pasaulio šunų – turi netikėtą laukinį giminaitį: jų genome aptikta kojotų DNR pėdsakų. Tyrėjai teigia, kad tai ne šiuolaikinės mišrūnystės rezultatas, o labai senos genetinės istorijos fragmentai.

    Kaip rašo „ZME Science“, išvados gautos pasitelkus naują metodą, leidžiantį itin tiksliai nustatyti, iš kur kilusios atskiros genomo atkarpos ir kada jos galėjo patekti į šunų protėvių liniją. Tokie įrankiai padeda atsekti genetinę praeitį per šimtus kartų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rasti fragmentai yra labai maži – tai svarbus signalas. Jei čihuahua būtų neseniai susikryžminę su kojotais, tikėtina būtų aptikta didesni, lengviau atpažįstami DNR „gabalai“.

    Tyrimo autoriai šį radinį sieja su platesne Šiaurės Amerikos šunų istorija: dar iki europiečių kolonizacijos žemyne gyvenę šunys galėjo būti susiję su vietinėmis bendruomenėmis ir tam tikrais atvejais kryžmintis su laukiniais kojotais.

    Kaip aptikti seną genetinį pėdsaką

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto mokslininko Helgi Hilmarssono, pasitelkė mašininį mokymąsi ir analizavo 191 šuninių (tarp jų – vilkų, kojotų ir įvairių šunų veislių) genomą. Tuomet metodas pritaikytas dar 531 šuns genomui.

    Toks „lokalios kilmės nustatymo“ (angl. local ancestry inference) principas skiriasi nuo bendrų procentinių įverčių: vietoj klausimo, kokia dalis genomo yra vienos ar kitos kilmės, ieškoma tikslių vietų, kuriose slypi konkrečios kilmės DNR atkarpos.

    Mokslininkai aiškina, kad bėgant kartoms DNR nuolat „persimaišo“ – tai rekombinacija, kai chromosomose vyksta apsikeitimai atkarpomis. Dėl to senų protėvių palikimas pamažu suskaidomas į vis trumpesnius fragmentus, kuriuos aptikti tampa vis sunkiau.

    Ryšys su prieškolumbiniais Amerikos šunimis

    Tyrime paminėta, kad dar prieš europiečių atvykimą į Ameriką vietinės bendruomenės augino šunis įvairiems tikslams – nuo medžioklės iki darbo ir draugijos. Kai kurie šių šunų, kaip spėjama, galėjo kryžmintis su kojotais, nors tikslus mechanizmas – ar tai vyko natūraliai, ar buvo sąmoningai skatinama – išlieka neaiškus.

    Greta čihuahua mokslininkai analizavo ir kitos su Meksikos prieškolumbinėmis kultūromis siejamos veislės – ksuloickvintlio (Meksikos plikojo šuns) – genetinę sudėtį. Vieno šios veislės šuns genome aptikta apie 4,03 proc. DNR atkarpų, susijusių su Arkties šunimis.

    Toks radinys gali skambėti netikėtai, tačiau ankstesni genetiniai tyrimai yra rodę, kad prieš europiečių kontaktą Amerikoje gyvenę šunys buvo artimi šiuolaikinių arktinių veislių protėviams, atkeliavusiems iš Sibiro kartu su žmonėmis.

    Ką šis radinys keičia čihuahua istorijoje

    Iki šiol dažnai kartota, kad čihuahua senosios šaknys siekia daugiau nei 1 000 metų ir yra susijusios su prieškolumbine Meksika, o moderni veislė galutinai susiformavo XIX amžiaus viduryje. Vis dėlto ankstesnis genetinis tyrimas, publikuotas 2018 metais žurnale „Science“, buvo parodęs, kad ikikolonijiniai Amerikos šunys kilo iš Sibiro linijos, o po kolonizacijos didelė dalis vietinių šunų genetinio paveldo buvo išstumta atvežtinių šunų.

    Dabartinis darbas rodo, kad dalis to beveik išnykusio paveldo vis dėlto išliko – o čihuahua aptikti kojotų DNR fragmentai tampa dar vienu užuominu apie sudėtingą šunų ir laukinių šuninių istoriją Amerikoje.

    Tyrėjai pripažįsta, kad tokio tipo analizės turi ribojimų ir ne visada leidžia tiksliai pasakyti, kada konkrečiai įvyko susimaišymas. Vis dėlto pats faktas, kad senoviniai kontaktai gali būti „įrašyti“ mažuose DNR fragmentuose, parodo, kiek daug istorijos dar slepiasi gyvūnų genome.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.

  • Mini smegenys laboratorijoje skaito Brailio raštą ir valdo robotus: kas vyksta toliau?

    Mini smegenys laboratorijoje skaito Brailio raštą ir valdo robotus: kas vyksta toliau?

    Mokslininkai jau seniai bando atkartoti žmogaus smegenų veikimą silicyje, nes tai vienas efektyviausių ir lanksčiausių žinomų informacijos apdorojimo „procesorių“. Tačiau vis dažniau pasirenkamas kitas kelias: ne kopijuoti smegenis, o sujungti gyvas nervines ląsteles su elektronika. Taip gimsta biohibridinės sistemos, kuriose biologinis plastiškumas derinamas su mašinų tikslumu ir masteliu.

    Tokie sprendimai žada kompiuterius ir robotus, kurie tam tikrose užduotyse galėtų vartoti mažiau energijos ir geriau prisitaikyti prie situacijų, kurioms nebuvo tiesiogiai užprogramuoti. Vis dėlto kol kas tai ankstyvosios stadijos kryptis, kur didžiausią pažangą rodo konkretūs, aiškiai išmatuojami eksperimentai laboratorijoje.

    Kaip organoidai „skaito“ Brailį

    Bristolio universiteto komanda patikrino, ar laboratorijoje išauginti žmogaus smegenų žievės modeliai gali apdoroti lytėjimo informaciją. Tam buvo panaudoti organoidai, maždaug milimetro dydžio struktūros, sudarytos iš apie 10 000 neuronų ir juos palaikančių ląstelių. Organoidai buvo patalpinti ant mikroelektrodų matricų, leidžiančių fiksuoti jų elektrinį aktyvumą.

    Lytėjimo jutiklis nuskenuodavo Brailio abėcėlės ženklus, o surinkti duomenys būdavo paverčiami elektrinių impulsų raštais, perduodamais organoidams. Tuomet mašininio mokymosi algoritmas bandydavo atpažinti organoidų atsakus. Naudojant vieną organoidą, raidės buvo atpažįstamos 61 proc. atvejų, o sujungus trijų organoidų signalus tikslumas pakilo iki 83 proc.

    Tyrėjai pabrėžė, kad organoidai nebuvo mokomi tradiciniu būdu. Buvo taikomas pastovus signalų kodavimo metodas, o informacija „išgaunama“ iš natūralių gyvo audinio reakcijų. Vis dėlto rezultatai rodo svarbią detalę: gyvas audinys gali transformuoti realų jutiminį stimulą į atsaką, kurį vėliau įmanoma nuskaityti ir panaudoti praktiškai.

    Robotai, kuriuos „veda“ gyvos ląstelės

    Lygiagrečiai bendrovė „Cortical Labs“, bendradarbiaujanti ir su „Honda Research Institute Europe“, demonstravo kitokį biohibridinių sistemų pritaikymą. Viename bandyme impulsų dažnio pokyčiai gyvoje neuronų kultūroje buvo panaudoti valdyti šuns roboto judesius ribotoje erdvėje. Kitame eksperimente buvo parinkti elektriniai signalai taip, kad virtualus agentas mokytųsi naviguoti kvapo gradiente ir pasiektų tikslą.

    Pasak „Cortical Labs“ vadovo Bretto Kagano, robotų mechanika ir judėjimas sparčiai tobulėja, tačiau aukštesnio lygio valdymas vis dar kelia sunkumų, ypač kai reikia greitai mokytis ir adaptuotis kintančiomis sąlygomis. Tokiose situacijose biohibridiniai sprendimai vilioja dėl dviejų žmogaus smegenims būdingų savybių: energinio efektyvumo ir plastiško prisitaikymo.

    Kodėl tai dar ne proveržis kasdienybei

    Nors skaičiai atrodo įspūdingai, tokios sistemos kol kas nėra paruoštos plataus masto taikymui. Gyvoms ląstelėms reikia griežtai kontroliuojamos aplinkos, mitybinės terpės ir nuolatinės priežiūros, o palaikanti įranga taip pat naudoja energiją. Dėl to tikslas dažniau siejamas ne su silicio pakeitimu, o su jo papildymu specifinėse užduotyse, kur svarbiausia greitas prisitaikymas prie nežinomų sąlygų.

    Tiek Bristolyje, tiek „Cortical Labs“ demonstruojami bandymai rodo, kad biohibridinių sistemų kryptis iš teorinių diskusijų pamažu pereina į apčiuopiamus rezultatus. Artimiausias klausimas mokslui ir reguliuotojams bus ne tik našumas, bet ir aiškūs saugos, patikimumo bei etikos standartai, kai gyvas audinys tampa kompiuterinės sistemos dalimi.

  • Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestuose bendras medžių lajų dangos rodiklis dažnai pasako per mažai: jis neparodo, kur gyventojams labiausiai trūksta pavėsio ir kur realiai įmanoma pasodinti naujų medžių. Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų komanda pasiūlė sprendimą, leidžiantį planuoti želdinimą gerokai tiksliau, iki atskirų gatvių ir kvartalų.

    Tyrėjai siekė atsakyti į du praktinius klausimus: kur mieste susidaro karščiausios vietos ir kuriose teritorijose nauji medžiai duotų didžiausią naudą. Šis požiūris ypač aktualus, nes karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o miestuose kaitra sustiprėja dėl įkaitusių dangų, tankios statybos ir mažesnio vėjo.

    Tikslesni žemėlapiai atskleidė karščio židinius

    Pirmajame tyrime, publikuotame mokslo žurnale Remote Sensing, mokslininkai naudojo atvirą mašininio mokymosi metodą, kuris padidina palydovinių duomenų detalumą. Iki šiol įprasti šiluminiai vaizdai dažnai turėdavo apie 30 metrų skiriamąją gebą, todėl vienas pikselis galėjo apimti ir stogą, ir asfaltą, ir veją, ir medžius.

    Dėl tokio „vidurkinimo“ mažesnio masto temperatūrų skirtumai mieste pasimeta. Pritaikius detalesnius, apie 10 metrų skiriamosios gebos žemėlapius, Keluonos mieste pavyko aptikti beveik penkis kartus daugiau temperatūros kintamumo nei rodė įprastesni duomenys.

    Metodas leido matyti ne tik dideles, maždaug 18 000 kvadratinių metrų teritorijas, bet ir gerokai mažesnius karščio taškus, siekiančius apie 700 kvadratinių metrų. Tyrėjai taip pat nustatė, kad daugiau nei 65 proc. papildomos informacijos apie temperatūrą galima sieti su kraštovaizdžio ypatybėmis, įskaitant medžių buvimą ir kietąsias dangas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad paviršiaus temperatūra nėra tas pats, kas gyventojų jaučiama oro temperatūra. Nepaisant to, detalūs paviršiaus šilumos žemėlapiai padeda tiksliai identifikuoti zonas, kuriose intervencijos, pavyzdžiui, želdinimas ar dangų keitimas, būtų efektyviausios.

    „CanopyFit“ parodo, kur medžiai įmanomi

    Antrajame tyrime, publikuotame žurnale Urban Forestry & Urban Greening, nagrinėta kita problema: net jei vieta karšta, tai dar nereiškia, kad joje galima sodinti medžius. Komanda pritaikė įrankį „CanopyFit“, kuris įvertina realų naujų želdinių potencialą ir atmeta teritorijas, kur sodinimas būtų neįmanomas ar nerekomenduotinas.

    Modelis eliminuoja pastatus, sporto aikštynus, zonas su požemine infrastruktūra, priešgaisrines apsaugos juostas ar vertingas ekosistemas. Tuomet likusios vietos sugretinamos su karščio poveikiu ir socialiniais bei ekonominiais gyventojų poreikiais, kad sprendimai būtų ne vien estetiniai, bet ir socialiai teisingi.

    Keluonoje skaičiavimai parodė apie 248 hektarus potencialios naujos subrendusios medžių lajų dangos. Tačiau galimybės pasiskirsčiusios labai netolygiai: vos 20 proc. analizuotos teritorijos sudarė daugiau nei pusę potencialios naudos, susijusios su papildomu pavėsiu.

    Ką miestai gali daryti ten, kur vietos nėra

    Tyrėjų vertinimu, dalyje rajonų vienu metu sutampa trys veiksniai: aukšta temperatūra, didelis gyventojų pažeidžiamumas ir pakankamai erdvės naujiems medžiams. Kitose vietose didžiausias iššūkis yra fizinės erdvės trūkumas, todėl vien želdinimo planų nepakanka.

    Tokiais atvejais siūloma svarstyti kietųjų dangų mažinimą, pavyzdžiui, dalies asfalto pašalinimą, taip pat urbanistinių taisyklių koregavimą ar sprendimus, kurie sukuria pavėsį be želdinių. Esminė idėja yra derinti detalią karščio žemėlapių analizę su realių sodinimo vietų įvertinimu, kad ribota miesto erdvė ir investicijos duotų didžiausią efektą.

    Tokia metodika tampa aktuali ir Europos miestams, ieškantiems priemonių mažinti karščio salų poveikį, gerinti gyvenimo kokybę bei prisitaikyti prie šylančio klimato. Kuo tiksliau nustatomos probleminės vietos ir galimos intervencijos, tuo mažiau sprendimų lieka „iš akies“ ir tuo lengviau pagrįsti prioritetus.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: kokių įmonių reikia ir kokius verslo iššūkius koncernas taikosi spręsti

    „Orlen“ pradėjo DI partnerių paiešką

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ paskelbė pradedantis technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė inicijavo pasiūlymų teikimo procedūrą, į kurią kviečiami tiek dideli integratoriai, tiek mažesnės specializuotos komandos.

    Koncernas pabrėžia, kad DI projektai orientuoti į praktines veiklos problemas ir sprendimus, kuriuos galima taikyti plačiu mastu. Tokia partnerystė turėtų pagreitinti skaitmeninę transformaciją ir sumažinti laiką, kurio reikia naujiems sprendimams paleisti didelėje organizacijoje.

    Kokių kompetencijų tikimasi iš tiekėjų

    „Orlen“ ieško įmonių, turinčių patirties technologijų konsultavimo, sistemų integravimo ir specializuotų produktų kūrimo srityse. Tarp prioritetų įvardijami generatyvinio DI, mašininio mokymosi, pažangiosios duomenų analitikos ir duomenų mokslo sprendimai.

    Taip pat akcentuojama patirtis diegiant DI korporacinėje aplinkoje, kur svarbūs saugumo, atitikties ir patikimumo reikalavimai. Tokiose organizacijose sprendimus dažnai tenka derinti su esamomis IT sistemomis ir duomenų valdymo praktika, todėl integravimo kompetencijos tampa kritinės.

    Kuriose srityse DI gali duoti greičiausią efektą

    Bendrovė nurodo, kad DI pritaikymas svarbus veiklos profiliui artimuose segmentuose: energetikoje, perdirbimo ir prekybos grandinėse, žvalgybos bei gavybos veiklose, taip pat administracinėse funkcijose. Praktikoje tai paprastai reiškia efektyvesnį įrenginių priežiūros planavimą, tikslesnes prognozes, greitesnį sprendimų priėmimą ir geresnį procesų valdymą.

    Dideliems energetikos ir pramonės žaidėjams DI dažnai tampa būdu sumažinti prastovas, optimizuoti logistiką ir tiksliau valdyti rizikas, nes sprendimai remiami dideliu duomenų kiekiu iš gamybos, tiekimo bei klientų aptarnavimo sistemų. „Orlen“ atvirai komunikuoja, kad ieško partnerių, gebančių dirbti su tokiais duomenimis ir diegti sprendimus realioje, o ne bandomojoje aplinkoje.

    „Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia didžiausių įmonių veiklos būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams spartinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės DI diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ atstovas Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, tai yra ir galimybė technologijų įmonėms prisidėti prie didelio masto projektų bei sustiprinti kompetencijas, kurios vis dažniau tampa konkurencingumo pagrindu regione. „Orlen“ taip pat signalizuoja norą įtraukti vietos rinkos dalyvius, ypač turinčius mokslinių tyrimų ir plėtros patirties.

    Prieš pradedant procedūrą koncernas buvo surengęs tiekėjų forumą IT sektoriui, kuriame keli šimtai dalyvių galėjo susipažinti su pirkimų procesais ir reikalavimais. Tokie renginiai paprastai naudojami iš anksto „sulyginti lūkesčius“, kad rinkos žaidėjai geriau pasirengtų dokumentacijai ir realioms diegimo sąlygoms.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: nori greičiau diegti sprendimus energetikoje ir įmonės procesuose

    Atvira atranka technologijų partneriams

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ pradėjo technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė skelbia atvirą pasiūlymų teikimo procedūrą, orientuotą į įmones, turinčias praktinės patirties įgyvendinant DI projektus didelėse organizacijose.

    „Orlen“ akcentuoja, kad DI iniciatyvos nėra eksperimentai, o projektai, sprendžiantys konkrečius verslo ir operacinius iššūkius. Tikslas – paspartinti skaitmeninę transformaciją ir užsitikrinti greitesnę prieigą prie specialistų kompetencijų, kai DI sprendimus reikia perkelti iš pilotų į kasdienę veiklą.

    Kokių kompetencijų ieškoma?

    Įmonė partnerių ieško srityse, kurios apima sistemų integraciją, technologines konsultacijas ir specializuotų produktų kūrimą, taip pat DI modelių pritaikymą realiose verslo grandinėse. Daug dėmesio skiriama darbui su duomenimis, pažangiajai analitikai, matematiniam modeliavimui ir sprendimų diegimui korporacinėje aplinkoje.

    Reikalaujama patirtis siejama ir su generatyvinio DI bei mašininio mokymosi taikymais, nes tokios technologijos įmonėse vis dažniau naudojamos procesų automatizavimui, dokumentų apdorojimui, prognozavimui, įrangos priežiūros planavimui bei sprendimų priėmimo spartinimui.

    Prioritetas – veiklos sričių atitikimas

    „Orlen“ nurodo, kad itin svarbi patirtis sprendimuose, tinkančiuose energetikos ir pramonės profiliui, įskaitant žaliavų gavybą, perdirbimą, logistiką, prekybą bei vidines įmonės funkcijas. Praktikoje tai gali reikšti DI taikymą tiekimo grandinėse, gamybos optimizavimui, saugos ir kokybės kontrolei ar klientų aptarnavimo skaitmenizavimui.

    Koncernas pabrėžia, kad bendradarbiauti nori ne tik su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, bet ir su mažesniais, nišiniais dalyviais, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros kryptį stiprinančiais technologijų kūrėjais. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai stambios grupės jungia kelių tiekėjų kompetencijas, kad greičiau pasiektų rezultatą.

    „DI jau dabar keičia didžiausių įmonių veikimo būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams greitinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ vadovybės atstovas Robertas Soszyńskis.

    Įmonė taip pat mini, kad ši paieška gali būti galimybė vietos technologijų tiekėjams įsitraukti į didelio masto projektus ir įgyti aukšto lygio rekomendacijų. Tokie projektai paprastai apima ne tik modelių kūrimą, bet ir duomenų valdymo brandą, saugumo reikalavimus, sistemų sąveiką bei DI sprendimų priežiūrą po įdiegimo.

    Prieš pradedant atranką „Orlen“ buvo surengusi IT tiekėjų forumą, kuriame įmonė pristatė planus, pirkimų procesus ir formalius reikalavimus partneriams. Tokiais renginiais siekiama geriau paruošti tiekėjus dalyvauti konkursuose ir sumažinti barjerus įmonėms, kurios turi technologiją, bet neturi patirties su didelių grupių viešais ar korporaciniais pirkimais.

  • Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Revolut kuria DI tyrimų padalinį ir pristato PRAGMA: vienas modelis sukčiavimui, kreditui ir aptarnavimui

    Skaitmeninis bankas Revolut paskelbė įkuriantis naują padalinį, skirtą dirbtinio intelekto tyrimams finansinių paslaugų srityje. Bendrovė teigia sieksianti kuo didesnę DI kūrimo grandinės dalį vystyti savo viduje, o ne remtis trečiųjų šalių sprendimais.

    Naujasis padalinys pavadintas Revolut Research. Pasak įmonės, jis taps centru, kuris koordinuos nuosavus DI ir mašininio mokymosi projektus bei bendradarbiaus su akademinėmis ir technologijų institucijomis.

    Vienas pagrindinis modelis finansams

    Revolut nurodo sukūrusi nuosavą DI modelį, pritaikytą plačiam finansų laukui. Įmonė tvirtina, kad dalis finansų sektoriaus žaidėjų dažniau naudoja paruoštus įrankius arba kuria atskirus modelius skirtingoms sritims, pavyzdžiui, sukčiavimo prevencijai ar klientų aptarnavimui.

    Bendrovės teigimu, jos modelis PRAGMA „mokosi“ iš visos kliento kelionės duomenų ir sukuria vieną DI pagrindą, kurį galima panaudoti sukčiavimo aptikimui, kredito sprendimams, produktų rekomendacijoms ir klientų aptarnavimui.

    Testų rezultatai ir partnerystė

    Revolut skelbia, kad PRAGMA kuriamas bendradarbiaujant su „Nvidia“. Anot įmonės, ankstyvi bandymai parodė 65 papildomus atpažintus sukčiavimo atvejus, 2,3 karto didesnį tikslumą vertinant kredito neįvykdymo riziką ir 41 proc. daugiau produktų rekomendacijų.

    Įmonė taip pat akcentuoja masto efektą: teigiama, kad Revolut aptarnauja apie 80 mln. klientų, o per platformą vykdomi milijardai tarptautinių operacijų, todėl realiu laiku susidaro labai įvairių finansinių elgsenų duomenų rinkiniai.

    „Didėjant duomenų rinkiniui, modeliai eksponentiškai gerėja aptikdami sukčiavimą, vertindami riziką ir prognozuodami naudotojų poreikius, taip sukurdami nuosavą intelekto pranašumą, kurį tradiciškai struktūruotiems bankams sunku pasivyti“, – teigia Revolut.

    „Norint lyderiauti išmanaus bankininkystės ateityje, negalima remtis trečiųjų šalių brėžiniais. Įkūrėme Revolut Research, kad įtvirtintume principą kurti, o ne tik prijungti. Treniruodami pagrindinius modelius su mūsų pasauliniais veiklos duomenimis, suteikiame inžinierių komandoms neregėtą variklį greičiau diegti išmanesnes funkcijas, mažinti sisteminę trintį ir pasiūlyti klientams saugesnę, iš esmės geresnę finansinę patirtį“, – sako Revolut DI padalinio vadovas Pavel Nesterov.

    Tokios iniciatyvos rodo augančią konkurenciją dėl nuosavų DI sprendimų finansų sektoriuje, kur ypač svarbūs duomenų saugos, modelių patikimumo ir reguliacinių reikalavimų klausimai. Jei Revolut pavyks realiai sujungti skirtingas funkcijas į vieną pagrindinį modelį, tai gali pagreitinti produktų kūrimą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

  • Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europos dirvožemiai nyksta ir kainuoja per 50 mlrd. eurų per metus: kaip gali padėti DI

    Europoje dirvožemio būklė vis dažniau įvardijama kaip viena esminių maisto saugumo ir klimato rizikų. Mokslininkai skaičiuoja, kad dėl dirvožemio degradacijos Europos gyventojai kasmet praranda daugiau nei 50 mlrd. eurų, o nuostoliai apima ir žemės ūkio derlių, ir ekosistemų paslaugas.

    Europos Komisijos vertinimu, apie 60–70 proc. Europos Sąjungos dirvožemių laikomi nesveikais. Problemas lemia erozija, organinės anglies mažėjimas, suslėgimas, rūgštėjimas, druskingumas, tarša sunkiaisiais metalais ir biologinės įvairovės nykimas, o jų pasekmės jaučiamos tiek kaime, tiek miestuose.

    Kas labiausiai ardo dirvožemį?

    Degradaciją spartina intensyvus ūkininkavimas, netinkama sėjomaina, sunkiosios technikos sukeliamas suslėgimas, melioracijos pakeistas vandens režimas ir auganti urbanizacija. Prie spaudimo prisideda ir klimato kaita, didinanti liūčių bei sausrų ekstremumą, todėl dirvožemiai lengviau praranda struktūrą ir derlingumą.

    Dirvožemis yra lėta atsinaujinanti sistema: jo sluoksnis, kuriame kaupiama organinė anglis ir maistinės medžiagos, formuojasi dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Dėl to prevencija ir ankstyvas problemų aptikimas dažnai yra pigesnis kelias nei vėlyvas atstatymas.

    Naujas ES kursas: stebėsena iki 2050 metų

    Europos Sąjungoje 2025 metais priimtas Dirvožemio stebėsenos teisės aktas, kuriuo siekiama, kad iki 2050 metų visi ES dirvožemiai būtų sveiki ir atsparesni. Praktinis iššūkis akivaizdus: reikia patikimai stebėti milijonus hektarų žemės ūkio, miškų ir urbanizuotų teritorijų, o tradiciniai lauko tyrimai yra brangūs ir lėti.

    Todėl vis daugiau vilčių siejama su Žemės stebėjimo sprendimais, pavyzdžiui, „Copernicus“ „Sentinel“ palydovų duomenimis, ir pažangia analitika. Tokia kryptis leidžia matyti pokyčius dideliu mastu, o skirtingų šaltinių sujungimas suteikia tikslesnį vaizdą nei vienkartiniai matavimai.

    Kaip DI keičia dirvožemio žemėlapius

    Mokslininkai ir technologijų kūrėjai kuria sistemas, kurios dirvožemio rodiklius vertina pasitelkdamos DI ir mašininį mokymąsi. Vienas iš pavyzdžių Europoje yra projektas „AI4SoilHealth“, kuriame siekiama sukurti dirvožemio sveikatos indikatorių stebėsenos sistemą, sujungiančią palydovinius vaizdus, vietoje paimtus mėginius ir nacionalinius inventorizacijos duomenis.

    Tokio tipo sprendimai remiasi didelės apimties geoduomenų rinkiniais, kuriuose derinami dirvožemio, augalijos, klimato, reljefo ir žemėnaudos sluoksniai, dažnai 30 metrų ar dar smulkesne skiriamąja geba. Praktinė nauda būtų aiški: tiksliau įvertinti dirvožemio anglies atsargas, rūgštingumą, drėgmės režimą ir degradacijos rizikas konkrečiose vietose.

    Idėja nėra vien techninė. Atvirai prieinami ir palyginami duomenys galėtų tapti bendru pagrindu ūkininkams, savivaldybėms ir politikos formuotojams, kad sprendimai remtųsi tais pačiais faktais, o ne fragmentiškais vertinimais.

    „Dirvožemio duomenys turi būti kiek įmanoma atviri, bet tiek uždari, kiek būtina“, – pabrėžia projekte dirbantys mokslininkai.

    Ekspertai akcentuoja, kad be skaidrumo ir aiškių duomenų valdymo taisyklių technologijos nepasieks tikslo. Esminis principas yra suderinti atvirumą su jautrios informacijos apsauga, kad naudą gautų ne tik institucijos ar didelės bendrovės, bet ir ūkininkai bei vietos bendruomenės.

    Ilgainiui DI pagrįsta stebėsena galėtų pakeisti reakciją į problemas: vietoje to, kad dirvožemio degradacija būtų fiksuojama po fakto, rizikas būtų galima prognozuoti ir mažinti iš anksto. Tai reikštų tvirtesnes regionines maisto sistemas, mažesnį priklausomumą nuo trapių tiekimo grandinių ir efektyviau nukreiptas investicijas į dirvožemio atkūrimą.

  • Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos portalas įspėja skaitytojus: ką reiškia griežtas draudimas naudoti turinį DI

    Lenkijos naujienų portale paskelbtas teisinis įspėjimas primena, kad portalo turinio kopijavimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus leidimo yra ribojamas. Tekste akcentuojama, kad tai galioja įvairioms formoms – nuo teksto ir nuotraukų iki audiovizualinių kūrinių ir duomenų bazių.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į automatizuotą turinio naudojimą, įskaitant apdorojimą mašininio mokymosi priemonėmis ar pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tokie formuluočių blokai pastaraisiais metais tapo dažnesni, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip gali būti renkami ir panaudojami jų tekstai bei kiti kūriniai.

    Toks pranešimas iš esmės yra priminimas apie autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei leidėjo kontrolę, kaip turinys naudojamas už portalo ribų. Leidėjai dažnai pabrėžia, kad be leidimo negalima nei perspausdinti medžiagos, nei kurti jos archyvų, nei naudoti ją komerciniams tikslams.

    Kartu nurodoma išimtis, kuri paprastai taikoma daugelyje šalių: turinys gali būti apdorojamas tiek, kiek to reikia interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir padėti vartotojams rasti publikacijas. Tai reiškia, kad paieškos sistemos gali nuskaityti puslapius ir rodyti rezultatuose nuorodas bei trumpas ištraukas, jei tai atitinka taikomus teisės aktus ir techninius nustatymus.

    Leidėjų santykis su DI temomis tapo jautrus dėl augančios generatyvinių sistemų rinkos ir ginčų, ar mokymui naudojami tekstai nepažeidžia teisių turėtojų interesų. Dėl to vis dažniau atsiranda aiškesnės naudojimo taisyklės, papildomi licencijavimo modeliai ir techninės priemonės, kuriomis ribojamas automatizuotas duomenų rinkimas.

  • Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Vokietijos „NanoStruct“ pritraukė 2,6 mln. eurų: pavojingas bakterijas maiste žada aptikti per valandas

    Viurcburge įsikūręs startuolis „NanoStruct“ užbaigė pradinio etapo investicijų raundą ir pritraukė 2,6 mln. eurų. Bendrovė kuria greitos analizės platformą, skirtą maisto produktuose aptikti pavojingas bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.

    Įmonė skelbia, kad naujos lėšos bus naudojamos bandomiesiems projektams maisto analizės rinkoje, pardavimų organizacijos kūrimui ir komandos plėtrai. Toks kryptingas etapas paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinės technologijos prie realių klientų ir reguliuojamos rinkos reikalavimų.

    Kas investavo ir kam bus skirtos lėšos

    Raundui vadovavo investuotojai High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO Female Catalyst Fund. „NanoStruct“ taip pat nurodo, kad ankstesniuose etapuose buvo gavusi paramą iš Vokietijos Federalinės ekonomikos reikalų ir energetikos ministerijos bei Europos Sąjungos programų.

    Finansavimas turėtų padėti įmonei įgyvendinti pilotinius diegimus su maisto gamintojais ir laboratorijomis, išgryninti komercinį pasiūlymą ir pasiruošti platesniam pardavimų masteliui. Maisto saugos sprendimuose būtent validacija realiose grandinėse dažnai tampa kritiniu barjeru, lemiančiu technologijos įsitvirtinimą.

    Kodėl greitis čia tampa lemiamas

    Pasak „NanoStruct“, šiandien plačiai taikomi patogenų nustatymo metodai dažnai užtrunka kelias dienas, todėl rezultatai ateina per vėlai, kad būtų galima laiku sulaikyti rizikingas partijas. Tokia delsos kaina gali virsti brangiais atšaukimais, reputacijos žala ir didesniu maisto švaistymu.

    Įmonė teigia, kad jų sprendimas pavojingų patogenų, tokių kaip listerijos ar salmonelės, identifikavimą gali sutrumpinti nuo 2–3 dienų iki kelių valandų. Tai ypač aktualu, kai tiekimo grandinės trumpėja, o vartotojų ir reguliuotojų lūkestis dėl atsekamumo ir prevencijos nuolat auga.

    Kaip veikia technologija ir kur ji gali plėstis

    „NanoStruct“ technologijos pagrindas yra nanostruktūruotos jutiklių mikroschemos ir optinio matavimo metodai, sujungiami su biotechnologija bei mašininiu mokymusi. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra tą pačią dieną pateikiami rezultatai, kurie leistų greičiau priimti sprendimus gamyboje ir laboratorijose.

    „Su High-Tech Gründerfonds, Bayern Kapital ir AUXXO radome būtent tokius partnerius, kokių reikia kitam žingsniui: patyrusius, turinčius ryšius ir tikinčius mūsų vizija. Dabar atnešame greitą bakterijų analizę į maisto pramonę“, – sakė „NanoStruct“ vadovė dr. Henriette Maaß.

    Bendrovė buvo atskirta nuo Julius-Maximilians universiteto Viurcburge ir įkurta 2021 metais. Be maisto pramonės, įmonė mato potencialą plėsti technologiją į veterinarinę ir žmonių diagnostiką bei bakterijų monitoringą jautriose gamybos aplinkose, kur svarbi ankstyva taršos prevencija.

    „NanoStruct“ investuotojai akcentuoja ir technologinį progresą jutiklių kūrime, ir komandos ryšius tikslinėje rinkoje. Jei pilotiniai projektai patvirtins patikimumą ir ekonominę naudą, greitesnė patogenų diagnostika gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek gamintojams, tiek laboratorijoms.